Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismas, susidedantis iš pirmininkaujančio teisėjo Raimundo Krušinio, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant prokurorei L. B., kaltinamojo gynėjui advokatui R. U., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., gim. (duomenys neskelbtini). a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedės, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini). teistas:

1. 2011-06-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 284 str. 1 d.. 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., 312 str. 1 d., 178 str. 2 d., 7 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

2. 2011-10-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. I d.. 180 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d.,63 str. 4 d., 63 str. 6 d., 63 str. 9 d. galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn.

3. 2012-05-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., vadovaujantis 63 str. 1 d..63 str. 4 d.. 63 str. 9 d., 65 str. 1 d. 1 p., galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 7 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 str., 290 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent, 2015 m. birželio 23 d., apie 23.30 val., Kalvarijos miesto parke, esančiame (duomenys neskelbtini). pasipriešino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patruliui V. R. bei kursantui R. G., kurie vykdė tarnybines pareigas, siekdamas išvengti sulaikymo. Tai yra, norėdamas pasišalinti nuo tarnybinio automobilio „M. P.“ v. n. Nr. (duomenys neskelbtini) M. S., be jokios dingsties, tyčia, kairės rankos alkūne vieną kartą sudavė policijos kursantui R. G. į krūtinės sritį bei nuo savęs rankomis pastūmė patrulį V. R..

Be to, tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, M. S. įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus. Tai yra, Kalvarijos miesto parke, esančiame (duomenys neskelbtini). vykusios „Joninių“ šventės metu, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui V. R., kursantui R. G., vykdantiems viešosios tvarkos palaikymo funkcijas, M. S., vengdamas sulaikymo, išvadino juos žmogaus orumą ir garbę žeminančiais ir įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais.

Kaltinamasis M. S. dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai. Parodė, jog, supykęs dėl to, jog pareigūnai neleido jo bei draugės pereiti per tiltą, susinervino, pasikarščiavo ir pradėjo su pareigūnais ginčytis. Gerai aplinkybių nepamena, nes buvo susijaudinęs, nes vienus žmones pareigūnai leido praeiti, o jų neleido, todėl galėjo pareigūnų atžvilgiu pasakyti kokių necenzūrinių, juos įžeidžiančių žodžių. Nors pats nepamena, kad vedamas į tarnybinį automobilį priešinosi, tačiau neneigia, jog taip galėjo būti. Sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kad jis sudavė , pastūmė pareigūnus, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Mano, jog nustatytas jam lengvas girtumas neturėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams, nes konfliktą išprovokavo pareigūnai.

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę, jam ir prokurorei sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti kiti bylos įrodymai ( BPK 273 str. 1d., 291 str. 2d. ).

N. R. G. tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 4 d. atliko mokomąją praktiką Marijampolės AVPK Kalvarijos PK VPS skyriuje. 2015-06-23, nuo 15 val., pradėjo dirbti kartu su patruliu V. R.. Apie 23.30 val. iš tyrėjo P. N. gavo žodinį nurodymą šventės metu atitverti pėsčiųjų tiltą, esantį Kalvarijos miesto Karališkajame parke, nes per tiltą renginio metu vyks eisena ir neleisti eiti per tiltą pašalinių asmenų. Kartu su patruliu V. R. atsistojo iš vienos pėsčiųjų tilto pusės, o iš kitos tilto pusės atsistojo tyrėjas P. N. ir pareigūnė D. K.. Prie jų priėjo akivaizdžiai girtas jaunuolis su drauge, kurie norėjo pereiti į kitą upės krantą. Nuo jaunuolio sklido stiprus alkoholio kvapas. Jie vaikiną ir merginą žodžiu įspėjo, kad per tiltą netrukus vyks eisena ir, kad jie turės truputį palaukti. Vaikinas pradėjo agresyviai elgtis, gestikuliuoti rankomis, garsiai reiškė nepasitenkinimą, vadino juos įžeidžiančiais žodžiais : „mentai, gaidžiai, neaiškinkite kaip mums elgtis, mes kaip norime taip elgsimės“. Vaikiną ir merginą įspėjo dėl jų netinkamo elgesio. Mergina įspėjimą suprato ir nurimo, bet jaunuolis vis tiek buvo agresyvus. Girdint šalia buvusiems šventės dalyviams, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius „eik nachui, čiulpk bybį“. Dėl šio poelgio vaikinui nurodė kartu su jais eiti iki tarnybinio automobilio asmenybės bei girtumo laipsnio nustatymui. Vaikinas atsisakė vykdyti jų reikalavimą, todėl su patruliu V. R. paėmė vaikinui už rankų ir vedė jį link tarnybinio automobilio, tačiau vaikinas pradėjo stangrinti rankas, stipriai jas įtemdamas bei muistydamasis bandė ištrūkti, sakydamas „jog jo vis tiek jie nesugebės sulaikyti“. Vedant per šventėje dalyvavusių asmenų minią, juos įžeidinėjo vadindamas necenzūriniai žodžiais „jūs mentai, gaidžiai, jūs būsit pakasti, dar ne tokių mentų esu matęs“. Priėjus prie tarnybinio automobilio, vaikinas aktyviais veiksmais pradėjo priešintis, rankomis bandė nustumti juos nuo savęs, mosikavo alkūnėmis, bandė ištrūkti. Vaikiną įspėjo, jeigu jis ir toliau priešinsis jo atžvilgiu bus panaudoti fizinė jėga bei specialiosios priemonės - antrankiai ir dujos. Vaikinas į jų perspėjimus nereagavo ir bandė ištrūkti. Būnant prie tarnybinio automobilio tuo metu kai jo nelaikė, vaikinas bandė pasišalinti. Siekdamas asmenį sulaikyti, jam sugriebė už kairės rankos riešo ir pareikalavo tikti vietoje. Laikant vaikino ranką, ją staigiu judesiu ištraukė iš jo rankos ir tyčia kairės rankos alkūne sudavė jam smūgį į krūtinės sritį, o patrulį V. R. rankomis nustūmė nuo savęs. Dėl suduoto smūgio į krūtinę jautė fizinį skausmą, sužalojimų nepatyrė. Panaudojus dujas, vaikinas buvo sulaikytas ir jam uždėti antrankiai. Asmenybės nustatymui sulaikytas vaikinas pareigūnų P. Narijausko ir V. R. buvo pristatytas į Kalvarijos PK. Dėl suduoto smūgio civilinio ieškinio nereiškia. (I t., b. l. 8-9).

Nukentėjusysis policijos pareigūnas V. R. tyrimo metu parodė analogiškai, kaip ir nukentėjusysis R. G. (I t. b. l. 14-15).

2015-06-25 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-06-23, apie 23.30 val., Kalvarijos miesto parke, esančiame (duomenys neskelbtini)., Joninių šventės metu, M. S. vengdamas sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino Kalvarijos PK pareigūnams, t.y., kursantui R. G. ir PK VPS PB patruliui V. R.. Vengdamas sulaikymo, M. S. įžeidė savo tarnybines pareigas einančius pareigūnus, vadino juos žmogaus orumą ir garbę žeminančiais ir įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais. M. S. Kalvarijos PK nustatytas 1,81 promilių girtumas. (I t., b. l. 3)

Specialisto išvadoje Nr. G 524/15 (09) nurodyta, kad R. G. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Jei R. G. minėto įvykio metu buvo suduotas smūgis į krūtinės sritį, tai jis galėjo jausti fizinį skausmą. (I t. b. l. 2)

Pagal BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Minėtame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. Įžeidimas padaromas kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą, būtent tokia situacija ir užfiksuota nagrinėjamoje byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam vešiojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Taigi šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į valdymo tvarką, tačiau ir į konkretų valdymo tvarkos subjektą. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas. Tad atsakomybė už pasipriešinimą galima tik tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo veikia teisėtai įstatymo ar kitais teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Teisėtumo principas reikalauja, kad minėtų asmenų veikla būtų grindžiama teise. Šie asmenys pagal jiems suteiktą kompetenciją turi atlikti teisėtus veiksmus ir susilaikyti nuo veiksmų, kurie teisės normų nėra leidžiami. Laikytis galiojančių įstatymų yra jų konstitucinė pareiga.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, sulyginus kaltinamojo bei nukentėjusiųjų policijos pareigūnų parodymus, kurie buvo nuoseklūs tyrimo metu, darytina išvada, kad kaltinamojo M. S. veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir 290 str., nes neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius pareigūnus ir, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino jiems. Teismas šiuos kaltininko veiksmus įvertina kaip idealią nusikaltimų sutaptį. Idealia nusikaltimų sutaptimi pripažįstami ir skirtingi veiksmai, jei jie padaromi toje pačioje vietoje, vienu metu, veiksmai tarpusavy susiję, yra bendro sumanymo dalis ir nukreipti į vieną tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sauso 3 d. baudžiamoji byla Nr. 2K–70/2012). Nustatyta, kad M. S. pasipriešino policijos pareigūnams ir įžeidinėjo juos tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Visi veiksmai buvo tampriai tarpusavyje susiję ir nukreipti į vieną tikslą, turėjo vieningą ir kryptingą tyčią, įvykdyti toje pačioje įvykio vietoje ir tuo pačiu metu. Dėl šių aplinkybių minėta situacija vertintina kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis, todėl skirtinos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu.

LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

M. S. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, neišnykus teistumui už tyčinius nusikaltimus, kas yra nusikaltimų recidyvas, o toks asmuo laikomas recidyvistu ( BK 27 str. 1d. ). Šiuo metu nesimoko ir nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Teismas, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinęs tiek visą byloje surinktą šį asmenį charakterizuojančią medžiagą, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo elgesį, konstatuoja, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam paskiriant BK 286 str. ir 290 str. straipsnių sankcijose numatytą, mažesnę, nei bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, dėl nusikaltimų padarymo (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus tai, jog šios veikos sunkių pasekmių nesukėlė, kaltininkas atsiprašė nukentėjusiųjų, nuoširdžiai gailėjosi, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl galima atidėti paskirtos bausmės vykdymą ( BK 75 str. ), paskiriant pareigą per teismo nustatytą terminą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y., alkoholio.

Iš kaltinamojo M. S. antrinės teisinė pagalbos išlaidos valstybei už privalomą gynėjo dalyvavimą pagreitinto proceso byloje nepriteistinos ( teisme gynė paskirtas advokatas R. U.) , vadovaujantis BPK 106 str. 2d., BPK 51 str. 1d., 9p., nes valstybės pareiga yra užtikrinti būtiną gynėjo dalyvavimą, bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 304-307str., 308str. 1d., teismas

nusprendė:

M. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir 290 str. ir jam paskirti:

-už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., padarymą 6 ( šešerių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

-už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str., padarymą 9 ( devynerių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 5 d. 1p., paskirtas bausmes subendrinti, taikant bausmių apėmimą ir galutinę subendrintą bausmę M. S. paskirti 9 ( devynerių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 ( šešerių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str., 1d., 2d., 7p., 10 p., bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems ) metams, įpareigojant 6 ( šešerius ) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y., alkoholio, bei 6 ( šešerius ) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neišeiti iš savo namų nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų už privalomąjį gynėjo dalyvavimą byloje iš kaltinamojo M. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.