Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-08-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1120-524/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-14
Bylos Nr.
2S-1120-524/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00076-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Suinteresuotas asmuo
UAB „Būsto paskolų draudimas“, M. P., UAB „Naujininkų ūkis“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų valdymo centras“, UAB „Paslaugos būstui“, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „General Financing“, AB SEB bankas
Pareiškėjas
D. P., L. P.
Kategorijos
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1120-524/2014

Teisėja Dalė Žukauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-00076-2014-1)
Procesinio sprendimo kategorija 75.8.; (S) 121.20; 140
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. rugpjūčio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4053-328/2014 pagal pareiškėjų D. P. ir L. P. pareiškimą dėl fizinio asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys M. P., UAB „Naujininkų ūkis“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų valdymo centras“, UAB „Paslaugos būstui“, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „General Financing“, AB SEB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai (sutuoktiniai) kreipėsi į teismą prašydami nustatyti jiems lygias dalis į jų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: jų gaunamą darbo užmokestį ir 1/2 dalį buto, unikalus Nr. 2196-90002-4019:0059, esančio Įgulos g. 24-60/Kretingos g. 5-60, Klaipėdoje. Nurodė, kad D. P. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-28 nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratorius pasiūlė jiems kreiptis dėl kiekvieno turto dalies bendroje nuosavybėje nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-17 nutartimi pareiškėjų prašymą tenkino: nustatė, kad D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ½ dalis gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų yra pareiškėjos L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dalis, pareiškėjos L. P., asmens kodas 478013111341, ½ dalis gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų yra pareiškėjo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dalis bei nustatyti, D. P. priklauso ¼ dalis, o – L. P. priklauso ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjų dalis vienas į vienas kito darbo užmokestį, kadangi darbo užmokestis nėra turtas, kuris turės būti parduotas bankroto proceso metu, todėl Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ) nenumato šio turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. FABĮ yra specialus įstatymas Civilinio kodekso atžvilgiu. Bankroto proceso metu galima kreiptis į teismą tik dėl tos fiziniam asmeniui priklausančios turto dalies bendrame turte nustatymo, kuri bankroto proceso metu turės būti realizuojama. Teismui padalijus pareiškėjų pajamas, pažeidžiamos bankrutuojančio asmens kreditorių teisės, nes D. P. gaunamų pajamų suma, iš kurių kreditoriai gali tikėtis padengti dalį savo reikalavimų, sumažėjo nuo 2 000 Lt iki apytiksliai 1 550 Lt. Be to, teismas, padalijęs pareiškėjų butą, nenustatė šio nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos.

Atsiliepimas

Atsiliepime bankroto administratorius UAB „Principo reikalas“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad butas buvo įregistruotas D. P. ir M. P. vardu po 1/2 dalį ir įsigijimo momentu naudojimosi tvarka nustatyta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas tik padalijo per pusę D. P. dalį buto, nustatydamas nuosavybės teisę jo sutuoktinei L. P. Pareiškėjai yra susituokę, gyvena kartu, augina du vaikus ir faktiškai naudojasi kartu vienas kito buto dalimi, todėl nustatyti naudojimosi tvarką jiems nėra reikalinga, bendraturčiai to neprašo ir tarp jų nekyla nesutarimų. Be to, kitą to buto dalį pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą iš varžytynių parduoda antstolių L. P. ir M. T. kontora. Su šiomis antstolėmis administratorius aktyviai bendradarbiaus vykdydami turto varžytynes, t. y. varžytynes vykdys vienu metu ir potencialius turto pirkėjus informuos apie galimybę pirkti visą turtą, o ne atskiras jo dalis. Labiausia tikėtina, kad visą butą nupirks vienas varžytynių dalyvis, todėl naudojimosi tvarkos nustatymas šioje bylos stadijoje yra nereikalingas.

Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentais pareiškėjų darbo užmokesčio padalijimo klausimu. Sistemiškai aiškinant visas FABĮ 27 str. 7 dalies nuostatą, darytina išvada, kad turėtų būti nustatoma fizinio asmens turto dalis tik tame bendrame turte (kuriame konkrečios dalys nenustatytos), kuris galės būti parduotas.

Kita vertus, apeliantė klysta dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies darbo užmokesčio padalijimo klausimu teisinių pasekmių – neva kreditoriai galės tenkinti savo reikalavimus iš viso bankrutuojančio asmens 2 000 Lt darbo užmokesčio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu pirmosios instancijos teismas nebūtų nustatęs kiekvieno pareiškėjo dalies jų darbo užmokestyje, tai neturėtų jokios įtakos pareiškėjų nuosavybės teisėms į pusę vienas kito darbo užmokesčio kaip į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (CK 3.87 str., 3.88 str., 3.92 str.), iki nebūtų paneigta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija (CK 3.88 str. 2 d.), sutuoktinių lygių dalių prezumpcija (CK 3.117 str. 1 d.) arba bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nesibaigtų įstatyme nustatytu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). FABĮ nereguliuoja šeimos turto teisinio režimo ir nekeičia Civiliniame kodekse nustatyto sutuoktinių turtinių santykių reglamentavimo (CK 1.3 str. 2 d.). Taigi akivaizdu, kad bet kokiu atveju kreditoriai negali reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami ne iš bankrutuojančiam asmeniui, o iš jo sutuoktinei priklausančių lėšų. FABĮ nedraudžia nustatyti fizinio asmens dalies bet kuriame bendrame su kitais asmenimis turte nepriklausomai nuo to, gali tas turtas būti parduotas, ar ne, todėl aptartos skundžiamos teismo nutarties dalies naikinti apeliantės argumentais nėra teisinio pagrindo. Priešingai, darbo užmokesčio padalijimas tarp sutuoktinių tik įneša aiškumo ir teisinio tikrumo, užkirs galimus ginčus šiuo klausimu ateityje.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais dėl naudojimosi tvarkos padalytu butu nustatymo. FABI 27 str. 7 dalyje nustatyta, kad nustatydamas nekilnojamojo daikto fizinio asmens dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi fiziniam asmeniui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo apskritai nenagrinėjo. Administratoriaus motyvai, kad nustatyti naudojimosi tvarką nėra būtina, nes tarp bendraturčių nėra ginčo, yra nepagrįsti. FABĮ reikalauja nustatyti naudojimosi tvarką būtent todėl, kad nustatyta turto dalis bus parduodamas ir pirkėjas žinotų savo teisių apimtį bendrame turte, o ne tam, kad bankrutuojantis asmuo iki turto pardavimo nesusiginčytų su bendraturčiais. Administratoriaus teiginiai, kad butas bus parduodamas visas, o ne dalimis, ir kad visą butą įsigis vienas pirkėjas, grįstas prielaidomis, o ne įrodymais. Butas priklauso trims bendraturčiams, neaišku, kokiu pagrindu administratorius apie viso buto pardavimą kalba už bendraturtę L. P.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta tik tiek, kiek joje nebuvo spręstas naudojimosi butu tvarkos nustatymo klausimas, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o byla neišspręsto reikalavimo dalyje grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 str., 327 str. 2 d., 337 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 334–339 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-17 nutartį palikti iš esmės nepakeistą. Grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti naudojimosi butu tvarkos nustatymo klausimą.

Teisėja Erika Misiūnienė