Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovė V. D. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipdamasi į teismą prašė: panaikinti paprastąjį vekselį 15000 Lt sumai (2013-09-16), kuriuo ieškovė buvo įsipareigojusi be sąlygų sumokėti 15000 Lt atsakovui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad N. S. įkalbėjo ją įsteigti savo vardu individualią įmonę, 2013-06-03 ji padedama N. S. įsteigė IĮ “EURO PREKYBA LT”, tačiau faktiškai buvo statytine, įmonei nevadovavo, visus finansiunis įmonės reikalus tvarkė N. S., kuris ir buvo faktinis įmonės vadovas ir savininkas. 2013 metų pradžioje, būnant ir UAB „Švyturys - Utenos alus“ atstovui, kuris neprisistatė, N. S. pradėjo ją įkalbinėti pasirašyti paprastąjį vekselį 15000 Lt, nes jo nepasirašius, „EURO PREKYBA LT“ negalės sudaryti prekių pirkimo - pardavimo sutarties,negalės gauti prekių iš UAB „Švyturys - Utenos alus“. Nurodė, jeigu IĮ „EURO PREKYBA LT“ negaus prekių, ji negaus jai žadėto gero darbo užmokesčio, neišsaugos darbo vietos. N. S. ragino ją pasirašyti vekselį, įtikinėjo, kad už prekes su tiekėju atsiskaitys IĮ „EURO PREKYBA LT“, o jai jokios grėsmės nėra. Kadangi ji neturi teisinio ar ekonominio išsilavinimo, supratimo apie vekselį ir jo teisinę reikšmę bei pasekmes jį pasirašančiam asmeniui - vekselio davėjui, todėl nuogąstaudama dėl savo darbo vietos, vienintelio pragyvenimo šaltinio, nesiginčydama su faktiniu darbdaviu N. S. bei neturėdama kuo daugiau pasitikėti, vekselį pasirašė. N. S. jai nurodė, kad vekselį į Karmėlavą su savimi atsivežė UAB „Švyturys - Utenos alus“ atstovas, kuris ir pareiškė, kad jai nepasirašius, IĮ „EURO PREKYBA“ LT prekių negaus. Vekselis buvo parengtas ne Karmėlavoje ir ne N. S. ar galimai kitų su juo susijusių asmenų iniciatyva. Vekselį parengė atsakovas UAB „Švyturys - Utenos alus“, kuris faktiškai per N. S. prieš ją panaudojo ekonominį spaudimą, ir tai sudaro CK 1.91 str. 1 d. numatytą pagrindą paprastojo vekselio pripažinimui negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (ab initio). Ieškovė nurodė, kad N. S. reikalavo, kad ji pasirašytų vekselį, o atsakovas UAB „Švyturys - Utenos alus“ faktiniais veiksmais grasino ekonominiais padariniais, kas reiškė, kad ji neteks darbo vietos. Nesant jai daryto ekonominio spaudimo, ji nebūtų sudariusi vekselio, kaip visiškai nenaudingo ir pažeidžiančio jos teises, sandorio, kadangi IĮ „EURO PREKYBA LT“ pirmiausia turėjo atsiskaityti už gaunamas prekes.

Be to, ieškovė nurodė, kad vekselis buvo sudarytas akivaizdžiai jai nenaudingomis sąlygomis. Remiantis Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d. nuostata, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, ką ji sužinojo neseniai, ir tai reiškia, kad ji, kaip tariama IĮ „EURO PREKYBA LT“ savininkė, vekselio pasirašymo momentu atsakė visu savo turtu prieš kreditorių - prekių tiekėją atsakovą UAB „Švyturys - Utenos alus“.

Ieškovė nurodė, kad vekselio turinys, kuriame, pažeidus Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatą, nenurodytas vekselio apmokėjimo terminas, taip pat rodo ir apgaulės kaip vekselio pripažinimo negaliojančiu pagrindo egzistavimą (CK 1.91 str. 1 d.). Kadangi nei N. S., nei UAB „Švyturys - Utenos alus“, nei UAB „Ainerta“ jai nenurodė termino, kada reikės grąžinti 15000 Lt, rodo vienašalio sandorio formalumą, kuriuo tariamai ateityje jai nekils neigiamų pasekmių ir tai sudarė N. S., UAB „Švyturys- Utenos alus“ ir UAB „Ainerta“ jos atžvilgiu taikytą apgaulę, nes IĮ „EURO PREKYBA LT“ laikotarpiu nuo 2013-11-25 iki 2013-12-06 laikotarpiu buvo pertvarkoma, tačiau atsakovas UAB „Švyturys - Utenos alus“ nerealizavo savo teisės pareikalauti jos apmokėjimo pagal vekselį pagal CK 2.101 str. 2 d. ir 2.104 str. 4 d. nuostatas 2013-11-22 - 2013-12-06 laikotarpiu.

Nurodė, kad vekselis faktiškai atsakovo UAB „Švyturys - Utenos alus“ buvo primestas kaip prievolių įvykdymo užtikrinimas, nors atsakovas turėjo teisę reikalauti teisėtų, CK 6 knygos V skyriuje nurodytų, prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, t.y. netesybų, laidavimo, garantijos ir rankpinigių, o ne reikalauti vekselio iš jos, kuri nei prekių iš atsakovo, nei pinigų už parduotas prekes negavo. Teigė, kad vekselio kaip prievolių užtikrinimo priemonės taikymas sudaro apgaulės elementą kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindą (CK 1.91 str. 1 d.).

Be to, ieškovė nurodė, kad vekselio, kuris buvo sudarytas kaip prievolių užtikrinimo priemonė, prieštaravo CK 6.70 str. 1 d. imperatyviai nuostatai, pagal kurią prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Pagal realų pritaikymą, atsakovas vekselį pritaikė kaip garantiją (CK 6.90 str. l d.), nes taikė ją subsidiariai (CK 6.92 str. 1 d.), po to, kai UAB „Ainerta“ liko skolinga 9793,91 Lt už prekes. Tokiu būdu, vekselis kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normos, t.y. CK 6.70 str. 1 d. nuostatoms, yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.) nuo jo sudarymo pradžios.

Taip pat ieškovė nurodė, kad vekselyje palūkanos nebuvo nustatytos, atsakovas jų pareikalavo neteisėtai, o Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė J. Š. dėl palūkanų padarė vykdomajame įrašą, todėl ir šis prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normos sudaro pagrindą vekselį pripažinti niekiniu sandoriu ir negaliojančiu CK 1.80 str. 1 d. pagrindu nuo jo sudarymo pradžios.

Atsakovas UAB „Švyturys – Utenos alus“ su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.