- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- I-933-821/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03541-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Beata Martišienė, Jovita Einikienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo
- Kategorijos
- 7.9Kiti socialinės apsaugos klausimai
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinis skyrius, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. Š. skundu ir jo patikslinimu (b.l. 1-3, 26-30, 162-164) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyriaus 2018 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 1352 dalį dėl darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio; 2) panaikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2018 m. liepos 9 d. aktą Nr. DL-934; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. S-140; 4) palikti galioti Tarnybos Plungės teritorinio skyriaus 2010 m. kovo 15 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DNL-785 priimto sprendimo dalį dėl darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio.
Paaiškino, kad ginčo dalykas yra darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos termino nustatymas. Pažymi, kad darbingumo lygis gali būti nustatomas keliais terminais ir vienas iš jų – iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, ir (ar) asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio, kas, pareiškėjos manymu, pagrįstai buvo nustatyta Tarnybos Plungės skyriaus priimtame sprendime.
Tarnybos Kontrolės skyrius 2018-07-09 darbingumo vertinimo akte Nr.DL-934 nurodė, jog rekomenduojama pakartotinai vertinant darbingumo lygį vadovautis III lygio gydymo įstaigos gydytojo neurologo išvada, kurioje būtų patikslintos asmeniui nustatytos diagnozės, išliekantis funkcijos sutrikimo laipsnis po pravesto pilnaverčio, kompleksinio gydymo. Pareiškėja nurodo, jog tokia pastaba jai nesuprantama ir galimai pažeidžianti jos teisę į pasirenkamą gydymą. Pareiškėjos manymu Tarnybai nesuteikta įgaliojimų spręsti dėl asmens gydymo stacionare, III lygio gydymo įstaigoje, siuntimo tyrimams, nes ji nėra sveikatos priežiūros įstaiga. Pareiškėjos manymu, nėra reikšminga aplinkybė, jog po kartotinio magnetinio rezonanso tyrimo pareiškėjos galvos smegenyse bus rasta vienu židiniu daugiau ar mažiau, leidžiančių įtarti demielizuojantį susirgimą. Pažymi, kad Tarnybos Tauragės teritorinis skyrius įpareigotas aplankyti asmenį namuose, paprašyta išsamiai aprašyti asmens būklę, įvertinti asmens savarankiškumą Barthel indeksu, kadangi nustatyti ryškūs neatitikimai dėl asmens sveikatos būklės. Skunde nurodoma, kad Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas ir vyr. specialistė užpildė asmens apžiūros namuose lapą Nr.AL-948 bei Barthel indekso lentelę, tačiau jai nebuvo duota susipažinti su šiais dokumentais. Ginčų komisijos 2018-09-11 sprendime Nr.S-140 nebuvo galima rasti ir suprasti, kokie ryškūs neatitikimai dėl asmens sveikatos būklės buvo nustatyti. Pareiškėja nurodo, jog 2018-04-11 Tarnybos Tauragės skyriaus darbuotojai asmens apžiūros namuose metu nustatė tą patį, ką 2010-03-15 nustatė Tarnybos Plungės skyrius.
Tarnybos direktoriaus pavaduotojas akcentuoja tai, kad nustatant darbingumo lygį, esminę įtaką daro ne diagnozuota liga ar patirta trauma, o dėl jų kilę nustatyti funkciniais sutrikimai, tai diagnozė ir funkciniai sutrikimai 2018-01-19 nurodyti gydytojos neurologės I. D. ir 2018-04-11 Tarnybos Tauragės skyriaus darbuotojų. Tačiau skunde pažymima, jog nėra aišku, kodėl Tarnybos kontrolės skyrius 2018-07-09 Darbingumo lygio vertinimo akte Nr.DL-934, 35 p. nurodė, jog rekomenduojama pakartotinai vertinant darbingumo lygį vadovautis III lygio gydymo įstaigos gydytojo neurologo išvada.
Pareiškėja pažymi, kad jai yra nustatyta diagnozė G.35.0 yra nustatyta Kauno medicinos universiteto klinikų neurologijos skyriuje, tačiau Tarnybos Kontrolės skyrius primygtinai reikalauja atlikti magnetinio rezonanso tyrimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba pateikė atsiliepimą (b.l. 65-67), kuriame nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr.A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu ( toliau – ir Aprašas). Aprašo 35 p. numato, kad be kitų pagrindų, Tarnyba atlieka pakartotinį darbingumo lygio vertinimą ir tais atvejais, jeigu atlikus Teritorinių skyrių priimtų sprendimų patikrinimą paaiškėja, kad sprendimas priimtas nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus atliekamų teritorinių skyrių priimamų sprendimų dėl darbingumo lygio planinių ir neplaninių patikrinimų tvarką reglamentuoja Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių priimamų sprendimų periodinės kontrolės tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2016-11-25 įsakymu Nr.V-77.
Paaiškina, kad pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas remiantis 2017-11-24 Tarnybos Antikorupcinės komisijos išvada ir vadovaujantis 2017-12-01 Tarnybos direktoriaus pavedimu Nr.DP-13. Tarnybos Sprendimų kontrolės specialistai, siekdami patikslinti pareiškėjos susirgimo dinamiką, taikytą gydymą ir išliekančius nuolatinius sveikatos funkcinius sutrikimus, kreipėsi į gydymo įstaigą su prašymu pateikti neurologo konsultaciją ir 2016-2017 ambulatorinės kortelės kopiją. 2018-01-23 buvo gauta 2018-01-19 neurologo konsultacijos išvada, kurioje nurodyta, kad diagnozei patikslinti reikalinga atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, todėl pareiškėja buvo nukreipta į Klaipėdos išsėtinės sklerozės centrą. Pareiškėja į gydymo įstaigą vykti atsisakė, nors pagal Tvarkos aprašo 44 punktą turi pareigą teikti darbingumo lygiui nustatyti reikiamą informaciją. Pažymi, kad nuo 2004 m. byloje nėra įrodymų ar informacijos apie atliktus magnetinio rezonanso ar kitus tyrimus, nenurodyti ligos paūmėjimo atvejai, nėra informacijos apie taikomą gydymą, skiriamas medicininės pagalbos priemones, gydytojo neurologo paskutinį kartą konsultuota 2010 m., o stacionarus gydymas taikytas tik 2003 m. rugsėjo mėn. Atsiliepime pažymima, jog esant tokioms aplinkybėms vertinant pareiškėjo darbingumo lygį ginčo laikotarpiu 2018 m. nebuvo pažeista nustatyta darbingumo lygio vertinimo tvarka, skundžiamas individualus administracinis aktas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (darbingumo lygio galiojimo termino sutrumpinimas) yra išsamiai motyvuotas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos 2018-09-11 sprendimo Nr. S-140 „Dėl D. Š. darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio išlaidų“, Tarnybos Kontrolės skyriaus 2018-07-09 sprendimo Nr. SS-1352 ir Tarnybos Kontrolės skyriaus 2018-07-09 Darbingumo lygio vertinimo akto Nr.DL-934 (b. l. 14-17,4-5,7-13) teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad IĮ „Šeimos sveikatos centras“ 2010-03-15 siuntimu Nr. 30 (b. l. 81-85) pareiškėja buvo nukreipta į Tarnybą darbingumo lygio nustatymui. Pareiškėja 2010-09-15 pateikė Tarnybai prašymą nustatyti jai darbingumo lygį nuo 2010-01-02 (b. l. 86). Atlikęs pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą, Tarnybos Plungės teritorinis skyrius 2010-03-15 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr.DL-785 (b. l. 70-77) nustatė pareiškėjai 40 procentų darbingumo lygį ir specialų transporto išlaidų kompensavimo poreikį, nustatydamas galiojimo terminą – nuo 2010-01-02 iki 2023-10-21 (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos). Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Antikorupcinės komisijos 2017-11-24 išvadą apie skundų nagrinėjimą Nr.IAK-17, 2017-12-01 pavedimu Nr. DP-10, pavedė pagal periodinės neplaninės kontrolės procedūrą atlikti pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių vertinimą, patikslinant asmens neurologinę simptomatiką galimai pasikeitus sveikatos būklei (b.l. 126,166,168). 2018-07-09 buvo sudarytas Darbingumo lygio vertinimo aktas Nr.DL-934, kuriame nurodyta, jog buvo atliktas pakartotinis vertinimas pagal periodinės neplaninės kontrolės procedūrą, pakeitimai atlikti dalyje dėl DL ir SPT-4 termino. Įvertinus tai, kad nuo kontrolė procedūros praėjo 6 mėn., asmuo gydytojo neurologo paskutinį kartą buvo konsultuotas 2010 m., naujoje 2017-01-19 neurologo konsultacijoje neatsakyta Tarnybos prašymą, kadangi asmuo buvo nukreiptas į Klaipėdos išsėtinės sklerozės centrą diagnozės patikslinimui, tačiau vykti atsisakė, paskutinis stacionarinis gydymas taikytas 2003-09-08 – 2003-09-16, o galvos MRT – 2004 m., išvadoje nurodyta, kad rasti keli židiniai leistų įtarti demielinizuojantį susirgimą, pareiškėja telefonu nurodė, jog jokių medikamentų šiuo metu nevartoja, buvo pakeistas darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio terminas 1 metams, siekiant pagrįstai ir teisingai įvertinti asmens darbingumo lygį po pilno ištyrimo. Akte rekomenduojama pakartotinai vertinant asmens darbingumo lygį vadovautis III lygio gydymo įstaigos gydytojo neurologo išvada, kurioje būtų patikslintos asmeniui nustatytos diagnozės, išliekantis funkcijos sutrikimo laipsnis po pravesto pilnaverčio, kompleksinio gydymo. Šio akto pagrindu priimtas 2018-07-09 byloje ginčijamas Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas Nr.SS-1352, kuriuo pakeista Tarnybos Plungės teritorinio skyriaus 2010-03-15 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr.DNL-785 priimto sprendimo dalis dėl darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio termino, šį terminą nustatant 1 metams nuo 2018-07-09 iki 2019-07-08. Pareiškėja 2018-08-10 padavė skundą Ginčų komisijai (b. l. 53-55), kurį išnagrinėjusi komisija 2018-09-11 sprendimu Nr. S-140 jį atmetė ir paliko Tarnybos Sprendimų kontrolė skyriaus 2018-07-09 sprendimą Nr. SS-1352 nepakeistą (b. l. 46-49).
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Atsižvelgiant į nustatytą diskreciją, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – ir Kriterijų aprašas) bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Teismas, vadovaudamasis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, patikrina, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Įstatymo 20 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Pagal Įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatas, darbingumo lygis gali būti nustatomas toliais terminais: 1) 6 mėnesiams, kai darbingumo lygis vertinamas pirmą kartą ir prognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, per artimiausius 6 mėnesius; 2) vieniems metams, kai darbingumo lygis vertinamas pirmą kartą ir (ar) prognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, per artimiausius 12 mėnesių; 3) 2 metams, kai prognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, per artimiausius 24 mėnesius, ir asmenims, kurie mokosi, iki 26 metų; 4) iki profesinės reabilitacijos programos pabaigos, kai asmeniui nustatomas profesinės reabilitacijos poreikis; 5) iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, ir (ar) asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio; 6) neterminuotai, kai darbingumo lygis nustatomas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar dėl profesinės ligos.
Pagal Įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, specialieji poreikiai gali būti nustatomi tokiais terminais: 1) 6 mėnesiams, kai specialieji poreikiai vertinami pirmą kartą ir prognozuojamas greitas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens savarankiškumui, per artimiausius 6 mėnesius; 2) vieniems metams, kai specialieji poreikiai vertinami pirmą kartą ir (ar) prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens savarankiškumui, per artimiausius 12 mėnesių; 3) 2 metams, kai prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens savarankiškumui, per artimiausius 24 mėnesius; 4) 6 metams, kai vertinamas lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas per artimiausius 72 mėnesius; 5) neterminuotai, kai asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintančio pobūdžio.
Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji iš esmės nesutinka su Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu, kuriuo buvo pakeistas Tarnybos teritorinio skyriaus nustatytas terminas (nuo 2010-01-02 iki 2023-10-21 (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) ir nustatytas trumpesnis (1 metų) darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio galiojimo terminas (nuo 2018-07-09 iki 2019-07-08). Todėl teismas toliau nagrinėja skundžiamų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą termino nustatymo vertinimo aspektu. Kaip minėta, asmens darbingumo lygio nustatymo tvarka reglamentuota Tvarkos apraše, kurio V skirsnio 31.1 – 34.3 punktuose numatyta terminų nustatymo tvarka, o Tvarkos aprašo VI skirsnis reglamentuoja pakartotinį darbingumo lygio vertinimą. Šio skirsnio 35 punktas, be kita ko, numato, jog Tarnyba atlieka pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, jeigu atlikus Tarnybos teritorinių skyrių priimtų sprendimų patikrinimą paaiškėja, kad sprendimas priimtas nepagrįstai ( 35.1 p.).
Nagrinėjamu atveju pakartotinis pareiškėjos darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių vertinimas buvo atliktas pagal periodinės neplaninės kontrolės procedūrą, vykdant Tarnybos direktoriaus 2017-12-01 pavedimą Nr. DP-10. Šis pavedimas priimtas atsižvelgiant į Antikorupcinės komisijos 2017-11-24 išvadą apie skundų nagrinėjimą Nr.IAK-17. Pavedime nurodyta patikslinti asmens neurologinę simptomatiką galimai pasikeitus sveikatos būklei. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus atliekamų teritorinių skyrių priimamų sprendimų patikrinimų tvarką nustato Tarnybos direktoriaus 2016-11-25 įsakymu Nr.V-77 patvirtintas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių priimamų sprendimų periodinės kontrolės tvarkos aprašas (toliau – Kontrolės tvarkos aprašas), kurio 4.3 punktas nustato, jog periodinė neplaninė kontrolė atliekama Tarnybos direktoriaus pavedimu, kai kyla abejonių dėl priimtų sprendimų pagrįstumo ar teisėtumo, dėl paaiškėjusių svarbių sprendimui priimti aplinkybių, gautos informacijos, asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos skundo, pranešimo ar siekiant patikrinti NDNT teritorinio skyriaus veiklą, taip pat vertinimų praktikos vienodinimo tikslais. Vykdydamas teritorinių skyrių priimtų sprendimų kontrolę Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kitas įstaigas ir institucijas dėl asmens duomenų, susijusių su jo neįgalumo lygio, darbingumo lygio, bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių ar profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymu, pateikimo.
Byloje nustatyta, jog Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas pavedimą, 2017-12-05 kreipėsi į pareiškėjos gydymo įstaigą prašydamas pateikti neurologo konsultaciją (patikslinti pareiškėjos neurologinę simptomatiką, nurodyti išsėtinės sklerozės funkcijos sutrikimo laipsnį pagal EDSS, ataksijos išreikštumo laipsnį ir pateikti pareiškėjos 2016-2017 m. ambulatorinės kortelės kopiją (b.l. 124). Gydymo įstaiga 2018-01-23 atsakyme nurodė, jog pareiškėja 2018-01-19 buvo konsultuota neurologo ir dėl diagnozės patikslinimo siunčiama į Klaipėdos SD centrą, diagnozės tikslinimui tikslinga atlikti MRT (b.l. 117,118). 2018-03-02 raštu atsakovui pakartotinai pasiteiravus dėl diagnozės patikslinimo gydymo įstaiga nurodė, kad pareiškėja informavo, jog kol kas į Klaipėdos SD nevyko ir dar nežino, kada vyks (b.l. 115,116). Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2018-05-28 raštu pareiškėją informavo, jog nusprendė atlikti pakartotinį vertinimą ir pasiūlė pareiškėjai pateikti papildomus dokumentus (b.l. 101). 2018-06-08 raštu pareiškėjai paprašius nurodyti kokius dokumentus ji turinti pateikti vertinimui, siekiant nepažeisti pareiškėjos teisių, administracinės procedūros terminas buvo pratęstas iki 2018-07-16, o dokumentus nurodyta pateikti iki 2018-07-05 (b.l. 100,98). Pareiškėjai nenuvykus konsultacijai ir nepateiktus dokumentų, pakartotinis darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus.
Nagrinėjamu atveju nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, jog nėra reikšminga, kad nebuvo atliktas kartotinis magnetinio rezonanso tyrimas, nes 2018-04-11 Tarnybos Tauragės skyriaus darbuotojai asmens apžiūros namuose metu nustatė tą patį, ką 2010-03-15 nustatė Tarnybos Plungės skyrius. Teismas pažymi, jog nustatant asmens darbingumo lygį jo sveikatos būklė ir galimybės atlikti darbus vertinamos po to kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės, o darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos gydymo įstaigos gydytoja nurodė, jog diagnozės patikslinimui reikalinga aukštesnio lygio specialisto konsultacija ir tyrimai (MRT tyrimas), pareiškėja per beveik pusės metų laikotarpį konsultacijai nenuvyko ir tyrimo neatliko. Darbingumo lygio vertinimo tvarką reglamentuojančios teisės normos numato, jog Tarnyba prireikus gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, kai mano, jog yra būtinybė patikslinti duomenis. Pagal Tvarkos aprašo 44 punktą asmuo ar jo atstovas pagal įstatymą privalo teikti darbingumo lygiui nustatyti reikiamą informaciją. Tačiau šios pareigos pareiškėja nevykdė, prašomų dokumentų nepateikė, todėl tarnyba negalėdama tiksliai pakartotinai įvertinti pareiškėjos darbingumo lygį jau nustatytam darbingumo lygiui ir specialiesiems poreikiams pagrįstai nustatė trumpesnį vienerių metų terminą. Šis terminas nustatytas siekiant pagrįstai įvertinti pareiškėjos darbingumo lygį po pilno ištyrimo. Taip pat pažymėtina, jog ginčijamas Tarnybos sprendimas buvo priimtas įvertinus tai, kad pareiškėja neurologo paskutinį kartą buvo konsultuota 2010 m., t.y. prieš aštuonerius metus, paskutinis stacionarinis gydymas taikytas 2003-09-08 – 2003-09-16, o galvos MRT – 2004 m., pareiškėja telefonu nurodė, jog jokių medikamentų šiuo metu nevartoja.
Kaip jau buvo minėta Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad atsakovė nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neatlieka asmenų išsamios medicininės apžiūros dėl sveikatos būklės ištyrimo. Tarnyba yra viešojo administravimo įstaiga, kurios funkcija – priimti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, vadovaujantis jai pateiktais dokumentais. Tarnyba nurodė, kad nustatant pareiškėjos darbingumo lygį iškilo poreikis papildomos konsultacijos ir papildomų medicininių tyrimų duomenų. Tai atitinka Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies, Tvarkos aprašo ir Kriterijų aprašo reikalavimus. Teismas, neturi pagrindo abejoti gydymo įstaigos gydytojos neurologės išvada, jog pareiškėjos diagnozės patikslinimui būtina aukštesnio lygio specialisto konsultacija ir tyrimai.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijami sprendimai ir aktas dėl pareiškėjos darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, pareiškėjos pakartotinis darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Tarnyba atlikdama teritorinio skyriaus sprendimo kontrolę vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu nustatydama trumpesnį nei teritorinio skyriaus, t.y. (1 metų) darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio galiojimo terminą, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, Ginčų komisija, palikdama nepakeistą Tarnybos sprendimą ir aktą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, taigi Tarnybos ir Ginčų komisijos ginčijami sprendimai ir aktas paliekami nepakeisti.
Teismui netenkinus pareiškėjos skundo dėl ginčijamų sprendimų ir akto panaikinimo, netenkinamas išvestinis skundo reikalavimas palikti galioti Tarnybos 2010-03-15 Tarnybos Plungės teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo akto Nr.DNL-785 sprendimo dalį dėl darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio termino nuo 2010-01-02 iki 2013-10-21, kuris dalyje dėl termino pagrįstai pakeistas ginčijamu Tarnybos sprendimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus asmens sveikatos būklei, pareiškėja gali kreiptis į Tarnybą iš naujo dėl darbingumo lygio nustatymo ir, kartu su prašymu, pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 8, 9 ir 10 punktuose (gydančiojo gydytojo užpildytą siuntimą, medicininių tyrimų išrašus ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos D. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.