Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-893-366/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-31
Bylos Nr.
1S-893-366/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Kategorijos
Baudžiamoj byla Nr. 1S-893-366/2013
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 31 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino kriminalinės policijos skyriaus vyresniajam tyrėjui R. V.,

išnagrinėjęs J. Š. (J. Š.) skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties, kuria jam paskirti teismo įpareigojimai šešių mėnesių laikotarpiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama Visagino miesto apylinkės teismo 2013-10-18 nutartimi patenkintas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos apskrities VPK) Visagino policijos komisariato (toliau – Visagino PK) teikimas dėl teismo įpareigojimų skyrimo asmeniui ir J. Š. skirti teismo įpareigojimai šešiems mėnesiams, kuriais jis įpareigotas: 1) nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis techninėmis ar kitomis priemonėmis su S. M. (S. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) P. B. (P. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) M. F. (M. F.), a. k. (duomenys neskelbtini) M. K. (M. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) I. V. (I. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) 2) nekeisti gyvenamosios vietos Visagine, (duomenys neskelbtini), be vykdančio priežiūrą įgalioto policijos pareigūno sutikimo ir kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 5 val. nuolat būti gyvenamojoje vietoje Visagine, (duomenys neskelbtini); 3) nuo 20 val. iki 7 val. nesilankyti Visagino savivaldybės teritorijoje esančiuose restoranuose, baruose bei kavinėse.

Šalies argumentai

Skundu J. Š. prašo pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2013-10-18 nutartį ir priimti naują nutartį, kuria skirti draudimus trims mėnesiams, įpareigojant nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis techninėmis ar kitomis priemonėmis su S. M., P. B., J. S., M. F., M. K., A. B., S. R., I. V., nekeisti gyvenamosios vietos Visagine, (duomenys neskelbtini), be vykdančio priežiūrą įgalioto policijos pareigūno sutikimo. Kitus draudimus panaikinti. Nurodo, kad jis 2012-12-27 Utenos VPK nutarimu Nr. 20 buvo oficialiai įspėtas, kad jeigu dalyvaus organizuotų nusikalstamų grupių veikloje, bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau jokių draudimų jam nebendrauti su nurodytais asmenimis nebuvo, todėl pagal savo darbo pobūdį bei būdo bruožus bendravo su dešimtimis, įskaitant ir skundžiamoje nutartyje nurodytais asmenimis, bet tai, kaip mano, neturi būti pagrindas taikyti jam suvaržymus vien tik dėl to, kad jis buvo teistas už smurtinį nusikaltimą. Teigia, kad bausmę yra atlikęs visiškai, grįžęs iš įkalinimo įstaigos pakeitė savo gyvenimo būdą, turi šeimą, mažametę dukrą, nuolatinę gyvenamąją vietą, legalų pragyvenimo šaltinį (jo žmona ir jis dirba). Lėšų pragyvenimui pakanka, todėl išpirkęs savo kaltę už jaunystėje padarytą nusikalstamą veiką, jokioje nusikalstamoje minėtų grupių veikloje jis nedalyvauja. Bendravimas su asmenimis, kurie nurodyti teismo nutartyje, dar neįrodo jo kažkokių kriminalinių kėslų. Nurodo, kad su S. M. yra pažįstamas nuo vaikystės, nes augo ir gyveno viename kieme. Jo ir A. B. vaikai lanko vieną mokyklą. Su M. K. yra susijęs darbo reikalais. M. F. yra jo šeimos draugas. Bendravimas su jais, kaip minėjo, skirtu oficialiu įspėjimu jam nebuvo uždraustas, o jo pokalbiai su jais visiškai nesusiję su jų kriminaline veikla, nes neužfiksuoti jokiomis techninėmis priemonėmis. Policijos pareigūnai neturi jokių apčiuopiamų įrodymų, pagrindžiančių jų įtarimus jam. Teismo teiginiai, išdėstyti nutartyje, nėra pakankamas pagrindas teismui manyti, kad būtent jam turi būti skirtos prevencinės poveikio priemonės. Teismo prielaidos, kad būtent jo bendravimas su jais, kelia grėsmę visuomenei bei valstybės saugumui, viešąjai tvarkai, asmenų teisėms ir laisvėms yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio nei pagrįstos konkrečiais įrodymais. Todėl mano, kad teismas jam nurodytus suvaržymus skyrė be jokio teisinio pagrindo, nes jie dubliuoja vienas kitą, iš esmės yra nemotyvuoti ir prieštarauja Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau – LR ONUĮ) 2 ir 4 str. nurodytiems principams ir pagrindams. Nurodo, kad teismo posėdžio metu jam nebuvo išaiškinta teisė, numatyta LR ONUĮ 7 str. 6 d. – teisė susipažinti su teismui pateikta medžiaga, todėl buvo suvaržyta jo teisė į gynybą. Be to, mano, kad teismas nesilaikė LR ONUĮ 2 str. nuostatų, kad prevencinio poveikio priemonės turi būti taikomos laikantis teisėtumo, asmens teisių ir laisvių apsaugos, humaniškumo principų, taip pat įtikinėjimo ir prievartos derinimo principo. Neaišku, kokia prasmė, jam uždraudus visais būdais bendrauti su teismo nutartyje nurodytais asmenimis, skirti jam suvaržymus su žmona vakare po darbo apsilankyti restorane ar kavinėje. Juk net jei ir bus toje pačioje kavinėje kuris nors iš nurodytų asmenų, jis bendrauti su jais negalės. Tad draudimas jam lankytis nuo 20 val. iki 7 val. restoranuose ar kavinėse, kai teismas nustatė, kad policijos prašymas uždrausti jam dalyvauti masiniuose renginiuose, yra nepagrįstas, pagal analogiją taip pat yra visiškai nepagrįstas ir todėl perteklinis. Nurodo, kad teismo įpareigojimas nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose, nepagrįstai sukelia nepatogumus tiek jam, tiek ir jo šeimai. Dirbamas ekspeditoriumi jis dažnai į namus grįžta naktį. Patikrinimas, ar jis nurodytu laiku yra namuose, peržengia protingumo ir teisėtumo ribas. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2013-10-18 policijos pareigūnai nakties metu jo bute lankėsi net šešis kartus, taip pažadindami jo žmoną ir mažametę dukrą. Mano, kad tai visiškai nesiderina su LR ONUĮ principais, nes pažeidžiamos ne tik jo, bet ir jo šeimos narių teisės į ramų poilsį, nepagrįstai paminama jo konstitucinė teisė, nustatyta 21 str., žeminamas jo orumas. Taip pat neaišku, kodėl jam skirtas maksimalus įstatymų nustatytas šešių mėnesių terminas.

Teismo posėdyje Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino kriminalinės policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. V. prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

LR ONUĮ numatyti teismo įpareigojimai kaip laikino pobūdžio prevencinė priemonė, taikoma asmenims siekiant šio įstatymo 4 str. numatytų tikslų – garantuoti visuomenės ir valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Ši priemonė taikoma esant įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų, kad asmenys palaiko ryšius su nusikalstamomis grupėmis ar daro sunkius bei labai sunkius nusikaltimus.

Kaip matyti iš J. Š. skundo, jis iš esmės neigia savo neteisėto elgesio buvimą bei mano, kad teismo suvaržymai jam skirti be jokio teisinio pagrindo, remiantis vien tik prielaidomis, o ne duomenimis, pagrindžiančiais jo kriminalinį elgesį. Tačiau iš skundą nagrinėjančiam aukštesnės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. Š. palaiko gana intensyvius santykius ir turi glaudžius ryšius su Visagino mieste veikiančia organizuota asmenų grupe, darančia sunkius nusikaltimus bei galinčia daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų platinimu, kontrabanda, neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tai visiškai pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje motyvuodamas savo sprendimą skirti asmeniui įpareigojimus. Šie faktai buvo pakankami J. Š. skirti prevencines poveikio priemones pagal LR ONUĮ.

J. Š. jau buvo pritaikyta švelnesnė prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, su kuriuo jis buvo supažindintas pasirašytinai. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog ši poveikio priemonė nebuvo veiksminga ir teigiamos įtakos J. Š. elgesiui neturėjo, nes nurodytų reikalavimų jis nesilaikė. J. Š. ir toliau bendravo su galimai nusikalstama veikla užsiimančiais asmenimis, to J. Š. neneigia ir savo skunde bei toliau atliko veiksmus, galimai kenkiančius visuomenės bei valstybės saugumui, viešąjai tvarkai, asmenų teisėms ir laisvėms. Dėl to apylinkės teismo nutartis skirti teismo įpareigojimus pagal LR ONUĮ yra pagrįsta ir teisėta.

Iš apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. posėdžio protokolo, kuriame buvo svarstomas teikimas dėl įpareigojimų J. Š. paskyrimo, matyti, kad J. Š. buvo išaiškintos jo teisės, posėdžio metu jis parodė, kad savo teises suprato, prašymų ar papildymų neturėjo. J. Š. teismo posėdyje davė paaiškinimus, iš kurių matyti, kad jis suprato policijos pareigūno pagarsintą teikimą skirti jam teismo įpareigojimus ir dėl jų skyrimo iš esmės neprieštaravo, nurodydamas, kad „jeigu reikia, tai reikia, nes jis nemato problemų nepalaikyti ryšio su išvardytais asmenimis, išskyrus B., nes jų vaikai kartu eina į mokyklą.“ Taip pat parodė, kad dirba, nakvoja namuose, jokių nusikaltimų nedaro. Todėl nepagrįsti J. Š. skundo teiginiai, kad buvo suvaržyta jo teisė į gynybą.

J. Š. skundo teiginiai, kad jam skyrus įpareigojimus pažeidžiamos jo bei jo šeimos narių teisės ir teisėti interesai, yra deklaratyvūs ir tai nėra pagrindas panaikinti jam skirtus įpareigojimus, nes jo teisės apribotos LR ONUĮ numatytais pagrindais ir pagal jame nustatytas procedūras, įpareigojimai paskirti atsižvelgus į visuomenės interesus ir jie nėra pertekliniai ar neproporcingi. Atkreipiamas dėmesys, jog paskirtas įpareigojimas būti gyvenamoje vietoje nurodytu laiku (nuo 22 val. iki 5 val.) nevaržo J. Š. darbo funkcijų, kadangi apylinkės teismas jau įvertino jo darbo pobūdį ir atsižvelgęs į tai, kad J. Š. darbas susijęs su nuolatiniu važinėjimu (jis dirba ekspeditoriumi), šio įpareigojimo laiką paankstino (teikime buvo siūlomą įpareigoti J. Š. būti namuose iki 6 val., o teismas įpareigojo jį būti namuose iki 5 val.). Be to, teismo posėdyje, kuriame buvo svarstomas teikimas dėl įpareigojimų J. Š. paskyrimo, pats J. Š. parodė, kad jis dirba dienos metu, o nakvoja namuose. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad J. Š. privalo dirbti nakties metu, kad jo darbas nuolat turi trukti ilgiau nei iki 22 valandos ar prasidėti anksčiau nei 5 valandą ryto. Taip pat teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad J. Š. savo darbo negali atlikti tuo metu, kai jam nėra paskirta jokių įpareigojimų. Tokių duomenų skundą nagrinėjančiam teismui nepateikė ir pats J. Š.. Be to, iš skundžiamos nutarties 2 punkte nurodyto įpareigojimo matyti, kad esant būtinumui, jam suteikiama teisė išvykti iš gyvenamosios vietos ir kitu laiku, apie tai informavus priežiūrą vykdantį pareigūną ir gavus jo leidimą. Pažymėtina, kad skiriant įpareigojimus, siekiama užkardyti nusikalstamų grupuočių veiklą, jų organizavimą, sudarymą, nusikaltimų darymą. 2004 m. gruodžio 29 d. Konstitucinio Teismo nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 3 str. (2001 m. birželio 26 d. redakcija), 4 str. (2001 m. birželio 26 d., 2003 m. balandžio 3 d. redakcijos), 6 str. (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 d. ir 8 str. (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 1 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai buvo išaiškinta, kad LR ONUĮ nurodyti straipsniai neprieštarauja Konstitucijos 18, 22, 24, 31, 32 straipsniams. 2003 m. birželio 10 d. Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad ribojant bei mažinant nusikalstamumą taikomos ne tik represinės, bet ir prevencinės priemonės. Jomis siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, kurių padarymo tikimybė būtų didesnė, jeigu tokių priemonių nebūtų imtasi, jų paskirtis - neleisti asmeniui nusikalsti ir šitaip apsaugoti ir viešąjį interesą. Todėl aplinkybė, jog siekiant minėtų tikslų uždraudžiama palaikyti ryšius su asmenimis, su kuriais J. Š. sieja ir darbo reikalai, reikšmės neturi, nes priešingu atveju prevencinės priemonės tikslai nebūtų pasiekti. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, skundžiama nutartimi J. Š. paskirti įpareigojimai netrukdo pilnaverčiam jo gyvenimui ir stipriai neapriboja jo laisvalaikio ir galimybių leisti laiką su šeima, įskaitant vakarienes kavinėse.

Kaip nepagrįstas atmetamas J. Š. skundo teiginys, jog policijos pareigūnai peržengia protingumo ir teisėtumo ribas dažnai tikrindami, kaip jis laikosi įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose. LR ONUĮ 9 str. reglamentuoja teismo įpareigojimų vykdymo kontrolę. Tačiau minėtas straipsnis nereglamentuoja lankymosi pas asmenį, tikrinant kaip jis laikosi jam teismo paskirtų įpareigojimų, skaičiaus.

J. Š. prašymas sutrumpinti jam skirtų įpareigojimų trukmę netenkinamas. Pažymėtina, kad teismo skiriamų įpareigojimų trukmės nustatymas yra teismo prerogatyva. Be to, LR ONUĮ 7 str. motyvuoti nustatomą terminą nereikalauja. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad joje esantys duomenys šiuo atveju pagrindžia būtinumą taikyti teismo įpareigojimus ilgesniam laikui.

Atsižvelgęs į teismui pateiktą medžiagą ir pirmiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Priešingai nei savo skunde nurodo J. Š., teismo įpareigojimai jam paskirti teisėtai ir nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ONUĮ 7 str. 10 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

J. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį.

Nutartis yra neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius