Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. R. savo kaltę pripažino ir parodė, kad nuo 2022 m. gruodžio 5 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 20 d. pradėjo dirbti antroje pamainoje, tai buvo jo pirmasis reisas tą dieną, važiavo į Grigiškes (duomenys neskelbtini) maršrutiniu autobusu. Eismas buvo intensyvus, visos eismo juostos buvo užimtos, važiavo lėtai kraštutinėje eismo juostoje. Šiuo maršrutu važiavo ne pirmą kartą, žinojo, kur yra sankryža, stengėsi važiuoti lėtai. Privažiavo Gariūnų sankryžą. Artėdamas prie šviesoforo, važiavo paskui sunkvežimį 28 km/val. greičiu. Prieš šviesoforą sunkvežimis padidino greitį, jis taip pat padidino greitį iki 38 km/val., kad tarp jų neįlįstų automobilis. Pastebėjo, kad mirksi žalia šviesoforo spalva, suprato, kad tuoj įsijungs geltona, nespės pravažiuoti sankryžos ir teks važiuoti per draudžiamąjį raudoną signalą. Neatsižvelgęs į aplinkybes staigiai paspaudė stabdį. Autobusas jau buvo pravažiavęs ištisinę liniją, priekiniai ir galiniai ratai stovėjo ant pėsčiųjų perėjos. Stabdant autobuse išgirdo klyksmą. Pamatė, kad moteris, sėdėjusi ant galinės sėdynės, nuslydo kojomis į priekį ir nukrito, gulėjo ant autobuso grindų. Ji aimanavo, tačiau jokių sužalojimų ant jos nematė, moteris kalbėjo lietuviškai, o šios kalbos jis nesupranta. Paskambino greitajai medicinos pagalbai, pasakė, kad nukrito moteris, buvo iškviesta policija. Šiuo metu dar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavys į įvykį reagavo neigiamai. Jis gailisi, kad taip įvyko. Su nukentėjusiąja negalėjo bendrauti, kol dar nebuvo draudimo bendrovės sprendimo, tačiau vėliau su ja susitiko, ji jam atleido ir pasirašė taikos sutartį. Patvirtina, kad sumokėjo nukentėjusiajai 2 000 Eur, ji šią sumą priėmė. Palaiko prašymą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiama nukentėjusioji ir liudytoja, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

4. Kaltinamojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad daugiau nei metus dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 20 d. vairavo (duomenys neskelbtini) maršruto (Lazdynai – Grigiškės) autobusą „Solaris“. Apie 13.00 val. važiavo Grigiškių kryptimi. Eismas minėta kryptimi buvo intensyvus, dėl to jis, kaip ir kiti, važiavo lėtai. Važiavo paskui krovininį automobilį. Būnant prie Gariūnų turgavietės įrengtos sankryžos, jo matomumas dėl aukšto krovininio automobilio buvo apribotas, šviesoforų nematė. Prie pat sankryžos prieš jį važiuojančio krovininio automobilio vairuotojas staigiai padidino greitį, galimai iki 38 km/val. Nenorėdamas pernelyg atsilikti ir padaryti didesnį atstumą, jis taip pat padidino greitį. Tik jau visai privažiavus prie sankryžos pamatė, kad jau mirksi žalias šviesoforo signalas, iškart užsidegė geltonas signalas. Supratęs, kad pravažiuoti sankryžos nespės, jis pradėjo stabdyti vairuojamą autobusą. Kaip jau vėliau jis matė iš autobuso vaizdo kameros užfiksuoto įrašo, autobusą sustabdė jau kirtęs prieš sankryžą esančią ištisinę liniją, t. y. sustojo jau ant pėstiesiems skirtos perėjos. Nors tai buvo staigesnis stabdymas nei įprastai, tačiau jis tikrai nebuvo pilnai „kirtęs per stabdžius“. Stabdymo metu išgirdo iš salono sklindantį moters riksmą. Sustabdęs autobusą, iškart nuėjo prie autobuso galinėje dalyje ant grindų gulėjusios moters, kuri nuo skausmo rėkė. Apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Atvykę medikai išvežė nukentėjusią keleivę į ligoninę. Supranta, kad jis pažeidė KET, nes neatsižvelgė į eismo sąlygas, matomumą, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko teko staigiai stabdyti. Labai gailisi, norėtų nukentėjusiosios atsiprašyti ir su ja susitaikyti (t. 1, b. l. 133–136).

5. Nukentėjusiosios L. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. spalio 20 d., kiek po vidurdienio, Lazdynų mikrorajone ji su savo drauge L. Š. (buvusi pavardė – B.) įlipo į (duomenys neskelbtini) maršruto autobusą, kuriuo važiavo į (duomenys neskelbtini). Atsisėdo galinėse keleivių vietose. Draugė sėdėjo prie lango, o ji – prie krašto. Eismas buvo intensyvus, buvo „kamščiai“, ypatingai nuo prekybos centro „Depo“ iki Gariūnų turgavietės. Privažiavus ties Gariūnų turgaviete esančią sankryžą, autobusas staigiai sustabdė, dėl ko ji nukrito ant autobuso grindų ir neteko sąmonės. Atsipeikėjus pajautė didžiulį skausmą dešinės kojos srityje. Matė prie jos priėjusį susijaudinusį vairuotoją, kuris atsiprašinėjo, sakė, kad stabdė, nes „kažkas jam sumaišė ir jis neturėjo pasirinkimo“. Ji pati nematė ir nežino, dėl ko buvo staigiai sustabdytas autobusas. Buvo atvykę pareigūnai ir medikai. Medikams jai suleidus vaistų, ji vėl prarado sąmonę ir daugiau nieko nebeprisimena. Lazdynų ligoninėje jai buvo diagnozuotas kojos kaulo lūžis, ten gydėsi penkias paras, po to buvo pervežta į „Grigiškių“ slaugos ligoninę. Du mėnesius jai nebuvo leista stotis ant kojos (t. 1, b. l. 20–22).

6. Liudytojos L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. spalio 20 d. su L. Č. važiavo į (duomenys neskelbtini) organizuoti klasės susitikimo. Lazdynų mikrorajone įlipo į maršrutinį autobusą. Kokio maršruto buvo autobusas, ji nežino. Autobuse nebuvo daug keleivių, atsisėdo autobuso galinėse keleivio vietose, ji atsisėdo vietoje prie lango, o L. Č. – prie krašto. Jai pasirodė, kad eismas buvo intensyvus, ilgai stovėjo „kamštyje“. Vienu metu važiuojantį autobusą staigiai sustabdė, dėl ko jos draugė L. Č. tiesiog nukrito nuo sėdynės ant grindų. Nežino, kodėl taip staigiai buvo sustabdytas autobusas. Draugė skundėsi kojos skausmais, rėkė. Matė, kaip jos koja pradėjo smarkiai tinti, ant jos atsirado guzas. Prie jų priėjo autobuso vairuotojas. Pastarasis buvo išsigandęs ir susijaudinęs, iš karto iškvietė medikus ir policiją. Atvykę medikai L. Č. išvežė į ligoninę, ji vyko kartu, ligoninėje L. Č. buvo nustatytas kojos kaulų lūžis (t. 1, b. l. 31–34).

7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiosios patrulės 2023 m. spalio 20 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2023 m. spalio 20 d. dirbant kartu su specialistu G. P., iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešima apie eismo įvykį Gariūnų g. 45. Atvykus nurodytu adresu, rado (duomenys neskelbtini) maršruto autobusą „Solaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas M. R. paaiškino, kad važiuojant nuo Lazdynų pusės link Gariūnų, ties sankryža prie Gariūnų turgavietės pastebėjo mirksintį žalią šviesoforo signalą, pradėjo po truputį stabdyti, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, vairuotojas sustabdė. Greitis buvo nedidelis. Tuo metu salono gale nukrito keleivė L. Č., kuri skundėsi stipriais dešinės kojos skausmais, matėsi stiprus patinimas pro kelnes. Atvykusi greitoji medicinos pagalba suteikė moteriai pirmąją pagalbą ir išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, medikai konstatavo galimai vidinį lūžį (t. 1, b. l. 16).

8. 2023 m. spalio 20 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas autobusas „Solaris Urbino12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maršruto Nr. (duomenys neskelbtini) , garažinis Nr. (duomenys neskelbtini). Autobusas yra ties Gariūnų g. 45, Vilnius, pirmoje eismo juostoje, priekinė autobuso dalis nukreipta link Kirtimų gatvės pusės. Autobusas neapgadintas (t. 1, b. l. 66–68, 71).

9. 2023 m. spalio 20 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, jo priedu esanti fotolentelė, eismo įvykio vietos planas, iš kurių matyti, kad eismo įvykis įvyko Vilniuje, Gariūnų gatvės kelio eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo Oslo gatvės pusės, ties šviesoforais reguliuojama Gariūnų – Paneriškių gatvių sankryža. Minėtos krypties Gariūnų gatvės kelio eismo pusę sudaro keturios apie 3,5 m pločio eismo juostos. Žiūrint Gariūnų gatvės kelio eismo kryptimi, apie 20 m atstumu prieš važiuojamųjų dalių sankirtą yra ištisinė „Stop“ linija. Apie 6 m atstumu už jos prasideda horizontaliuoju kelio ženklinimu pažymėta apie 6 m pločio reguliuojama pėsčiųjų perėja. Aptariama kryptimi judančių transporto priemonių eismą reguliuojantis šviesoforas įrengtas dešiniau kelio važiuojamosios dalies, apie 2 m atstumu prieš pėsčiųjų perėjos artimesniąją ribą. Gariūnų gatvės kelio ruože, ties eismo įvykio vieta, nustatytas leistinas maksimalus 70 km/val. greitis. Eismo įvykio metu M. R. vairuotas autobusas „Solaris Urbino 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovi Gariūnų gatvės kelio eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Oslo gatvės, pirmoje juostoje, išilgai kelio ašies atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas link sankryžos su Paneriškių gatve. Kelio ilgio atžvilgiu autobuso galinė dalis yra apie 1 m atstumu už prieš gatvių kelių sankirtą esančią ištisinę „Stop“ liniją, priekine dalimi – apie 7 m atstumu iki gatvių sankirtos. Autobusas stovi priekine dalimi pravažiavęs už „Stop“ linijos įrengtos pėsčiųjų perėjos tolimesniąją ribą, tokiu būdu savo korpusu pilnai užkirtęs kelią pėsčiųjų judėjimui per visą perėjos plotį (t. 1, b. l. 47–65).

10. 2023 m. lapkričio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti autobuso „Solaris Urbino12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašai. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „MX-CAM3-V4516_20231020-130540-130640“ (2023 m. spalio 20 d. 13.05 val.) matyti, kaip autobuso salono gale sėdi dvi (duomenys neskelbtini) moterys – viena už apsauginio stiklo, kita – stiklu neapsaugotoje vietoje. 13:05:48 val. keleiviai palinksta į dešinę pusę, t. y. link vairuotojo, autobusas galimai staigiai sustabdė. Tuo metu matyti, kaip moteris, sėdėjusi gale, esanti ne už apsauginio stiklo (L. Č.), iš sėdimos vietos griūna ant grindų nugarine kūno dalimi. Prie jos pribėga kiti keleiviai. Matyti, kaip netrukus prie L. Č. prieina vairuotojas, pasilenkia prie jos ir nueina link autobuso priekio (t. 1, b. l. 76–77).

11. 2024 m. sausio 17 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas pateikė išvadą, kad L. Č. konstatuotas dešinio šlaunikaulio diafizės distalinės dalies lūžis, t. y. dešinio šlaunikaulio kūno apatinės dalies lūžis, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 42–44).

12. 2024 m. sausio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalvos centro (toliau – BPC) pateiktas garso įrašas pavadinimu „ID92231542083“, kuriame užfiksuotas tokio turinio pokalbis: BPC: 112. <...> P: Tai (duomenys neskelbtini). Aš Gariūnuose. Sustabdžiau prie šviesoforo ir moteris pas mane nukrito, ji guli autobuse, prašau <...> greitąją pagalbą iškviesti. BPC: Aš iškviesiu ir policiją, ir greitąją. Sakykite, čia bus sankryža prie degalinės pačios... P: Priešais degalinę „Circle“. BPC: „Circle K“, aha, supratau. Autobuso numeris koks, maršrutas? P: (duomenys neskelbtini) maršrutas. BPC: Iš kur ir kur važiavote? <...> Iš Vilniaus į Grigiškes, taip? P: Iš Lazdynų į Grigiškes. BPC: <...> (duomenys neskelbtini) moteris? P: (duomenys neskelbtini). BPC: Kuo skundžiasi? Koją, ranką skauda, nieko nesako? P: Koja, sako, kad su koja. BPC: Aha, supratau, jūsų vardas, pavardė? P: Pavardė R. <...> (t. 1, b. l. 93–94).

13. 2024 m. vasario 5 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateiktas šviesoforų darbo režimas eismo įvykio vietoje, t. y. sankryžoje prie Gariūnų turgaus, ir sankryžos schema (t. 1, b. l. 83–87). Apžiūrint sankryžos schemą nustatyta, kad autobusas važiavo Vilniaus miesto centro kryptimi į Grigiškes. Iš autobuso „Solaris Urbino12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašo nustatyta, kad autobuso vairuotojas pradėjo stabdyti 13:05:48 val. Atsižvelgiant į tai, apžiūrima pateikta šviesoforo signalų schema aktualiu laikotarpiu šia kryptimi. Vadovaujantis ja, 13:05:43 val. pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, mirksėjo iki 13:05:47 val., po ko įsijungė geltonas šviesoforo signalas, kuris degė iki 13:05:52 val., po ko įsijungė raudonas šviesoforo signalas (t. 1, b. l. 88–89).

14. 2024 m. kovo 21 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo informacinis pranešimas, kad dėl 2023 m. spalio 20 d. įvykio nuketėjusiajai L. Č. atlyginta 6 700 Eur dydžio neturtinė žala (t. 1, b. l. 102).

15. VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad autobuso „Solaris Urbino 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku registruotas AB Luminor Bank, valdytoju – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 70).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

16. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į KET, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

17. Pagal KET 5 punkto reikalavimus, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. KET 18 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127 punktas). Pagal KET 73.7. punktą, geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus KET 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis, o KET 165 punkte reglamentuota, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją.

17. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. R. pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis, važiuodamas apie 28 km/val. greičiu, vairavo autobusą, važiavo maršrutu Nr. (duomenys neskelbtini) link Gariūnų, eismas buvo intensyvus, prieš jį važiavo sunkvežimis, dėl ko jo matomumas buvo ribotas (nematė šviesoforo), privažiavus prie sankryžos ties Gariūnų turgaviete, sunkvežimis padidino greitį, tą patį padarė ir jis (iki maždaug 38 km/val.), tikėjosi pravažiuoti šviesoforu reguliuojamą sankryžą, tačiau pamatė, kad degant tai leidžiančiam daryti šviesoforo signalui to padaryti nespės, todėl, neatsižvelgęs į aplinkybes, staigiai paspaudė stabdį, dėl ko autobuso gale sėdėjusi keleivė (nukentėjusioji) nugriuvo ir susižalojo koją. Nukentėjusioji L. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. spalio 20 d., kiek po vidurdienio, ji su savo drauge važiavo į maršruto Nr. (duomenys neskelbtini) autobusu, sėdėjo galinėse keleivių vietose, ji sėdėjo prie krašto, tą dieną eismas buvo intensyvus, privažiavus ties Gariūnų turgaviete esančią sankryžą, autobusas staigiai sustabdė, dėl ko ji nukrito ant autobuso grindų ir patyrė dešinės kojos kaulo lūžį. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja L. Š., kuri įvykio dieną autobusu važiavo kartu su nukentėjusiąja, ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė tapačias eismo įvykio kilimo aplinkybes bei nukentėjusiosios patirtus sužalojimus. Analogiškos įvykio aplinkybės yra užfiksuotos ir tarnybiniame pranešime. Eismo įvykio kilimo aplinkybės matyti ir iš autobuso „Solaris Urbino12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo kameromis užfiksuoto vaizdo įrašo, t. y. iš jo matyti, kaip autobuso salono gale sėdi nukentėjusioji ir liudytoja, 13:05:48 val. keleiviai palinksta į dešinę pusę (link vairuotojo), kas leidžia spręsti, kad tuo metu autobusas staigiai stabdo, o L. Č., sėdėjusi gale, iš sėdimos vietos griūna ant grindų nugarine kūno dalimi. Apžiūrėjus šviesoforų darbo režimą eismo įvykio vietoje ir sankryžos schemą, buvo nustatyta, kad stabdymo metu reguliuojamoje sankryžoje kaip tik baigė mirksėti žalias šviesoforo signalas ir turėjo įsijungti geltonas. Eismo įvykio faktą patvirtina kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos plane, autobuso apžiūros protokole bei BPC pateikto garso įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Kaip matyti iš kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymų, tarnybinio pranešimo bei medicininių dokumentų apžiūros protokolo turinio, šio eismo įvykio metu nukentėjo autobuso keleivė L. Č., kuriai buvo nustatytas dešinio šlaunikaulio diafizės distalinės dalies lūžis, atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, tarp M. R. padaryto pažeidimo ir kilusių padarinių neabejotinai yra būtinasis priežastinis ryšys. Teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad M. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

18. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje dirba nuo 2022 m. gruodžio 5 d., taigi, jis turėjo žinoti šviesoforo signalų reikšmę, taip pat tai, jog esant intensyviam eismui ir, kaip pats nurodė, ribotam matomumui, privalo pasirinkti saugų važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių (šiuo atveju, draudžiamojo šviesoforo signalo), užtikrinant keleivių saugumą, tačiau to nepadarė, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Vertinant kaltinamojo M. R. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę (atsižvelgus ir į objektyviuosius jos požymius), nekyla abejonių dėl to, jog jis tai padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo).

XVIII. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

19. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

20. Kaltinamasis M. R. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris yra priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu M. R. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, patvirtino jam inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas dėl 2023 m. spalio 20 d. įvykio nuketėjusiajai L. Č. atlygino 6 700 Eur dydžio neturtinę žalą. 2024 m. rugpjūčio 5 d. teisiamojo posėdžio metu teismui pateikta taikos sutartis, pasirašyta tarp kaltinamojo M. R. ir nukentėjusiosios L. Č. Joje sutarties šalys susitarė dėl žalos, patirtos dėl eismo įvykio, atlyginimo. Kaltinamasis M. R. sutiko papildomai sumokėti nukentėjusiajai L. Č. 2 000 Eur, o nukentėjusioji L. Č. sutiko šią sumą priimti ir ateityje atsisakė visų turtinių ar neturtinių reikalavimų iš M. R., pasiliekant teisę, esant būtinumui, dėl galimos turtinės žalos kompensavimo kreiptis į draudimo bendrovę ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino sumokėjęs nukentėjusiajai 2 000 Eur, o pastaroji nurodytą sumą priėmusi, tai nurodyta ir taikos sutartyje. Iš sutarties turinio matyti, kad šalys patvirtina, jog M. R. ir L. Č. susitaikė, prašo teismo, vadovaujantis BK 38 straipsniu, baudžiamąją bylą nutraukti ir M. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino nukentėjusiosios atsiprašęs, o ši jam atleidusi, palaikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras teisiamojo posėdžio metu pritarė BK 38 straipsnio nuostatų taikymui. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios pasirašyta taikos sutartis tvirtintina, pripažintina, kad žalos atlyginimo klausimas šioje baudžiamojoje byloje yra išspręstas, nukentėjusioji su kaltinamuoju susitaikė.

21. M. R. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas, nauji ikiteisminiai tyrimai jam nepradėti, per pastaruosius penkerius metus du kartus baustas administracine tvarka, tačiau pažeidimai nešiurkštūs, paskirtos baudos sumokėtos, kas reiškia, kad asmuo atsakomybės nevengia. M. R. toliau dirba (duomenys neskelbtini), yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, asmuo savo elgesį vertino kritiškai, todėl laikytina, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis M. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos M. R. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

22. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas M. R. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kitų klausimų

23. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (be kita ko, ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko), vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti taikoma tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Nors kaltinamasis M. R. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis specialia teise, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę, taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis iki jam inkriminuojamos veikos padarymo buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau paskirtos baudos sumokėtos ir, teismo vertinimu, nėra pagrindo M. R. laikyti piktybiniu KET pažeidėju ar itin neatsakingu, linkusiu ignoruoti įstatymo reikalavimus asmeniu. Įvertinus tai, kad įstatymo leidėjo numatytas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra imperatyvi norma, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, atsakomybės nevengė, kaltę pripažino, su nukentėjusiąja susitaikė, prisidėjo prie padarytos žalos jai atlyginimo, į jo asmenybę, į tai, kad speciali teisė jam reikalinga tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyti (dirba (duomenys neskelbtini)), į tai, kad yra pripažinta, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė nagrinėjamoje byloje būtų neproporcinga.

24. Ikiteisminio tyrimo metu M. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

25. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti –kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, jam susitaikius su nukentėjusiąja L. Č., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2024 m. birželio 5 d. taikos sutartį, pasirašytą tarp kaltinamojo M. R. ir nukentėjusiosios L. Č.

M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, laikomą voke, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.