Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui L. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Neaustima“ skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Neaustima“ (toliau – ir Bendrovė, UAB „Neaustima“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. KS-317 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Neaustima“ (toliau – ir Sprendimas) ir panaikinus Sprendimą, nutraukti tyrimą dėl pareiškėjos elgesio atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 19 d. raštą Nr. 2D-2035(3.28E) „Dėl galimai neteisėtos lobistinės veiklos“; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir Komisija, VTEK) atliko tyrimą dėl pareiškėjos elgesio atitikties Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms ir priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) pripažinti, kad Bendrovė, būdama neįrašyta į lobistų sąrašą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai 2021m. birželio 18 d. raštu „Dėl Melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 pakeitimų“ (toliau – ir Raštas), pateikusi konkrečius pasiūlymus dėl žemės ūkio ministro 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu „Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 3D-2 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ patvirtinimo pakeitimo“ Nr. 3D-779 patvirtinto Melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ (7 lentelės „Minimalūs drenažo filtracinių apsauginių medžiagų techniniai parametrai pagal geotekstilės tipą“) (toliau – ir Įsakymu patvirtintas Reglamentas) nuostatų pakeitimo, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, numatytą Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte, ir tokia veikla pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas; 2) įpareigoti Komisijos lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vyriausiąją specialistę surašyti protokolą dėl pareiškėjos Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimo; 3) Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.

Pareiškėjos manymu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

2.2. Paaiškina, kad Komisija neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėja Raštą siuntė ne tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija), bet ir Lietuvos melioracijos įmonių asociacijai. O tai reiškia, kad pareiškėja neturėjo tikslo daryti įtakos Ministerijai dėl teisės akto pakeitimo, t. y. vykdyti lobistinę veiklą. Rašte pareiškėja tik išdėstė kritiką Ministerijos darbuotojams, kurie parengė ydingą teisės aktą bei norėjo atkreipti jos dėmesį į tai, kad minėto Melioracijos techninio reglamento nuostatos galimai pritaikytos vienam tiekėjui.

2.3. Tuo pačiu akcentuoja, kad Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 punkte pateiktas lobistinės veiklos apibrėžimas, tačiau pareiškėjos vienkartinis kreipimasis Bendrovės vardu į viešojo administravimo subjektą – Ministeriją dėl Melioracijos techninio reglamento neatitikimo ir prieštaravimo ES darniesiems standartams negali būti laikomas atitinkanačiu minėtą apibrėžimą. Mano, kad pareiškėjos Rašto vertinimas kaip neteisėta lobistinė veikla neatitinka Lobistinės veiklos įstatymo keliamų tikslų – užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai.

2.4. Pasak pareiškėjos, Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 6 punktas apibrėžia, kas yra nelaikoma lobistine veikla – tai juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas. Taigi pareiškėja mano, kad Sprendime nepagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėja Rašte išdėstė parengtą konkretų Melioracijos techninio reglamento nuostatų projektą ir jam nėra taikoma anksčiau paminėta Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos išimtis. Pareiškėja dar kartą atsakingai pareiškia, kad Rašte buvo išreiškusi tik savo nuomonę. Pareiškėja siekė ne asmeninės naudos ir veikė ne savo asmeniniais interesais. Pareiškėja siekė, kad būtų pašalintas prieštaravimas tarp Melioracijos techninio reglamento ir ES bei LT standartų, t. y. kad būtų ištaisyta Melioracijos techninio reglamento galima klaida, kuri akivaizdžiai prieštarauja ES bei LT standartams. Pabrėžia, kad Rašte suformuotą lentelę su galimomis geotekstilinių medžiagų charakteristikomis pareiškėja pateikė kaip iliustruojantį pavyzdį, kokios charakteristikos galėtų būti, kad atitiktų ES darniesiems standartams, o būtent standartui LST EN 13252:2017. Juolab, kad Raštas Ministerijai absoliučiai neatitinka reikalavimų, keliamų teisės akto projektui, numatytų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose. Dėl ko pareiškėja negali būti vertinama kaip asmuo, galimai neteisėtai vykdęs lobistinę veiklą.

2.5. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lobistinės veiklos įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kad tyrimas ar nagrinėjimas dėl lobistinės veiklos nutraukiamas, jei pažeidimas, dėl kurio atliekamas tyrimas, vertintinas kaip mažareikšmis. Pareiškėjos manymu, nei pažeidimo mastas, trukmė, pobūdis, nei pareiškėjo veiksmai, motyvai nebuvo tokie, kuriuos būtų galima laikyti pareiškėjos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis ir dėl kurių nebūtų galima pareiškėjos veiksmus laikyti mažareikšmiais ir nutraukti tyrimą.

Pareiškėjos nuomone, tyrimo pradėjimas jos atžvilgiu galimai yra jos persekiojimas už Ministerijos darbo kritiką, o tai reiškia, kad tokiu būdu yra pažeidžiamos pareiškėjo konstitucinės teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje.

2.6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

3. Atsakovė Komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą išdėsto tokią poziciją:

3.1. Komisijos teigimu, duomenų, kad Ministerija būtų prašiusi pareiškėjos pateikti konkrečius siūlymus dėl teisės akto tobulinimo, Komisijoje negauta. Priešingai, Komisijos teigimu, Bendrovė Raštą Ministerijai teikė savo iniciatyva ir teikė ne bet kokio pobūdžio Raštą, tačiau Raštą, kuriame išdėstyta ne tik Bendrovės nuomonė ir kritika dėl Įsakymu patvirtinto Reglamento, bet ir konkretūs pasiūlymai dėl šio teisės akto nuostatų keitimo.

3.2. Akcentuoja, kad pagal Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas Bendrovė, siekdama daryti įtaką dėl Įsakymu patvirtinto Reglamento pakeitimo, turėjo registruotis į lobistų sąrašą ir šio įstatymo nustatyta tvarka tokią veiklą deklaruoti, nes Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų kontekste svarbu, kad vykdoma konkreti lobistinė veikla būtų atskleista visuomenei. Tuo tarpu, Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte numatyta, kad, jei lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo, tai laikytina neteisėta lobistine veikla.

3.3. Pabrėžia, kad šiuo atveju Bendrovė Ministerijai Raštu teikė ne bet kokio pobūdžio Raštą. Raštu Bendrovė pateikė ne tik savo nuomonę ir kritiką dėl Įsakymu patvirtinto Reglamento, bet jame išdėstė savo parengtą Įsakymu patvirtinto Reglamento 7 lentelės („Minimalūs drenažo filtracinių apsauginių medžiagų techniniai parametrai pagal geotekstilės tipą“) nuostatų projektą ir siūlo Ministerijai pakoreguoti Įsakymu patvirtinto Reglamento nuostatas (reikalaujamas charakteristikas papildant geotekstilinėmis medžiagomis, naudojamomis drenažo sistemose filtravimo, atskyrimo ir drenažo funkcijoms atlikti) ir inicijuoti Įsakymu patvirtinto Reglamento 7 lentelės nuostatų pakeitimą pagal Bendrovės parengtą ir Rašte išdėstytą Įsakymu patvirtinto Reglamento 7 lentelės nuostatų projektą (konkrečius pasiūlymus dėl Įsakymu patvirtinto Reglamento nuostatų keitimo). Taigi VTEK nesutinka su Bendrove, kad pateikti konkretūs pasiūlymai keisti Įsakymu patvirtintą Reglamentą yra tik Bendrovės pareikšta nuomonė dėl teisėkūros.

3.4. Taip pat nurodo, kad Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 6 punkte numatyta išimtis Bendrovei galėjo būti taikytina tik tuo atveju, jei Bendrovė Raštu būtų Ministerijai išdėsčiusi tik savo nuomonę dėl Įsakymu patvirtinto Reglamento ir nebūtų pateikusi konkrečių pasiūlymų dėl minimo teisės akto keitimo.

3.5. Anot Komisijos, Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos neriboja asmenų teisės kreiptis (daryti įtaką) į valstybės politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, bet tokią veiklą vykdantis asmuo privalo registruotis lobistu ir už tokią savo veiklą Lobistinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka atsiskaityti visuomenei. Komisija pabrėžia, kad Bendrovė, siekdama daryti įtaką, jog būtų pakeistas teisės aktas, privalėjo įsiregistruoti į lobistų sąrašą ir vykdomą lobistinę veiklą deklaruoti Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje „Skaidris“.

3.6. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrovės pateikiamas lobistinės veiklos apibūdinimas nesuderinamas su vienu iš lobistinės veiklos tikslų – lobistinė veikla turi būti vieša ir skaidri. Lobistinės veiklos įstatyme nėra numatytas nei poveikio stiprumas, nei dažnumas, t. y. kiek kartų turi būti kreiptasi į asmenis, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė rengti teisės aktų projektus dėl teisės akto keitimo, jog būtų galima teigti, kad buvo vykdoma lobistinė veikla.

3.7. Pažymi, kad Bendrovė skunde netinkamai interpretuoja teisines nuostatas dėl VTEK atliekamų tyrimų procedūros pagal Komisijos įstatymo nuostatas ir atsakomybės taikymo juridiniams asmenims už Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimą teisenos, kurios nustatytos Lobistinės veiklos įstatymo IV skyriuje „Atsakomybė“. Pasak Komisijos, tai yra dvi atskiros teisenos. VTEK, gavusi pranešimą apie galimą Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimą, pradeda tyrimą, jį atlieka ir atlikusi tyrimą priima sprendimą, vadovaudamasi VTEK įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatomis. Nustačiusi Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimą, VTEK pradeda atsakomybės už nustatytą Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimą taikymo procedūrą, kuri reglamentuota Lobistinės veiklos įstatymo IV skyriuje („Atsakomybė“) bei Juridinių asmenų lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimų protokolų, nutarimų ir kitų dokumentų surašymo bei pažeidimų bylų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Komisijos 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu KS-164. Komisijos sprendimu įpareigotas pareigūnas, užbaigęs pažeidimo tyrimą, surašo protokolą dėl juridinių asmenų Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimo. Komisija, išnagrinėjusi pažeidimą, priima vieną iš nutarimų numatytų Lobistinės veiklos įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje.

3.8. Mano, kad pripažindama, jog Bendrovė pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimus, Komisija priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.

3.9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašydama ji atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:

4.1. Ministerijos teigimu, pareiškėja Raštą jai siuntė savo iniciatyva, nes Ministerija nėra sudariusi bendradarbiavimo sutarties su pareiškėja. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas) projektas kartu su lydimaisiais dokumentais Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) buvo paskelbtas 2020 m. rugsėjo 25 d. (reg. Nr. 20-13165). Buvo nustatytas konsultavimosi su visuomene terminas iki 2020 m. spalio 13 d. Įsakymo projekto aiškinamuoju raštu visuomenė supažindinta su projekto parengimo tikslais ir uždaviniais. Projektas pateiktas derinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungai, Lietuvos melioracijos įmonių asociacijai, VĮ Valstybės žemės fondui, Visuomeninei techninei tarybai melioracijos klausimams nagrinėti, sudarytai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 377 „Dėl Visuomeninės techninės tarybos melioracijos klausimams nagrinėti sudarymo“ (2020 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 3D-36 redakcija), bei visuomenei.

4.1.1. Pareiškėja nurodytu laikotarpiu galėjo teikti pastabas, pasiūlymus dėl pateikto derinti Įsakymo projekto, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

4.1.2. Įsakymo projektas žemės ūkio ministro priimtas 2020 m. lapkričio 16 d. (įsakymo Nr. 3D 779), o pareiškėjos Raštas gautas ne tik pasibaigus konsultavimosi su visuomene terminui, bet ir priėmus Įsakymo projektą.

4.2. Anot Ministerijos, įvertinus Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalis, 2 straipsnio 2 dalį bei 4 dalis, galima daryti išvadą, kad tokie pareiškėjos veiksmai, kuriais Bendrovė, veikdama savo privačiais interesais, pateikė siūlymus Ministerijai keisti pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, visiškai atitinka lobistinės veiklos požymius. Taip pat tvirtina, kad pagal Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia VTEK jos nustatytos formos prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į lobistų sąrašą nėra įrašyta nei Bendrovė, nei jos direktorius R. L..

Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnyje nustatytų pagrindų, kuriems esant vykdyta veikla nelaikoma lobistine, Ministerija nenustatė, todėl siekdama nutraukti priešingą teisei veiklą ir užkirsti kelią galimiems pažeidimams, ji paprašė VTEK pagal kompetenciją įvertinti, ar buvo pažeistos Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos.

4.3. Mano, kad VTEK Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. VTEK, priimdama skundžiamą Sprendimą, tinkamai vadovavosi ir pritaikė teisės aktų nuostatas. Šiuo atveju pareiškėja vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, numatytą Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte, ir savo veika pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

4.4. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįtą atsiliepime pateiktais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

5.1. Bendrovė 2021 m. birželio 18 d. raštu (toliau – ir Raštas) kreipėsi į Ministeriją su Raštu dėl Įsakymu patvirtinto Reglamento pakeitimų, kuriame nurodoma, kad yra taisytini Įsakymu patvirtinto Reglamento 7 lentelėje numatyti reikalavimai. Rašte pareiškėja pateikia savo svarstymus, kad Reglamento 7 lentelėje numatyti Minimalūs drenažo filtracinių apsauginių medžiagų techniniai parametrai pagal geotekstilės tipą prieštarauja Europos Sąjungos darniesiems standartams bei LST EN 13252:2017, t. y. keliami kelis kartus didesni nei ankstesniuose normatyviniuose dokumentuose reikalavimai, kurie nepasiekiami mechaniniams kamšytiniu būdu pagamintos medžiagos parametrams ir eliminuoja tradicines rinkoje esančias medžiagas, galimai pritaikyti vienam tiekėjui. Rašte Bendrovė siūlė pakoreguoti Reglamento nuostatas ir pateikė techninių charakteristikų lentelę, kaip turėtų atrodyti nurodytų medžiagų techninės charakteristikos;

5.2. Ministerija kreipėsi į VTEK 2021 m. liepos 19 d. raštu Nr. 2D-2035 (3.28 E), kuriame nurodė, kad Ministerija 2021 m. birželio 21 d. gavo pareiškėjos Raštą, kuriame išdėstyta pareiškėjos pozicija apie būtinybę atkreipti dėmesį į Įsakymu patvirtinto Reglamento pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2021 m. gegužės 1 d., prieštaravimą ES darniesiems standartams ir prašoma atsižvelgti į Rašte pateiktas pastabas bei inicijuoti Reglamento 7 lentelėje numatytų reikalavimų pakeitimus. Ministerija atsakovę informavo, kad pareiškėja Raštą siuntė savo iniciatyva, taip pat, kad Ministerija nėra sudariusi bendradarbiavimo sutarties su pareiškėja. Komisijai nurodoma, kad Įsakymo projektas kartu su lydimaisiais dokumentais Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) buvo paskelbtas 2020 m. rugsėjo 25 d. (reg. Nr. 20-13165). Nustatytas konsultavimosi su visuomene terminas buvo iki 2020 m. spalio 13 d. Įsakymo projekto aiškinamuoju raštu visuomenė supažindinta su projekto parengimo tikslais, uždaviniais. Projektas teiktas derinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungai, Lietuvos melioracijos įmonių asociacijai, VĮ Valstybės žemės fondui, Visuomeninei techninei tarybai melioracijos klausimams nagrinėti, sudarytai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 377 „Dėl Visuomeninės techninės tarybos melioracijos klausimams nagrinėti sudarymo“ (2020 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 3D-36 redakcija), bei visuomenei.

5.3. Ministerija paprašė VTEK pagal kompetenciją įvertinti, ar buvo pažeistos Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos ir priimti atitinkamus Lobistinės veiklos įstatyme numatytus sprendimus galimai neteisėtą lobistinę veiklą vykdžiusios pareiškėjos atžvilgiu bei apie priimtus sprendimus informuoti Ministeriją.

5.4. VTEK ginčijamame Sprendime nusprendė pripažinti, kad pareiškėja, būdama neįrašyta į lobistų sąrašą, Ministerijai Raštu pateikusi konkrečius pasiūlymus (išdėstydama savo parengtą Įsakymu patvirtinto Reglamento 7 lentelės nuostatų projektą) dėl žemės ūkio ministro 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu „Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 3D-2 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ patvirtinimo pakeitimo“ Nr. 3D-779 patvirtinto melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ (7 lentelės „Minimalūs drenažo filtracinių apsauginių medžiagų techniniai parametrai pagal geotekstilės tipą“) nuostatų pakeitimo, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, numatytą Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte, ir tokia veikla pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą.

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lobistinę veiklą reguliuoja Lobistinės veiklos įstatymas (toliau – ir Įstatymas).

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai.

Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.

Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad lobistinė veikla neteisėta, kai lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo.

Įstatymo 7 straipsnis nustato, kas yra nelaikoma lobistine veikla: 1) viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla įstatymų nustatyta tvarka renkant, rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informaciją; 2) asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės aktų projektų rengimo pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą; 3) valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, veikla; 4) įstatymų nustatyta tvarka konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai; 5) peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka; 6) fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka ir kai šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeniniams interesams arba fizinis asmuo reiškia nuomonę dėl teisėkūros ir ši nuomonė reiškiama atstovaujant verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims arba tokius juridinius asmenis vienijančioms asociacijoms; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas; 7) specialiuose įstatymuose tiesiogiai nurodytų viešųjų juridinių asmenų veikla, tenkinanti viešąjį interesą; 8) asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami; 9) asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje; 10) politinių partijų veikla; 11) viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla; 12) religinių bendruomenių ir bendrijų veikla bendradarbiaujant su kompetentingomis valstybės institucijomis švietimo, kultūros, šeimos, socialiniais, dorovės ir žmogaus orumo apsaugos klausimais.

Pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Komisijai jos nustatytos formos prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą.

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatyta tvarka lobistinę veiklą prižiūri Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija atlieka tyrimą, kai yra gauta informacijos, kad asmenys nesilaiko šio įstatymo reikalavimų.

Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija, nustačiusi, kad juridinis asmuo vykdo neteisėtą lobistinę veiklą, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, skiria baudas.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad VTEK, atlikusi tyrimą, gali priimti sprendimą, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas.

Aptartas VTEKĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad vienas iš Komisijos priimamų sprendimų gali būti pažeidimo konstatavimas. VTEKĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad VTEK sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.

Įstatymo 14 straipsnis numato, kad Komisija, nustačiusi, kad juridinis asmuo vykdo neteisėtą lobistinę veiklą, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, skiria baudas. Tuo tarpu Įstatymo 14 straipsnio 6 dalis nustato, kad tokia bauda turi būti skirta per trejus metus nuo pažeidimo nustatymo. Iš to galima daryti išvadą, kad Komisija dėl gali priimti atskirus sprendimus – dėl pažeidimo konstatavimo ir dėl atsakomybės taikymo. Vadovaujantis teisės į teisminę gynybą universalumo principu, tai pat VTEKĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą, teismas daro išvadą, kad Sprendimas gali būti laikomas sukeliančiu teisines pasekmes pareiškėjai, ji turi teisę kreiptis į teismą su skundu dėl Sprendimo ir nėra procesinių kliūčių, dėl kurių eisminis procesas būtų negalimas. Iš esmės tokios praktikos laikosi ir LVAT (2022 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-198-968/2022).

9.1. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja nustatyta tvarka nėra įrašyta į lobistų sąrašą. Šioje byloje iš esmės kilo ginčas dėl lobistinės veiklos požymių, t. y. ar Bendrovės faktiškai atliktas veiksmas atitinka lobistinės veiklos požymius. Pareiškėja neigia užsiėmusi lobistine veikla, jos teigimu, ji išreiškė nuomonę ir kritiką esančio teisinio reguliavimo atžvilgiu, o tai yra jos konstitucinė teisė ir už tai ji negali būti baudžiama.

9.2. Atsakovė tiek Sprendime, tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu akcentavo tai, kad lobistinė veikla turi būti skaidri, taip pat, kad šiuo atveju pareiškėjos veikla neatitiko Įstatymo 7 straipsnio 2, 4, 6 punktuose nustatytų išimčių, kas nelaikoma lobistine veikla. Komisija Sprendime pacitavo Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje parteiktą lobistinės veiklos apibrėžimą ir padarė išvadą kad pareiškėjos veiksmas pateikiant prašymą jos siūlomu būdu nustatyti teisinį reguliavimą reiškia lobistinę veiklą. Komisijos vertinimu, pareiškėjos Rašte atveju teiktas pasiūlymas buvo konkretus, jis neatitiko nuomonės dėl teisėkūros požymio (Įstatymo 7 straipsnio 6 punktas), taip pat tai nebuvo konsultacija su visuomene (Įstatymo 7 straipsnio 4 punktas) ar ekspertinis vertinimas (Įstatymo 7 straipsnio 2 punktas), nes veiksmą inicijavo pati Bendrovė.

9.3. Visuotinai pripažįstama, kad piliečių ir kitų asmenų aktyvus dalyvavimas teisėkūroje yra vienas iš demokratinės visuomenės (tuo pačiu – ir teisės viršenybės) elementų. Konstitucija laiduoja piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę (68 straipsnis), teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat peticijos teisę (33 straipsnis). Konstitucija piliečiams taip pat laiduoja teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus ir draudžiama persekioti už kritiką (33 straipsnis). Konstitucijoje taip pat įtvirtintas principas, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (5 straipsnis).

9.4. Kaip aptarta, Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai. LVAT, įvertinęs Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą lobistinės veiklos apibrėžimą, padarė išvadą, kad be kitų tiesioginių ir išvestinių požymių, lobistinė veikla yra veikla, kuria siekiama daryti įtaką (pavyzdžiui, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-984-520/2021).

9.5. Aiškindamas lingvistinę žodžio „įtaka“ reikšmę, teismas remiasi lietuvių kalbos žodyne pateiktu šio žodžio aiškinimu. Žodžio „įtaka“ reikšmė apibūdinamas kaip „poveikis“ (http://www.lkz.lt/?zodis=%C4%AFtaka&id=13044460000). Tame pačiame žodyne žodžio „poveikis“ reikšmė apibūdinama kaip „veikimas, įtaka, veikimo išdava“ (http://www.lkz.lt/?zodis=poveikis&id=22225910000). Tai reiškia, kad šiam požymiui konstatuoti reikalingi tam tikri aktyvūs, kryptingi veiksmai. LVAT 2021 m. kovo 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. Nr. eA-984-520/2021 taip pat atkreipė dėmesį, kad „<...>Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas, pateikęs Gildijos vardu Raštą, savarankiškai atliko kitus veiksmus, kuriais siekė daryti įtaką.“ Tai rodo, kad taikant šią Įstatymo nuostatą, reikalinga nustatyti aktyvius veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaką (poveikį).

Aiškinimas, kad vien tik formalus, rašytinis kreipimasis su pasiūlymu kaip reguliuoti tam tikrus santykius savaime yra įtakos (poveikio) darymas, būtų plečiamas ir akivaizdžiai neatitiktų pusiausvyros tarp viešojo intereso užtikrinti teisėkūros skaidrumą ir asmens teisės dalyvauti valdžioje, kritikuoti valdžią ir reikalauti elgesio, kuris atitiktų jo teisėtą interesą. Komisija Sprendime visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl aplinkybių, kurios rodytų pareiškėjos aktyviais veiksmais darytą įtaką (poveikį) teisėkūros subjektui, siekiant jai palankaus sprendimo. Taigi nepagrindė Sprendimo konkrečiomis aplinkybėmis.

9.6. Anksčiau galiojusios redakcijos (iki 2020 m. lapkričio 1 d.) Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimai sprendimo turiniui iš esmės atitinka naujos redakcijos VAĮ 3 straipsnio 4 punkte (įstatymo viršenybės), 5 punkte (išsamumo), 8 (nepiktnaudžiavimo valdžia), 9 punkte (objektyvumo), 10 punkte (proporcingumo) įtvirtintus viešojo administravimo principų reikalavimus, taip pat 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimus (reikalavimas nurodyti teisinį ir faktinį pagrindą, motyvus). Todėl šiuo aspektu yra aktuali ankstesnė LVAT jurisprudencija aiškinant senojo VAĮ 8 straipsnio turinį. Aiškindamas šią teisės normą, LVAT ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, 2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

Atsakovė Sprendime nevertino ir nepasisakė dėl įtakos darymo aplinkybių, todėl priėmė nemotyvuotą Sprendimą. Dėl to Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio ir 10 straipsnio reikalavimų ir naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9.7. Taip pat Komisija Sprendime pasisakė, kad šiuo atveju Bendrovė Raštu pateikė konkretų pasiūlymą dėl teisės akto nuostatų pakeitimo, todėl jai netaikytina LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatyta išimtis:

9.7.1. Bendrovė remiasi tuo, kad pateikė nuomonę dėl teisėkūros ir kritiką Ministerijos veiklos atžvilgiu. Panašioje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) įsiteisėjusiame sprendime jau yra pasisakęs, kad sąvokos „konkretus pasiūlymas“ ir „konkretus teisės akto projektas“ nėra tapačios. Teisės akto projektas yra įstatymo reglamentuota sąvoka. Reikalavimai teisės akto projektui ir jo rengimui yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, t. y. 14 straipsnyje ir kt. LVĮ 7 straipsnio 6 punkte minima formuluotė „juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka“ turi būti suprantama taip, kad juridinis asmuo parengė konkretų teisės akto projektą, kuris atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nurodytus reikalavimus, bei siūlo inicijuoti parengto teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka (VAAT 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-4546-860/2021).

9.7.2. Šiuo atveju Rašte buvo iškeltos tam tikros problemos dėl nustatyto melioracijoje naudojamų medžiagų reguliavimo (kuris, Bendrovės nuomone, nepagrįstai ribojo konkurenciją), pateiktas pasiūlymas kaip problemas spręsti. Taigi ši pareiškėjos veikla negali būti laikoma neteisėta; tokiai veiklai vykdyti nėra būtina, kad asmuo būtų įrašytas į lobistų sąrašą.

9.7.3. Aptartu aspektu Sprendimas yra neteisėtas iš esmės, nes jis prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, tad yra pagrindas jį panaikinti (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9.8. Bendrovė kaip papildomą reikalavimą suformulavo reikalavimą nutraukti tyrimą dėl pareiškėjos elgesio atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms. Toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes teismas nėra viešojo administravimo institucija ir nepradeda ir nenutraukia tyrimo dėl minėto įstatymo pažeidimo. Kadangi ginčas dėl tokio reikalavimo ir negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, administracinė byla šioje dalyje nutraukiama (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjos skundas patenkintas visiškai, tad ji turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Įrodymų apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas pareiškėja nepateikė. Tad pareiškėjai iš atsakovės priteistinas sumokėtas žyminis mokestis, t. y. 22,50 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 113 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nutraukti administracinę bylą dėl skundo reikalavimo dalies nutraukti tyrimą dėl pareiškėjos elgesio atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 19 d. raštą Nr. 2D-2035(3.28E) „Dėl galimai neteisėtos lobistinės veiklos“.

Likusioje dalyje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Neaustima“ skundą patenkinti.

Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. KS-317 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Neaustima“.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Neaustima“ iš atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.