Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo S. K. skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atmestas S. K. prašymas sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemones – teises vairuoti transporto priemones atemimo termina, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

S. K. Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes kaltininkui ir nukentejusiesiems susitaikius, teismas uždraude naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus.

2009-04-30 Vilniaus rajono apylinkes teismo nutartimi atmestas pareiškejo S. K. prašymas del nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo.

Pareiškejo nuomone, teismo nutartis yra nepagrista ir neteiseta, todel turi buti panaikinta. Pasak pareiškejo, teismas nurode, kad bendrosios materialiosios ir procesines baudžiamosios teises normos nenumato galimybes sutrumpinti termino, o specialioji norma, nurodyta Saugaus eismo automobiliu keliais istatyme 24 str. 4 d. numato, kad teise vairuoti transporto priemones gražinama tik pasibaigus atemimo laikui ir perlaikius egzamina. Todel pabrežia tai, kad kita specialioji teises norma (kurios nenurodo teismas) yra numatyta Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso 329 str., kur numatyta specialios teises atemimo sutrumpinimo tvarka ir pagrindai. Pareiškejas pastebi, kad tiek teismo numatyta Saugaus eismo automobiliu keliais istatymo 24 str. 4 d., tiek ir ATPK 330 str. 2 d. isigaliojo jau po teismo nuosprendžio, kuriuo jam buvo atimta teise vairuoti specialias priemones, isiteisejimo. Taigi spraga, atsiradusi del baudžiamojo poveikio priemones – specialiosios teises vairuoti keliu transporto priemones atemimo – termino sutrumpinimo nereglamentavimo ir kolizija tarp BPK bei BK (kur nenumatytas teises vairuoti atemimo sutrumpinimo pagrindas ir tvarka) ir ATPK sprestina taikant specialiaja teises norma, t.y. ATPK 329 str., kuris numato specialios teises atemimo sutrumpinimo tvarka ir pagrindus. Be to, specialiosios normos, detalizuojancios teises vairuoti keliu transporto priemones gražinimo (Saugaus automobiliu keliais istatymo 24 str. 4 d.) ar sutrumpinimo tvarka ir pagrindus (ATPK 330 str. 2 d.) isigaliojo jau jam uždraudus vairuoti keliu transporto priemones. Taigi, pareiškejo manymu, vis delto yra galiojanti teises norma, kuri suteikia ir numato galimybe (esant numatytiems pagrindams) gražinti teise vairuoti keliu transporto priemones anksciau laiko, neišskiriant kas ir kokiu pagrindu buvo atemes laikinai tokia teise, todel mano, kad teismas neteisingai taike norminius teises aktus, nesprende teises spragos ir be pagrindo netaike analogijos, del ko buvo pažeisti ir bendrieji teisingumo, protingumo ir sažiningumo teises principai.

Taip pat nurodo, jog teismas pažymejo, kad jis nuteistas už neatsargu nusikaltima ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes atimant teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, atsižvelgiant i tai, kad jo veika sukele labai sunkias pasekmes, o nuo 2004 m. buvo iki veikos padarymo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, todel KET pažeidimai nebuvo atsitiktiniai ir vieninteliai bei yra ilgalaikio taisykliu ignoravimo pasekme. Taciau, pasak pareiškejo, teismas neatkreipe demesio i faktines aplinkybes, nurodytas tiek teismui adresuotame jo prašyme, nei nurodytas teismo posedžio metu: 1) nuo sukelto eismo ivykio dienos apskritai jis nebuvo baustas administracine tvarka (nors teismui tai buvo akcentuota, taciau teismas to nepažymejo), taip pat vadovaujantis ATPK 36 str., laikytina, kad administracine tvarka jis nera ir nebuvo šešis kartus baustas eismo ivykio (2007-06-06) diena, kaip klaidingai nurodo teismas; 2) paskirta poveikio priemone jau savo tiksla pasieke, todel jos tolimesnis taikymas nebetikslingas ir sukeltu tik neigiamas pasekmes jam ir jo artimiesiems (kitu finansiniu ištekliu ar pajamu šaltinio jis nebeturi, tik vieninteli darba iš kurio greiciausiai bus priverstas išeiti). Be to, tiek naujos darbovietes darbdavio tarpininkavimo raštas, tiek ir faktine situacija, kad pavykus isidarbinti naujoje darbovieteje reikalinga speciali teise vairuoti keliu transporto priemones nebuvo vertinta.

Pažymi ir tai, kad po sukelto eismo ivykio, ivykusio 2007 m. birželio 6 d., nukentejusiesiems žala atlygino. Taip pat pažymi, kad nuo 2006-02-02 iki 2008-04-21 nepriekaištingai dirbo UAB „Ekskomisaru biuras“ apsaugos darbuotoju (pažyma iš darbovietes prideta su prašymu). Taciau, isiteisejus teismo nuosprendžiui iš darbo turejo išeiti ir nuo 2008-05-12 buvo iregistruotas Vilniaus darbo biržoje. Pavykus rasti darba nuo 2009-03-24 pradejo eiti vadybininko pareigas UAB „AVA BALTIC“. Pradejus dirbti išaiškejo, jog jam einant vadybininko pareigas reikalingas ir vairuotojo pažymejimas (vykimui pas klientus, i vykdomus darbo projektus ir kt). Todel neturedamas teises vairuoti jis negales tinkamai vykdyti savo darbo funkciju, del ko gali buti atleistas iš užimamu pareigu (darbdavio raštas pridetas su prašymu). Pažymi, kad buvo labai sudetinga surasti darba, dar sudetingiau butu rasti ji praradus šiuo ekonomiškai sunkiu krizes Lietuvoje ir visame pasaulyje laikotarpiu, o kito pajamu šaltinio jis neturi. ATPK 329 str. numatyta specialios teises atemimo sutrumpinimo tvarka ir pagrindai, kur nedetalizuota, kokiu pagrindu specialioji teise buvo atimta, pareiškejo nuomone, palengvina visu asmenu (kuriems laikinai atimta teise vairuoti transporto priemones) padeti. Po teismo nuosprendžio, kuriuo jam buvo atimta teise vairuoti du metus jau praejo vieneri metai, t.y. daugiau kaip puse laiko. Per ši laikotarpi teises pažeidimu jis nepadare (dokumentas pridedamas), byloje tarpininkauti sutinka ir jo darbdavys (raštas pridetas su prašymu). Nurodytos aplinkybes, jo nuomone, irodo, kad paskirta priemone – specialiosios teises atemimas –savo tiksla pasieke ir jos tolimesnis taikymas nebetikslingas.

Atkreipia demesi ir i tai, kad tiek Saugaus eismo automobiliu keliais istatymo 24 str. 4 d. (nauja redakcija isigaliojo nuo 2008-07-01), tiek ATPK 330 str. 2 dalis (isigaliojo nuo 2008-07-01) normos, numatancios, jei specialioji teise atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai gražinami tada, kai jis Vyriausybes ar jos igaliotu instituciju nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotoju mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus, isigaliojo jau po isiteisejusio teismo sprendimo, kuriuo jam buvo atimta teise vairuoti specialias priemones, todel teismui nusprendus sutrumpinti specialiosios teises vairuoti keliu transporto priemones atemimo termina, vairuotojo pažymejimas gražintinas nebaigus papildomu vairuotoju mokymu ir nelaikius kvalifikaciniu egzaminu.

Pareiškejo nuomone, Vilniaus rajono apylinkes teismas turejo taikyti istatyma, kuris lengvina asmens padeti, t.y. ATPK teises normas, nes yra ir formalus istatyme numatyti pagrindai, ir faktines aplinkybes, kuriu teismas nepagristai nevertino.

Teismo posedyje pareiškejas ir jo atstovas praše skunda tenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejo skundas atmestinas.

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009-04-24 nutartis yra teiseta ir pagrista.

Pagal LR BK 67 str. 2 d. pilnameciui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybes šio BK VI skyriuje numatytais pagrindais, (t.y. ir BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu), gali buti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) turtines žalos atlyginimas ar pašalinimas; 3) nemokami darbai; 4) imoka i nukentejusiuju nuo nusikaltimu asmenu fonda; 5) turto konfiskavimas.

Baudžiamojo poveikio priemones paskyrimu, asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybes, siekiama to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t.y. asmens, padariusio nusikalstama veika, pataisymo, galimybiu daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atemimo ir pan. Kokia paskirti baudžiamojo poveikio priemone, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas i padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybe ir kt. S. K. LR BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones paskirta atsižvelgiant i tai, kad jis nusikalstama veika padare naudodamasis teise vairuoti keliu transporto priemone. Tai ir yra esmine šios poveikio priemones taikymo salyga, numatyta LR BK 68 str. 1 d. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisemis nuo vieneriu iki treju metu. Baudžiamojo poveikio priemones termino nustatymas yra teismo teise. Konkretu termina teismas parenka atsižvelgdamas i visas bylos aplinkybes. Teismas S. K. atžvilgiu nustate dvieju metu paskirtos baudžiamojo poveikio priemones termina, šis terminas BK nuostatom neprieštarauja.

Aukštesnes instancijos teismas pažymi, kad BK numatyta šiai baudžiamojo poveikio priemonei (uždraudimui naudotis specialia teise) panaši bausme – teises dirbti tam tikra darba arba užsiimti tam tikra veikla atemimas, taciau tarp ju yra esminis skirtumas. Bausmes atveju atimama teise dirbti su profesine veikla susijusi darba arba užsiimti profesine veikla, o baudžiamojo poveikio priemones atveju uždraudžiama tik naudotis specialia teise. Bausmes atveju teise dirbti tam tikra darba (vairuotojo, mokytojo, gydytojo ir pan.) arba užsiimti tam tikra veikla (komercine, ukine ir pan.) atimama tam tikram laikui, o baudžiamojo poveikio priemones atveju tik draudžiama tam tikra laika ja naudotis. Atlikes bausme asmuo, noredamas dirbti darba arba užsi­imti veikla, i kuriuos teise buvo atimta, turi nustatyta tvarka gauti leidima, licencija, išlaikyti egzaminus ir pan., tuo tarpu pasibaigus teis­mo nustatytam terminui, kuriam buvo uždrausta naudotis specialia teise, jos turetojas šia teise turi atgauti automatiškai, t.y. nelaikyda­mas specialiai tam reikalui nustatytu egzaminu, testu ir pan. Skundžiamoje nutartyje bei pareiškejo skunde minimo Saugaus eismo automobiliu keliais istatymo 24 straipsnis kalba apie teises vairuoti transporto priemones atemima ir gražinima. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal istatymus teise vairuoti transporto priemones buvo atimta del teises pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teise vairuoti transporto priemones gražinama tik pasibaigus šios teises atemimo laikui ir perlaikius egzamina. Tuo tarpu, kaip jau mineta, S. K. paskiriant baudžiamojo poveikio priemone (uždraudima naudotis teise vairuoti transporto priemones), buvo ne atimta teise, o uždrausta tam tikra laika ja naudotis. Aukštesnes instancijos teismo vertinimu, apylinkes teismas nepagristai nutarti motyvavo pasiremdamas aukšciau minetomis istatymo nuostatomis, kadangi šio istatymo 24 str. 4 d. S. K. atžvilgiu neturi buti taikoma. Taciau ši aplinkybe pareiškejo prašymui sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemones termina esmines reikšmes neturi.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamojoje nutartyje, nei BK, nei BPK nenumatyta galimybe ir sutrumpinti jos termina (LR BK 67-74 str., BPK 357 str.). Be to, skirtingai nei bausmes atveju, baudžiamajame istatyme nenumatyta galimybe atleisti asmeni nuo baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu asmuo paskirtos poveikio priemones ivykdyti negali, leidžiama vykdymo procese ja pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone (LR BK 74 str.). Teises analogija baudžiamojoje teiseje nenumatyta. Prašyti sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemones termina S. K. galejo apskusdamas apeliacine tvarka nuosprendi, kuriuo jam ši poveikio priemone buvo paskirta. Taciau S. K. šia teise nepasinaudojo.

Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, skunda nagrinejantis teismas konstatuoja, jog Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009-04-24 nutartis yra teiseta ir pagrista, ja naikinti skunde nurodytais motyvais nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškejo S. K. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009-04-24 nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.