Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kretingos rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas suinteresuoto asmens VĮ Registrų centras atsiliepimas į pareiškimą, kuriame pažymėta, kad į 38/100 dalis gyvenamojo namo nuosavybės teisės neįregistruotos. Nurodė, kad namo dalys paskaičiuotos nuo 100,53 kv. m., o pasikeitus namo plotui po rekonstrukcijos, susitarimas dėl dalių perskaičiavimo nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas.

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų nustatyta, kad nuosavybės teisė į 62/100 pastato – gyvenamojo namo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota V. S. vardu, kita namo dalis neįregistruota; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė 1281/2066 daliai įregistruota V. S. vardu, 785/2066 daliai – Lietuvos Respublikos vardu.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Pagal faktines aplinkybes šioje byloje nekilnojamuoju turtu laikoma dalis gyvenamojo namo pareiškėjos yra valdoma virš dešimties metų, iš turto valdymo turinio yra pakankamas pagrindas laikyti, kad šis turtas buvo naudojamas kaip pareiškėjos turtas, siekiant įgyti nuosavybės teisę. Statiniai nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Pareiškėja valdo daiktą, niekas pareiškėjai jokių pretenzijų nereiškia. Pažymėtina, kad pareiškėja daiktą (minimą turtą) visą laikotarpį prižiūri, remontuoja, jame gyvena, moka komunalinius mokesčius, naudoja savo reikmėms kaip savo turtą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad yra visos Lietuvos Respublikos CK 4.68 - 4.71 str. numatytos sąlygos pareiškėjai nustatyti į šį turtą nuosavybės teises faktą pagal įgyjamąją senatį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 str. 11 p.). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėja M. G., (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į gyvenamojo namo 38/100 dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos CK 4.68-4.71 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 533 straipsniais, teismas

nusprendė:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad M. G., (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamojo namo 38/100 dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatytas nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.