Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.14; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.1.9.9; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7; 2.4.1.2; 2.4.1.3

2025 m. rugsėjo 1 d.

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, kaltinamajam A. P., jo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, baustas administracine tvarka, teistas: 1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams; 2) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, 2012 m. liepos 16 d. pakeista į 16 parų areštą; 3) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 45 parų areštu; 4) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 20 parų areštu; 5) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 6) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; 7) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių; 8) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, laisvės atėmimu 2 metams, subendrinus su 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui; 9) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi 2015 m. sausio 16 d. nuosprendžiu ir 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams; 10) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams; 11) Telšių apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 60 parų areštu; 12) Telšių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį 34 parų areštu; 13) Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams; 14) Telšių apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 8 mėnesiais 20 dienų laisvės atėmimo; 15) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2025 m. birželio 26 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia stūmė stovinčią virtuvės tarpduryje sugyventinę K. R., dėl ko pastaroji virto ir susitrenkė pakaušį į stalo kraštą, po ko gulinčiai ant grindų sugyventinei nukentėjusiajai K. R. rankos kumščiu sudavė, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nubrozdinimus veide ir kakle, kraujosruvas dešinėje rankoje, sėdmenyse, taip smurtaudamas nukentėjusiajai K. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2025 m. birželio 26 d. vakare apie 19.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), tarp jo ir neblaivios sugyventinės K. R. kilo žodinis konfliktas, nes jie susipyko. Sugyventinė šaukė ant jo, todėl jis būdamas virtuvėje ją pastūmė, dėl ko ši krito bei susitrenkė galvą į stalą. Gulinčiai ant žemės sugyventinei norėdamas atimti iš jos telefoną sudavė į įvairias kūno vietas iš rankos keletą kartų. Patvirtino, jog girtumas turėjo įtakos jo smurtiniams veiksmams, nes būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Nuoširdžiai gailisi dėl visų savo veiksmų. Atsiprašė savo sugyventinės ir su ja susitaikė. Patvirtino, jog turi priklausomybę alkoholiui bei sutinka gydytis priklausomybę, ką dabar pats daro savo iniciatyva, lanko AA grupę.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo A. P. kaltės pripažinimo, jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2025 m. birželio 26 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad K. R. pranešė ir nurodė, kad su sugyventiniu A. P. girtuokliavo ir išgertuvių metu K. R. pasakė, kad nutraukia santykius, kad nori skirtis. Tada ją stovinčią virtuvės tarpduryje A. P. pastūmė, po ko ji nuvirto po stalu virtuvėje. Krisdama susitrenkė pakaušį į stalo kraštą. Gulinčiai K. R. A. P. iš rankos kumščių ir kojų sudavė keletą smūgių į įvairias kūno vietas. Išsilaisvinusi K. R. išsikvietė pagalbą. K. R. skauda rankų srityse, dešinės akies srityje (t. 1, b. l. 13-15);

- 2025 m. birželio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta esanti adresu (duomenys neskelbtini). Butas daugiabučio namo pirmoje laiptinėje, pirmame aukšte, durys kairėje. Įėjus į butą, koridorius eina tiesiai. Koridoriaus kairėje yra įėjimas į virtuvę. Virtuvėje priešais įėjimą stovi stalas, ant stalo nepilnas butelis degtinės, cigarečių pakelis, ąsotis su gėrimu, kepurė, kiti smulkūs daiktai. Po stalu mėtosi peleninė, nuorūkos, apvirtusi stiklinė. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 17-18, 20-22);

- neblaivumo nustatymo rezultatais, iš kurių matyti, kad 2025 m. birželio 26 d. 21.34 val. A. P. alkoholio kiekio tikrintuvu nustatytas 2,06 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 68);

- neblaivumo nustatymo rezultatais, iš kurių matyti, kad 2025 m. birželio 26 d. 20.20 val. K. R. alkoholio kiekio tikrintuvu nustatytas 2,23 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 67);

- 2025 m. birželio 26 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrint K. R. dešinės akies srityje matosi patinimas ir aplink akį mėlynai raudona mėlynė, ant kaklo matosi nubrozdinimai, ant dešinės rankos žasto iš priekio matoma kraujosruva, ant kairės rankos žasto iš nugaros pusės kraujosruva, ant kairės pusės sėdmens matosi kraujosruva. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 46-47, 49-52);

- 2025 m. liepos 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 761/2025 (04), kurioje nurodyta, kad: 1. K. R. nubrozdinimai veide ir kakle, kraujosruvos dešinėje rankoje, nugaroje, sėdmenyse padaryti bukais kietais daiktais; 2. K. R. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei ar kritiminei traumai, nes sužalojimai išsidėstę keliuose kūno paviršiuose; 3. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, keliais smūgiais buvo padaryti kūno sužalojimai, nes gautuose medicininiuose dokumentuose nenurodytas K. R. kūne rastų sužalojimų skaičius; 4. K. R. nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; 5. K. R. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai (t. 1, b. l. 63-64);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios K. R. parodymais, kur ji apklausta liudytoja parodė, kad su A. P. gyvena ketverius metus. Su juo turi dviejų mėnesių vaiką, kuris dabar yra pas globėją. Jis yra priklausomas nuo alkoholio, nes jei nedirba, tai būna girtas kiekvieną dieną, girtas būna agresyvus. Prieš ją jis smurtauja jau antrą kartą. Pirmą kartą tik patampė, bet nemušė, o vakar, t. y. 2025 m. birželio 26 d. apie 20.00 val., jis parėjo namo neblaivus, o ji buvo ką tik atsikėlus. Pasakė jam, kad eitų iš namų, nes ji nori skirtis. Tada jis ją pastūmė ir ji krisdama trenkėsi galva į stalą. Atsikėlusi pasiėmė mobilųjį telefoną kviesti policijos pagalbą. Tuomet jis ją parvertė ant žemės ir ranka, tiksliai nepasakys, delnu ar kumščiu, sudavė smūgius, du smūgius sudavė į veido sritį. A. kojomis jai jokių smūgių nesudavė. A. P. išgirdęs, kad yra iškviesta policija, pasišalino iš namų. Po jo suduotų smūgių jai labai skaudėjo veidą ir kojas, buvo sukeltas fizinis skausmas Kojas skaudėjo dėl to, kad prieš dieną vedžiodama šunį pati buvo susipynus kojoms nukritusi. Su A. vienas kito atsiprašė ir abu nusprendė lankyti kursus, kadangi augina bendrą vaiką, į kurį šiuo metu jai teisės yra apribotos. Abu pradėjo dalyvauti programoje dėl alkoholio vartojimo. Ten būdami tarpusavyje pakalbėjo ir susitaikė. Ji A. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš, pas medicinos ekspertus nevyks (t. 1, b. l. 28-29, 43-45).

Dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvokos yra apibrėžtos BK 141 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnyje, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam A. P. pagrįstai inkriminuotas nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo sugyventinės atžvilgiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. P. 2025 m. birželio 26 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia stūmė stovinčią virtuvės tarpduryje sugyventinę K. R., dėl ko pastaroji virto ir susitrenkė pakaušį į stalo kraštą, po ko gulinčiai ant grindų sugyventinei nukentėjusiajai K. R. rankos kumščiu sudavė, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nubrozdinimus veide ir kakle, kraujosruvas dešinėje rankoje, sėdmenyse, kas sukėlė K. R. nežymų sveikatos sutrikdymą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusios parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos, asmens apžiūros protokolai bei foto lentelės ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai bei jis baustinas už šios nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusios ir su ja susitaikė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). A. P. anksčiau teismo teistas net 15 kartų, paskutinį kartą 2025 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl nusikalstamos veikos padarymo tos pačios nukentėjusios atžvilgiu, bausmės neatlikęs, todėl jis pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui ir kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Kaltinamasis A. P. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, paskirta bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 75-90), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos (t. 1, b. l. 92-102), dirbantis (t. 1, b. l. 73), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 27), gaunantis nuolatines pajamas (t. 2, b. l. 22), nevedęs bei registruotas Akmenės r. sav. (t. 1, b. l. 70-71), turintis gyvenamąją vietą (t. 2, b. l. 29), turintis mažametę dukrą (t. 2, b. l. 23), 2025 m. rugpjūčio 30 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktoje informacijoje nurodytos A. P. diagnozės bei taikomas gydymas (t. 2, b. l. 25). A. P. lankymosi AA klube lentelė, patvirtina, jog jis lankosi AA klube (t. 2, b. l. 24).

Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo numatytą griežtesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis A. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2025 m. birželio 2 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, pridedant minimalų laisvės apribojimo bausmės dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis), jį pakeičiant santykiu 1:3 į areštą, ir A. P. skirtina galutinė subendrinta bausmė – areštas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2025 m. birželio 26 d. 21.20 val. iki 2025 m. birželio 28 d. 9.00 val. (dvi dienas) (t. 1, b. l. 108-117, 135-136), vieną dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikytina, kad A. P. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto bausmės.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.

BK 75 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Pažymėtina, kad trumpalaikis laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Vertinamu atveju pozityvūs kaltinamojo požiūrio pokyčiai, pastangos keisti savo gyvenimo būdą teikia pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių pasiekimui nebūtina asmenį izoliuoti nuo visuomenės. Bausmės paskirtis yra ne tik kaltininko nubaudimas. Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Nagrinėjamoje byloje teismas spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą vertina visos bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe. Teismas jau nurodė dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio, laipsnio, atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. jis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengia išvengti atsakomybės ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino smurtavęs prieš savo sugyventinę, dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios bei su ja susitaikė. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis dirba bei yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio (t. 2, b. l. 27), gauna pastovias pajamas bei skiria išlaikymą savo nepilnametei dukrai (t. 2, b. l. 22, 23), su kuria nors negyvena kartu, tačiau ją lanko. Kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja ir ji jam atleido. Pats kaltinamasis teismo posėdyje paaiškino, kad siekia pasitaisyti ir laikytis įstatymų. Jis savo iniciatyva kreipėsi gydytis priklausomybę į (duomenys neskelbtini), kur gydosi nuo 2025 m. rugpjūčio 9 d. (t. 2, b. l. 25), nuo 2025 m. liepos 7 d. lanko AA klubą (t. 2, b. l. 24).

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. A. P. elgesys po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo rodo, kad jis turi norą ir siekį keisti savo gyvenimo būdą, lemiantį jo nusikalstamą elgesį, linkęs jį koreguoti, stengiasi pasitaisyti, t. y. jis pats laisvanoriškai kreipėsi pagalbos dėl priklausomybės gydymo. A. P. parodė, jog jo elgesys gali pozityviai keistis, kas suponuoja išvadą, kad kaltinamojo antivisuomeniškos nuostatos pasikeitė.

Šie duomenys ir kaltinamojo požiūris į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, teismui sudaro tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką padariusio A. P. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, atidėjus arešto bausmės vykdymą minėti bausmės tikslai, tarp jų ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, bus pasiekti, pakanka jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. A. P. atitinka visas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, todėl yra pagrindas jam paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams, taikant intensyvią priežiūrą bei paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalies 3, 6 ir 10 punktuose numatytas pareigas. Teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas 1 metams su suderintomis pareigomis nenutrauks kaltinamojo socialinių ryšių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, tai yra pasirūpinti priklausomybės gydymu, taip pat maksimaliai užtikrins, kad A. P. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Be to, pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės ir, nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus, kaltinamajam gresia tokia bausmė, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio padarė smurtinę nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į asmens sveikatą, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose bei alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9, 10 punktai, 3 dalis, 72² straipsnis, 72⁵ straipsnis).

Vadovaujantis BPK 339 straipsnio 3 dalimi bausmės vykdymo, atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. išaiškintina, jog jis privalo susisiekti su probacijos tarnyba per 5 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam A. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 131-133) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (t. 1, b. l. 128-129) (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškintina kaltinamajam bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka ir sąlygos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. skirti sumažintą 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi ir paskirti A. P. galutinę subendrintą bausmę – 80 (aštuoniasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti A. P. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. birželio 26 d. 21.20 val. iki 2025 m. birželio 28 d. 9.00 val., ir laikyti, jog A. P. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 3, 6 ir 10 punktais, A. P. paskirtos 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo A. P. buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nustatant pareigą būti savo nuolatinės gyvenamosios vietos adresu nuo 22.00 val. iki 06.00 val., įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. pripažinti recidyvistu.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą A. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. privalo susisiekti su probacijos tarnyba per 5 (penkias) darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam A. P. išaiškinti, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. P. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.