Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant R. T., dalyvaujant prokurorui M. S., nukentėjusiajai R. B., jos atstovui advokatui B. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje :

L. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė , Lietuvos respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šilalės rajonas, dirbanti UAB“ Grimeda“ darbininke, neteista, kaltinama pagal BK 138 str. 1d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. V. 2010m. rugsėjo 11d.,apie 18,05 val., Šilalės rajone, Pajūrio sen. Visdžiaugų kaime, R. V. priklausančioje sodybos sode, tarpusavio konflikto metu, tyčia sugriebusi nukentėjusiajai R. B. už plaukų, stumdama ją pargriovė ant plytų, o nukentėjusiajai atsistojus, vėl griebė jai už plaukų ir pargriovė ant plytų dėl ko R. B. buvo padarytas kairės kojos vidinis ir išorinis kulkšnių lūžimas su poslinkiu ir buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jos sveikata buvo sutrikdyta daugiau, kaip 10 dienų.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamojo L. V. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad ji su dar dviem draugėmis J. A. ir R. K. buvo atėjusi į Vaitkų sodybą, kur jos draugas D. Š. baliavojo merginų ir vaikinų kompanijoje. Ji ėjo jo parsivesti, tačiau nekvietė jo eiti namo. Ji su J. A. išėjo, o R. K. toje kompanijoje pasiliko ir girdėjo, kaip R. B. negražiai ant jos kalbėjo. Po kiek laiko grįžusi R. K. apie tai jai ir papasakojo. Tada ji, nuėjusi atgal prie tos kompanijos, paklausė R. B., kodėl ji taip ant jos negražiai sako, bet R. B. atsistojo ir priėjusi prie jos bandė ranka jai suduoti, tačiau kliuvo tik pirštų galiukais į veidą. Tada ji R. B. pastūmė ir ji krisdama suplėšė jos bliuskutę. Nuo sudavimo jai liko žymės ant veido ir krūtinės. Ji ją stūmė du kartus, nes ji tiek kartų ją puolė. Ji nuvirto ant plytų. Pripažįsta, kad ji koją susilaužė griūdama nuo pastūmimo. Tą įvykį turėjo matyti it jos draugės J. A. ir R. K., nes jos buvo netoliese. Nežino ar kiti matė tą įvykį, bet vaikinai buvo netoliese. Nesutinka su nukentėjusiosios pareikštu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ji neturi pinigų. Gali tik atlyginti pusę gydymo išlaidų. Ji dabar, sausio mėnesį, pagimdė vaiką, be to dar turi vieną 5 metų vaiką.

Nukentėjusioji R. B. parodė, kad ji su kompanija buvo Vaitkaus sodyboje ir gėrė. Po kiek laiko atėjo L. V. su dviem draugėm ir D. Š. papriekaištavo, kad jis su merginomis sėdi. L. V. su viena drauge išėjo, o viena liko kartu su jais. Likusioji mergina apsižodžiavo su jais ir vėliau taip pat išėjo. Po 5 minučių grįžusi L. V. iš karto priėjusi prie jos ją užsipuolė, sakydama, kad ji ant jos negražiai kalba, tačiau ji ant jos nieko blogo nesakė. Kaltinamoji ją tampė už plaukų, o paskui pastūmė ir ji nuvirto, kai atsikėlė, tai vėl ją paėmė už plaukų pastūmė ir ji nuvirto. Po pirmo pastūmimo ji pajuto, kad skauda koją. Vėliau atvažiavo greitoji ir ji ją išsivežė. Jai lūžo koja, gulėjo ligoninėje, yra įdėtos metalinės plokštelės, kurias reikės išimti. Be to, ji mokosi Pajūrio skyriuje, Tauragės profesinio rengimo centre, negalės dėl sužalojimų baigti mokslų. Per tą laikotarpį ji patyrė stresą, nepatogumus, skausmą, todėl prašo priteisti iš kaltinamosios 30000 Lt neturtinės žalos ir 2000 Lt advokato išlaidoms apmokėti.

Liudytoja I. J. parodė, kad prie jų buvo atėjusios kaltinamoji su dviem moterimis. Ji vadino D. Š. eiti su jomis. Po kiek laiko kaltinamoji su viena moterimi išėjo o kita, dabar žino, kad tai J. K., pasiliko. Tarp jų ir likusios J. K. iškilo kažkoks tai konfliktas ir ji išėjo. Po kokių 5 min. grįžo viena kaltinamoji, kitų dviejų moterų nebuvo, kuri iš karto užsipuolė R. B., sakydama, kodėl ji yra išvadinusi ją negražiais žodžiais. Kai R. B. atsistojo, tai ji paėmusi ją už plaukų trenkė į žemę. R. B. virsdama griebėsi kaltinamajai už bliuskės ir nuvirto. Ji padėjo ją atkelti ir ant jos nebuvo už-virtusi. Jau po pirmo nukritimo R. B. sakė, kad jai skauda koją. Kai pastaroji atsistojo, tai vėl kaltinamoji ją pastūmė ir ji nuvirto. R. B. nebuvo užsimojusi suduoti kaltinamajai. D. Š. neleido iškviesti policijos.

Liudytojas E. M. parodė, kad kaltinamoji yra jo draugo D. Š. draugė, o nukentėjusioji yra jo sesuo. Jis aiškiai konflikto tarp merginų nematė, o tik prisimena, kad buvo prie jų atėjusi kaltinamoji su dviem draugėm ir jo draugą vadino eiti namo, tačiau jis nėjo. Sutinka su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Taip pat parodo, kad atėjusi V. pasakė R. B., kodėl ją taip vadina. Pačio konflikto nematė, tik pamatė, kad R. B. nukrito ant žemės.L. Š. sakė joms baigti pyktis. Buvo sužalota R. B. koja.

L. S. V. parodė, kad jis su kitais buvo Vaitkaus sodyboje, kai atėjo V. su dviem merginomis vadinti D. Š. eiti namo. Viena iš atėjusiųjų merginų pasiliko, o kaltinamoji su antra mergina išėjo. Neatsimena ar tarp pasilikusios merginos ir R. B. įvyko konfliktas ar ne. Kas pirma pradėjo muštis nežino, nes visi triukšmavo. Ikiteisminio tyrimo metu yra davęs parodymus, todėl laiko, kad gal taip ir buvo, kai ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus.

L. V. P. parodė, kad jis buvo Vaitkaus sodyboje, tačiau jis muštynių nematė, nes atėjo vėliau.

Liudytojas D. Š. parodė, kad jis yra kaltinamosios draugas. V. su draugėmis buvo atėjusi į jų kompaniją vestis jį namo, tačiau jis buvo girtas. Jis buvo išėjęs, o kaip parėjo, tai jau buvo viskas įvykę. Jis neprieštaravo, kad būtų iškviesta policija ir greitoji pagalba

Liudytoja J. A. parodė, kad ji L. V. ir jos sesuo R. K. buvo atėjusios prie kompanijos ir L. V. vadino D. Š. eiti namo. Vėliau jis su L. V. nuėjo, o J. K. liko prie jų. Po kiek laiko J. K., grįžusi prie parduotuvės, pasakė L. V., kad R. B. ant jos negražiai kalba. Tada jos visos trys grįžo atgal ir L. V. priėjusi prie R. B. paklausė, kodėl ji ant jos taip negražiai kalba. Tada pakilusi R. B. sudavė jai pirštų galiukais į veidą, o L. V. truputį ją pastūmė ir ji nuvirto. Antrą kartą kai R. B. virto ji nematė. Ant kaltinamosios veido sužalojimų nepastebėjo.

L. R. K. parodė, kad ji kartu su kaltinamąja ir savo seserimi buvo atėjusi prie tos kompanijos, kur vėliau pasiliko, o jos sesuo su L. V. išėjo. Pasilikusi ji girdėjo, kaip R. B. negražiai kalbėjo ant L. V.. Ji grįžusi prie parduotuvės apie tai papasakojo L. V., o tada visos trys nuėjo prie tos pačios kompanijos aiškintis. L. V. paklausė R. B., kodėl ji taip negražiai ant jos kalba. Tada prasidėjo tarp jų žodinis konfliktas ir R. B. atsistojusi bandė su nagais kibti į L. V., tačiau ji ją pastūmė ir ji nuvirto. Jau po pirmo pastūmimo R. B. koja buvo ištinusi, bet ji vėl puolė prie L. V., tačiau ji vėl buvo pastumta ir nuvirto. Ji matė, ant L. V. veido įbrėžimus, jis buvo raudonas.

Iš specialisto išvados ( b.l. 10) matyti, kad R. B. dėl kairės kojos vidinio ir išorinio kulkšnių lūžimo buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš nukentėjusiosios R. B. parodymų partikrinimo vietos protokolo( b.l. 14-15) matyti, kad įvykis įvyko R. V. sodyboje prie stalo, taip pat nukentėjusioji nurodo vietą kur ji buvo pastumta ir nugriuvusi.

Iš akistatos protokolų (b.l.57,58,59,62,64-65,66,75,76,78-79,81-82) matyti, kad L. V. akistatoje su R. B. pripažįsta, jog ji antrą kartą buvo paėmusi ją už plaukų ir pastūmusi po ko ji nukrito ant žemės( b.l. 76,78-79,81-82), o liudytoja R. K. nurodo, kad L. V. abu kartus R. B. pastūmė rankomis atsiremdama jai į krūtinę, o ne buvo paėmusi už plaukų ( b.l. 64-65,66). Taip pat akistatos metu liudytojai I. J. (b.l. 64, 78-79), L. Š. ( b.l 66,82) R. B. ( b.l 75) parodė, kad L. V. abu kartus parvertė R. B. paėmusi jai už plaukų.

Kaip matyti kaltinamoji pripažįsta, kad ji pastūmė nukentėjusiąją du kartus dėl ko ji nukritusi susilaužė koją, tačiau neigia, kad ji abu kartus pastūmė ją paėmusi už plaukų, o be to pati nukentėjusioji pradėjo pirma prie jos lysti ir sudavė jai į veidą. Tačiau jos parodymai nėra nuoseklūs ir vienodi. Įrodymų tyrimo byloje metu kaltinamoji aiškino, kad jai nebuvo įdrėksta į veidą, o tik veidas buvo paraudęs, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai buvo įdrėksta į veidą ir netgi buvo likę įbrėžimai. Be to, dėl įbrėžimo nesutampa ir kaltinamosios, liudytojų J. A. ir R. K. parodymai, pastaroji aiškina, kad matė ant kaltinamosios veido įbrėžimus, o J. A. nepastebėjo jokių sužalojimų. Taip pat R. K. ir kaltinamosios parodymai skiriasi dėl to, kaip buvo pargriauta nukentėjusioji. Kaltinamoji aiškina, kad ji vieną kartą ją pastūmė į krūtinę, o antrą kartą griebė už plaukų, o liudytoja aiškina, kad kaltinamoji du kartus, atsiremdama nukentėjusiajai į krūtinę , ją pargriovė. Tokie šių liudytojų ir kaltinamosios parodymų prieštaravimai kelia pagrįstas abejones vertinant ar tikrai įvykio metu šios liudytojos dalyvavo, nes , kaip matyti iš liudytojos I. J., L. Š. parodymų, antrą kartą ji atėjo viena, o ne su draugėmis ir tai duoda pagrįstą pagrindą manyti, jog, joms esant draugėms, jos duoda kaltinamajai naudingus parodymus švelnindamos kaltinamosios padėtį ir tvirtindamos, kad pirmoji pradėjo pulti nukentėjusioji, o kaltinamoji tik gynėsi ją pastumdama. Tai , kad antrą kartą atėjo viena kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu aiškino ir liudytojai E. M. ir S. V., tačiau įrodymų tyrimo metu jie jau nenuosekliai aiškino aplinkybes, aiškino, kad gerai nematė konflikto. Žinant jų santykius su kaltinamąja, pastarosios draugu D. Š. nukentėjusiąja, teismas laiko, kad jie tokias įrodymų tyrimo metu duotais parodymais siekia neapsunkinti nei kaltinamosios, nei nukentėjusiosios padėties. Kadangi nukentėjusiosios, liudytojų I. J., L. Š. parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu ir įrodymų tyrimo teisme metu buvo vienodi ir nuoseklūs ir iš esmės atitiko kitų liudytojų( E. M. ir S. V. parodymams), todėl teismas laiko, kad byloje yra įrodyta, jog kaltinamoji pirma panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgių ir ją paėmusi už plaukų pastūmė dėl ko ji nukritusi ant plytų susilaužė koją ir jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamoji atėjo aiškintis santykių su nukentėjusiąją sužinojusi iš R. K., kad ją nukentėjusioji vadina negražiais žodžiais. Nors nukentėjusioji ir teigia, kad ji nevadino kaltinamosios negražiais žodžiais, tačiau vertinant iš kitų liudytojų parodymų galima manyti, kad tarp pasilikusios R. K. ir nukentėjusiosios vyko kažkoks tai konfliktas, kuriuo metu buvo kalbama ir apie kaltinamosios santykius su jos draugu D. Š.. Todėl teismas laiko, jog kaltinamoji išgirdusi apie ją blogus atsiliepimus norėjo su nukentėjusiąją išsiaiškinti. O tai rodo, kad tarp jų kilo konfliktas iš asmeninių santykių, kurio metu kaltinamoji du kartus paėmusi nukentėjusiąją už plaukų parvertė ją ant žemės ir ant plytų dėl ko jai lūžo koja. Tokie kaltinamosios veiksmai yra vertintini kai tyčiniai veiksmai( netiesioginė tyčia), nes ji suvokė, kad nukentėjusiosios atžvilgiu naudoja fizinę jėgą, suprato savo veiksmų pobūdį, tačiau nors ir nenorėjo tokių pasekmių, bet ją pargriaudama sąmoningai leido joms atsirasti.

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad kaltinamosios kaltė padarius nusikalstamą veiką yra įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga. Nusikalstama veika kvalifikuotina tinkami pagal BK 138str. 1d, nes buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į BK 52str. nurodytas aplinkybes. Kaip matyti kaltinamoji teisiama pirmą kartą, turi du mažamečius vaikus, šiuo metu niekur nedirba, nes yra apmokomose vaiko auginimo atostogose, teigiamai charakterizuojama( b. l. 98), administracine tvarka nebausta, todėl teismas laiko, kad jai tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę.

N. R. B. pareikštas civilinis ieškinys( b.l. 32) dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir teisėtas, nes dėl sužalojimo ji turėjo išgyvenimų, patyrė skausmą, nepatogumus, buvo daryta operacija. Tačiau teismas laiko, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis( 30000Lt), atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, yra aiškiai per didelis. Kaltinamoji banko sąskaitose pinigų neturi, taip pat neturi nekilnojamojo turto( b.l.83,87-8890-91,92-93), augina du mažamečius vaikus, vienas gimė neseniai šių metų sausio mėnesį( t.2 b.l. 3). Nors nukentėjusioji ir patyrė operaciją ir laukia dar viena operacija, tačiau jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o įrodymų, patvirtinančių atitinkamas komplikacijas dėl padaryto sužalojimo, nepateikė. Be to, pagal pateiktą pažymą, ji buvo atleista nuo mokslų iki 2010-11-01( b.l. 24), o mokslus turėjo baigti iki 2011-03-01 ( b.l. 23) Atsižvelgiant į tai, kad ji buvo vaikščiojanti, tai turėjo galimybę baigti mokslus nustatytu laiku. Todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas laiko, kad civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti turi būti mažintinas iki 5000Lt.,o likusi civilinio ieškinio dalis atmestina ( (duomenys neskelbtini)115,117str, CK 6.250str.). Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti iš kaltinamosios 2000Lt advokato pagalbai apmokėti ( b.l. 29). (duomenys neskelbtini) str. numato advokato darbo apmokėjimą, todėl teismas gali priteisti iš nuteistojo jo turėtas advokato atstovavimo teisme išlaidas, o išlaidų dydžio klausimą sprendžia atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, posėdžių skaičių, suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą bei kitas aplinkybes. Šioje byloje kaltinamoji buvo kaltinama dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, byla buvo išnagrinėta per du teismo posėdžius, nedidelė bylos apimtis, todėl teismas laiko, kad advokato atstovavimo išlaidos sumokėtos nukentėjusiosios yra per didelės ir viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69( LR Vyriausybės 2005-04-27 nutarimu Nr. 469 redakcija) patvirtintose taisyklėse nustatyto advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžius atstovaujant asmenis pirmosios instancijos teisme. Todėl priteistinų išlaidų dydis mažintinas iki 1500Lt., o likusi reikalavimo dalis atmestina. ( (duomenys neskelbtini).)

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 4229,82 Lt nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas ( CK 6.263str., Sveikatos draudimo įstatymo 27str. , 109str., (duomenys neskelbtini).)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)298 str.,301-308 str., teismas

nusprendžia:

L. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos BK 138str.1d. ir paskirti jai laisvės apribojimą vieneriems (1) metams ir, vadovaujantis BK 48 str. 7 d., įpareigoti per šešis ( 6) mėnesius dalyvauti pataisos inspekcijos vykdomoje „ Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas panaudojant smurtą, socialinės reabilitacijos programoje“.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios L. V. nukentėjusiosios R. B. naudai 5000Lt( penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti ir 1500Lt ( tūkstantį penkis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidoms padengti, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamosios L. V. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 4229,82 Lt ( keturis tūkstančius du šimtus dvidešimt devynis litus 82cnt.) nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.