Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-41-315/2019 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.15.1.2.1, 2.15.1.6 (S)

2019 m. vasario 5 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo I. Č. (I. Č.) skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2019 m. sausio 3 d. nutarimo, kuriuo atmestas nuteistojo skundas dėl Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad I. Č. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis, būdamas nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu 9 metų laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas, išvyko iš savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų, dėl to 2014 m. gruodžio 31 d. buvo paskelbta paieška. Tokiu būdu I. Č. vengė atlikti nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 2016 m. vasario 3 d. 8.00 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų , t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje.

2. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi nuteistojo I. Č. apeliacinį skundą atmetė. Kasacine tvarka byla nagrinėta nebuvo, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi atmetė I. Č. prašymą atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti kasacinį skundą.

3. Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2018 m. lapkričio 13 d. gautas nuteistojo I. Č. pareiškimas atnaujinti šią baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras 2018 m. lapkričio 21 d., vadovaudamasis Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsniu, 446 straipsnio 4 dalimi ir 447 straipsnio 2 dalimi, priėmė nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir išaiškino nuteistajam I. Č. galimą tokio nutarimo skundimo tvarką.

4. Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu, nuteistasis jį apskundė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2019 m. sausio 3 d. nutarimu nuteistojo skundas atmestas.

II. Skundo teismui argumentai

5. Iš skundo turinio matyti, jog nuteistasis I. Č. nesutinka su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2019 m. sausio 3 d. ir Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimais.

6. Skunde nuteistasis pažymi, jog jis po to, kai buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu 9 metų laisvės atėmimo bausme, suimtas nebuvo, jokie apribojimai jam nebuvo paskirti, taip pat nebuvo įpareigotas pats prisistatyti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Jam advokatas nurodė gyventi įprastai, kol nesuims. Jis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir niekur iš gyvenamosios vietos išvykęs nebuvo.

7. Nuteistojo teigimu, liudytojų policijos pareigūnų parodymai, jog jis buvo išvykęs iš gyvenamosios vietos, yra melagingi (BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareigūnai vadovavosi tuo, jog jis iš darbo buvo atleistas už pravaikštas, tačiau Sodros duomenimis jis dirbo iki jo paieškos paskelbimo.

8. I. Č. atkreipia dėmesį į tai, kad iki paskelbiant paiešką pareigūnai jo gyvenamojoje vietoje ieškojo nuo 8.00 val. iki 17.00 val., t.y. kuomet jis buvo darbe. Atleidus jį iš darbo ir paskelbus paiešką pareigūnai jo gyvenamojoje vietoje nesilankė iki 2016 m. vasario 3 d. 8.00 val. Byla išnagrinėta neišsamiai, nes nebuvo nustatyta, kur jis išvyko iš gyvenamosios vietos.

9. Atsiliepimų į nuteistojo I. Č. skundą nebuvo gauta.

III. Teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo I. Č. skundas atmestinas.

10. Baudžiamosios bylos atnaujinimas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti bylą nagrinėjant teisme.

11. BPK 443 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. BPK 444 straipsnyje yra nurodytos šios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką nei ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Pažymėtina, jog aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose, nustatomos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitos naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, nustatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį. Aplinkybės, kurios priimant teismų procesinius sprendimus buvo žinomos, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.

12. Iš I. Č. skunde dėstomų argumentų matyti, jog šie argumentai buvo dėstomi tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog skunde nurodomos aplinkybės nebuvo žinomos baudžiamąją bylą nagrinėjantiems teismams. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, 2017 m. kovo 23 d. nutartyje konstatavo, jog visi I. Č. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis nesislapstė ir iš savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur visą laiką gyveno ir vėliau buvo sulaikytas, išvykęs nebuvo, dienomis nebūdavo namuose, nes dirbo, apylinkės teismo buvo įvertinti bei motyvuotai paneigti bylos duomenų, kurie išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje, kontekste. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai I. Č. pripažino kaltu pagal BK 242 straipsnį. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikydamasis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais – iš dalies paties nuteistojo I. Č. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais bei kaip liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų policijos pareigūnų V. P. ir N. L. parodymais ir teisme ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija. Šie įrodymai, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Taigi teigtina, jog I. Č. skunde nurodomos aplinkybės ne tik buvo žinomos teismams, bet teismų buvo ir įvertintos. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, pareiškėjas nenurodė.

13. Nuteistojo teigimu, liudytojų policijos pareigūnų parodymai, jog jis buvo išvykęs iš gyvenamosios vietos, yra melagingi (BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau atkreiptinas I. Č. dėmesys, jog, vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti, kuomet liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tačiau nagrinėjamu atveju šioje byloje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų duoti parodymai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažinti melagingais.

14. Vien tai, jog baudžiamojo proceso metu buvo priimti I. Č. netenkinantys procesiniai sprendimai, nėra pagrindas konstatuoti, kad liudytojai policijos pareigūnai davė neteisingus parodymus, o teismai netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Be subjektyvių vertinimų ir deklaratyvių teiginių nuteistasis skunduose prokurorams ir teismui nepateikia jokių konkrečių objektyvių duomenų, dėl kurių galėtų būti pradėti procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytą, nuteistojo skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu pagrįstai atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2019 m. sausio 3 d. nutarimu I. Č. skundą atmetė. I. Č. nurodomų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nuteistojo skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. Č. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.