Utenos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus atstovei R. L.,

uždarame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-130-356/2025, pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys: A. K., Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turintys teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, taip pat tikslą skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis žmogaus laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, jų lygų dalyvavimą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse įstatyme buvo įtvirtinta galimybė asmenį pripažinti neveiksniu ar apriboti jo veiksnumą tik tam tikrose srityse. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens gebėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas).

CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Taigi neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Kuo mažesnio asmens teisių ribojimo principas, numatytas Konvencijoje, įtvirtintas CPK 467 straipsnio 5 dalyje, kuria nustatyta, kad kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuri prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės.

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis) ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Abu kriterijai yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu.

Pareiškėjos prašymu išreikalautuose medicininiuose dokumentuose – asmens sveikatos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) ir PSC asmens sveikatos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) – yra duomenų apie tai, kad suinteresuotam asmeniui A. K. yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Utenos rajono socialinių paslaugų centro 2024-03-14 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ yra nurodyta, kad A. K. visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse naudotis savo teisėmis potencialiai neturi valios ir pasirinkimų, ir negali jų tinkamai valdyti visose srityse, nes: nesupranta ir nesuvokia aplinkybių, pateikiamos informacijos ir savo poreikių susijusių su savęs išlaikymu, lėšomis, nesirūpina savo finansine padėtimi, negeba sekti savo pinigų srautų, neįvardina esamos valiutos, nepažįsta pinigų, negeba skaičiuoti, nesuvokia ir neplanuoja išlaidų, nežino kokios jos pajamos, nesuvokia kiek kainuoja pirkinių krepšelis ir pan.; negeba suprasti jai pateikiamos informacijos, negeba logiškai mąstyti, išreikšti minčių, nesuvokia supančios aplinkos, nesiorientuoja laike, aplinkoje, neturi socialinių įgūdžių; nesiruošia jokioms finansinėms operacijoms ir nesupranta finansinių įsipareigojimų, nesidomi ir negeba suvokti finansinių sutarčių sąlygų, savo finansinės padėties, negeba pasirašyti jokių sandorių, nežino, nesupranta ir nesuvokia jų reikšmės ir sąlygų; visiškai negeba suprasti su kilnojamo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu susijusios informacijos, nesuvokia aplinkos, negeba pateikti atsakymų apie gyvenamąją vietą ir pan., nesupranta turto vertės, negeba turto prižiūrėti, negeba užsiimti turto valdymu ir administravimu; negeba suprasti ir suvokti su nekilnojamo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu susijusios informacijos, negeba savarankiškai atlikti veiksmų ar juos suprasti, valdyti ir disponuoti nekilnojamu turtu nebeturi gebėjimų ir supratimo, nesuvokia turto reikšmės, vertės, nežino, kaip jį panaudoti geriausiu būdu, negeba savo nekilnojamojo turto prižiūrėti, rūpintis juo; apie paveldėjimą, testamento sudarymą visiškai negeba suprasti ir suvokti jokios informacijos, negali savanoriškai ir savarankiškai atlikti nuoseklių veiksmų bet kokiam sprendimui priimti, negeba sąmoningai ir pagrįstai pasirašyti, negeba rūpintis paveldėjimo proceso tvarkymu, nežino ir nesupranta, kokios jos teisės ir pareigos, susijusios su paveldėjimu, nesupranta kokias procedūras reikia atlikti, kad galėtų įgyvendinti savo teises ir pareigas, negeba aktyviai dalyvauti paveldėjimo procese; nesuvokia kas yra dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje, nesupranta darbo poreikio ir reikšmės, neturi jokių interesų kokiai nors veiklai, neišreiškia jokių poreikių, asmuo nepajėgus įgyvendinti ir atlikti reikiamų veiksmų arba pareigų; negali ir negeba savarankiškai atlikti jokių su savitvarka susijusių veiklų, neišreiškia jokių norų, poreikių, neorganizuoja savo laiko, nesirūpina jį supančia aplinka, nepajėgi sąmoningai numatyti veiksmų ir neturi motyvacijos pati nusiprausti, persirengti ir pan., reikalingas nuolatinis kito asmens raginimas, priežiūra ir pagalba visose savitvarkos veiklose; nesuvokia kas yra gydytojas, nesupranta, kad turi sveikatos problemų, kas yra vaistai, kokia jų paskirtis, negeba suvokti ir įvertinti savo sveikatos būklės, ignoruoja ligos simptomus, savo fiziologinius poreikius, negeba pasirūpinti savo fizinės ir psichologinės gerovės palaikymu; nesuvokia savo socialinės padėties, nesiorientuoja laike, aplinkoje, nereiškia jausmų, emocinio ryšio, kalba skurdi, primityvi, su šeimos nariais dominuoja tik prieraišumo santykiai, nemotyvuota artimųjų poreikiams ir jausmams; negeba atlikti ir suvokti su globa susijusių veiksmų bei nesupranta globos prasmės, pačiai reikalinga nuolatinė kitų asmenų priežiūra ir pagalba ištisą parą; negeba savanoriškai ir savarankiškai atlikti bet kokius nuoseklius veiksmus bet kokioje srityje, nesuvokia savo galimybių, poreikių, neturi tam jokio intereso.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2025 m. sausio 7 d. – sausio 14 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. konstatuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl to ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Ekspertizės akte nurodyta, jog šiuo metu klinikiniame vaizde stebima (duomenys neskelbtini), pasireiškiantis (duomenys neskelbtini), kas visiškai apriboja tiriamosios galimybę veikti savarankiškai, priimti sprendimus, įgyvendinti savo teises bei atlikti pareigas, t. y. suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Nagrinėjamu atveju, panaudojus specialias medicinos mokslo žinias gautu rašytiniu įrodymu – Teismo psichiatrijos ekspertizės 2025 m. sausio 7 d. – sausio 14 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada (CPK 466 straipsnis) – neveiksnumo nustatymo medicininis kriterijus yra įrodytas, suinteresuotam asmeniui A. K. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini).

Nustatyto medicininio kriterijaus pagrindu teismo ekspertės davė išvadą, kad A. K. dėl (duomenys neskelbtini) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Eksperto išvada yra tik viena iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių (CPK 212–219 straipsniai) ir neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, o todėl teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai, juos ištyrus ir įvertinus skyrium ir jų visetą, neduoda pagrindo paneigti ekspertizės akto išvadas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, jomis vadovaujasi.

Remiantis minėtais įrodymais yra pagrindas padaryti išvadą ir apie juridinio neveiksnumo nustatymo kriterijaus buvimą, nes A. K. diagnozuota (duomenys neskelbtini) yra tokios formos, kad dėl jų A. K. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Nustačius esant abu neveiksnumo nustatymo kriterijus, yra CK 2.10 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas A. K. pripažinti neveiksniu visose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse, numatytose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakyme Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nustatyti apribojimai suinteresuoto asmens A. K. teisių nesuvaržys tiek, kad būtų pažeistos žmogaus teisės, o priešingai, užtikrins tam tikrą apsaugą, kad nebūtų pasinaudota jos psichine būkle ir padaryta žalos. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio asmeniui, pripažintam neveiksniu tam tikrose srityse, jo sveikatai pagerėjus nustatyta tvarka kreiptis dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo (CPK 469 straipsnio 1dalis).

Bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 468 straipsnio 3 dalis, 473 straipsnio 3 dalis). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenys pateiktini neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka (CPK 464¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalimi, 270, 464¹ , 468, 473 straipsniais

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

1. Pripažinti A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neveiksnia:

· asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

· asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

· kilnojamojo turto naudojimo, valdymo, ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

· nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

· paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

· dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

· savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

· sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir kt.);

· šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir kt.);

· asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos, priimant sprendimus, srityje;

· darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

2. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.