- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- 2A-1728-560/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-06348-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Natalja Cikoto, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- J. K., V. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB DK „PZU Lietuva“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. K. ir V. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai J. K. ir V. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu, kaip su advokatu, sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų dalinant palikimą. Atsakovui buvo pavesta paruošti žemės sklypo padalinimo dokumentus bei, esant reikalui, paruošti ieškinį ir atstovauti teisme. Atsakovas pavedimo neatliko, žemės sklypo padalinimo dokumentų neparuošė, ieškinio nesurašė, teisme neatstovavo. Ieškovai atsakovui sumokėjo 5000 Lt avansą, kas patvirtinama 2008-09-01 pinigų priėmimo kvitu Nr. 445576. Ieškovai pareikalavo grąžinti įmokėtą avansą, tačiau atsakovas to padaryti nesutiko. Vėliau atsakovas sutiko grąžinti 3 300 Lt, tačiau tokia suma ieškovų netenkina. Reikalavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 str. 1 d., 3 d., 6.251 str. 1 d. Ieškovai taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje ieškovai patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškinį sumažino iki 4000 Lt, nes dalį avanso 550 Lt atsakovas grąžino.
Atsiliepimas
Atsakovas J. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad savo pareigas pagal susitarimą su ieškovais vykdė, kilus nesutarimams sutiko grąžinti dalį honoraro. Ieškovė buvo kviečiama atvykti dėl pinigų grąžinimo, tačiau taip ir neatvyko. Atsakovas 2010-04-15 pervedė į ieškovės sąskaitą 550 Lt, tačiau 2010-04-29 gavo ieškinį, kur ši suma nenurodyta, todėl pagal 2010-02-10 rašto įsipareigojimus dėl honoraro grąžinimo, mokėjimus nutraukė. Atsakovas prašė įtraukti į bylos nagrinėjimą jo civilinę atsakomybę apdraudusią bendrovę. Atsakovas mano, kad neprivalo įrodinėti ieškovei, jog atliko sutartimi pavestus darbus, nes paaiškinimus dėl šių aplinkybių turi duoti pati ieškovė. Teismo posėdyje atsakovas prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad organizavo ieškovės ir architekto susitikimą, rengė žemės sklypo padalinimo projektus, vyko į ginčo sklypą, kelis kartus konsultavo ieškovę. Pinigų priėmimo faktą pripažino.
Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes nepateikta jokių atsakovo neteisėtų veiksmų ar kaltės įrodymų (CPK 178 str.). Advokatų taryba rekomendavo grąžinti tik dalį honoraro, nes atsakovas ieškovams teikė teisines paslaugas, kurių jie patys atsisakė, nurodydami, jog pageidaujamas tikslas pasiektas. Pagal atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir šios sutarties sudėtinės dalies Profesinės veiklos civilinės atsakomybės draudimo taisykles byloje nagrinėjamas įvykis nėra draudiminis, o Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 82 str. 3 p. draudžia draudikui mokėti draudiminę išmoką, nesant draudiminio įvykio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas 2011-01-04 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo J. K. ieškovams J. K. ir V. K. 4 000 Lt nuostolių atlyginimo ir 120 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo J. K. valstybės naudai 512 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 13,51 Lt pašto išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, priėjo išvados, kad 2008-04-28 sutarties su ieškovais atsakovas tinkamai neįvykdė, nes įrodytu laikytinas tik klientų konsultavimas. Tuo tarpu žemės padalinimo projekto rengimas nėra advokato profesinė veikla, nes jo veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Sutartimi dėl teisinių paslaugų buvo nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo atstovauti, surašyti dokumentą, suteikti patarimą ar kitas teisines paslaugas dėl paveldėto turto padalijimo, renkant ir analizuojant ieškovės dokumentus dėl žemės sklypo padalijimo su broliu, tačiau atsakovas nepateikė jokių tinkamą teisinių paslaugų teikimą patvirtinančių įrodymų. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovo profesinei veiklai taikomi aukštesni, reiklesni elgesio standartai. Ieškovams teisme sumažinus savo reikalavimus iki 4000 Lt, o byloje nesant įrodymų dėl paslaugų apimties, teismas ieškinį tenkintino šią sumą priteisiant ieškovams iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą, t.y. ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas priėmė ieškinį, pažeidžiant LR CPK 137 str. nuostatas, nes ieškovė nesilaikė įstatymu nustatytos tvarkos ir nepateikė prašymą advokatui nustatytos formos. Pasak apelianto, nagrinėjamoje byloje ginčo nėra. Pažymi, kad apeliantas siekė ir išnaudojo visas galimybes tinkamai įforminti sutarties nutraukimą, tačiau atsakovei neatvykus sutartu laiku, jis vienašališkai nutraukė sutartį ir nutarė grąžinti ieškovei 3 300 sumokėto honoraro. Atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedė 550 Lt, tačiau buvo pareikštas ieškinys. Ieškovė pati nurodė, kad buvo „pasiektas pageidaujamas rezultatas“, tačiau teismas nesiaiškino šio teiginio reikšmės. Apelianto manymu, tai ir reiškia, kad advokatas suteikė teisinę pagalbą. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad sprendimas neatitinka LR CPK 263 str. ir 270 str. reikalavimų ir yra neteisėtas bei nepagrįstas. Teismas nepagrįstai advokato paslaugų teikimą prilygino bet kurios kitos rūšies paslaugų teikimui, kas yra neteisėta. Taip pat teismas netinkamai taikė CK 6.200 str., nes nenustačius sutartinų įsipareigojimų apimties negalima padaryti išvadą, kaip jie buvo vykdomi. Be to, ieškinys negalėjo būti tenkinamas, nes nebuvo nustatytos visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Taip pat teismas nesiaiškino, kodėl ir už ką ieškovai praėjus gan ilgam laiko tarpui po sutarties sudarymo sumokėjo avansą. Šių aplinkybių nustatymas, anot apelianto, padėtų teismui suprasti ieškovės paaiškinimą, kad po bendravimo su advokatu jai buvo sutvarkytos paveldėtos žemės, miško bei pastatų pirminė dokumentacija ir paruoštas projektas (su architekto pagalba) dėl žemės sklypo ir kito turto padalijimo. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, advokatui viešinti šias aplinkybes draudžia įstatymas. Tuo tarpu teismas neapklausė ieškovės dėl atsakovo nurodytų probleminių santykių su ieškove, neišreikalavo medžiagos iš Vilniaus rajono policijos komisariato, kur buvo nagrinėjami ginčai tarp ieškovės ir jos brolio. Pasak apelianto, taip pat teismas atmetė, nors turėjo pripažinti svarbiomis nurodytas aplinkybes apie advokato pajamų apmokėjimus VMI, t.y. sumokėtus 15 proc. nuo pajamų (5 000 Lt/15 proc.= 750 Lt), kuriuos reikia atimti kaip privalomas išlaidas. Be to, apeliantas abejoja sprendimo paskirti ieškovei valstybės apmokamą advokatą pagrįstumu.
Ieškovai atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su kuriuo sutiko ir prašė jį patenkinti. Nurodo, kad, nors ieškovai pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, reikalaujama priteisti suma nagrinėjamu atveju nelaikytina žala LR CK 6.249 str. 1 d. prasme, kadangi ieškovai reikalauja sugrąžinti advokatui sumokėtą honorarą dėl, jų nuomone, nesuteiktų teisinių paslaugų pagal 2008-04-28 sudarytą teisinių paslaugų sutartį. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens manymu, byloje yra kilęs ginčas dėl advokato J. K. ieškovams suteiktų teisinių paslaugų apimties bei advokatui sumokėto avanso grąžinimo. Atsiliepime taip pat pažymima, kad teismas laikė įrodytu tik advokato J. K. atliktas klientų konsultacijas, tačiau sprendime nenurodė kiek ir kokios trukmės konsultacijos ieškovams buvo suteiktos, koks yra advokato J. K. konsultacijos valandinis įkainis, t.y. teismas nenustatė ir neįvertino advokato ieškovams suteiktų konsultacijų kainos (paslaugų vertės). Trečiojo asmens vertinimu, atsakovo J. K. suteiktų paslaugų apimtis yra daug didesnė nei skundžiamame sprendime nurodė teismas. Taip pat atsiliepime teigiama, kad nagrinėjamoje byloje ieškovų reikalavimą nėra pagrindo pripažinti draudžiamuoju įvykiu pagal tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą draudimo sutartį, todėl trečiajam asmeniui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto J. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog atsakovas 2008-04-28 sudarytos teisinių paslaugų sutarties tinkamai neįvykdė, sutartyje nurodytų paslaugų nesuteikė (neatliko), dėl ko teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškinį ir iš atsakovo priteisė 4 000 Lt nuostolių atlyginimo. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2008-04-28 tarp ieškovės J. K. (buvusi pavardė – K.) (klientė) ir atsakovo J. K. (advokato) buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, kuria klientė pavedė advokatui atstovauti, surašyti dokumentą, suteikti patarimą ar kitas teisines paslaugas dėl paveldėto turto padalijimo, renkant ir analizuojant dokumentus dėl žemės sklypo padalijimo su broliu, o pastarajam nesutikus, paruošiant ieškinį ir atstovaujant klientę teisme. Sutarties mokestis - 10 proc. nuo turto vertės, avansas 5 000 Lt (b.l. 6, 33), kurį ieškovas V. K. sumokėjo advokatui 2008-09-01 (b.l. 9, 32). 2009 m. ieškovai kreipėsi į atsakovą dėl sumokėto avanso grąžinimo teigiant, kad atsakovas jų pavedimo neatliko (b.l. 7-8, 25-26, 31). Tačiau atsakovas ieškovams avanso negrąžino, todėl ieškovai su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl 5 000 Lt padarytos žalos priteisimo, o bylos nagrinėjimo metu prašė priteisti 4 000 Lt. Atsakovas su ieškovų reikalavimais nesutiko, teigė, kad ginčo tarp šalių nėra, nes jis sutinka ieškovams grąžinti 3 500 Lt. Be to, 550 Lt jis jau yra grąžinęs. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovams iš atsakovo 4 000 Lt nuostolių atlyginimo.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, neturi pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka LR CPK 263 str., 270 str. reikalavimų ar kad teismas netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą, ar kad neatskleidė bylos esmės ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas ieškinį priėmė pažeidžiant LR CPK 137 str. nuostatas. LR CPK 22 str. 1 d. numatyta, kad teismams nagrinėti civilinio proceso tvarka priskiriami ginčai kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės bei kitų privatinių teisinių santykių. Tarp šalių kilęs ginčas yra dėl teisinių paslaugų teikimo pagal šalių 2008-04-28 sudarytą teisinių paslaugų sutartį. Nors apeliantas teigia, kad tarp šalių ginčo nėra, tačiau tai, kad ieškovai kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo, o atsakovas nesutiko su ieškovų reikalavimu, teigė, kad gali sumokėti ieškovams mažesnę sumą, bei tai, kad atsakovas ginčija teismo sprendimą, kuriuo ieškovams buvo priteistas nuostolių atlyginimas, leidžia daryti priešingas išvadas. Be to, Lietuvos advokatūros įstatymo 51 str. 1 d. numatyta, kad kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą. Įstatymai nenumato privalomos išankstinio šios kategorijos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškinys priimtas ir išnagrinėtas pažeidžiant CPK nuostatas.
LR CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kaip minėta, 2008-04-28 sudaryta teisinių paslaugų sutartimi atsakovas įsipareigojo atstovauti bei teikti kitas teisines paslaugas dėl paveldėto turto padalijimo. Ieškovai teigė, kad atsakovas jokių teisinių paslaugų nesuteikė, procesinių dokumentų neruošė, su kuo atsakovas atsiliepime į ieškinį bei bylos nagrinėjimo eigoje nesutiko, todėl būtent atsakovas turėjo pareigą pateikti objektyvius įrodymus, patvirtinančius suteiktų teisinių paslaugų apimtis, trukmę ir pan. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovo, kaip advokato, teisę atskleisti tokius duomenis nagrinėjamoje byloje draudžia įstatymas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 str., įtvirtinančio advokato veiklos garantijas, penktąja dalimi yra nustatyta, kad draudžiama viešai ar slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento pateikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato pateikti duomenys. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad advokato profesinę paslaptį iš esmės sudaro duomenys apie advokato klientą ar duomenys, kaip nors susiję su juo. Taigi, minėta Advokatūros įstatymo norma gina ne paties advokato, o jo kliento teisę į konfidencialumą. Nagrinėjamu atveju ieškovai (atsakovo klientai) kreipėsi dėl teisinių paslaugų sutarties netinkamo vykdymo tiek į Lietuvos advokatūros advokatų tarybą, tiek ir į teismą, taip patys išviešindami minėtą advokato profesinę paslaptį sudarančią informaciją, todėl atsakovo teisė šioje civilinėje byloje pateikti atsikirtimus į ieškovų reikalavimus bei tą patvirtinančius įrodymus nėra ribojama nei įstatymo nuostatomis, nei ieškovų pozicija šiuo klausimu. Tačiau atsakovas nepateikė jokių tinkamą teisinių paslaugų teikimą patvirtinančių įrodymų, nenurodė, kokius konkrečiai darbus, susijusius su teisinių paslaugų teikimu, jis atliko, nenurodė jų apimties, sugaišto laiko vykdant ieškovų pavedimą, t.y. neįrodė, kad teisinių paslaugų sutartį įvykdė tinkamai. Ta aplinkybė, jog ieškovė advokatui pateiktu prašymu (b.l. 31) prašė „nutraukti civilinės bylos ruošimą, nes pasiekėm pageidaujamą tikslą“, nesant kitų objektyvių duomenų apie suteiktas teisines paslaugas, jų apimtis, trukmę, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovų tikslas buvo pasiektas būtent atsakovo suteiktų teisinių paslaugų dėka ar kad atsakovas tinkamai įvykdė šalių pasirašytą sutartį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, surinktus bylos įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad žemės klypo padalijimo projekto rengimas nėra advokato profesinė veikla, nes jo veikla yra teisinių paslaugų teikimas (Advokatūros įstatymo 2 str. 1 d.), o šioje byloje laikytina įrodytu tik klientų konsultavimas, ką iš esmės konstatavo ir Lietuvos advokatūros advokatų taryba 2009-11-12 sprendime (b.l. 4-5) bei pripažino ir patys ieškovai, teisme sumažinę reikalaujamą priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimo dydį. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas (LR CK 6.245 str. 3 d.). Kaip minėta, bylos įrodymais nustatyta, kad tarp šalių sudarytos teisinių paslaugų sutarties vykdymui ieškovai atsakovui sumokėjo 5 000 Lt avansą, tačiau atsakovas ieškovų pavedimo tinkamai neįvykdė, neatliko sutartyje numatytų teisinių paslaugų, ką iš esmės pripažino ir pats atsakovas, teisme teigdamas, kad ieškovams gali grąžinti 3 500 Lt. Advokato profesinei veiklai taikomi aukštesni elgesio standartai. Advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai (Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.6 p.). Tačiau šių reikalavimų atsakovas neįvykdė, taigi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, netinkamo sutarties vykdymo, ieškovai patyrė nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovas (LR CK 6.256 str. 2 d.). Atsakovui nepateikus įrodymų dėl suteiktų paslaugų apimties, pobūdžio, jų trukmės, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, atsakovo veiklos specifiką bei tai, kad ieškovai teisme prašė priteisti mažesnį nei ieškinyje nurodytą nuostolių dydį, pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo ieškovams priteisė 4 000 Lt nuostolių atlyginimo. Toks teismo sprendimas atitinka LR CK 6.249 str. 1 d. nuostatas. Dėl aukščiau išdėstyto, apelianto teiginiai, kad negalėjo būti patenkintas ieškinys, kadangi nebuvo nustatytos visos civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos bei kad nebuvo nustatyta sutartinių įsipareigojimų apimtis, yra atmestini, kaip nepagrįsti.
Kiti apeliacinio skundo teiginiai taip pat nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, 2010-11-03 parengiamojo posėdžio metu (b.l. 50-51) atsakovas prašė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti UADB „PZU Lietuva“. Šį prašymą teismas patenkino protokoline nutartimi, tačiau atsakovas šio teismo procesinio sprendimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neginčijo, su juo sutiko, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išspendė klausimą dėl UADB „PZU Lietuva“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Taip pat iš 2010-12-21 teismo posėdžio protokolo (b.l. 79-85) seka, kad teismo posėdyje dalyvavo abu ieškovai, kurie buvo apklausti, teikė paaiškinimo, atsakė tiek į teismo, tiek ir į atsakovo klausimus. Taigi atsakovui, apklausiant teisme ieškovus, buvo suteikta teisė išsiaiškinti visas, jo manymu, bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, kuo atsakovas ir pasinaudojo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai parengiamojo posėdžio metu atsisakė tenkinti atsakovo prašymą išreikalauti medžiagą iš Vilniaus rajono policijos komisariato, kur buvo nagrinėjami ginčai tarp ieškovės J. K. ir jos brolio, kadangi atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad jis rengė procesinius dokumentus ar atstovavo ieškovę nagrinėjant minėtus ginčus. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas yra advokatas, kuriam įstatymais yra suteikta teisė gauti dokumentus ar kitus duomenis iš valstybės ir savivaldybės institucijų, tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad Vilniaus rajono policijos komisariatas atsisakė jam suteikti prašomus dokumentus. Tokių duomenų atsakovas nepateikė ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2008-04-28 teisinių paslaugų sutartimi, dėl kurios netinkamo įvykdymo yra kilęs ginčas, atsakovui buvo pavesta atstovauti ieškovės interesus bei teikti teisines paslaugas dėl paveldėto turto padalijimo (renkant ir analizuojant dokumentus dėl žemės sklypo padalijimo). Nesant duomenų, kad minima sutartimi buvo pavesta advokatui atstovauti ieškovų interesus policijos komisariate nagrinėjamuose ginčuose, kolegijos vertinimu, Vilniaus rajono policijos komisariate esanti medžiaga nėra susijusi su nagrinėjama civiline byla, o jos išreikalavimas nepagrįstai užvilkintų šios bylos išnagrinėjimą.
Kaip minėta, šioje civilinėje byloje yra nagrinėjamas tarp šalių ginčas dėl nuostolių atlyginimo netinkamai vykdant teisinių paslaugų sutartį. Apelianto argumentai dėl jo sumokėtų 15 procentų dydžio pajamų mokesčio Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išnagrinėjimui, jie nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.
Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.