- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-17
- Bylos Nr.
- I-3111-168/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė, Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- P. K.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui P. K., atsakovo atstovei M. E., trečiojo suinteresuoto asmens atstovui D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos) dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012-03-01 nutarimu Nr. 28-2-24 paskirtą nuobaudą – papeikimą ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012-04-04 sprendimą Nr. 2S-1436.
Pareiškėjo teigimu drausminė nuobauda jam skirta nepagrįstai. Kalėjimų departamento sprendimas nepagrįstas, formalus, neobjektyvus, šališkas, neišsamus, priimtas skubotai.
Pareiškėjas skunde paaiškino, jog 2012-02-24 naktį jį terorizavo kiti kambaryje gyvenantys nuteistieji, jam įvairiais būdais buvo trukdoma miegoti, dėl to jis buvo psichiškai ir fiziškai išsekęs. 2012-02-24 apie 07.10 val. nuteistasis S. A. prieš jį pavartojo fizinį smurtą, t.y. spyrė jam į koją bei ištraukęs iš po jo kėdę, ant kurios jis sėdėjo, ja užsimojo jam smogti, todėl jis buvo priverstas gintis, nes kilo reali grėsmei jo gyvybei ir sveikatai. Paaiškino, kad gindamasis S. A. atstūmė ranka, pataikydamas vieną kartą į kaklo sritį, jokių realių sužalojimų jam nepadarė, savigynos ribų neviršijo. Pareiškėjas nurodė, jog serga miego apnėja (knarkimu), ir tai buvo viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių tarp jo ir kitų kartu gyvenusių nuteistųjų kildavo konfliktinės situacijos. Siekdamas išvengti konflikto ir neigiamų pasekmių, žodžiu ir raštu buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl jo atžvilgiu naudojamo smurto, patyčių, tačiau administracija jokių prevencinių veiksmų nesiėmė.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad dėl jo knarkimo kiti nuteistieji jį terorizavo, neleisdavo jam miegoti, spardydavo lovą, naudojo psichologinį smurtą. Priešpaskutinę naktį iki incidento jis du kartus kreipėsi į administraciją dėl grasinimų, didesnę nakties dalį praleido vestibiulyje, o sekančią naktį nuteistieji, susitarę sąmoningai neleido jam miegoti, dėl ko jautėsi išsekęs. Atstumdamas S. A. ranka į kaklo sritį, taip reagavo į S. A. prieš jį nukreiptus smurtinius veiksmus, gynėsi nuo visiškai realaus pavojaus gyvybei, neturėjo tikslo S. A. sužaloti, todėl papeikimu buvo nubaustas nepagrįstai. Daug kartų kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją prašydamas perkelti į kitas patalpas, tačiau tik kovo 13 d. buvo izoliuotas jo paties prašymu.
Atsiliepimas
Atsakovas, Vilniaus pataisos namai, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 71-72). Nurodė, kad nutarimas priimtas, remiantis Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus J. P. 2012-02-28 tarnybiniu pranešimu Nr. 43-2-37 ir 2012-02-28 tarnybinio tyrimo išvada Nr. 33-44. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl jo terorizavimo nepasitvirtino. Pareiškėjas vartojo fizinį smurtą prieš nuteistąjį S. A., dėl to jis teisėtai ir pagrįstai buvo nubaustas.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad visos aplinkybės yra aprašytos tarnybinėje išvadoje, kuria remiantis pareiškėjui buvo skirta nuobauda.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 101-102). Atsiliepime nurodė, kad išnagrinėjęs surinktą dokumentinę medžiagą, nustatė, jog pareiškėjas 2012-02-24 apie 7.10 val. konflikto metu kito nuteistojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tuo pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus. Vilniaus pataisos namų direktorius, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, atlikto tarnybinio tyrimo rezultatus, bei vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu pagrįstai pareiškėjui paskyrė nuobaudą – papeikimą, kurios naikinti pagrindo nėra. Kalėjimų departamentas į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką, atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje byloje kilęs dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012-03-01 nutarimu Nr. 28-2-24 pareiškėjui už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 str. 2 d. 8 p. numatyto bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo padarymą paskirtos nuobaudos – papeikimo – teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo E. S. 2012-02-23 tarnybinio pranešimo Nr. 43-2-32 matyti, jog 2012-02-23 apie 0.05 val. į gyvenamojo korpuso priežiūros postą atėjo nuteistasis P. K. ir pareiškė, kad jis atsisako eiti į savo gyvenamąjį kambarį Nr. 7, motyvuodamas tuo, jog nuteistieji, gyvenantys tame pačiame kambaryje, jam grasina susidorojimu. Į raginimą eiti miegoti P. K. nereagavo ir pasiliko II aukšto koridoriuje. Tuo nuteistasis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1, 2 punktus ir nuteistųjų dienotvarkę (t. 2, b. l. 4).
Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno M. G. 2012-02-23 tarnybiniame pranešime Nr. 44 pranešama, kad 2012-02-23 apie 0.20 val. prižiūrėtojas išsikvietė jį į gyvenamąjį korpusą, kur į jį kreipėsi nuteistasis P. K., kuris pareiškė, kad jis negali miegoti 7-ajame nuteistųjų kambaryje, nes ten, gyvenantys nuteistieji neva grasina jam susidorojimu. Nuteistasis teigė, kad su juo norima susidoroti dėl to, kad jis naktimis knarkia. Apžiūrėjęs kambarį Nr. 7, drausmės pažeidimų nepastebėjo. Nuteistajam P. K. pasiūlė eiti miegoti, o prižiūrėtojams liepė sustiprinti nuteistųjų priežiūrą gyvenamajame korpuse (t. 2, b. l. 5).
E. S. ir M. G., teismo posėdyje apklausti liudytojais, patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. E. S. parodė, kad po P. K. pranešimo apie jam gręsiantį pavojų, buvo dažniau užeinama į kambarį Nr. 7, kuriame gyveno P. K. ir, nors jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, P. K. į kambarį eiti atsisakė, pasiliko antrojo aukšto koridoriuje.
Vilniaus pataisos namų Drausmės komisijos 2012-02-23 protokole nurodoma, kad buvo svarstytas P. K. dėl to, kad vasario 23 d. 00.05 val. atėjo į gyvenamojo korpuso priežiūros postą ir pareiškė, jog jam grasina susidorojimu nuteistieji, gyvenantys tame pačiame kambaryje. Į prižiūrėtojo raginimus, nurodymą eiti miegoti, nuteistasis nereagavo ir pasiliko antrojo aukšto koridoriuje. Tuo nuteistasis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012-01-15 įsakymą Nr. 3-106 (t. 2, b. l. 10).
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas P. S., dirbantis pataisos namų būrio viršininku, parodė, kad informaciją apie vykusį konfliktą gavo 2012-02-23 rytą. Dėl konflikto surašė protokolą.
P. K. 2012-02-23 paaiškinime, papildomame paaiškinime ir pareiškime Vilniaus pataisos namų direktoriui išdėstė konflikto su kitais nuteistaisiais priežastis bei prašė užtikrinti jo saugumą (t. 2, b. l. 11-15).
Vilniaus pataisos namų Vidaus tyrimo skyriaus vyresnysis inspektorius J. P. 2012-02-28 tarnybiniame pranešime Nr. 43-2-37 Vilniaus pataisos namų direktoriui pranešė, kad vidaus tyrimų skyriuje buvo atliktas tarnybinis tyrimas dėl 11-ojo būrio nuteistųjų P. K. ir S. A. elgesio. Tarnybinio tyrimo metu nustatė, jog 2012-02-24 apie 7.10 val. nuteistasis P. K. naudojo fizinį smurtą nuteistojo S. A. atžvilgiu. Tuo P. K. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus (t. 1, b. l. 74).
S. A. 2012-02-24 paaiškinime Vilniaus pataisos namų direktoriui paaiškino, kad P. K. neterorizavo, jo prašė neknarkti ir laikytis nustatytos tvarkos. Niekada nematė, kad D. K. stumdytų P. K. ar vartotų smurtą prieš jį. Vasario 23 d. naktį jis miegojo, P. K. negrasino, fizinės jėgos nevartojo, necenzūrinių žodžių nevartojo. Naktį iš vasario 23 d. į 24 d. nemiegojo maždaug iki 2.30 val., nes negalėjo užmigti. Iš ryto, vasario 24 d. apie 7.10 val., į P. K. koją nespyrė, tik jam pasakė, kad nuimtų kojas nuo kėdės. Kai P. K. į prašymus nereagavo, S. A. patraukė kėdę, dėl to nuo P. K. gavo smūgį į sprando sritį (t. 2, b. l. 18-19).
D. K. 2012-02-24 paaiškinime Vilniaus pataisos namų direktoriui nurodė, kad vasario 24 d. apie 7.10 val. P. K. movėsi kojines, užsikėlęs koją ant kėdės, kur prieš miegą sudedami rūbai. S. A. P. K. keletą kartų pasakė, kad jis nukeltų kojas nuo kėdės, tačiau į minėtas pastabas nereagavo, todėl S. A. kėdę ištraukė iš po P. K. kojų, ir tuo momentu P. K. smogė S. A. į galvos sritį, dėl ko S. A. pasijuto blogai. Nematė, kad kas būtų metęs šlepetę į P. K.. Paaiškino, kad prieš P. K. niekada jokio smurto nenaudojo, jokių susistumdymų nebuvo (t. 2, b. l. 20-21).
O. Š. 2012-02-24 paaiškinime Vilniaus pataisos namų direktoriui nurodė, kad 2012-02-24 ryte, apie 7.10 val., apsirengiant P. K. padėjo koją ant kėdės. S. A. jį įspėjo, kad kėdė ne tam skirta. P. K. į jo perspėjimus nereagavo. Tada S. A. patraukė kėdę ir tuo momentu P. K. jam smogė į galvos sritį. S. A. smurtu neatsakė. Tada P. K. užsidėjo koją ant stalo ir pradėjo mautis kojinę. Nematė, kad kuris nors iš kambario gyventojų, būtų metęs šlepetę į P. K.. Niekada prieš P. K. nenaudojo nei psichologinio, nei fizinio smurto. (t. 2, b. l. 22-23).
D. B. 2012-02-24 paaiškinime Vilniaus pataisos namų direktoriui nurodė, kad vasario 24 d. po 7 valandos P. K. apsirengdamas užsikėlė koją ant kėdės ir movėsi kojines. S. A. jį įspėjo, kad kėdė skirta ne tam. P. K. į perspėjimus nereagavo. Tada S. A. patraukė kėdę, o P. K. staigiai smogė S. A. į galvą. Pastarasis apsvaigęs nuėjo į lovą, o P. K. užsikėlė koją ant stalo ir toliau movėsi kojines. D. K. ir S. A. nei fizinio, nei psichinio smurto prieš P. K. nenaudojo, tik perspėjo, kad jis elgtųsi normaliai (t. 2, b. l. 24).
Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti S. A. ir D. K. patvirtino savo paaiškinimus. S. A. parodė, kad jis buvo nubaustas dėl 2012-02-24 rytą prieš P. K. pavartoto smurto. Paaiškino, jog ant kėdės laikomi rūbai, todėl jis tik patraukė kėdę, ant kurios P. K. buvo užsikėlęs koją. P. K. į koją nespyrė ir, nors buvo nubaustas, tačiau paskirtos nuobaudos neskundė.
Iš Vilniaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos pažymėjimo apie nuteistojo kūno sužalojimų pobūdį Nr. 12 matyti, kad 2012-02-24 8.10 val. buvo apžiūrėtas nuteistasis P. K. dėl galimo fizinio smurto panaudojimo kito nuteistojo veiksmais. Diagnozuota kairės kojos blauzdos išoriniame paviršiuje kraujosrūva 7x3 cm gelsvai žalsvos spalvos. Kitų sumušimų ant kūno nerasta (t. 2, b. l. 83).
Iš Vilniaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos pažymėjimo apie nuteistojo kūno sužalojimų pobūdį Nr. 13 matyti, kad 2012-02-24 8.10 val. buvo apžiūrėtas nuteistasis S. A. dėl galimo fizinio smurto panaudojimo kito nuteistojo veiksmais. Diagnozuota kairiajame kaklo paviršiuje matomas paraudimas (hiperemija) nuo suduoto smūgio. Kitų sumušimų ant kūno nerasta (t. 2, b. l. 8).
Vilniaus pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius 2012-02-28 tarnybinio tyrimo dėl nuteistųjų P. K. ir S. A. elgesio išvadoje Nr. 33-44, išnagrinėjęs surinktą dokumentinę medžiagą dėl 11-ojo būrio nuteitųjų P. K. ir S. A. elgesio, siūlė tarnybinį tyrimą dėl nuteistųjų S. A. ir P. K. elgesio laikyti baigtu (1 punktas), 11-ojo būrio nuteistąjį S. A. už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimų pažeidimą nubausti pataisos namų direktoriaus teisėmis (2 punktas); 11-ojo būrio nuteistąjį P. K. už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimų pažeidimą nubausti pataisos namų direktoriaus teisėmis (3 punktas); siekiant išvengti tolimesnių konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų, nuteistuosius P. K. ir S. A. perkelti į kitas gyvenamąsias patalpas (4 punktas). Tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistieji P. K. ir S. A. savo elgesiu, t. y. naudodami vienas kito atžvilgiu fizinį smurtą, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus, ir tyrimo metu nenustatė, kad nuteistieji S. A. ir D. K. būtų naudoję psichinį smurtą ir apipylę nuteistąjį P. K. šlapimu (t. 1, b. l. 75-77).
Vilniaus pataisos namų direktorius 2012-03-01 nutarimu Nr. 28-2-24 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis P. K. 2012-02-24 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą: apie 7.10 val. konflikto metu su nuteistuoju S. A., pastarojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nuteistojo rašytinį paaiškinimą, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, nutarė nuteistajam P. K. skirti nuobaudą – papeikimą (t. 1, b. l. 73).
P. K. 2012-03-13 pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, prašydamas panaikinti paskirtą nuobaudą – papeikimą ir neskirti jokios nuobaudos. (t. 1, b. l. 107-116).
Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas 2012-04-04 raštu Nr. 2S-1436 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, atlikto tarnybinio tyrimo rezultatus, Vilniaus pataisos namų direktorius pareiškėjui pagrįstai skyrė nuobaudą – papeikimą. Šios nuobaudos nėra pagrindo naikinti (t. 1, b. l. 105-106).
Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, pareigos šio Kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių kodekso skyriai. Pagal šio Kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Aptariamo Kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str.1 d. 2 p.), taip pat nustatyti atitinkami draudimai (BVK 110 str. 2 d.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 straipsnis). Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis. Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda – papeikimas.
Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje reglamentuojama nuobaudų skyrimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu; 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį; 3 dalyje nustatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam.
Pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas dėl to, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog Vilniaus pataisos namuose 2012-02-24 apie 7.10 val. konflikto metu su kitu nuteistuoju – S. A., pastarojo atžvilgiu pareiškėjas naudojo fizinį smurtą.
Pareiškėjas teigia, kad fizinę prievartą S. A. atžvilgiu panaudojo gindamasis nuo jo smurtinių veiksmų, pavojingų sveikatai ir gyvybei, tačiau neturėjo tikslo jo sužaloti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, 11 būryje, kambaryje Nr. 7 tarp jo ir kitų kartu gyvenusių nuteistųjų buvo susidariusi konfliktinė situacija, kurios viena galimų priežasčių buvo jam diagnozuotas susirgimas – miego apnėja. Medicininėje pažymoje apie P. K. sveikatos būklę nurodoma, kad P. K. nuo 2012-02-24 iki 2012-03-09 gydėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Pacientas buvo siųstas konsultuotis dėl miego apnėjos. (t. 1, b. l. 99). Minėta diagnozė nurodyta ir gydymo stacionare istorijoje (t. 1, b. l. 138-139). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad P. K. jau 2012-02-23 nakties metu kreipėsi į prižiūrėtoją ir budintįjį, nurodydamas, jog dėl psichologinio smurto, patyčių negali nakvoti kambaryje Nr. 7. Patikrinus P. K. nusiskundimus, pažeidimų nustatyta nebuvo, tačiau P. K. į kambarį negrįžo ir maždaug iki 4 val. 30 min. praleido antrojo aukšto koridoriuje, tuo pažeisdamas nustatytą tvarką. Dėl tokio elgesio jo atžvilgiu jokios drausminio poveikio priemonės taikytos nebuvo. Pareiškėjas P. K. skundžia Vilniaus pataisos namų pareikšto papeikimo pagrįstumą dėl jo veiksmų sekančią dieną, t.y. 2012-02-24 apie 07.10 val. jo pavartoto smurto S. A. atžvilgiu, kas patvirtinta Vilniaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos 2012-02-24 pažymėjimu, liudytojų parodymais. Pats P. K. taip pat pripažįsta ranka į kaklo sritį atstūmęs S. A., tačiau nesutinka su nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Liudytojų, įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymai teisme iš esmės atitinka jų pirminiuose paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi. Ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog nebuvo nustatyta, kad 2012-02-24 apie 07.10 val. dėl S. A. spyrio į koją bei kėdės patraukimo P. K. gyvybei ar sveikatai būtų grėsęs toks realus pavojus, kuris sąlygotų jo smurtinį veiksmą kito nuteistojo atžvilgiu. Po incidento praėjus valandai laiko pareiškėjas buvo apžiūrėtas ir buvo nustatyta gelsvai žalsvos spalvos kraujosrūva ant jo kojos. Jos buvimas rodo, jog P. K. buvo sužalotas, tačiau turėjo galimybę konfliktą spręsti kitokiu būdu, nei atsakomasis smurtinio pobūdžio veiksmas. Iš P. K. veiksmų 2012-02-23 naktį matyti, kad jis sugebėjo savo teises ginti teisėtais būdais. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintos nuostatos, t. y. kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis, tikslas yra užtikrinti tvarką ir drausmę laisvės atėmimo vietose, siekiant išvengti ir galimų smurto protrūkių.
Kaip matyti iš tarnybinio tyrimo išvadoje nustatytų aplinkybių, susijusių su P. K. baime būti patalpoje Nr. 7, smūgio sudavimo S. A. aplinkybių, šios aplinkybės detaliai išanalizuotos ir įvertintos tarnybinio tyrimo išvadoje. Laikytina, kad tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai ištyrus incidento aplinkybes. Tarnybinio tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui nuobauda buvo skirta pagrįstai.
Atmestini pareiškėjo teiginiai, kad administracija nesiėmė veiksmų pareiškėjo saugumui užtikrinti. Iš pateiktų liudijimų matyti, kad pareiškėjui skundžiantis dėl prieš jį vartojamo smurto, gyvenamasis kambarys Nr. 7 2012-02-23 naktį buvo dažniau tikrinamas ir, nors konkrečių pažeidimų nebuvo nustatyta, tačiau pareiškėjui nebuvo taikytos poveikio priemonės už nustatyto režimo pažeidimą, t.y. pasilikimą nakties metu antrojo aukšto koridoriuje.
Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Kalėjimų departamentas neobjektyviai, šališkai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Įvertinus Kalėjimų departamento sprendimo turinį, matyti, kad pareiškėjui buvo atsakyta į jo skundo argumentus dėl nuobaudos paskyrimo, nepranešimo apie įvykį prokuratūrai, pareiškėjo izoliavimo, susipažinimo su tarnybinio tyrimo išvada, kėdės ar taburetės išdavimo, skundo kopijos išdavimo, pareiškėjo gydymo.
Nagrinėjamu atveju, atsakovas, skirdamas nuobaudą pareiškėjui, laikydamasis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies nuostatų, atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo ir, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pagrįstai pareiškėjui skyrė nuobaudą. Kalėjimų departamento atliktas tyrimas laikytinas objektyviu ir išsamiu.
Pažymėtina, kad šioje byloje netiriamos ir nevertinamos aplinkybės dėl P. K. neišduotos kėdės ir dėl jo nepaklusimo pareigūno nurodymui eiti į kambarį.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiami sprendimai yra motyvuoti, juose išdėstytos faktinės aplinkybės tinkamai įvertinos, pateiktas šių aplinkybių teisinis vertinimas, todėl skundžiami sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.