- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- T-67-297/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nuteistasis
- E. L.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. L. patvirtinimo klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
nuteistasis E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2004-05-06 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 10 metų (nuosprendis įsiteisėjo 2010-05-06). Vilniaus apygardos teismo 2010-06-16 nutartimi į bausmės laiką įskaityti ekspertizės ir sveikatos priežiūros įstaigose išbūti laikotarpiai nuo 2005-04-27 iki 2006-02-01 ir nuo 2006-06-19 iki 2007-08-27 (2 metai 17 dienų). Bausmės pradžia – 2010-05-24, bausmės pabaiga – 2018-05-07. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2010-06-01.
Nuteistasis, atlikęs įstatymo reikalaujamą 1/2 dalį bausmės, pateikė prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.
2015-01-14 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), pakartotinai išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, priėmė nutarimą lygtinai paleisti nuteistąjį E. L. iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 3 metų 3 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės, per likusios neatliktos bausmės dalį taikant intensyvią priežiūrą ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; įmokėti 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; nebendrauti su asmeniu – E. N., gim. (duomenys neskelbtini). Nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis atliko įstatymo numatytą bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jas įsisavino. Nusikaltimas, už kurį atlieka bausmę, nėra būdingo nusikaltimų modelio dalis, kaltę dėl jo nuteistasis pripažino visiškai. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas du kartus, bet šiuo metu nuobaudos negaliojančios, paskutinė nuobauda skirta daugiau nei prieš metus. Už nepriekaištingą ir gerą elgesį septynis kartus skatintas. Pataisos namuose nuteistasis įgijo mūrininko-betonuotojo, šaltkalvio-remontininko, elektros įrenginių remontininko, siuvinių gamintojo specialybes, šiuo metu mokosi baldžiaus specialybės. Nuteistasis du kartus teikė prašymus valstybės įmonės prie pataisos namų „Mūsų amatai“ administracijai dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo. Jis motyvuotas dirbti, atlikdamas bausmę dirbo gerbūvio darbus - įrengė sporto salę 9-ame lokaliniame sektoriuje bei remontavo ilgalaikių pasimatymų kambarius. Priklausomybių neturi. Siekdamas didesnio užimtumo, nuteistasis dalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose, lankė „Pykčio ir agresijos valdymo“ programą, dalyvavo elgesio korekcijos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, dalyvavo socialinių įgūdžių lavinimo projekte „Mano kelias - 2“. Jis supranta įstatymų normas, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie lėmė jo nusikalstamą veiką ir mano, kad ateityje vengs situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Bendravimo įgūdžiai išugdyti gerai, tvirti socialiniai ryšiai su artimaisiais. Laisvėje planuoja užsiimti kaimo turizmu. Nuteistasis motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį, teigiami veiksniai yra: rizikos veiksnių suvokimas, profesinių įgūdžių ugdymas, pozityvus požiūris į darbą, artimųjų palaikymas, neturėjimas priklausomybių, siekis keistis. Jo pakartotinio nusikaltimo rizika žema. Pagal gautą Vilniaus apygardos probacijos tarnybos 2014-12-18 raštą Nr. V5-13297 yra galimybė nuteistajam taikyti intensyvią priežiūrą.
Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos BVK 157 str. 4 d. nustatyta tvarka pateiktas teismui patvirtinti.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė 2015-02-05 atsiliepimu nepritarė Komisijos nutarimui. Motyvavo, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 3 d., padarymą. Bausmės atlikimo metu buvo du kartus baustas drausmine tvarka ir nors nuobaudos negaliojančios, tai yra nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą 6 metų laisvės atėmimo bausme. Nuteistojo nusikalstamos veikos nėra daromos sistemingai, ankstesnis teistumas yra pakankamai senas, tačiau padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, padarymo aplinkybės rodo nuteistojo asmenybės didesnį pavojingumą visuomenei. Nusikalstama veika, už kurios padarymą atlieka bausmę, yra pavojingesnė už anksčiau padarytą nusikaltimą, kas taip pat sudaro pagrindą nuteistojo asmenybę vertinti kaip labiau pavojingą. Tai, kad pagal OASys nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, nepaneigia nuteistojo kaip neigiamos asmenybės vertinimo. Prokurorė pažymėjo, kad visi draudimai ir apribojimai, susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, skirti tam, kad kiek įmanoma visapusiškiau būtų užkirstas kelias narkotikų platinimui ir žmonių įtraukimui į narkotikų vartojimą. Šiuo atveju likusi neatlikta bausmės dalis labai didelė, jam už nusikaltimą paskirta įstatymo nustatyta minimali bausmė, todėl, vertinant padaryto nusikaltimo ir paties nuteistojo pavojingumą, taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai.
Komisijos nutarimą atsisakytina patvirtinti.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Susipažinus su pateikta Komisijos medžiaga, nustatyta, kad nuteistasis E. L. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai jis atitinka įstatymo – BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytas sąlygas. Tačiau teismas, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, turi atsižvelgti ne tik į formalaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą buvimą, bet privalo visapusiškai įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, t. y. nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, ankstesnius teistumus, nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, likusią neatliktą bausmės dalį, taip pat psichologinės tarnybos išvadą dėl galimybės lygtinai paleisti nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos, pakartotinio nusikalstamumo rizikos laipsnį pagal socialinio tyrimo išvadą ir OASys programą. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis.
Nuteistasis E. L. bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo septynis kartus paskatintas už gerą elgesį, dirbo gerbūvio darbus. Įgijo kelias specialybes, šiuo metu mokosi baldžiaus specialybės. Yra motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį, jo tvirti socialiniai ryšiai, pakartotinio nusikaltimo rizika žema. Visos šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės yra svarbios, tačiau, teismo nuomone, jos nėra pakankamos taikyti lygtinį paleidimą. Tokią išvadą teismas daro dėl sekančių motyvų. E. L. bausmės atlikimo vietoje buvo baustas drausmine tvarka du kartus ir nors nuobaudos negaliojančios, tai rodo, kad jo elgesys nebuvo pavyzdingas viso bausmės atlikimo metu, o bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, kiekvienas nuteistasis turi elgtis teigiamai. Anksčiau vykusio Komisijos posėdžio metu nuteistajam buvo rekomenduota kreiptis į pataisos namų administraciją dėl įsidarbinimo, o pataisos namų administracijai pasiūlius darbą-pradėti dirbti. E. L. į Alytaus pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo nesikreipė, o kai administracija 2014-01-13 pasiūlė darbą nuteistųjų valgykloje darbininku arba maisto išdavėju-tvarkdariu uždaroje zonoje, prašymo dirbti šiose pareigose neteikė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo gyvenime nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau jis yra panaudojęs smurtą ar grasinęs smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų. Nors supranta įstatymo normas, tačiau kartais sumenkina informaciją apie savo nusikaltimus. Anksčiau teistas už sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą (1961 m. BK 118 str. 3 d.), jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, ir nors lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, tačiau vėliau padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. E. L. buvo paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, šiuo metu neatlikta bausmės dalis yra dar labai didelė (bausmės pabaiga 2018-05-07), o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodomi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius, draugai (laisvėje bendraudavo su nusikaltimus darančiais asmenimis, tai įtakojo paskutinio nusikaltimo padarymą), psichologinės tarnybos išvadoje paminėti pagrindiniai veiksniai, galintys įtakoti nuteistojo neadaptyvų elgesį ateityje, yra pasitaikantis spontaniškas sprendimų priėmimas (elgdavosi įtakojamas emocijų ir kitų asmenų, o tai trukdydavo tinkamai įvertinti galimas elgesio pasekmes) – taip pat rodo tikimybę vėl nusikalsti. Taigi, teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, paskirtos ir neatliktos bausmės balansą, nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, sprendžia, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad E. L. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, kurie leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, todėl Komisijos 2015-01-14 priimtas nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p. yra nepagrįstas, dėl ko nutarimą atsisakytina patvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d., BPK 360 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 364 str. 3 d.,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015-01-14 nutarimą taikyti nuteistajam E. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.