Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko,

dalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Sandrai Makauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos ir netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja R. G. kreipėsi į teismą su skundu prašydama 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-04-15 sprendimą Nr.(6.5)I-2422; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2011-01-25 sprendimą Nr.10.V.S-597; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių vykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2009-06-03 sprendimą Nr.(13.95)44.S-2234, išmokant R. G. , 2009-02-26 sprendimu Nr.10.33.S-4262 apskaičiuotą, tačiau iki šiol neišmokėtą negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės/invalidumo pensijos dalies sumą – 20183,65 Lt; 4) priteisti netesybas nuo neišmokėtos senatvės pensijos sumos už laikotarpį nuo 2010-06-30 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną skaičiuojant po 0,05 procentų sumos; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės 50000 Lt už padarytą neturtinę žalą.

Pareiškėja skunde (b. l. 5-8) nurodė, kad ji nuo 1986-08-26 yra pensininkė. Vadovaujantis LR valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-26 nutarimu Nr. 144 patvirtintu Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašu (toliau- Aprašo), 2009-02-26 sprendimu Nr. 10.33.S-4262 jai buvo apskaičiuota 21013,65 Lt dydžio negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės/invalidumo pensijos dalies suma. Remiantis Aprašo 6.3. punktu, 2009 m. birželio mėnesį į jos sąskaitą pervesta dalis apskaičiuotos sumos - 830,00 Lt, kita šios sumos dalis -20183,65 Lt - turėjo būti pervesta 2010 m. birželio mėnesį. Tačiau iki šiol likusi pinigų suma neišmokėta. VSDFV Kauno skyrius 2011-01-25 sprendime Nr. 13.95-10.V.S-597 nurodė, kad tai bus atlikta 2012 m. birželio mėnesį. VSDFV 2011-04-15 sprendimu Nr. (6.5)1-2422 konstatavo, jog minėtas VSDFV Kauno skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi pasikeitė neišmokėtos pensijos mokėjimo tvarka. Aprašo 4 p. nustatyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir Užsienio išmokų tarnyba senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumas apskaičiuoja remdamiesi pensijų gavėjų bylose esančiais duomenimis apie paskirtą senatvės ar invalidumo pensiją, pensijos mokėjimo dokumentais, pensijos gavėjų bylose ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis apie asmens turėtas draudžiamąsias pajamas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. Aprašo 6.3 p. nustatyta, kad asmenims, kurie 2008 m. sausio 1 d. buvo sukakę 65 ir daugiau metų, senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos 2009 metų birželio mėnesį. Jeigu asmeniui apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma neviršija 100 Lt, išmokama viso dydžio apskaičiuota suma. Jeigu asmeniui apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma viršija 100 Lt, išmokama 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, o kita šios sumos dalis išmokama 2010 metų birželio mėnesį. Tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-26 nutarimas Nr. 144, tiek VSDFV Kauno skyriaus 2009-06-03 raštas Nr. (13.95)44.S-2234 leido pagrįstai tikėtis, jog likusi neišmokėta apskaičiuotos pensijos sumos dalis - 20183,65 Lt - bus pervesta į jos sąskaitą 2010 m. birželio mėnesį. 2009-12-08 Išmokėjimo įstatymo 5 str. pakeitimo įstatymas Nr. XI-530, nustatęs, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008-2012 metais Vyriausybės nustatyta tvarka ir Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1780 pakeistas Aprašo 6.3 p įsigaliojo 2010-01-01. Šie pakeitimai įsigaliojo po atsakovo 2009-02-26 sprendimo Nr. 10.33.S-4262 priėmimo, kuriuo jai buvo apskaičiuota negautos pensijos dalis. Nei Išmokėjimo įstatymo, nei Aprašo pakeitimai negalėjo turėti įtakos jai apskaičiuotos pensijos išmokėjimo terminams, nes įstatymas ar kitas teisės aktas negalioja atgal. Paskaičiuotos pensijos išmokėjimo termino pratęsimas pažeidžia Konstitucijos nuostatas bei pagrindinius teisės principus - teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo, teisinio tikrumo, įstatymo negaliojimo atgal, teisės į nuosavybę, proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo. Atsakovas, neišmokėdamas jai priklausančios pensijos dalies, sukelia neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, yra priversta taupyti. Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 39 str. 3 d. numatyti pensijos skyrimo ir mokėjimo terminai suteikia teisėtus lūkesčius laiku gauti nustatyto dydžio pensiją, o Aprašo 6.5 - 6.6 p. numatyta išmokų tvarka pažeidžia pensininkų garbę ir orumą, pažeidžia Konstitucijos laiduojamą teisę į nuosavybės neliečiamumą. Dėl sprendimo nukelti neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimą į 2012 m. patyrė 50000 Lt neturtinę žalą. VSDFV disponuoja pareiškėjos pinigais be jos sutikimo jau nuo 1995 m. nemokėdama delspinigių ir palūkanų. Lietuvos valstybė, įstatyme numatydama, jog neišmokėtos pensijos dalis išmokėta iki 2010 metų, įsipareigojimų neįvykdė, todėl priteistinos netesybos nuo neišmokėtos senatvės pensijos sumos už laikotarpį nuo 2010-06-30 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, už kiekvieną uždelstą atsiskaitymo dieną skaičiuojant po 0,05 procentų sumos.

Atsakovai atsiliepimuose (b. l. 18-21; 28-32) prašė pareiškėjos skundo netenkinti ir panašiai atsiliepimuose nurodė, bei atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Kauno skyriaus, ir VSDFV Kauno skyriaus atstovė teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad pareiškėjai VSDFV Kauno skyriuje buvo paskirta senatvės pensija, kuri vadovaujantis tuo metu galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 23 str. nuostatomis, buvo mokama atsižvelgiant į pareiškėjos 1995-01-01 - 2002-12-31 laikotarpiu gautų draudžiamųjų pajamų dydį. VSDFV Kauno skyriaus 2009-02-26 sprendimu Nr. 10.33.S-4262 pareiškėjai apskaičiuota 21013,65 Lt dydžio negauta senatvės pensijos dalis. VSDFV Kauno skyriaus 2009-06-03 sprendimu Nr. (13.95)44.S-2234 pareiškėja informuota, kad. vadovaujantis Pensijų dalies išmokėjimo įstatymu ir Tvarko aprašo 6.3 punktu, 2009 m. birželio mėnesį bus pervesta dalis apskaičiuotos sumos - 830 Lt, o kita apskaičiuotos pensijos sumos dalis bus pervesta 2010 m. birželio mėnesį. 2010-01-01 įsigaliojus 2009-12-08 įstatymui, Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 str. 1 d. buvo pakeista ir nustatyta, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008-2012 metais, o Vyriausybės 2009-12- 23 nutarimu Nr. 1780 atitinkamai buvo pakeisti Tvarkos aprašo 6.3 - 6.5 ir 12 punktai. Pagal nuo 2010-01-01 galiojančios redakcijos Tvarkos aprašo 6.3 p. nuostatas, asmenims, kuriems 2008-01-01 buvo sukakę 65 ir daugiau metų bei kuriems apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma neviršija 100 litų, 2009 m. birželį išmokama viso dydžio apskaičiuota suma. Jeigu asmeniui apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma viršija 100 litų, išmokama 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 litų, o kita asmeniui apskaičiuotos sumos dalis išmokama 2012 m. birželio mėnesį. Todėl pareiškėjai likusi neišmokėta apskaičiuotos negautos senatvės pensijos dalies suma 20183,65 Lt turi būti išmokėta 2012 m. birželio mėnesį. 2010-01-01 įsigaliojusios redakcijos Pensijų dalies išmokėjimo įstatymu ir Tvarkos aprašo 6.3 punktu negautos pensijos dalies išmokėjimo terminai buvo pakeisti iki VSDFV Kauno skyriaus 2009-06-03 sprendimo Nr. (13.95)44.S-2234 įvykdymo. VSDFV Kauno skyriaus 2011-01-25 sprendimu Nr. (13.95)10.V.S-597 pareiškėja buvo informuota, kokiais teisės aktais vadovaujantis likusi 20183,65 Lt senatvės pensijos dalis bus išmokėta 2012 m. birželio mėnesį. CK 6.271 str. 4 d. nustato, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nekonstatavus valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė neatsiranda. VSDFV Kauno skyrius priimdamas sprendimus vadovavosi tinkamai paskelbtais ir galiojančiais teisės aktais (Pensijų dalies išmokėjimo įstatymu ir Tvarkos aprašo 6.3 punkto nuostatomis), kuriuos vykdydama viešojo administravimo funkcijas privalėjo vykdyti. Nenustačius CK 6.721 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų, pareiškėjos prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkintinas. Pareiškėja, reikalaudama 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių CK 6.250 str. 1 d. numatytų aplinkybių atsiradimą. Tariamai padarytos neturtinės žalos faktai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Taigi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių neturtinės (moralinės) žalos atsiradimo faktą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjos reikalavimas priteisti netesybas, taip pat nepagrįstas, nes Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme ir Tvarkos apraše netesybų skaičiavimas nėra numatytas. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ taip pat konstatavo, kad minėti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsakovai veikė teisėtai, laikydamiesi įstatymų, todėl pareiškėjos skundas turi būti atmestas.

Pareiškėja R. G. ir atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Skundas netenkintinas.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog pareiškėja R. G. yra senatvės pensininkė. Vadovaudamasis 2007-11-06 Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymu ir Vyriausybės 2008-02-26 nutarimu Nr. 144 patvirtintu Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašu, VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrius 2009-02-26 sprendimu Nr. 10.33.S-4262 R. G. nusprendė išmokėti 21013,65 Lt. dydžio valstybinės socialinio draudimo senatvės/invalidumo pensijos dalį (b. l. 22). Dalis socialinio draudimo senatvės/invalidumo pensijos sumokėta 2009 m. birželio mėnesį (830 Lt), o kitą sumos dalį – 20183,65 Lt nuspręsta išmokėti 2010 m. birželio mėnesį (b. l. 23), vėliau terminą nukeliant į 2012 m. birželio mėnesį (b. l. 25). Pareiškėja, nesutikdama dėl pensijos dalies išmokėjimo perkėlimo į 2012 m. birželio mėnesį, 2010-12-21 kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrių, prašydama paaiškinti, dėl ko neišmokėta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalis (b. l. 24). Pareiškėjai 2011-01-25 d. raštu NR. (13.95)10.V.S-597 buvo atsakyta (b. l. 25), kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-26 nutarimu Nr. 144 “Dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo 6.3 punktu nustatyta, jog asmenims, kuriems 2008-01-01 buvo sukakę 65 ir daugiau metų, likusi apskaičiuotos, bet neišmokėtos pensijos sumos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1780 numatoma išmokėti 2012 metų birželio mėnesį. Nesutikdama su šiuo atsakymu, 2011-03-15 pareiškėja dėl neišmokėtos pensijos dalies kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 34), kuri 2011-04-15 raštu Nr. (6.5)I-2422 pateikė analogiškus argumentus (b. l. 33).

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies neišmokėjimo pareiškėjai 2010 m. birželio mėnesį teisėtumo.

2007-11-06 Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas Nr. X-1313 (toliau – Išmokėjimo įstatymas) nustato valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo sąlygas ir tvarką tiems šių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 2002-12-31 turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija. Pagal Išmokėjimo įstatymo 5 str. (redakcija iki 2009-12-31), apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2010 metais Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumas pradeda išmokėti nuo 2008-07-01. Senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma išmokama be asmens, turinčio teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumą, prašymo. Apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma pervedama į asmens, turinčio teisę gauti šią sumą, sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke. 2010-01-01 įsigaliojo 2009-12-08 Išmokėjimo įstatymo 5 str. pakeitimo įstatymas Nr. XI-530, nustatęs, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 metais Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-26 nutarimu Nr. 144 (toliau – Aprašas), 4 p. nustatyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir Užsienio išmokų tarnyba senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumas apskaičiuoja remdamiesi pensijų gavėjų bylose esančiais duomenimis apie paskirtą senatvės ar invalidumo pensiją, pensijos mokėjimo dokumentais, pensijos gavėjų bylose ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis apie asmens turėtas draudžiamąsias pajamas nuo 1995-01-01 iki 2002-12-31. Aprašo 6.3 p. (2009-04-06 Nr. 253 redakcija) nustatyta, kad asmenims, kurie 2008-01-01 buvo sukakę 65 ir daugiau metų, senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos 2009 metų birželio mėnesį. Jeigu asmeniui apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma neviršija 100 litų, išmokama viso dydžio apskaičiuota suma. Jeigu asmeniui apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma viršija 100 litų, išmokama 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 litų. Kita asmeniui apskaičiuotos sumos dalis išmokama 2010 metų birželio mėnesį. Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1780 (įsigaliojo 2010-01-01) pakeistas Aprašo 6.3 p., nustatant, kad asmenims, kurie 2008-01-01 buvo sukakę 65 ir daugiau metų, – 2009 metų birželio mėnesį. Jeigu asmeniui apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma neviršija 100 litų, išmokama viso dydžio apskaičiuota suma. Jeigu asmeniui apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma viršija 100 litų, išmokama 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 litų. Kita asmeniui apskaičiuotos sumos dalis išmokama 2012 metų birželio mėnesį.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2009-02-26 sprendimu Nr. 10.33.S-4262 R. G. nuspręsta išmokėti 21013,65 Lt. dydžio valstybinės socialinio draudimo senatvės/invalidumo pensijos dalį (b. l. 22). Atsižvelgiant į tuo metu galiojusios Aprašo redakcijos 6.3 p., pareiškėja informuota, kad 2009 m. birželio mėnesį į jos sąskaitą pervesta dalis apskaičiuotos sumos – 830 Lt, o kita šios sumos dalis – 20183,65 Lt – bus pervesta 2010 m. birželio mėnesį (b. l. 23). Nustatyta, kad 2010-01-01 įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, terminas, kada išmokama likusi neišmokėtos pensijos dalis, pratęstas iki 2012 m. birželio mėnesio. Pažymėtina, kad VSDFV Kauno skyrius, priimdamas atitinkamus sprendimus, vadovaujasi galiojančių teisės aktų nuostatomis, todėl spręsdamas dėl pareiškėjai likusios pensijos dalies išmokėjimo privalėjo atsižvelgti į nuo 2010-01-01 galiojančius Išmokėjimo įstatymo ir Aprašo pakeitimus.

Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo pagrindu yra Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, pareiškėjos reikalaujamos priteisti pensijos dalies mokėjimo pagrindu yra Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas. Išmokėjimo įstatyme pakeitus nustatytus pensijos išmokėjimo terminus, viešojo administravimo subjektas neturėjo teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai pensijos dalį anksčiau įstatyme nurodyto termino, nes nei Išmokėjimo įstatymas, nei jo nuostatas įgyvendinantis Aprašas to nenumato. 2010-01-01 įsigaliojusios redakcijos Pensijų dalies išmokėjimo įstatymu ir Tvarkos aprašo 6.3 punktu negautos pensijos dalies išmokėjimo terminai buvo pakeisti iki VSDFV Kauno skyriaus 2009-06-03 sprendimo Nr. (13.95)44.S-2234 įvykdymo, todėl įsigaliojus pakeitimams, atsakovas negalėjo išmokėti negautos senatvės pensijos dalies 2010 m. birželio mėnesį, nes tai prieštarautų anksčiau paminėtiems teisės aktams.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priimtame nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo (2009 -12-08 redakcija Nr. XI-530, Žin., 2009, Nr. 151-6777) 5 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria apskaičiuota senatvės pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008 – 2012 metais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-23 nutarimo Nr. 1780 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-26 nutarimo Nr. 144 „Dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 158-7166) 6.3 punktas, pagal kurį asmenims, kuriems 2008-01-01 buvo sukakę 65 ir daugiau metų, negauta pensijos dalis, jeigu išmokėtina suma viršija 100 litų, 2009 metų birželio mėnesį išmokama 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 Lt, o likusi apskaičiuotos sumos dalis – 2012 metų birželio mėnesį, nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, jog VSDFV Kauno skyriaus 2011-01-25 sprendimas Nr. (13.95) 10.V.S.-597 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-04-15 sprendimas Nr.(6.5)I-2422 yra teisėti, priimti kompetentingo subjekto, nepažeidžiant minėtų teisės aktų reikalavimų, todėl teisinio pagrindo jų panaikinimui nėra.

Pareiškėja prašė įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių vykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2009-06-03 sprendimą Nr.(13.95)44.S-2234, išmokant R. G. , 2009-02-26 sprendimu Nr.10.33.S-4262 apskaičiuotą, tačiau iki šiol neišmokėtą negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės/invalidumo pensijos dalies sumą – 20183,65 Lt. Iš byloje esančių duomenų (2012-12-06 Išmokos gavėjo asmeninė kortelė. Duomenys apie sumas, išmokėtas per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-11-30 R. G. ) matyti, jog pareiškėjai 2012-06-26 pervesta 20183,65 Lt nepriemoka, taip pat atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog pareiškėjai yra išmokėta negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės/invalidumo pensijos dalies suma – 20183,65 Lt. nepriemoka. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių vykdyti pareiškėjos prašomus veiksmus, todėl pareiškėjos prašymas šioje dalyje atmestinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėja prašo priteisti 50000 Lt neturtinės žalos, kildinamos iš laiku negrąžintos neišmokėtos pensijos dalies, atlyginimo.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi įstatymas reikalauja trijų esminių sąlygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tai reiškia, kad žala atlyginama institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis). Šie elementai žalos atsiradimo kontekste vienas be kito negali egzistuoti. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėja teigia, kad dėl laiku neišmokėtos pensijos dalies patyrė neturtinę žalą ir nurodo, jog patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pareiškėja tik išvardija, bet nekonkretizuoja, kuo pasireiškė neturinė žala, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovų veiksmų būtų patyrusi emocinį sukrėtimą, būtų pažeminta jos reputacija ar kitaip patyrusi kokių nors nepatogumų. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad negautų pensijos dalies sumų išmokėjimo eiliškumas ir periodiškumas nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-26 nutarimu Nr. 144 patvirtintu Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašu, kuriame buvo nustatyta, jog asmenims, kurie 2008-01-01 buvo sukakę 65 ir daugiau metų, negauta pensijos dalis, jeigu išmokėtina suma viršija 100 Lt, turi būti išmokėta dalimis: 2009 m. birželio mėnesį – 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 Lt, o likusi apskaičiuotos sumos dalis – išmokėtina 2010 m. birželio mėnesį. Tačiau nuo 2009-04-12 įsigaliojo minėto Tvarkos aprašo 6.3 punkto pakeitimas, nustatant, kad likusi asmeniui apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma būtų išmokėta 2012 m. birželio mėnesį, t.y. išmokėjimas nukeltas į 2012 m. birželio mėnesį. Todėl VSDFV Kauno skyrius, nukeldamas pareiškėjai priklausančios pensijos dalies išmokėjimą, veikė vadovaudamasis įstatymais ir kitais norminiais aktais. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ taip pat konstatavo, kad minėti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kas suponuoja išvadą, jog VSDFV Kauno skyrius veikė nepažeisdamas įstatymų ar kitų norminių teisės aktų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjos paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turi būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nustatomas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda. Nenustačius deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų, pareiškėjos reikalavimas dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Pareiškėja prašo priteisti netesybas nuo neišmokėtos senatvės pensijos sumos už laikotarpį nuo 2010-06-30 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną skaičiuojant po 0,05 procentų sumos. Byloje nustatyta, jog pareiškėjai apskaičiuota neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalis išmokėta laikantis pensijų dalies išmokėjimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, taip pat nebuvo pažeisti apskaičiuotos senatvės/invalidumo pensijų dalies išmokėjimo terminai. Taip pat pažymėtina, jog Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme ir Tvarkos apraše nėra nustatyta prievolė mokėti netesybas už atidėtą laikotarpį nuo apskaičiuotos pensijos dalies, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl netesybų atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos R. G. skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Natalja Zelionkienė Asta Urbonienė Gintaras Čekanauskas