Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Rimas Švirinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-698-319-2014

Teisėjas Dainius Ročys Teisminio proceso Nr.1- 65-1-00218-2013-0

2014 m. lapkričio 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nuteistajam G. M. jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nuteistajam A. K. jo gynėjai advokatei Singridai Samoškienei, išteisintajam L. M. jo gynėjui advokatui Arvydui Verpečinskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuroro Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Mariaus Kazlausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-06-10 d. nuosprendžio, kuriuo

L. M. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d., padarymo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 str.2 d. ir 187 str. 1 d. nuteisti G. M. ir A. K., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. ir A. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2013-02-15 apie 23.00 val., bendrais veiksmais sugadindami medinio lango rėmą ir atidarydami langą, įsibrovė į Ž. Š. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur bendrais veiksmais pagrobė kompiuterio procesorių, 1700 Lt vertės, monitorių „Samsung“, 300 Lt vertės, kolonėlę „Logitech“ su valdymo pulteliu, bendros 300 Lt vertės, televizorių „Samsung“, 1000 Lt vertės, ir padarė nukentėjusiajai Ž. Š. 3300 litų turtinę žalą.

Be to, G. M. ir A. K. nuteisti ir už tai, kad tuo pačiu metu bei toje pačioje vietoje, įsibraudami į Ž. Š. namą, bendrais veiksmais tyčia sulaužė medinių durų varčią, 200 Lt vertės, ir įskėlė medinio lango rėmą bei stiklą, bendros 150 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai Ž. Š. 350 litų turtinę žalą.

L. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2013-02-15 apie 23.00 val., iš anksto sutaręs padėti apvogti Ž. Š. priklausantį namą, bendrininkų grupėje kartu su G. M. ir A. K. jo vairuojamu automobiliu „Fiat Stilo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie Ž. Š. namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir liko prie automobilio stebėti, kad niekas neužkluptų G. M. ir A. K., kol šie įsibrovė į Ž. Š. namą ir iš jo pagrobė kompiuterio procesorių, 1700 Lt vertės, monitorių „Samsung“, 300 Lt vertės, kolonėlę „Logitech“ su valdymo pulteliu, bendros 300 Lt vertės, televizorių „Samsung“, 1000 Lt vertės, tokiu būdu padėjo G. M. ir A. K. pagrobti Ž. Š. turtą.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme G. M. ir A. K. nuosekliai nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kad šį nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje su L. M., kuris savo automobiliu juos nuvežė prie Ž. Š. namo, stebėjo įvykio vietą su tikslu juos saugoti, kad jų niekas neužkluptų vagiant, o paskui juos kartu su pavogtais daiktais išvežė iš nusikaltimo vietos. Su L. M. jokių konfliktų neturėjo, monetos vagyste L. M. jo niekada nekaltino. A. K. taip pat nurodė, kad su L. M. jokių konfliktų neturėjo, apie neva dingusią L. M. monetą jam nieko nėra žinoma. Liudytojų, kurie patvirtintų monetos vagystės faktą bei dėl to įvykusį konfliktą tarp G. M. ir L. M., nėra. Tačiau prokuroras teigia, kad net darant prielaidą, kad visgi konfliktas tarp jų buvo, lieka neaišku, dėl kokių priežasčių G. M. turėtų jam kerštauti ir jį apkalbėti, nes iš L. M. parodymų matyti, jis niekam G. M. neįskundė, dėl vagystės į policiją nesikreipė, t. y. G. M. jokių neigiamų pasekmių jis nesukūrė, todėl nėra jokių priežasčių, dėl ko A. K. turėtų norėti pakenkti L. M.. Prokuroras teigia, kad G. M. ir A. K. nuo pat pradžių pripažino padarę vagystę, nurodė esmines nusikaltimo aplinkybes ir šių parodymų nekeitė, ir jis nemato jokkų arumentuotų priežasčių, dėl ko G. M. ir A. K. reikėtų nurodyti, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo ir L. M., apie tai nepasisakė ir teismas. Be to, sprendžiant dėl G. M. ir A. K. parodymų patikimumo, būtina įvertinti ir aplinkybę, jog priešingu atveju, t. y. jiems nenurodžius, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo ir L. M., byloje būtų visos galimybės atlikti Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą, dėl ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė jiems būtų mažinama vienu trečdaliu.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) normomis.

Apeliaciniuose skunduose nuosprendis skundžiamas ne visa apimtimi, ginčijama tik jo dalis kuria L. M. išteisintas pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro prašymą apeliacinį skundą patenkinti, išteisintųjų ir jų gynėjų prašymus nuosprendį palikti nepakeistą bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, todėl nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ( BPK 329 str. 2 d).

Pagal BK 178 str. atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Turto grobimas - tai tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Pagal BK 24 str. 6 d. atsako tas, kad veikė bendrininkų grupėje darant nusikalstamą veiką kaip padėjėjas, kuris padėjo daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis ir kt. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą.

L. M. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam pareikšto kaltinimo parodymų nedavė. O teisme savo kaltę neigė, nurodydamas, kad įvykio vietoje ir laiku nebuvo ir vagystėje nedalyvavo, tuo metu buvo pas brolį M. M., padėjo sunešti baldus. Kitų kaltinamųjų parodymus, kuriais jie patvirtina jį dalyvavus nusikaltime aiškina tuo, kad jie jį apkalba iš keršto, nes L. M. norėjo kreiptis į policiją dėl G. M. iš jo pavogtos sidabrinės monetos. Teigė, kad vasarą pas jį buvo atėjęs A. M. ir po to dingo ant lentynėlės buvusi moneta, po to jis su G. M. nebendravo. A. K. taip pat jį apkalba, nes yra G. M. draugas.

Nors jis savo kaltę neigia, ją patvirtina kitų kaltinamųjų parodymai.

G. M. savo kaltę pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir viso bylos tyrimo metu bei teisme davė nuoseklius ir vienodus parodymus, kad automobiliu ,,Fiat“, kurį vairavo L. M., kartu važiavo ir A. M., važiavo į nusikaltimo vietą, visi žinojo, kad važiuoja vogti, jis ir A. atidarė langą ir paėmė daiktus, L. M. liko prie automobilio. Pavogtus daiktus pasidalino kam ko reikėjo, jam reikėjo televizoriaus, A. kolonėlių, L. kompiuterio. Kai sugrįžo prie automobilio, išvažiavo. Pas L. M. namuose yra buvęs, tačiau nebuvo matęs pas jį tokios monetos, apie tai, kad jis paėmė ją, yra šmeižtas. Su L. M. nustojo bendrauti po šitos vagystės, po to nė karto nekalbėjo. Buvo po vagystės tik skambinęs L. M., kai jį sulaikinėjo kriminalistai, prašė atiduoti tuos daiktus. Nespėjo L. M. pasakyti, kad yra sulaikomas. L. M. tik pasakė „atiduok kompiuterį“. L. M. jam pasakė „nekalbėk to per telefoną“. Ir L. M. iškart išjungė telefoną.

A. K. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltę taip pat pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir viso bylos tyrimo metu bei teisme davė nuoseklius ir iš esmės vienodus parodymus, atitinkančius G. M. parodymams. A. K. parodė, kad susiskambino dėl susitikimo su G., susitiko, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, važiavo su L. vairuojamu „Fiat“. Jie sustojo ne prie namo, išlipo prie namo jis su G., bandė duris išlaužti, po to pro langą įlipo į vidų. Paėmė kompiuterio dėžę, televizorių, kolonėles. L. M. buvo mašinoje. L. pasiėmė kompiuterį, G. televizorių, o jis pasiėmė kolonėles. Jie apsitarė kas ką darys. L. pažįsta kaip G. M. draugą. Praėjo metai laiko, visko negali prisiminti. Galėjo būti taip, kaip sakė pas tyrėją. Neatsimena, ar jis buvo pas L. namuose. Apie L. M. monetą jis negirdėjo niekada. Po vagystės su L. M. nebuvo susitikę. Su L. M. yra bendravęs tik per G..

Iš liudytojos R. M. parodymų matyti, kad L. M. yra jos sūnus, su L. gyvena dviese, ji sūnaus prašydavo nuplauti, nuvaryti į servisą jos ,,Fiat“ baltos spalvos. Žino, kad sūnus kaltinamas, jog kažkur sudalyvavo. L. turi brolį, kuris pernai gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, jie labai bendrauja. L. turėjo sidabrinę monetą, ką laikė savo kambaryje, ant komodos, bet jos prieš metus pasigedo, klausė, ar mama nematė monetos.

Iš liudytojo M. M. parodymų matyti, kad L. M. yra jo brolis. Žino, kad brolį kaltina kažkur sudalyvavus, tačiau brolis tuo metu buvo su juo, padėjo baldus persivežti iš (duomenys neskelbtini) prospekto į (duomenys neskelbtini) gatvę baldus. Tiksliai datos nebūtų atsiminęs, tik pamena, kad buvo vasario mėnuo, gal mėnuo po Kalėdų, kai vyko persikraustymas, buvo savaitės galas, penktadienis ar šeštadienis. Brolis sako, kad tai buvo iš 15 į 16 dienomis. Kitų kaltinamųjų nėra matęs. Žinojo, kad brolis turėjo kažkokią sidabrinę monetą, broliui vertinga ji buvo. Brolis jam nesipasakojo, kad buvo pavogę monetą. Praeitą vasarą brolis važinėjo ,,BMW“ automobiliu, baltą automobilį „Fiat“ turėjo motina, su kuria važinėjo ir brolis Laurynas.

2013-02-16 įvykio vietos apžiūros protokolas, planas – schema, fotolentelės prie jo patvirtina, kad po įvykio apžiūrėtas ir nufotografuotas bendras namo, esančio (duomenys neskelbtini) vaizdas. Apžiūros metu nustatyta, kad įsibraunant į namą nustatyti laužimo pėdsakai. Užfiksuotas bendras kambarių vaizdas, vietos, kuriose stovėjo televizorius, kompiuterio monitorius ir procesorius. Užfiksuotas virtuvės vaizdas, kad įsibrauta pro virtuvės langą. Užfiksuoti avalynės pėdsakai (t. 1, b. l. 19 – 21, 22, 23 – 27, 28);

2013-03-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji Ž. Š. tyrimui pateikė pagrobto televizoriaus „Samsung“ garantinį taloną (t. 1, b. l. 59, 60);

2013-10-15 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, fotolentelės prie jo patvirtina, kad nukentėjusioji Ž. Š. atpažino ir parodė jai priklausančią pagrobtą kolonėlę „Logitech“ (t. 1, b. l. 68, 69);

2013-10-15 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, fotolentelės prie jo patvirtina, kad nukentėjusioji Ž. Š. atpažino ir parodė jai priklausantį pagrobtą monitorių „Samsung“ (t. 1, b. l. 72, 73);

2013-10-15 pakvitavimas patvirtina, kad nukentėjusiajai Ž. Š. grąžinti jai priklausantys daiktai: televizorius „Samsung“, kolonėlė „Logitech“ su valdymo pulteliu „Logitech“ (t. 1, b. l. 74);

2013-08-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytojas E. S. savo iniciatyva tyrimui pateikė televizorių „Samsung“ (t. 1, b. l. 84);

2013-08-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytojas E. A. savo iniciatyva tyrimui pateikė monitorių „Samsung“ (t. 1, b. l. 85);

2013-08-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytojas R. K. savo iniciatyva tyrimui pateikė kolonėlę „Logitech“ su valdymo pultu (t. 1, b. l. 86);

2013-12-09 išrašas iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės apie „Kelių transporto priemones“ patvirtina, kad automobilis „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2010-09-13 iki 2013-05-25 priklausė R. M. (t. 1, b. l. 83 – 84);

2013-10-14 apžiūros protokolas, fotolentelės prie jo patvirtina, kad atlikta daiktų - televizoriaus „Samsung“, monitoriaus „Samsung“ ir kolonėlės su valdymo pulteliu „Logitech“ apžiūra, kurios metu visi daiktai nufotografuoti ir aprašyti (t. 1, b. l. 87, 88 – 90);

2013-08-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad iš įtariamajam A. K. atpažinimui pateiktų 6 asmenų nuotraukų jis atpažino nuotraukoje Nr. 6 esantį asmenį, t. y. Lauryną, su kuriuo važiavo vogti. Jį atpažino iš veido bruožų (t. 2, b. l. 43 – 44).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodytinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai, turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje byloje surinktų įrodymų visetas duoda pakankamą pagrindą pripažinti, kad L. M. 2013-02-15 d. apie 23 val. iš anksto sutaręs padėti apvogti Ž. Š. priklausantį namą, bendrininkų grupėje su G. M. ir A. K., vairuodamas automobilį „Fiat stilo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė nusikaltimo bendrininkus prie namo adresu (duomenys neskelbtini) tokiu būdu sudarydamas jiems galimybę patekti prie Ž. Š. namo, bei į jį įsibrauti, o pats liko stebėti nusikaltimo vietos su tikslu saugoti bendrininkus. G. M. ir A. K. iš Ž. Š. namo pagrobė kompiuterio procesorių 1700 Lt. vertės, monitorių „Samsung“ 300 Lt vertės, kolonėlę „Logitecs“ su valdymo pulteliu 300 Lt vertės, televizorių „Samsung“ 300 Lt vertės, o paskui tuo pačiu automobiliu išgabeno pagrobtus daiktus iš nusikaltimo vietos. Tuo L. M. bendrininkams padėjo slapta pagrobti Ž. Š. priklausantį turtą.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad kiekvieno įtariamojo ar kaltinamojo teisė duoti teisingus ar melagingus parodymus, taip pat juos keisti, o teismo pareiga yra juos vertinti kitų bylos duomenų kontekste ir spręsti, ar jais remtis kaip patikimais įrodymais. Aukštesnysis teismas, įvertinęs L. M. parodymus ir juos sugretinęs su kitais bylos duomenimis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad kiti bylos duomenys nepaneigia šio asmens išsakytos versijos, taip pat neteisingai kitų dviejų kaltinamųjų parodymų nelaikė objektyviais L. M. kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Nors išteisintasis L. M. savo kaltę neigia, tvirtindamas, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vagystėje nedalyvavo, jo kaltę patvirtina byloje sutrinktų ir aptartų įrodymų visuma.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamųjų G. M. ir A. K. parodymais negali būti grindžiamas kaltinimas L. M., nes pagal jų turinį, t.y. kad atvykus į įvykio vietą, L. M. vagystės metu ne „liko prie automobilio stebėti...“, o „sėdėjo automobilyje“, neduoda pagrindo teigti, kad jo veiksmai atitinka padėjėjo sąvoką, kas patvirtina, kad toks kaltinimas jam nepasitvirtino. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aprašęs BK 24 str. 6 d. nurodytus padėjėjo požymius, bylos duomenis įvertino netinkamai, išvadą padarė vertindamas tik iš konteksto paimtus kaltinamųjų G. M. ir A. K. parodymus.

Pagal BK 24 str. 6 d. padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas.

Padėjimas kitiems bendrininkams gali būti intelektualus ar fizinis. Padėjėjo pagalba visados nukreipta į konkretaus nusikaltimo padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams, yra būtina sąlyga jiems atlikti kitus veiksmus. Taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veikos priežastinio ryšio su nusikalstamomis pasekmėmis. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais.

Iš G. M. ir A. K. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad jie visi trys tarėsi apvogti nukentėjusiosios namą. Laurynas sutiko juos vežti ir nuvežė iki vietos. G. M. ir A. K. nuėjo į namą, o L. M. liko automobilyje, kai jie grįžo su pagrobtais daiktais prie automobilio, L. M. laukė jų mašinoje, parvežė visus namo, visi trys pasidalino pavogtus daiktus. G. M. ir A. K. nurodyta aplinkybė, jog jie paliko L. M. automobilyje ir po vagystės grįžę rado jį sėdint automobilyje, niekaip neleidžia teigti, kad L. M. veiksmuose nėra padėjėjui būtinų požymių. Visų pirma, tai, kad L. M. sėdėjo automobilyje, o ne prie jo, neduoda pagrindo išvadai, kad jis aplinkos negalėjo stebėti ir būdamas automobilio viduje, o antra, tai, kad visi nusikaltimo bendrininkai prie nukentėjusiosios Ž. Š. namo pateko ir nuo jo su pagrobtais daiktais pasišalino L. M. automobiliu, kurį pats L. M. į nusikaltimo vietą ir iš jos vairavo, rodo, kad atveždamas nusikaltimo bendrininkus į nusikaltimo vietą, jis sudarė galimybes kitų bendrininkų nusikalstamiems veiksmams įgyvendinti, t.y. sudarė galimybę ne tik jiems visiems patekti į nusikaltimo vietą, tačiau išsigabenti iš ten pagrobtus daiktus. Įvertinus aptartą, apygardos teismas sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad L. M. veiksmai, kaip padėjėjo, sudarė eilę aktyvių veiksmų (nuvežimas į vietą, laukimas, bendrininkų ir pagrobtų daiktų parvežimas, pagrobtų daiktų pasidalijimas), todėl aukščiau paminėta aplinkybė dėl L. M. neišlipimo iš automobilio, nėra esminė, darant išvadą dėl jo, kaip padėjėjo, dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Apylinkės teismas kaltinamųjų G. M. ir A. K. parodymų nelaikė tinkamais L. M. kaltę patvirtinančiais įrodymais, įvertinus tai, kad santykiai tarp pastarojo ir G. M. ir A. K. yra priešiški, tačiau jų priešiškumo, apart paties L. M. iškeltos versijos, nepagrindė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ar neginčijamais įrodymais. L. M. nurodė, jog G. M. jį apkalba, norėdamas keršyti, nes jis G. M. apkaltino sidabrinės monetos vagyste, o A. K. meluoja, nes palaiko savo draugą. G. M. ir A. K. teigia apie jokią sidabrinės monetos vagystę nėra girdėję ir jokių kaltinimų ar kalbų apie tai tarp jų ir L. M. nebuvo. Niekuo nepagrįstas skundžiamo nuosprendžio argumentas, jog L. M. parodymus iš dalies patvirtina R. M. ir M. M. parodymai. Nei L. M. motina, nei brolis, savo parodymuose nepatvirtino fakto, į policiją dėl šios vagystės jis nesikreipė. Taigi, nėra jokių faktinių duomenų, kad kiti kaltinamieji davė neteisingus parodymus, siekdami kerštauti L. M.. Liudytojo M. M. parodymai taip pat nepatvirtina L. M. versijos, kad jis nusikaltimo padarymo dieną buvo pas brolį. M. M. parodė, kad L. padėjo jam pervežti baldus metų pradžioje, buvo gal vasario pabaiga, atsimena, kad buvo savaitgalis, penktadienis ar šeštadienis, tačiau jis negalėjo kategoriškai nurodyti, kad tai buvo būtent tą, t.y. 2013 m. vasario 15 dieną.

Taigi, byloje nenustatyta jokių argumentuotų, faktiniais duomenimis patvirtintų priežasčių, kurios neabejotinai leistų daryti išvadą, kad kaltinamieji G. M. ir A. K. davė neteisingus, L. M. šmeižiančius parodymus. Šių kaltinamųjų parodymais nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, atitiko ne tik vieni kitus, bet ir bylos medžiagą. Nenustatyta jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų paties L. M. iškeltą versiją dėl jo buvimo nusikaltimo metu kitoje vietoje.

Įvertinęs visus byloje aptartus įrodymus, aukštesnysis teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo L. M. kaltė padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta, jo veika pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. tinkamai kvalifikuota.

Teisėjų kolegija padariusi tokią išvadą konstatuoja, kad nuteistųjų G. M. ir A. K., dėl kurių nėra gauta apeliacinių skundų, teisinė padėtis bei bausmė už padarytus nusikaltimus nesikeičia ir nesunkėja.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, kaltinamojo asmenybę. L. M. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, bendrininkų grupėje, veikė kaip padėjėjas. Kaltinamasis nedirbantis, teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre neregistruotas, į gydymo įstaigų psichiatrinę bei narkologinę įskaitas neįrašytas. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajam L. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Dėl civilinio ieškinio. Iš nukentėjusiosios Ž. Š. pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad jį sudaro 1700 litų dydžio žala, padaryta dėl pagrobtų daiktų ir 350 litų dydžio žala, padaryta dėl sugadinto turto. Nustačius, kad L. M. dalyvavo svetimo turto pagrobime, konstatuojama, kad žalos dalis dėl svetimo turto pagrobimo padaryta visų trijų kaltinamųjų bendrais veiksmais ir visi jie yra atsakingi dėl atsiradusios turtinės žalos. Nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo keistina, dalį ieškinio sumos – 1700 Lt (dėl pagrobtų daiktų) priteisiant solidariai iš G. M., A. K. ir L. M., o kitą dalį – 350 Lt (dėl sugadinto turto), priteisiant solidariai iš G. M. ir A. K., nes pirmosios instancijos teismo nuosprendyje šios sumos nebuvo išskirtos.

Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam G. M.: išlaidos iki 2014-10-01 sudaro 246,80 Lt/71,48 Eur, išlaidos iki 2014-10-16 sudaro 260,00 Lt/75,30 Eur, viso sudaro 406,80 Lt/116,78 Eur, dydžio advokato užmokestis, taip pat teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ir kaltinamajam A. K.: išlaidos iki 2014-10-01 sudaro 120,00 Lt/34,75 Eur, išlaidos iki 2014-10-16 sudaro 326,80 Lt/94,65 Eur, viso sudaro 446,80 Lt/129,40 Eur, dydžio advokato užmokestis.

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Šiuo atveju apeliacinis skundas buvo paduotas dėl kito asmens, kurio atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, tačiau į apeliacinės instancijos teismo posėdį buvo kviečiami G. M. ir A. K., jiems buvo užtikrinta gynyba. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje pagal baudžiamojo proceso kodekse numatytus reikalavimus buvo įgyvendina kaltinamųjų teisė į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pat nuomonės yra Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukščiausiasis teismai (LAPT 2014-06-13 nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, LAT 2014-06-17 nutartis byloje Nr. 2K-322/2014).). Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų G. M. ir A. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria L. M. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d., padarymo, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šį nusikaltimą ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo:

L. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 178 str. 2 d., ir skirti bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams. Įpareigoti L. M. per bausmės laiką būti namuose nuo 24 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 val. (aštuoniasdešimt valandų) sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis.

nukentėjusiosios Ž. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 1700 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus litų) Ž. Š. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Priteisti iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) Ž. Š. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo.