Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. S. dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad gruodžio 28 d. po darbo nusipirko 9 litrinius butelius 7,5 laipsnių stiprumo alaus, valgyti, nuėjo pas R. R., kur savaitę iki įvykio gyveno. Abu nuo 19 val. gėrė alų, iki tol jis (A. S.) išgėręs nebuvo, o R. R. jau buvo neblaivus. Begeriant apie 21 val. R. R. pradėjo kabinėtis, virtuvėje daužė indus, kalbėjo nesąmones apie kalėjimus, apie jį (A. S.), nervavo jį (kaltinamąjį). Sėdėdamas trenkė savo galva (kakta) nukentėjusiajam, kuris irgi sėdėjo ant lovos, į galvą, kadangi nukentėjęs jį išprovokavo. Šį smūgį matė bute buvęs „Bomžas“ V. Ž.. Iki tol jokio konflikto tarp jo (kaltinamojo) ir R. R. nebuvo. Nukentėjusiajam buvo padarytas nedidelis nubrozdinimas, kažkiek bėgo kraujas. Po jo (kaltinamojo) suduoto smūgio kakta R. R. liko sėdėti, o jis (A. S.) nuėjo į vonią, paėmė skudurą, nuvalė R. R. kraują, toliau abu gėrė. Po to jis (kaltinamasis) nuėjo į virtuvę valgyti. R. R. atėjo iš paskos, vėl pradėjo kabinėtis, keikė jį (A. S.), todėl pastūmė nukentėjusįjį iš nugaros pusės, nukentėjusysis visu kūnu griuvo veidu į grindis. Iš nosies nukentėjusiajam bėgo kraujas. Pakėlė nukentėjusįjį už juosmens, nuvalė kraują, nuvedė į virtuvę. Pats nukentėjusysis dėl girtumo nepasikėlė. Vėl abu toliau gėrė. Po kažkiek laiko gal apie 22.00 - 22.30 val. jis (A. S.) iš buto išėjo, nes turėjo turguje susitikti su pažįstamu A. V.. Nuo pastūmimo iki išėjimo praėjo apie valanda laiko. Nukentėjusįjį paliko normalioje būklėje – jis sėdėjo ant lovos, nemiegojo, dar prašė greičiau grįžti. Bute liko V. Ž.. Buto durys buvo atrakintos. Išėjęs iš nukentėjusiojo laiptinės, sutiko 2 nepažįstamus vyrus, kuriuos pareigūnams per ikiteisminį tyrimą apibūdino. Jie įėjo į tą pačią laiptinę, iš kurios jis (kaltinamasis) išėjo. Mano, kad tie du asmenys galėjo eiti pas R. R. ir padaryti nustatytus sužalojimus nukentėjusiajam. Išėjęs iš R. R. ėjo į turgaus pusę. Iki turgaus gal 5 min. kelio. Palaukė A. V., jis neatėjo. Tada ėjo pas A. B.. Iki A. B. apie 15 min. kelio. Pas A. B. atėjo prieš 24 val. Su A. B. pasėdėjo, pakalbėjo (moka gestų kalbą), nuėjo miegoti. A. B. neprisimena, kad jis (A. S.) visą naktį A. B. namuose miegojo. Kitą dieną pas A. B. jį (kaltinamąjį) sulaikė policija. Telefono įvykio metu neturėjo, telefono neturėjo nuo lapkričio 26 d. iki gruodžio 5 dienos, gruodžio 29 d. telefoną turėjo, tačiau juo neskambino. M. K. sutiko mieste, prie parduotuvės, tačiau jam neskambino. Pripažįsta sudavęs nukentėjusiajam R. R. smūgį į kaktą ir jį pastūmęs, dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų, prašo sumažinti civilinius ieškinius.

Iš Asmens blaivumo testo matyti, jog 2016-12-29, 13:46 val. A. S. nustatyta 0,63 promilės alkoholio (3 tomas, b. l. 168).

Iš 2016-12-29 asmens apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtos A. S. rankos, ant kurių šviežių sužalojimų nenustatyta (3 tomas, b. l. 169-170).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2016-12-30 apžiūrėtas A. S., kuriam nustatyti odos nubrozdinimai plaštakose, padaryti kieto buko daikto poveikyje, maždaug prieš savaitę laiko iki apžiūrėjimo. Odos nubrozdinimai A. S. plaštakose negalėjo atsirasti 2016-12-28 mušant nukentėjusįjį, suduodant smūgius rankomis, nes nubrozdinimų pobūdis nurodo į tai, kad jie buvo padaryti ankščiau nei 2016-12-28. Sužalojimai A. S. padaryti ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasėkoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija (2 tomas, b. l. 142).

N. R. R. parodė, kad sausio 2 d. į dukros I. J. telefoną paskambino iš (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad R. R. yra sunkioje būklėje (duomenys neskelbtini) ligoninės reanimacijoje. Prieš išvažiuojant į Panevėžį, užėjo į buvusio sutuoktinio R. R. butą (turėjo buto raktą ir turėjo teisę į butą ateiti). Buto koridoriuje pamatė kraują. Suprato, kad kažkas negero atsitiko būtent bute. Ligoninėje R. R. buvo be sąmonės, subintuotas, veido beveik nesimatė. Vyras gal porą mėnesių gulėjo Panevėžio ligoninės reanimacijos skyriuje, lankė vyrą kas savaitę, pirko slaugos priemonių. Oficialiai su R. R. dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu išsiskyrė 2015 metais, bet negyveno kartu jau nuo 2003 metų. Nors buvo išsiskyrę, tačiau bendraudavo, švęsdavo šventes. Kai atvažiuodavo vaikai, jis visada ateidavo. R. R. ateidavo kelis kartus per savaitę, kartais - kartą per mėnesį. R. R. piktnaudžiavo alkoholiu, pastovaus darbo ne visada turėjo, gyveno vienas, jam reikėdavo finansinės paramos. Paskutiniais metais kiekvieną mėnesį R. R. skirdavo maždaug po 40 Eur. Pasitarę su vaikais, nupirko jam šaldytuvą, padėdavo susimokėti mokesčius už butą. Dėl R. R. laidojimo turėjo išlaidų. Reiškia 1386,08 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Patyrė didelį stresą, buvo labai sunku kiekvieną savaitę matyti R. R. sunkios būklės, jai sutriko miegas, negali iki šiol megzti, nes dreba rankos. Reiškia 15 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji I. J. parodė, kad sausio 2 d. paskambino iš policijos ir pasakė, kad tėvas sunkioje būklėje guli (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Apie įvykį nieko nežino. Tėvą ligoninėje lankė mama. Yra išsituokusi, su dviem vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) pas mamą, su tėvu bendraudavo dažnai, susiskambindavo telefonu, tėvo dieną nueidavo jo pasveikinti. Iš visų vaikų ji (I. J.) dažniausiai susitikdavo su tėvu, nebuvo su juo nutraukusi ryšio. Jeigu kas atsitikdavo, tėvas skambindavo jai arba mamai. Tėvas gyveno iš pašalpų. Mama nupirkdavo jam maisto. Tėvo buto raktų neturėjo. Paskutinį kartą pas tėvą buvo per tėvo dieną, o matė jį mieste prieš Šv. Kalėdas. Daugiausia su tėvu susitikdavo mieste. Jos (I. J.) vaikai su tėvu bendravo, jis vaikams dovanų visada atnešdavo, ateidavo per šventes. Tėvo nužudymas jai sukėlė stresą, bemieges naktis. Reiškia 3 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji A. R. parodė, kad apie įvykį iš pradžių jai niekas nesakė, kadangi ji į viską labai jautriai reaguoja. Po įvykio iki šiol negali normaliai bendrauti su draugais, išgyvena, kai yra kalbama apie tėčius, apie tai, ką tėvas galėjo duoti. Negali pasakyti, kada paskutinį kartą matė tėtį, nes gyvena (duomenys neskelbtini), retai grįžta namo. Su tėčiu turėjo bendrą pomėgį fotografuoti. Per fotografiją stengėsi atriboti tėvą nuo alkoholio. Kai tėvai nebegyveno kartu, jai buvo 9 metai. Į Vilnių išvažiavo baigusi 12 klasių. Tėvo ligoninėje nelankė nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini). Kaip tėvas gyveno, žinojo iš mamos. Visi stengdavosi, kad tėvas turėtų bent minimaliai pavalgyti, už butą susimokėti. Reiškia 3000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai.

Nukentėjusioji L. R. parodė, kad jos ryšys su tėčiu buvo panašus kaip jaunesnės sesers, nes jau 10 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Dažniausiai su tėvu susitikdavo pas mamą namuose, per šventes. Paskutinį kartą su tėvu bendravo 2016 metų rudenį ar žiemą. Kai tėvas sužinodavo, kad ji grįžta, tėvas pats ateidavo. Pati savo šeimos neturi. Aplankė tėvą (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Tai ją labai emociškai sukrėtė. Kai sužinojo, kokie tėvui buvo padaryti sužalojimai, jai kiekvieną dieną iškyla vaizdas, kaip tėtis buvo mušamas. Reiškia 3 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas A. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariate Veiklos skyriaus tyrėju. Kolega iš reagavimo skyriaus V. Č. gavo A lygio iškvietimą, kad bute yra sumuštas žmogus. Nuvyko gal 10-11 val. ryto, juos pasitiko policijai žinomas asmuo M. K. su savo drauge Š. ir pasakė, kad jo draugas ar pažįstamas guli kraujo klane, tarp durų, bute. Suprato, kad M. K., atradęs sumuštą žmogų, iš karto skambino policijai. Įėjo į butą, durys buvo nerakintos, pamatė gulintį kruviną žmogų iki kelių nusimovusiomis kelnėmis, jis aimanavo, buvo daug kraujo, sienos staktos aptaškytos krauju, iškvietė medikus. M. K. pradėjo aiškinti, kad tą žmogų sumušė A. S.. M. K. lyg tai sakė, kad su A. S. susiskambino telefonu, susitiko gatvėje prie „Iki“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), A. S. buvo išsigandęs, labai susijaudinęs, liepė M. K. nueiti iki buto pažiūrėti, ar jo sumuštas žmogus gyvas. Medikai išvežė sumuštą žmogų, tada išsikvietė kolegą V. Č., jis su V. Č. ieškojo A. S., o V. Č. pasiliko apklausti M. K.. Tą pačią dieną gal už valandos nuvyko į landynę pas A. B. (pravardė - „(duomenys neskelbtini)“), kur rado lovoje gulintį A. S.. Prikėlė A. S.. A. S. apsirengė, apsimovė batus, nuvežė jį į skyrių, patalpino į kamerą. V. Č. per kameras pastebėjo, kad A. S. pradėjo plauti batus. Kolega atidarė kameros duris. A. S. nespėjo batų nuplauti, batų padai buvo kruvini, paėmė kruvinus batus. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, esančių 1 tome b. l. 102 – 105, teigė, jog M. K. sakė, kad A. S. skambino.

Liudytoja L. P. parodė, kad dirba greitosios medicinos pagalbos skyriuje. Tą iškvietimą atsimena, nuvyko kartu su vairuotoju V. K., rado sumuštą žmogų. Žmogui buvo sumušta ir kruvina galva, jo sąmonė buvo pritemusi, gulėjo ant grindų koridoriuje, ant šono su iki kelių nusmauktomis kelnėmis.

Liudytojas A. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis maždaug penkis mėnesius gyveno pas jį, adresu (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad atvyko du policininkai. Prieš atvykstant policijai, A. S. neįleido į namus - pro durų akutę pamatė, kad tai - kaltinamasis, jis buvo girtas, buvo vėlus metas. Kai ryte apie 9 ar 10 val. kaltinamasis grįžo, jo drabužiai buvo netvarkingi, jis buvo išgėręs. Kaltinamąjį įleido, šis iš karto ėjo miegoti, nesakė, kur buvo naktį, tylėjo. Išgėręs kaltinamasis anksčiau yra vartojęs smurtą – su akmeniu jam (A. B.) sužalojo galvą, dėl to kreipėsi į policiją. Sužinojo, dėl ko kaltinamasis kalėjo. Perspėjo kiti žmonės, kad A. S. smurtauja. Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. sausio 11 d. duoti parodymai, esantys 98-100 bylos lape, 1 tome, yra teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad 2016 m. gruodžio mėnesį iš 28 dienos į 29 pas jį į namus buvo atėjęs A. S., buvo labai girtas. Per durų akutę matė, kad atėjo A., bet jo į butą neįsileido. Buvo labai vėlus metas, suprato, kad A. yra visiškai girtas. Kiek tuo metu buvo valandų nežino, bet tikrai po 23 valandos. A. į butą neįsileido, nes kai A. būna girtas, jį puola su peiliu. Pats tą vakarą girtas nebuvo, bet alaus po truputį gėrė ir turėjo plastikinėje taroje 100 gramų degtinės. Buvo vienas namuose. Sekantį kartą A. pamatė kitos dienos rytą, jis priekaištavo, kodėl jam nedarė durų, o jam pamelavo, kad tuo metu jau miegojo. Jį matė apie 9-10 val. ryto. A. A. iš karto nusirengė ir ėjo miegoti. Pas jį namuose du policininkai sulaikė A. Liepė jam apsirengti ir išsivedė. A. A., kai jis atėjo pas jį, kraujo nematė. A. neblaivus yra agresyvus (l tomas, b. l. 98-100).

Liudytojas V. Č. parodė, kad atvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena, ten buvo kolegos A. M. ir V. Č., jie nurodė, kad yra sumuštas žmogus. Įvykio vietoje buvo liudytojas M. K.. Pro duris matė kruvinas grindis, nukentėjusiojo nebebuvo. M. K. nurodė, kad galimas įtariamasis yra A. S.. Su kolega važiavo ieškoti A. S., bet nurodytais adresais jo nerado. Nuvykus pas A. B., duris atidarė A. B., A. S. su rūbais be batų gulėjo lovoje. Kaltinamasis apsirengė striukę, užsimovė batus, kurie buvo kambaryje, kaltinamąjį pristatė į policijos komisariatą. Sulaikymo metu A. S. elgėsi ramiai, kaltinamąjį sulaikė apie pietus. Kai nuvyko į komisariatą, buvo atlikta kaltinamojo asmens krata, jis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą. Patalpinus A. S. į kamerą, kolega išėjo tvarkyti dokumentų, jis (V. Č.) liko prie monitoriaus. Pamatė, kaip A. S. pasilenkęs kažką daro prie prausyklos. Nuėjo į kamerą ir paklausė A. S., ką jis daro, šis atsakė, kad nori atsigerti. Po kiek laiko per kameras pamatė, kaip kaltinamasis vėl grįžo prie prausyklos ir pasilenkęs kažką darė. Nuėjo į kamerą, pamatė, kad prie prausyklos kaltinamasis plauna batus, pastebėjo, kad jo batai kruvini. Paėmė kaltinamojo batus. Kai komisariate apžiūrinėjo A. S. striukę, matė kraujo dėmes. Tada A. S. pradėjo grasinti, kad iškvies žurnalistus, nes jį neteisėtai sulaikė. Girtumo nenustatinėjo, matėsi, kad kaltinamasis buvo neblaivus. Policijai A. S. žinomas dėl vagysčių, smurto.

Liudytoja I. Š. parodė, kad buvo pas draugo tėvą ir vakare paskambino A. S. (M. telefonas buvo netoli lovos, ant kurios ji gulėjo, pamatė A. vardą). M. K. sėdėjo šalia ir davė paklausyti, kaip kalba kaltinamasis. Išgirdo, kaip A. S. paklausė, kur M. K. yra ir ar yra vienas, sakė, kad reikia jo pagalbos, taip pat išgirdo, kaip A. S. neramiu balsu, užuominomis sakė M. K., kad kažką padarė žmogui. Iš kaltinamojo užuominų ji suprato, kad kaltinamasis sumušė žmogų. Dar M. K. su kaltinamuoju kažką kalbėjo, bet ji nesiklausė. Klausė M. K., ką kaltinamasis sakė, bet M. K. nieko nepasakojo. Tą vakarą kaltinamasis skambino M. K. vieną kartą. Kitą dieną ji su M. K. grįžo namo 9 val. ryte, kaltinamasis ryte vėl paskambino M. ir liepė ateiti iki parduotuvės ,,Iki“. M. po pokalbio su kaltinamuoju buvo išbalęs, išėjo. Nujautė, kad ir ji turi eiti. Tada dar nežinojo apie sumuštą nukentėjusįjį. Po valandos laiko išėjo, sutiko M., šis drebėjo, pasakė, kad R. guli, pilna kraujo, ir pakvietė eiti pažiūrėti, pasakė, kad A. S. žmogų užmušė, nuvedė į butą pas nukentėjusįjį. Koridoriuje gulėjo žmogus, ant jo rankos buvo kraujo, ant šaldytuvo ir grindų taip pat buvo kraujas. Žmogus pakėlė galvą, kažką sakė, jis buvo girtas. M. K. išvietė pagalbą iš savo telefono. Atvažiavo policija, greitoji.

Dėl parodymų, esančių 2016 m. gruodžio 29 d. apklausos protokole, 1 tomo bylos lapuose 67-68, liudytoja parodė, jog parodymai teisingi ir patikslino aplinkybes, jog M. telefonas krovėsi ir M. nuėjo prie prekybos centro ,,Iki“.

Liudytoja I. Š. teigė, jog M. sakė, kad po įvykio, kai kaltinamasis buvo laisvas, buvo sutikęs kaltinamąjį ir kaltinamasis sakė, kad kai jis išeis į laisvę, jiems nebus gyvenimo. Dėl parodymų esančių 2017 m. sausio 4 d. apklausos protokole 1 tomo bylos 68-74 lapuose parodė, jog parodymai surašyti teisingai. M. ir dabar bijo kaltinamojo.

Liudytojas M. K. parodė, kad su I. Š. buvo pas jo tėtį. Paliko krauti telefoną. Apie 8-9 val. vakaro skambino kaltinamasis ir klausė, kada jis (M. K.) grįš į miestą. Antrą kartą kaltinamasis skambino apie 10-11 val. vakaro, kaltinamasis buvo neblaivus. Kaltinamasis prašė įleisti jį pernakvoti į butą, sakė, kad neturi, kur miegoti, keikėsi, laidė užuominas, kad jam ir I. Š. bus blogai. Tą vakarą kaltinamasis nepasakė, kas nutiko R.. Nuėjo miegoti apie 1-2 val. nakties. Kitą dieną tėtis vežė namo, ryte apie 10 val. kaltinamasis vėl paskambino, klausė, kur yra, kada grįš. Jis (M. K.) pasakė, kad važiuoja namo, kaltinamasis pasiūlė susitikti pirmą valandą dienos prie parduotuvės ,,Iki“. Apie įvykį jis dar nieko nesakė, bet iš balso suprato, kad kaltinamasis pasimetęs, jautė, kad kažkas atsitiko. Apie antrą valandą dienos nuėjo prie ,,Iki“, kaltinamojo nebuvo. Tada ėjo į nukentėjusiojo namus, kur kaltinamasis tuo metu buvo apsistojęs. Paskambino į duris, įžengė per slenkstį ir pamatė gulintį nukentėjusįjį. Ant sienų, šaldytuvo, grindų buvo kraujo. Pasimetė ir iš karto išėjo. Kol galvojo, ką daryti, atėjo I. Š., jai pasakė, kas yra ir nuvedė parodyti. Buvo taip išsigandęs, kad norėjo išeiti, bet paskambino bendruoju pagalbos numeriu, iškvietė policiją. Kai buvo su policijos pareigūnais, jie davė telefoną, kad paskambintų kaltinamajam. Skambino, bet kaltinamojo telefonas buvo išjungtas. Iki to įvykio su kaltinamuoju buvo apsikeitę telefonų numeriais, buvo įsivedęs jo numerį vardu ,,A.“. Kaltinamasis keitė telefonų numerius. Dieną prieš išvažiuojant į kaimą, buvo pas nukentėjusįjį, kur jį su drauge nusivedė kaltinamasis. Jie gėrė, kaltinamajam nepatiko, ką R. kalbėjo. Kaltinamasis atsistojo ir, kad nekiltų konfliktas, jis (M. K.) atsistojo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, nes matėsi, kad kaltinamasis ėmė nervuotis, norėjo suduoti, nes sugniaužė kumščius, jo žando raumenys judėjo. Tada išsiskirstė, bute paliko kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. Liudytojas M. K. parodė, jog bylos tyrimo metu buvo grasinimai susidoroti su šeima. Po to įvykio keletą kartų su A. S. prasilenkė mieste, jis klausė, ko nesisveikina, pasakė, kad su žmogžudžiais nekalba, tada A. S. išsitraukė peilį. Vakar išeidinėjo iš parduotuvės ,,Maxima“, sutiko nepažįstamą asmenį, kuris perdavė linkėjimus nuo A. S., kaltinamasis sakė, kad išeis į laivę ir visus užmuš.

Iš 2017-03-29 liudytojo M. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog naudojant manekeną – lėlę, liudytojas parodė, kokioje padėtyje rado gulintį R. R., t. y. jį rado gulintį ant kairio šono, veidu į sieną; parodė, jog matė ant šaldytuvo, sienų, spintelės kraują (l tomas, b. l. 60-62).

Liudytojas V. Ž. parodė, kad kaltinamąjį vadindavo ,, (duomenys neskelbtini)“. R. R. pažinojo. Tą dieną buvo išgėręs, susitiko kaltinamąjį, jis pakvietė eiti pas nukentėjusįjį išgerti alkoholio. Kelinta valanda buvo, neprisimena, tačiau tvirtina, jog buvo pavakarys. Ten nusinešė dar pora butelių alaus 7,5 stiprumo, alų gėrė trise virtuvėje, kitų asmenų nebuvo. Geriant konfliktų, pykčių nebuvo, kalbėjo apie darbą, R. parodė nuotraukas, R. nebuvo sužalotas, jis vaikščiojo. Gal už poros valandų jis (V. Ž.) norėjo eiti namo, buvo girtas, bet A. S. pasiūlė gulti į jo lovą. Kambaryje liko R. ir kaltinamasis. Jis (V. Ž.) miegojo, nieko negirdėjo, nes kambariukas - už dviejų durų. Paskui A. S. užėjo pas į kambarį, ir sakė, kad jį nukentėjęs pavadino ,,ožiu“, todėl trenkė savo galva nukentėjusiajam į galvą, liepė eiti pažiūrėti. Kaltinamajam pasakė, kad į jų konfliktus nesikiš. Kai miegojo, dunksėjimas kažkoks buvo, apsižodžiavimo negirdėjo. Pabudęs girdėjo kaltinamojo žodžius ,,ar geriau tau pasidarė?“. Nenuėjo pažiūrėti. Kitų asmenų bute nebuvo, kitų žmonių balsų negirdėjo. Iš buto kaltinamasis išėjo. Už kiek laiko, maždaug už pusvalandžio, jis (V. Ž.) irgi išėjo iš buto. Prieš išeinant pamatė R. R. gulintį ant grindų koridoriuje einant iš virtuvės. Nukentėjusiojo nosis, galva buvo kruvina, daugiau kraujo nematė, nes nežiūrėjo, kelnės buvo nusmukę iki kelių. Buvo prietema, koridoriuje šviesa nedegė, šviesa degė tik virtuvėje. Išeidamas dar R. R. klausė, ko jis į lovą neina, šis pakėlė ranką, pamurmėjo ir tiek. Išeinant žmonių nesutiko, buvo tamsu, kai išėjo kaltinamasis iš nukentėjusiojo buto, niekas kitas į butą nebuvo atėjęs, niekas neatėjo iki jam (V. Ž.) išeinant. Liudytojas parodė, kad jis išėjo į namų pusę. Galvojo, kad R. ant žemės guli dėl girtumo, nes jis buvo gyvas. Po to įvykio, po kaltinamojo paleidimo iš sulaikymo buvo atsitiktinai sutikęs kaltinamąjį. Kaltinamasis sakė, jei klausinės, sakyti tą patį, kad jis (kaltinamasis) trenkė nukentėjusiajam į galvą. Po įvykio du ar tris kartus buvo sutikęs A. S.. Jis sakė, kad bus blogai, jei nesakys, kaip jis liepė, bet kas bus, tai nesakė. Sakė, kad turi daug draugų. Liudytojas tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 1 tome 78-82 ir 83-84 bylos lapuose.

Liudytojas V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, prieš Naujuosius metus, parduotuvės „IKI“ patalpose, kuri yra (duomenys neskelbtini), pavakarėje susitiko su vyru, kurį vadina „(duomenys neskelbtini)“, tai A. S., iš pažįstamų sužinojo jo vardą ir pavardę, žino, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra „sėdėjęs“, o kai išėjo į laisvę, nuomojosi kambarį pas R. bute, (duomenys neskelbtini). Jam „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė eiti pas jį į butą atsigerti alaus, leido pernakvoti. Suprato, kad eis pas R.. Iš viso nusipirko 10 vnt. 1 litro talpos 7,5 proc. stiprumo „Cento“ alaus. 3 vnt. alaus butelius trise išgėrė prie upės, o kitus 7 vnt. butelius nusinešė pas R.į butą. P. R. į butą atėjo trise, tuo metu galėjo būti apie 17 val. Viso vakaro metu trise sėdėjo, niekas pas R. į butą užėjęs nebuvo. Trise sėdėjo virtuvėje, gėrė alų. Pasijautė girtas ir nusprendė eiti miegoti, A. S. jam parodė, kur jis gali eiti miegoti. Kol jie sėdėjo, jokių konfliktų tarp S. ir R. nekilo, R. buvo sveikas, nesužalotas. Pabudo nuo dunksėjimo. Atsikėlė ir girdėjo, kaip R. šaukė „ne ožys“, „ne ožys“, „aš tave taip nevadinau“. S. šaukė <...>. Po to dar girdėjo kaip R. sakė „ar tau geriau pasidarė“. Visą tą laiką buvo lovoje. Nėjo žiūrėti kas ten vyksta, nes bijojo A. S.. Pas jį į kambarį atėjo A. S., pasakė, kad „Mane pavadino ožiu ir aš trenkiau su galva R. ir pasipylė kraujas jam. Ką nori, gali eiti pažiūrėti, guli koridoriuje“. Jam pasakė, kad į jų konfliktus nesikiš. Po to girdėjo kaip A. S. iš buto išėjo. Visą tą laiką buvo lovoje, nėjo žiūrėti, kas vyksta. Dar prabuvo apie tris valandas ir išėjo iš R. namų. Išeidamas matė, kad koridoriuje ant grindų ant šono guli kruvinas R. Jis buvo apsirengęs, kelnės nusmukusios gal iki kelių, basas. R. buvo nusisukęs į sieną, matė, kad dalis veido kruvina. Išsigando, dar bandė kalbinti R., sakė jam eiti gulti į savo lovą. R. nieko nepasakė, tik sumurmėjo kažką. Suprato, kad jis dar gyvas, iš buto išėjo link savo namų. Po įvykio, A. S. sakė, kad jis policijai turi sakyti, jog A. S. R. sudavė su galva, t. y. liepė pasakyti policijai taip, kaip kad jis jam sakė. Jo išsigando, nes A. S. yra recidyvistas. Bijojo A. S., kad jo nesužalotų, kad nekerštautų dėl jo duodamų parodymų. Vakaro metu, kai jie trise sėdėjo, A. S. norėdamas paerzinti R., jam skambino. A. ne kartą yra priminęs, kad policijai sakytų, taip, kaip jis liepė sakyti iškarto po įvykio, t. y. kad jis girdėjo kaip jis davė su galva R., ir girdėjo kaip jis krito, priešingu atveju, A. S. sakė, kad jį sumuš, taip kaip R. sumušė, sakė turi daug draugų, kurie keršys. ( l tomas b. l. 78-84).

Iš 2017-03-29 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytojas V. Ž. patvirtino savo parodymus, kurių metu parodė, kambarį, kuriame jis, A. S. ir R. R. gėrė alkoholį; kambarį ir jame esančią lovą, kur jis (V. Ž.) miegojo ir nematė, kaip buvo sumuštas nukentėjusysis. Liudytojas V. Ž. parodė vietą koridoriuje, kur jis pamatė gulintį nukentėjusįjį, kai atsikėlė. Parodė, jog nukentėjusysis gulėjo ant dešinio šono veidu į sieną, išsitiesęs per koridorių, kelnės buvo numautos iki kelių (l tomas, b. l. 86-94).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. Mušinės žaizdos kaktoje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kojose, kraujo išsiliejimas po kietuoju abiejų galvos smegenų pusrutulių dangalu, galvos smegenų sumušimas, kairės akiduobės lūžis, kairio žandinio ančio sienelių lūžis, kairio skruostikaulio lūžis, kairės pusės 5-6-7-8 ir dešinės pusės 9-10-11-12 šonkaulių lūžiai, abiejų plaučių sumušimai, kraujo išsiliejimai į krūtinplėvės ertmes, kairio plaučio plyšimas R. R. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016-12-28.

2. Sužalojimai R. R. padaryti ne mažiau vienuolikos bukų trauminių poveikių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija.

3. Sužalojimai R. R. padaryti pašalinės jėgos poveikyje.

4. R. R. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų suspaudimo ir sumušimo bei daugybinių šonkaulių lūžių su kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėse bei abiejų plaučių sumušimu ir kairio plaučio plyšimo jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta (2 tomas, b. l. 131-132).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

2. R. R. mirė 2017-02-25 13:10 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

3. R. R. mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos, t. y. muštinės žaizdos kaktoje, odos nubrozdinimų ir poodinių kraujosruvų kojose, kraujo išsiliejimo po kietuoju abiejų galvos smegenų pusrutulių dangalu, galvos smegenų sumušimo, kairės akiduobės lūžio, kairio žandinio ančio sienelių lūžio, kairio skruostikaulio lūžio, kairės pusės 5-6-7-8 ir dešinės pusės 9-10-11-12 šonkaulių lūžių, abiejų plaučių sumušimo, kraujo išsiliejimo į krūtinplėvės ertmes, kairio plaučio plyšimo.

4. R. R. padaryti sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo mirtimi (2 tomas, b. l. 136-137).

Ekspertas G. S. tvirtino atliktų specialių tyrimų rezultatus ir parodė, jog nukentėjusysis R. R. visą laiką, nuo pristatymo į (duomenys neskelbtini) ligoninę 2016-12-29 11.30 val., ir po to, pervežus į (duomenys neskelbtini) ligoninę 2016-12-29 14.41 val., iki mirties dienos, tai yra iki 2017-02-25 13.10 val., visą laiką buvo gydomas dėl kūno sumušimo ir to pasekoje įvykusių veido kaulo lūžių, galvos smegenų sumušimo, galvos smegenų suspaudimo, dėl kraujo išsiliejimo po smegenų dangalais, krūtinės, abiejų pusių šonkaulių lūžių, plaučių plyšimo, abiejų plaučių sumušimo, kraujo išsiliejimo į krūtinplėvės ertmes. Gydymo eigoje būklė tai pagerėdavo, tai pablogėdavo, vėliau nukentėjusysis buvo grąžintas į (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugos skyrių, kur buvo prižiūrimas gydytojų, bet jo būklė blogėjo, visi trauminiai sužalojimai sukėlė sunkias komplikacijas ir mirtį. Visi sužalojimai padaryti vienu metu ir visi padaryti sužalojimai su mirtimi turi tiesioginį priežastinį ryšį. Nukentėjusiajam konstatuota 11 trauminių smūgių ir į galvą, ir į krūtinę. Tvirtino, kad smūgių buvo tikrai 11. Visi smūgiai buvo suduoti vienu metu, vienu laikotarpiu. Tai vienos nakties smūgiai. Mirtis įvyko dėl sužalojimų visumos, sužalojimų visuma sukėlė sunkias komplikacijas, tai yra mirties priežastis.

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2017-03-08 rašto matyti, kad R. R. 2016-12-29 Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje buvo nustatinėjamas alkoholio kiekis iškvepiamame ore, alkotesterio parodymai 0,67 promilės (2 tomas, b. l. 109).

Iš 2016-12-29 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) Kambario Nr. 1 centre rasti rudos spalvos avalynės pėdsako fragmentai. Prieškambario grindys gausiai suteptos rudos spalvos sukrešėjusiu skysčiu - krauju. Kraujo dėmės ant spintelių bei ant šaldytuvo. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, paimti rankų pėdsakai, biologiniai pėdsakai, 7 nuorūkos (l tomas, b. l. 14-23).

Iš 2017-01-11 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo sudarytas preliminarus planas - schema su bute esančių daiktų vieta. Plane - schemoje nurodytos rudos spalvos dėmių (panašių šį kraują) vietos, rudos spalvos (panašios į kraują) avalynės pėdsako fragmentai (l tomas, b. l. 24-44).

Iš 2017-01-25 tarnybinio pranešimo matyti, kad A. S. abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktai su abonementu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. R.: išeinantys praleisti skambučiai 2016-12-28 22:25:22 val., 22:25:24val., 22:25:57 val., 22:25:58 val. A. S. abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktai su abonementu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi M. K.: išeinantis skambutis 2016-12-29 01:38:12 val. 241 sek. trukmės, išeinantys praleisti skambučiai 03:16:14 val., 04:04:22 val., 04:05:14 val., įeinantys SMS 10:46:09 val., 11:06:02 val. A. S. abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktai su abonementu (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi D. K.: išeinantis skambutis 2016-12-28 08:58:02 val. 6 sek. trukmės, išeinantys praleisti skambučiai 08:58:20 val., 08:58:22 val., išeinantys skambučiai 2016-12-28 10:52:28 val. 164 sek. trukmės, 2016-12-29 01:17:24 val. 54 sek. trukmės, išeinantys praleisti skambučiai 2016-12-29 02:00:33 val., 02:00:34 val., išeinantys skambučiai 2016-12-29 02:01:21 val. 6 sek. trukmės, 03:15:52 val. 7 sek. trukmės. A. S. abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktai su abonementu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi R. J.: išeinantis skambutis 2016-12-29 01:44:12 val. 658 sek. trukmės (l tomas, b.l.123-124).

Iš Bendrojo pagalbos cento Alytaus skyriaus 2017-01-06 rašto matyti, kad 2016-12-29 10:53:53 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pateikta pokalbio garso įrašo kopija (2 tomas, b. l. 59).

Iš 2017-01-06 apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas garso įrašas, kuriame kalba pranešėjas M. K. ir Bendrojo pagalbos centro darbuotoja apie tai, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini) rastas sumuštas žmogus (2 tomas, b. l. 60-63).

Iš 2017-01-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje pateikti R. R. drabužiai – kelnės, megztinis, marškinėliai, apatiniai marškiniai (2 tomas, b.l.70-72).

Iš 2017-01-06 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti R. R. drabužiai, kuriais vilkėdamas buvo pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Ant megztinio nugarinės pusės yra trys raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Juodos spalvos marškinių priekinėje dalyje yra dvi raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, yra ant abiejų rankovių galų. Galinėje dalyje yra raudonos spalvos dėmė panaši į kraują. Pilkos spalvos kelnių yra raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Šviesiai rudos spalvos apatinių marškinių priekyje yra trijų didelių ir daug smulkių dėmių visuma raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Galinėje pusėje yra trys raudonos spalvos dėmės panašios į kraują: ant abiejų rankovių galų ir kairio peties dalyje (2 tomas, b. l. 73-78).

Iš 2016-12-29 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. S. pateikė striukę, batus ir mobiliojo ryšio telefoną (2 tomas, b. l. 87-88). Iš 2017-01-10 apžiūros protokolo matyti, jog mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA 2323c-2“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), įdėta Tele2 Pildyk SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b. l. 89-91).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant A. S. striukės (1,2 mėg.), dešinio bato (3,4 mėg.) ir kairio bato rastas žmogaus kraujas priklauso R. R. su 99,99999999999996% tikimybe. Ant A. S. dešinio ir kairio batų plaukų nerasta (2 tomas, b. l. 153-160).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. A. S. striukės priekio dėmė ir kairės rankovės dėmė, kuriose nustatytas (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini))) žmogaus kraujas (R. R. DNR profilis su 99,9999999999996 % tikimybe) susidarė kontakto metu su kraujuotu paviršiumi. Ant A. S. striukės yra ir kitų, panašių į kraujo dėmių, kurios galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu paviršiumi, ir tiškalų, kurie galėjo susidaryti kraujui užtyškant arba užlašant, užtiškimo arba užlašėjimo kryptis neužsifiksavo.

A. S. dešinio bato priekio dėmė ir pado dėmė, kuriose nustatytas (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) žmogaus kraujas (R. R. DNR profilis su 99,9999999999996 % tikimybe) susidarė kontakto metu su kraujuotu paviršiumi. Ant A. S. dešinio bato yra ir kitų, panašių į kraujo dėmių, iš kurių viena galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu paviršiumi ir tiškalas, kuris galėjo susidaryti kraujui užtyškant arba užlašant, užtiškimo arba užlašėjimo kryptis neužsifiksavo.

A. S. kairiojo bato pado dėmė, kurioje nustatytas (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) žmogaus kraujas (R. R. DNR profilis su 99,9999999999996% tikimybe) susidarė kontakto metu su kraujuotu paviršiumi. Ant A. S. dešinio bato yra ir kitų, panašių į kraujo dėmių, t. y. tiškalai, kurie galėjo susidaryti kraujui užtyškant arba užlašant, užtiškimo arba užlašėjimo kryptys neužsifiksavo (2 tomas, b. l. 168-173).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų tarnybos 2017-01-16 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. Avalynės pėdsakas, užfiksuotas paveikslėlyje IMG_2860, kambaryje ant grindų išklotų rudos spalvos dažytu kartonu, įvykio vietos apžiūros metu - dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, adr. (duomenys neskelbtini), gali būti tinkamas jį palikusios avalynės identifikavimui, pateikus konkrečius lyginamuosius pavyzdžius, grupinės priklausomybės nustatymui.

2. Du avalynės pėdsakai A, B, užfiksuoti paveikslėlyje IMG_2869, kambaryje Nr. 3, ant grindų, įvykio vietos apžiūros metu, gali būti tinkami juos palikusios avalynės identifikavimui, pateikus konkrečius lyginamuosius pavyzdžius, grupinės priklausomybės nustatymui.

Avalynės pėdsakas užfiksuotas paveikslėlyje IMG_2868, yra netinkamas jį palikusios avalynės identifikavimui (2 tomas, b. l. 177-179).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2017-04-06 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vienas avalynės pėdsako fragmentas pateiktas paveikslėlyje IMG_2860 ir du avalynės pėdsakų fragmentai A, B pateikti paveikslėlyje IMG 2869, apžiūrint įvykio vietą - dėl nužudymo, adresu (duomenys neskelbtini) yra palikti panašaus tipo avalyne, kaip ir tyrimui pateikta A. S. „WALKair“ avalynė (2 tomas, b. l. 185-187).

Analizuojant kaltinamojo A. S. parodymus, kuriuos jie davė viso proceso metu, matyti, jog jo parodymai, nebuvo nuoseklūs. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog R. nukrito veido puse ant grindų, bandė jį pakelti, iš nosies bėgo kraujas, tačiau R. pasakė, „palik mane čia“, jis (kaltinamasis) galvojo, kad greitąją pagalbą iškvies „(duomenys neskelbtini)“ ir išėjo iš buto, nuėjo pas A. B. (b. l. 138-139, 3 tomas). Taigi, kaltinamasis neparodė, jog nukentėjusįjį paliko sėdintį ant lovos, taip pat paminėtuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose kaltinamasis neparodė aplinkybės, jog ėjo susitikti prie turgaus su pažįstamu, kaip kad teigė teisme (b. l. 100-101, 4 tomas). 2017-03-02 įtariamojo apklausoje kaltinamasis A. S. dar kitaip parodė, o būtent: teigė, kad R. R. po pastūmimo nuvirto veidu į grindis metro atstumu nuo virtuvės durų, jis (kaltinamasis) priėjo ir bandė jį pakelti, R. pasakė, kad paliktų jį ramybėje, virtuvėje buvo tamsu, bet per kiemo apšvietimą matė, kad ant grindų ir ant R.paties yra daug kraujo; kai R. pasakė, kad paliktų jį ramybėje, jis (kaltinamasis) išėjo iš buto, kadangi išsigando, nes bijo kraujo, išeidamas paliko R. gulinį ant žemės; nors netoli yra ligoninė, ten nėjo, nes bijojo, kad praneš policijai ir turės nemalonumų; turguje prabuvo iki ryto, sekančią dieną nuėjo pas „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 148-149, 3 tomas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios apklausos metu dalyvavo jo gynėjas, apklausos protokolą pasirašė A. S. ir apklausoje dalyvavęs jo gynėjas, jokių prierašų prie apklausų protokolų nei jis, nei gynėjas neatliko, todėl nėra pagrindo manyti, kad A. S. parodymai buvo užfiksuoti netinkamai ar neišsamiai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodomos aplinkybės apie tai, kad jis pareigūnams sakė apie du asmenis, kuriuos sutiko įeinančius į nukentėjusiojo laiptinę ir kad tie asmenys galėjo sumušti nukentėjusįjį, kad būtent šios aplinkybės neužrašytos, teismo vertinamos siekimu sušvelninti savo padėtį. Kaltinamasis savo parodymų nenuoseklumo priežasčių negalėjo įtikinamai paaiškinti, todėl teismas kaltinamojo parodymų nenuoseklumą vertiną siekimu sušvelninti savo padėtį. Liudytojas V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog vakaro metu, kai jie trise sėdėjo, A. S. norėdamas paerzinti R., jam skambino. Šie liudytojo V. Ž. parodymai visiškai atitinka liudytojų M. K. ir I. Š. parodymus apie tai, jog kaltinamasis A. S. skambino M. K. tiek 2016-12-28, tiek 2016-12-29. Juolab, kad telekomunikacijų operatorių pateikti duomenys patvirtina A. S. abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktus su abonementu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. R. (išeinantys praleisti skambučiai 2016-12-28 22:25:22 val., 22:25:24val., 22:25:57 val., 22:25:58 val.); su abonementu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi M. K. (išeinantis skambutis 2016-12-29 01:38:12 val. 241 sek. trukmės, išeinantys praleisti skambučiai 03:16:14 val., 04:04:22 val., 04:05:14 val., įeinantys SMS 10:46:09 val., 11:06:02 val.); su abonementu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi D. K. (išeinantis skambutis 2016-12-28 08:58:02 val. 6 sek. trukmės, išeinantys praleisti skambučiai 08:58:20 val., 08:58:22 val., išeinantys skambučiai 2016-12-28 10:52:28 val. 164 sek. trukmės, 2016-12-29 01:17:24 val. 54 sek. trukmės, išeinantys praleisti skambučiai 2016-12-29 02:00:33 val., 02:00:34 val., išeinantys skambučiai 2016-12-29 02:01:21 val. 6 sek. trukmės, 03:15:52 val. 7 sek. trukmės); su abonementu 864538215, kuriuo naudojasi R. J. (išeinantis skambutis 2016-12-29 01:44:12 val. 658 sek. trukmės) (l tomas, b. l. 123-124). Kaltinamojo parodymai teisme, nepaneigia jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į aptartus liudytojų parodymus, specialisto išvadą ir paaiškinimus, rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų ir aptartų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis A. S. padarė nukentėjusiajam R. R. sužalojimus, sukėlusius jo mirtį, t. y. ne mažiau kaip 11 smūgių rankomis ir kojomis į galvos sritį ir kitas kūno vietas ir jo suduoti smūgiai buvo būtina sąlyga sukėlusi R. R. mirtį.

Nužudymą kaltinamasis A. S. padarė veikdamas netiesiogine tyčia - smurtaudamas suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, dėl panaudoto smurto intensyvumo numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 129 straipsnyje numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. kaltinamasis suduodamas smūgius R. R. į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, suprato, kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į R. R. gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę jam ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti – nužudė R. R., veikdami netiesiogine tyčia. Kaltinamojo A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Nukentėję R. R., I. J., A. R., A. R., L. R., L. R. reiškė ir neturtinės žalos civilinius ieškinius. R. R. prašė patenkinti 15 000 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį, o kiti nukentėjusieji R. R. vaikai kiekvienas atskirai reiškė po 3000 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį. Nukentėjusieji neturtinės žalos civilinį ieškinį grindė tuo, kad dėl sutuoktinio, tėvo mirties patyrė dvasinius išgyvenimus. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t. y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos nukentėjusiems buvo padaryta neturtinė žala – jie patyrė psichologinių išgyvenimų, todėl padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, į dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus.