Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-30 · Administracinė byla Nr. I-10244-596/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-30
Bylos Nr.
I-10244-596/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
A. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-10244-596/2015Proceso Nr. 3-61-3-03803-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjui A. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Č. skunde prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015-07-07 iki 2015-07-21, būdamas Lukiškių TI-K, kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių dėl ilgalaikio pasimatymo su tėvu ir motina suteikimo. Socialinės reabilitacijos darbuotojas pareiškėjo prašymą registruoti atsisakė ir nurodė, kad „pasimatymo negaus“. Pareiškėjas darbuotojui bandė paaiškinti, kad tokiais savo veiksmais Lukiškių TI-K pažeidžia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – ir BVK), tačiau darbuotojas nurodė, kad jam neįdomu, uždarė kameros duris ir nuėjo. Dėl tokių Lukiškių TI-K administracijos veiksmų patyrė didžiulę emocinę, psichologinę žalą, depresiją, stresą, apatiją, tapo dirglus, negali ramiai miegoti, dėl to jam teko kreiptis į Psichologinę tarnybą bei gydytoją psichiatrą, todėl prašo priteisti neturtinę žalą, kurią vertina 500 Eur (b. l. 1).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015-07-07, o 2015-07-21 išvyko į Alytaus pataisos namus. Laikotarpiu nuo 2015-07-08 iki 2015-07-16 buvo kameroje Nr. 310, tačiau su rašytiniais prašymais dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo į būrio viršininką nesikreipė. Laikotarpiu nuo 2015-07-16 iki išvykimo į pataisos namus, t. y. iki 2015-07-21, buvo kameroje Nr. 258. 2015-07-20 pareiškėjas įteikė kuruojančiam būrio viršininkui rašytinį prašymą dėl pasimatymo suteikimo, kuris buvo užregistruotas jo teikimo metu į Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) bei skundų registracijos žurnalą, pareiškėjas už šį prašymą pasirašė minėtame žurnale. Atkreipia dėmesį, kad užregistruotas rašytinis prašymas buvo nuneštas į Lukiškių TI-K Siuntų perdavimo biurą, kurį paėmė atsakingas darbuotojas.

Dėl kreipimosi į Psichologinę tarnybą nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi rašytiniu prašymu į Psichologinės tarnybos specialistus, 2015-07-20 buvo iškviestas į pokalbį, ką patvirtina 2015-09-08 Psichologinės tarnybos pažyma Nr. 24-6166, iš kurios matyti, kad pareiškėjas nėra pasižymėjęs išskirtiniais emociniais ir elgesio sunkumais.

Šalies argumentai

Dėl kreipimosi į Sveikatos priežiūros tarnybą (pas psichiatrą) nurodo, kad pareiškėjas 2015-07-20 registruotu prašymu kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl miego sutrikimo. Pažymėjo, kad 2015-07-21 pareiškėjas planine tvarka buvo užregistruotas gydytojo-psichiatro konsultacijai, tačiau tą dieną išvyko į Alytaus pataisos namus, todėl konsultacija neįvyko.

Dėl pasimatymų tvarkos nurodo, kad BVK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) nustato trumpalaikių pasimatymų skyrimo tvarką. Pasimatymų patalpų įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių IV skyriuje reglamentuojamas tik trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpų įrengimas, o ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimas nėra nustatytas. Ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nėra nustatyta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K vadovaujamasi Lukiškių TI-K direktoriaus 2011-12-09 įsakymu Nr. 1-145 patvirtintu „Asmenų, norinčių pasimatyti suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos aprašu“, kuris nustato asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarką. Apraše nurodyta, kad asmenys, norintys pasimatyti, turi ne vėliau kaip prieš 15 dienų suderinti pasimatymo datą, laiką trukmę, užsiregistruoti Lukiškių TI-K pasimatymo biure telefonu, paštu, raštu arba tiesiogiai atvykus. Pažymėjo, kad asmenys, norintys atvykti pasimatyti arba asmenys, kurie yra laikomi Lukiškių TI-K, pasimatymui gali registruotis ne ilgesniame nei 15 dienų laikotarpyje. Šiuo laikotarpiu galima registruotis tik vienam pasimatymui. Vėliau asmenys, kurie yra laikomi įstaigoje, kitam pasimatymui registruojami tik išnaudoję ankstesnį pasimatymą, kuriam buvo užregistravę. Jeigu asmuo užsiregistravo į pasimatymą ir negali į jį atvykti, tas asmuo privalo apie tai pranešti Lukiškių TI-K administracijai. Taip pat asmenys, kurie atvyko ir nori pasimatyti tą pačią dieną gali gauti pasimatymą jeigu yra laisvų vietų, kurios nebuvo užsakytos pagal išankstinį registravimą arba, jeigu kažkas atsisakė ir neatvyko į pasimatymą.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K negalėjo suteikti pareiškėjui jo prašomo pasimatymo, kadangi pats pareiškėjas dėl pasimatymo prašymą įteikė 2015-07-20, o iš Lukiškių TI-K išvyko 2015-07-21.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad nepakanka nustatyti, kad įstaigos darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais, jis nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, tai, kad jam buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, kitokie potyriai, kurie galėtų būti laikomi neturtine žala. Nesant priežastiniam ryšiui dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita (b. l. 10–13).

Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Pareiškėjo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015-07-07, o 2015-07-21 išvyko į Alytaus pataisos namus (b. l. 10–13). Laikotarpiu nuo 2015-07-08 iki 2015-07-16 pareiškėjas, būdamas gyvenamojoje kameroje Nr. 310, su rašytiniais prašymais dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė (b. l. 17). Pareiškėjas, būdamas gyvenamojoje kameroje Nr. 258, 2015-07-20 registruotu prašymu Nr. 2396 kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių ir psichiatrą dėl priklausančio pasimatymo nesuteikimo dėl Lukiškių TI-K darbuotojų kaltės, dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir miego sutrikimo (b. l. 21). Prašymas buvo užregistruotas jo teikimo metu į Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) bei skundų registracijos žurnalą, o A. Č. už šį prašymą pasirašė minėtame žurnale. Siuntinių perdavimo biure Prašymą pasirašytinai paėmė atsakingas darbuotojas (b. l. 16). Pareiškėjas planine tvarka 2015-07-21 buvo užregistruotas gydytojo psichiatro konsultacijai, tačiau tą pačią dieną išvyko į Alytaus pataisos namus (b. l. 24–25).

Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti neturtinę žalą grindžia dėl Lukiškių TI-K administracijos atsisakymo suteikti jam ilgalaikius pasimatymus su motina ir tėvu laikotarpiu nuo 2015-07-07 iki 2015-07-21.

Pažymėtina, kad pareiškėjo galimybė prašyti ilgalaikių pasimatymų bei šią teisę realizuoti tokius pasimatymus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka priklauso nuo pareiškėjo statuso, t. y. ar pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo nuteistojo ar suimtojo statusą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-05-24 nuosprendžiu baudžiamojo byloje Nr. 1-776-873/2012 pareiškėjas pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-06-28 nuosprendžiu baudžiamojo byloje Nr. 1-748-111/2012 pareiškėjas pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1, 2, 4 d., Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-01-15 nuosprendžiu baudžiamojo byloje Nr. 1-148-628/2012 pareiškėjas pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-07-07 iki 2015-07-21 buvo laikomas nuteistuoju.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

BVK 94 str. reglamentuoja nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis. Šio straipsnio 1 d. nustato, jog nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato BVK 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat leidžiamas su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba dviem telefoniniais pokalbiais (BVK 94 str. 3 d.). BVK 94 str. 8 d. nustatyta, kad pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) XVI skyriaus 102 p. nustatyta, jog pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą. Leidimą suteikti pasimatymą duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pareiškėjas, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu, t. y. nuo 2015-07-07 iki 2015-07-21, būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu suteikti ilgalaikį pasimatymą su motina ir tėvu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo pateiktas prašymas 2015-07-20 Lukiškių TI-K direktoriui ir psichiatrui dėl priklausančio pasimatymo nesuteikimo, dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir miego sutrikimo, negali būti vertinamas kaip pareiškėjo rašytinis prašymas suteikti ilgalaikį pasimatymą su motina ir tėvu, kadangi iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas jame tik išdėsto aplinkybes, tokias kaip Lukiškių TI-K darbuotojų kaltė, pasimatymo nesuteikimas, netinkamos kalėjimo sąlygos, dėl kurių pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, didžiulę emocinę ir psichologinę žalą, tapo dirglus aplinkai ir negali ramiai miegoti (b. l. 21). Pažymėtina, kad prašyme nėra nurodoma, ko konkrečiai prašo pareiškėjas (išskyrus prašymą registruoti 2015-07-20 pareiškėjo prašymą), iš esančios formuluotės „dėl man priklausančio pasimatymo nesuteikimo“ nėra aišku, kokios rūšies pasimatymas, t. y. trumpalaikis ar ilgalaikis pasimatymas, bei kokiu pagrindu ir su kokiais asmenimis nebuvo suteiktas pareiškėjui, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo 2015-07-20 prašymas negali būti laikomas prašymu Taisyklių 102 str. prasme, kuriuo prasideda ilgalaikio pasimatymo suteikimo procedūra.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyrius 2015-09-08 pažyma Nr. 24-6167 informavo Lukiškių TI-K direktorių, kad 2015-07-20 A. Č. įteikė Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui rašytinį prašymą dėl pasimatymo suteikimo, kuris buvo užregistruotas jo teikimo metu į Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) bei skundų registracijos žurnalą, ir perduotas į Lukiškių TI-K Siuntų perdavimo biurui. Teismo vertinimu, pažymoje yra klaidingai nurodoma formuluotė, kad pareiškėjas pateikė „rašytinį prašymą dėl pasimatymo suteikimo“, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus.

Pažymėtina, kad 2015-07-20 prašyme pareiškėjas yra nurodęs faktinę aplinkybę, kad į Lukiškių TI-K yra kreipęsis du kartus su prašymais dėl Lukiškių TI-K darbuotojų kaltės, dėl priklausančio pasimatymo nesuteikimo ir dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad be 2015-07-20 prašymo pareiškėjas ar jo artimieji kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, todėl pareiškėjo argumentas, jog kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, kad jam būtų suteiktas priklausantis ilgalaikis pasimatymas su motina ir tėvu, atmetamas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Lukiškių TI-K) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė