Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2013-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-190/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-01-09
Bylos Nr.
1A-190/2013
Teisminio proceso Nr.
1-851-00564-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė, Kęstutis Jucys (pran.), Linas Žukauskas
Nukentėjusysis
J. P., B. P.
Nuteistasis
N. T., V. J., T. G.
Advokatai
Stanislava Jorudienė
Kategorijos
  • 1.1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-190/2013Teisminio proceso Nr. 1-851-00564-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.2.14.1.2.; 1.2.14.4.2.; 1.2.14.10. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teisėjų: Reginos Gaudutienės, Lino Žukausko,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,nukentėjusiajai J. P.,gynėjams advokatams Stanislavai Jorudienei, Piotrui Orlovui,nuteistiesiems N. T., V. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų N. T. ir V. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto;pagal BK 181 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trims metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir N. T. paskirta subendrinta galutinė bausmė laisvės atėmimas trims metams. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. J. paskirta subendrinta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

V. J. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Iš N. T., V. J. ir T. G. solidariai priteista nukentėjusiesiems J. P. ir B. P. 300 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiems J. P. ir B. P. priteista kiekvienam po 500 Lt iš V. J. ir T. G., o iš N. T. – po 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš N. T., V. J. ir T. G. priteista po 266,67 Lt J. P. ir po 266,67 Lt B. P. atstovavimo išlaidoms atlyginti.

V. J. priklausantys 526,59 Lt, kurie saugomi Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, perduoti civilinio ieškinio bei advokato atstovavimo išlaidoms padengti.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas T. G., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nuteisimo negautas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. T. ir V. J. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, kartu su T. G., pasikėsino slapta pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į gyvenamąją patalpą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

N. T., V. J. ir T. G., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, 2011 m. liepos 24 d., apie 00 val. (duomenys neskelbtini) mieste, išlaužė namo rūsio lango stiklo paketą, kurio vertė 300 litų, taip įsibrovė į J. P. gyvenamąjį namą, iš kurio pasikėsino pagrobti materialines vertybes, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes suveikė namo apsaugos signalizacija, dėl ko jie išsigando ir iš nusikaltimo vietos pasišalino.

Be to, N. T. prievartavo didelės vertės turtą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

N. T. 2011 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslesnė data nenustatyta, savo namuose (duomenys neskelbtini) mieste, parašė grasinančio pobūdžio laišką, kuriame, neturėdamas teisėto pagrindo savo naudai atvirai vertė nukentėjusįjį B. P. perduoti jam 50 000 eurų (172 500 Lt), priešingu atveju, nesumokėjus nurodytos sumos, grasino fiziniu smurtu nukentėjusiojo šeimos nariams bei turto sugadinimu. N. T. 2011 m. rugpjūčio 5 d. šį laišką paliko (duomenys neskelbtini) mieste, prie B. P. darbovietės, apie tai telefonu pranešė jam (B. P.) ir tokiu būdu pastarajam perdavė laišką. N. T. taip pat prievartavo turtą 2011 m. rugpjūčio 2 d. ir rugpjūčio 5 d. kalbėdamas su B. P. telefonu.

Šalies argumentai

Nuteistasis N. T. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę ir nuosekliai parodė nusikaltimo aplinkybes. Apeliantas mano, kad ikiteisminio tyrimo metu tik jo dėka buvo išsiaiškinti nusikaltimai ir nustatytos aplinkybės, kuriomis šie nusikaltimai buvo padaryti. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme dėl to nuoširdžiai gailėjosi, todėl apygardos teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodo, kad visų nusikaltimų organizatoriumi ir sumanytoju buvo V. J. Būtent V. J. jam pasiūlė apvogti J. ir B. P. bei nurodė, kad žino, kaip patekti į namą, kaip atjungti signalizaciją, sakė, jog šie žmonės yra turtingi ir bus ką iš jų namų pavogti, nes jau anksčiau yra juos apvogęs. Tačiau vagystei nepasisekus, būtent V. J. jam pasiūlė parašyti laišką ir reikalauti iš B. P. pinigų bei nurodė, kad nukentėjusieji turi pinigų ir galės sumokėti reikalaujamą pinigų sumą. Jis ir V. J. sutarė, kokio turinio grasinančio pobūdžio raštelį parašys B. P., be to, V. J. padiktavo raštelio turinį, kurį jis (apeliantas) pasirašė juodraštyje, aptarė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Būtent V. J. jį įkalbinėjo rašyti grasinančio turinio raštelį, skambinti B. P., nes nukentėjusieji jį (V. J.) gerai pažinojo ir galėjo lengvai nustatyti jo tapatybę.

N. T. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodė jį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau mano, kad apygardos teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Skunde akcentuoja, kad po nusikaltimų padarymo suprato, jog blogai pasielgė, todėl nuoširdžiai gailisi ir padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti visas bylos aplinkybes. Po nusikaltimų padarymo jis bandė susitikti su nukentėjusiaisiais ir jų atsiprašyti, atlyginti jiems padarytą žalą, tačiau jie kategoriškai atsisakė kalbėtis su juo ir artimaisiais, atsisakė susitikti ir jį išklausyti. Apygardos teisme jis nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų. Po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nuosprendžiu priteistą visą turtinę ir neturtinę žalą bei proceso išlaidas pervedė į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Apelianto nuomone, ši aplinkybė turėtų būti pripažinta jam atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai sušvelninti bausmę. Nurodo, kad jis neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, baigė Klaipėdos Socialinių mokslų kolegiją ir įgijo specialybę, turi teisę vairuoti visų rūšių transporto priemones, visada siekė gauti darbą ir sąžiningai dirbti. Be to, nusikaltimus padarė spontaniškai, per trumpą laiką, juos sugalvojo ir suorganizavo ne jis (apeliantas), buvo tik vykdytojas arba padėjėjas, nes į gyvenamojo namo vidų nelindo, o tik stebėjo aplinką, be to, jo veiksmais nukentėjusiesiems nebuvo padaryta reali materialinė žala. Taip pat būtina atsižvelgti į turto prievartavimo padarymo aplinkybes ir realias pasekmes, nes toks turto reikalavimas faktiškai logiškai ir sveiku protu yra neįvykdomas, kadangi pats nežinojo, kaip būtų paimami pinigai, jeigu nukentėjusysis juos duotų, su V. J. nebuvo aptartos visos nusikaltimo pabaigimo detalės, pats jokių priemonių prieš nukentėjusiuosius nesiėmė ir nebūtų ėmęsis. Todėl mano, kad jam paskirta trijų metų laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principui, nes tai buvo gyvenimo klaida ir pamoka, žada ateityje nenusikalsti.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į BK 55 straipsnio nuostatą, kurioje nurodyta, jog pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Jis neteistas, padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos prie apysunkio nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo kategorijos. Apelianto nuomone, tik išskirtinais atvejais, esant atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad buvo anksčiau įtariamas padaręs vagystę iš namo. Pasak apelianto, apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis linkęs nusikalsti, jo asocialios nuostatos yra susiformavusios ir kad jį galima pataisyti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nes minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju, jis atsiprašė ir atlygino žalą. Teigia, kad į P. namą įsibrovė todėl, kad jį įkalbėjo kitas nuteistasis N. T., dėl pirmo nusikaltimo padarymo jis nebuvo nuteistas, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Apeliantas mano, kad yra pirmą kartą nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, todėl yra visos sąlygos taikyti BK 55 straipsnio nuostatas ir jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo apsvarstyti galimybę atidėti bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be to, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pasak apelianto, apygardos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, dirba, charakterizuojamas teigiamai, nukentėjusiesiems geranoriškai atlygino žalą. Be to, dėl intensyvių neigiamų išgyvenimų jam išsivystė vidutinio sunkumo depresija, todėl jam reikalingas gydymas ir kvalifikuota gydytojo psichologo pagalba.

Nukentėjusieji J. P. ir B. P. atsikirtime į apeliacinius skundus prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusieji atsikirtime nurodo, kad N. T. ir V. J. nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, todėl N. T. negali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Byloje nėra išimtinių aplinkybių, tik kurioms esant gali būti taikomos šio įstatymo nuostatos. Be to, nuteistasis klaidina teismą, nes ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai ir prisipažinimas nebuvo vienintelis veiksnys nulėmęs rezultatyvų ikiteisminį tyrimą ir nusikalstamų veikų atskleidimą. Tai, kad N. T. nuoširdžiai gailisi, bando atlyginti žalą, nėra pripažįstama išimtine aplinkybe. Pažymi, kad šiuo metu žala jiems neatlyginta, jokių pinigų negavo, todėl neaišku, ar N. T. sako tiesą (Kasacinės nutartys Nr. 2K-22/2008, 2K-7-371/2011, 2K-528/2012).

Taip pat pažymi, kad V. J. anksčiau buvo įtariamas padaręs vagystę iš jų namų, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nukentėjusieji jam atleido. Tačiau V. J. iš savo klaidų nepasimokė, jokių išvadų nepadarė, vėl kūrė planus juos apvogti ir reketuoti. Mano, kad tokie V. J. veiksmai nėra atsitiktinio pobūdžio ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismas V. J. teisingai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiųjų dukra V. dėl patikrto streso kelis kartus lankėsi pas psichologą ir neigiamas pasekmes jaučia iki šiol. Tai, kad V. J. nuoširdžiai gailisi, bando atlyginti žalą, turi specialybę nėra pripažįstamos išimtinėmis aplinkybėmis, todėl negali būti taikomos BK 55 straipsnio nuostatos (Kasacinė nutartis Nr. 2K-271-2010).

N. T., V. J. ir jo gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusioji prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų V. J. ir N. T. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir per griežtos bausmės paskyrimo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai).

Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. N. T. ir V. J. kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apygardos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad nukentėjusiesiems J. P. ir B. P. priteistina po 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau faktiškai priteisė tik po 4 000 Lt. (2 t., 79 b. l.). Pažymėtina, kad apeliacinio skundo sunkinančiais pagrindais nėra, todėl keisti ar kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo motyvus dėl neturtinės žalos priteisimo nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas apygardos teismo nuosprendį peržiūri tik atsižvelgdamas į paduoto apeliacinio skundo ribas. Nuteistieji N. T. ir V. J. apeliaciniuose skunduose neginčija įrodymų ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo, priteistų turtinės ir neturtinės žalos dydžių, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje.

Klaipėdos apygardos teismas, skirdamas N. T. ir V. J. bausmes, atsižvelgė į jų asmenybę, šeiminę padėtį, padarytų nusikalstamų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 75 straipsnio normas ir nepakankamai įvertino nuteistųjų N. T. ir V. J. asmenybes bei jų pavojingumą visuomenei, todėl paskyrė aiškiai per griežtas bausmes.

Pažymėtina, kad BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijose taip pat numatytos alternatyvios bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, t. y. viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, tačiau pirmosios instancijos teismas jų taikymo galimumo ir efektyvumo nesvarstė bei nemotyvavo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pažymi, kad N. T. yra gimęs XXXX metais, t. y. labai jauno amžiaus, neteistas (1 t., 104 b. l.), administracine tvarka nebaustas (1 t., 108 b. l.), psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas (1 t., 105 b. l.), jam suteiktas Vadybos ir verslo administravimo profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir vadybininko kvalifikacija (2 t., 21 b. l.), darbe charakterizuojamas tik teigiamai (2 t., 22 b. l.). N. T. po nuosprendžio paskelbimo pervedė į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą nukentėjusiesiems priteistą žalą (3 t., 81 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji proceso metu kategoriškai atsisakė bendrauti su nuteistuoju, todėl jis neturėjo realios galimybės betarpiškai atlyginti žalą, todėl priteistos žalos pervedimas į teismo sąskaitą laikomas kaip žalos atlyginimas savo noru, todėl pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinis teismas taip pat iš dalies sutinka su N. T. skundo argumentais, kad turto prievartavimo metu nukentėjusiesiems nebuvo padaryta reali materialinė žala, nes nebuvo sukurtas mechanizmas, kaip būtų paimami pinigai, jeigu nukentėjusysis juos duotų, nepaneigta apelianto versija, ar nuteistasis būtų emęsis realių grasinimo priemonių. Tačiau atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad turto prievartavimas yra baigtas nusikaltimas nuo reikalavimo perduoti turtą pareiškimo momento, todėl aukščiau paminėtos aplinkybės nėra įrodinėjamos. Visos šios aplinkybės rodo, kad N. T. padaryti nusikaltimai nėra tokio sunkumo, o nuteistasis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant tik laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos manymu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas N. T., net ir atsižvelgiant į tai, kad yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiųjų atsikirtime nurodytomis aplinkybėmis dėl nepatogumų, emocinio streso ir psichologinių problemų, patirtų po nusikaltimų padarymo, tačiau jos negali būti lemiamos sprendžiant bausmės klausimą. Todėl kolegija mano, kad N. T. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir bausmė pagal BK 181 straipsnio 3 dalį švelnintina, paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad N. T. nusikalto pirmą kartą, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiesiems žalą, už apysunkio ir baudžiamojo nusižengimo padarymą jam skiriamos alternatyvios su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Taip pat N. T. nustatomi papildomi įpareigojimai, t. y. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 24 val. vakaro iki 6 val. ryto (BK 48 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 dalies 1 punktas.

BK 55 straipsnyje nurodyta, jog pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad V. J. buvo anksčiau nusikaltęs, t. y. buvo padaręs vagystę iš nukentėjusiųjų P. namo, tačiau baudžiamoji byla buvo nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius (1 t., 156-157 b. l.). Pasak apygardos teismo, tai leidžia daryti išvadą, kad V. J. nusikalstamos veikos šioje baudžiamojoje byloje nėra atsitiktinio pobūdžio, t. y. jis linkęs nusikalsti, jo asocialios nuostatos yra susiformavusios, todėl jį galima pataisyti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka tik iš dalies. Nors baudžiamoji byla V. J. buvo nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius, tačiau laikoma, kad jis yra neteistas. Tokiu atveju kaltininkui gali būti taikomos BK 55 straipsnio nuostatos. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik aukščiau paminėta aplinkybė neduoda pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog V. J. yra linkęs nusikalsti, nes apygardos teismas nepakankamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei nuteistojo asmenybę. Byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme patikrintais įrodymais nustatyta, kad V. J. gimė XXXX metais, t. y. labai jauno amžiaus, padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, t. y. pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis) ir padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 187 straipsnio 3 dalis), neteistas, dirba, gyvenamojoje vietoje ir darbe charakterizuojamas tik teigiamai (1 t., 136 b. l., 2 t., 27-28, 30-33, 3 t., 13 b. l.), jam reikalinga psichologo pagalba (3 t., 8 b. l.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. J. po nuosprendžio paskelbimo pervedė į B. P. sąskaitą priteistą žalą, dėl to nukentėjusieji jam jokių pretenzijų neturi (3 t., 12 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nukentėjusieji atsisakė bendrauti su nuteistuoju, todėl jis neturėjo realios galimybės betarpiškai atlyginti žalą, todėl priteistos žalos pervedimas į nukentėjusiojo sąskaitą po nuosprendžio priėmimo laikomas kaip žalos atlyginimas savo noru, todėl pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas V. J. už apysunkio nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą teisingai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, tačiau nesvarstė galimybės jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. BK 75 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be to, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, V. J. padarytos nusikalstamos veikos nėra sunkios, o pats nuteistasis nėra tiek pavojingas, kad jam turėtų būti taikoma reali laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos manymu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas V. J., net ir atsižvelgiant į tai, kad jis baustas administracinėmis nuobaudomis, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Todėl atsižvelgiant aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog V. J. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant. Taip pat V. J. nustatomi papildomi įpareigojimai, t. y. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ir būti namuose nuo 24 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti:

N. T. ir V. J. pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jie atlygino nukentėjusiesiems J. P. ir B. P. žalą.

V. J. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį paskirtą subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos ir būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 24 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, V. J. į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laikotarpį nuo 2011 m. spalio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 16 d., vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

N. T. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal:

BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę pakeisti laisvės apribojimu vieneriems metams; BK 187 straipsnio 3 dalį paskirtą 30 parų areštą pakeisti laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; BK 181 straipsnio 3 dalį paskirtą laisvės atėmimą trims metams, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pakeisti laisvės apribojimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir N. T. nustatyti subendrintą galutinę bausmę laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 24 val. iki 6 val. ryto.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis JucysTeisėjai Regina GaudutienėLinas Žukauskas