Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam F. S. (F. S.) ir jo gynėjui advokatui Eugenijui Markevičiui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje F. S. (F. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB ,,L.“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

F. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2020 m. rugsėjo 18 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), esančiame name, žodinio konflikto su žmona S. S. metu, dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius S. S. į veidą ir dešinę ranką, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. S. fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais F. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 23 d. liudytoja apklausta G. B. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. nuėjo pas dukrą S. S., nes buvo dukros gimtadienis. Apie 12.00 val. susėdo prie stalo – ji, dukra ir jos sesuo L. Š., gėrė šampaną ir raudoną vyną. Apie 16.00 val. namo sugrįžo žentas F. S., kuris prie jų kompanijos neprisijungė, tik pasisveikino ir nuėjo. Žentas pas jas atėjo maždaug po pusvalandžio, ji pati pasiūlė atsisėsti prie stalo ir įpylė vyno. Tarp dukros ir žento kilo žodinis konfliktas, net negali pasakyti, dėl ko. Konfliktą pradėjo žentas, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tada dukra jam pasakė, kodėl turi kentėti ir paskambins jo mamai. Paskambinusi žento mamai, pasakė „pasiklausykit kokiais žodžiais kalba jūsų sūnus“. Žentas rėkė, kad mama jos nesiklausytų, tada stvėrė telefoną dukrai iš rankų ir metė į grindis, telefonas sudužo. Dukra nuėjo į virtuvę, iš paskos nuėjo keikdamasis necenzūriniais žodžiais žentas, tada iš paskos žento nuėjo ir ji. Žentas pradėjo keiktis ant jos, griebė dukrą už rankos, mosikavosi rankomis, pataikė dukrai į veidą, matė kraują. Žentas dukros atžvilgiu elgėsi agresyviai, smurtavo. Ji pati bandė raminti žentą švelniais žodžiais, glostė, tuo metu stovėjo tarp jų, veidu į žentą, todėl visų jo suduotų smūgių nematė. Po to žentas ją pastūmė ir ji nukrito nugara ant grindų, daugiau nieko neatsimena, prarado sąmonę. Žentui neturi jokių pretenzijų. Dukra jai sakė, kad žentas ir anksčiau smurtavo prieš ją, kai išgeria jis tampa agresyvus. Pernai dėl smurto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis nutrauktas, kiek žino, jie susitaikė. Ji į dukters gyvenimą nesikiša (b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 21 d. liudytoja apklausta L. Š. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. apie 11.00-12.00 val. S. S. pakvietė ją ir seserį G. B. švęsti gimtadienį. Susitiko su G. B. ir kartu nuėjo pas S. S., ten nuo 12.00 val. iki 16.00 val. gėrė šampaną ir raudoną vyną, visos kartu išgėrė vieną butelį šampano ir nepilną butelį raudono vyno. Svetainėje ji kartu su G. B. sėdėjo ant sofos, o S. S. sėdėjo ant kitos sofos priešais. Apie 16.00 val. iš darbo sugrįžo S. S. vyras F. S., kuris praėjo pro svetainę, pasisveikino su jomis ir net nestabtelėjęs nuėjo. F. S. sugrįžo maždaug po pusvalandžio ir atsisėdo ant sofos šalia G. B.. F. S. pradėjo priekaištauti jai ir G. B., kad su juo nepasisveikino. G. B. pradėjo raminti F. S., sakė, kad pasisveikino, pasiūlė jam įpilti vyno. S. S., pamačiusi, kad F. S. kažkuo nepatenkintas, pasakė, kad jo čia niekas nekvietė. Tada F. S. supyko, pradėjo visokiais keiksmažodžiais ir negražiais žodžiais įžeidinėti S. S.. Tada S. S. surinko F. S. mamos numerį ir pasakė, kad pasiklausytų kaip jos sūnus keikiasi jos atžvilgiu. Toks S. S. elgesys dar labiau supykdė F. S., kuris pradėjo šaukti, kad mama nesiklausytų. Pokalbis telefonu nutrūko, tada S. S. dar kartą surinko F. S. mamos numerį. Tai išgirdęs F. S. pašoko nuo sofos ir stvėrė iš S. S. rankų telefoną ir visa jėga numetė telefoną ant grindų. Telefonas sudužo. Tada S. S. sušuko „duok telefoną, kviečiam policiją“. S. S. paėmė mamos G. B. telefoną ir nubėgo į už sienos esantį koridorių, jai iš paskos nubėgo F. S.. Jų nematė, tik girdėjo garsus, panašius į stumdymąsi. Jiems iš paskos nuėjo ir G. B., girdėjo, kaip G. B. ramino F. S.. Ji pati visą laiką sėdėjo ant sofos ir nieko nematė, tik girdėjo, išgirdo kaip S. S. riksmą greičiau kviesti policiją, tada nubėgo pas juos. F. S. jau nebuvo, G. B. gulėjo nugara ant grindų, o S. S. bandė ją kelti. Pamatė, kad S. S. prie lūpų kraujas (bėgo iš lūpos), taip pat kraujo lašais buvo ištepta šviesi S. S. suknelė. Pakėlę G. B., pasodino ant sofos. G. B. skundėsi kairės rankos skausmu, sakė, kad po nukritimo nieko neprisimena, kas buvo. S. S. paskambino pagalbos telefonu. Greitai atvažiavo policijos pareigūnai. Anksčiau yra mačiusi, kad F. S. kai išgeria tampa agresyvus ir pradeda priekabiauti prie S. S., tačiau tokį agresyvų F. S. matė pirmą kartą. Smūgių nematė, matė, kad S. S. buvo praskelta lūpa, kitų sužalojimų nematė, konflikte nedalyvavo. Žodinį konfliktą pradėjo F. S. (b. l. 37).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. rugsėjo 18 d. 19.18 val. Bendrajame pagalbos centre (toliau – ir BPC) gautas S. S. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras F. S. ką tik trenkė pranešėjai, jos motinai. Motinai kraujuoja burna. GMP atsisako. Vyras pasišalino savo automobiliu „Volvo“, nežino valstybinių numerių ir spalvos. Namuose (duomenys neskelbtini) metų sūnus. 2020 m. rugsėjo 19 d. 00.50 val. BPC gautas S. S. pranešimas, kad grįžo pranešėjos vyras, jai grasina. Namuose vienas vaikas (b. l. 5–6).

Motyvuojamoji dalis

2020 m. rugsėjo 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. iš S. S. buvo paimtas pareiškimas, ji buvo apklausta ir apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), namo durys šarvuotos su įleidžiama spyna, pro jas patenkama į prieškambarį, po dešine spinta, dvi sofos, stalas, šioje vietoje įvyko įvykis. Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 12–19).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo apžiūrėta nukentėjusiosios S. S. dešinė ranka. Ant dešinio dilbio yra žalsvos spalvos kraujosruva 6 cm x 4 cm. Ant dešinio žasto, arčiau peties, žalsvos spalvos kraujosruva 2 cm x 2 cm. Ant dešinio žasto, arčiau alkūnės, žalsvos spalvos kraujosruva 2 cm x 1,5 cm. Daugiau sužalojimų, kraujosruvų, nubrozdinimų, nenustatyta. Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 41–45).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. spalio 1 d. buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios S. S. pateiktas įvykio metu sudaužytas juodos spalvos MRT „Xiaomi Mi8 Lite 128GB“ ir jo įsigijimo dokumentas. Telefonas sudaužytas į 3 atskiras dalis. MRT dalys deformuotos. Ekranas suskilęs, taip pat skilę ir galiniai dangteliai. MRT neįsijungia. Apžiūrėjus garantinę pažymą nustatyta, kad ryšio įrangos vertė – 329 Eur, pardavimo data – 2019 m. sausio mėnesis, garantinė pažyma S. S. vardu. Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 46–50).

Iš 2020 m. spalio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas BPC pateiktas skambučio garso įrašas „2020_09_18_19_18_08_37068407390“. Pokalbis vyksta tarp BPC darbuotojo ir pranešėjos (S. S.). Pokalbio metu S. S. nurodo, kad buitinio konflikto metu, kaip mano neblaivus vyras F. S. trenkė jai, mamai ir visiems, dantys kraujuoti, GMP nereikia. F. S. pabėgo su automobiliu „Volvo“, kuris registruotas jo vardu, valstybinių numerių, spalvos nežino (b. l. 52–53).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo F. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais, t. y. paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios S. S., liudytojų Ž. A., G. B. ir L. Š. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, apžiūrų protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga, patvirtina, kad kaltinamojo F. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, 2020 m. rugsėjo 18 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), esančiame name, žodinio konflikto su žmona S. S. metu, dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius S. S. į veidą ir dešinę ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Taigi F. S. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, F. S. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pareikštas kaltinamojo F. S. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir paskirti laiduotoju G. P..

Prašyme nurodoma, jog F. S. atitinka visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas. Savo kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje nedaryti nusikalstamų veikų. Nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, dirba, su sutuoktine susitaikė ir jos atsiprašė. Nukentėjusioji neturi jam jokių pretenzijų ir palaiko kaltinamojo prašymą. Galimas laiduotojas G. P. neteistas ir neturi administracinių nuobaudų, verčiasi individualia veikla – automobilių remontu, stiklų statymų. G. P. pasižymi atsakingumu ir darbštumu, konfliktus ir kilusiais problemas sprendžia taikiai, ieškant abiem šalims tinkamo kompromiso. F. S. yra autoritetas. Pažįstami yra daugiau nei 20 metų, sutaria labai gerai, vienas kitu pasitiki.

Laiduotojas G. P. savo prašyme dėl kaltinamojo F. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad F. S. pažįsta daugiau nei 20 metų. F. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo atsiprašė savo sutuoktinės ir nuoširdžiai gailisi, sutuoktinė jam atleido. Jis pats yra neteistas ir neturi administracinių nuobaudų, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą – automobilio stiklų keitimas. Prašo atleisti F. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą, nes yra įsitikinęs dėl savo teigiamos įtakos F. S., bei laiduoja, kad F. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis nurodė, jog su G. P. turi bendrus užsiėmimus, kartu remontuoja automobilius, labai seniai yra pažįstami, jis geriausias draugas, geras žmogus. G. P. jam yra autoritetas.

Nukentėjusioji S. S. teisiamojo posėdžio metu sutiko su laidavimu, nurodė, kad G. P. yra žinoma ši situacija ir ankstesni atvejai. Tai yra geriausias jos vyro draugas, jį pasirinko laiduotoju, matyt, kaip autoritetą.

G. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su F. S. jau virš 20 metų bendrauja. Juos susiejo techniniai darbai. F. S. remontuoja automobilius, jų variklius, o jis keičia automobilių stiklus. Kai vaikai maži būdavo, važiuodavome kartu žiūrėti džipų varžybų, nes turėjo tokią aistrą. Paaugus vaikams, tarp jų liko bendri interesai, dažnai, kai reikia pagalbos, padeda, patarimais, fiziškai, draugauja. Apie šeiminius santykius bendraudavo, pasidalindavo tuo susitikę, pasišnekėdavo. Susitinka kelis kartus per savaitę. F. S. įsiklauso jo nuomonės. Jo nuomone, jeigu jis su žmona susitarė, tikisi, kad to daugiau nebus. Jam žinoma ir šita, ir ankstesnė situacijos. Jis pats yra prieš smurtą, o ypač prieš smurtą prieš moteris. Kalbėjo su F. S. apie šiuos atvejus. Kaip draugas pasakė tiesą. F. S. reagavo gan pozityviai. Mano, kad galėtų daryti teigiamą įtaką jo tolimesniems veiksmams. Dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, keičia automobiliams stiklus. Jo uždarbis šiuo metu yra sumažėjęs, prašo paskirti jį laiduotoju be užstato.

BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, bei yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 ir 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis F. S. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. F. S. anksčiau nebuvo teistas, taigi jis šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, nukentėjusiosios atsiprašė ir ši jam atleido, susitarė dėl turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji civilinio ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atsisakė.

Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, kaltinamasis yra neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (b. l. 63, 69–70), vienerių metu laikotarpiu baustas administracine tvarka vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta bauda sumokėta, nuobauda galioja (b. l. 62). Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamojo ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Įvertinus ir kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis, vedęs, charakterizuojamas teigiamai, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad F. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis, G. P., kuris prašė perduoti F. S. jo atsakomybei pagal laidavimą, yra bendraamžis, neteistas, per pastaruosius metus nebaustas administracine tvarka, dirba, yra kaltinamojo geras pažįstamas, draugas ir autoritetas, dažnai bendrauja ir palaiko artimus ryšius. Teismo vertinimu, G. P. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, tai, kad kartu aptaria problemas, juos sieja tarpusavio supratimas, pagarba ir pasitikėjimas, bei ilgalaikis ryšys su kaltinamuoju, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad jis gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, t. y. yra vertas teismo pasitikėjimo.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam F. S. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis F. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą be užstato (įvertinus paminėtas ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, pobūdžio, pasekmių, kurios nėra sunkios, kaltinamojo asmenybės bruožus, jį charakterizuojančius duomenis, atsiradusią pareigą atlyginti žalą nukentėjusiajai, kaltinamojo ir laiduotojo turtinę padėtį), o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1 – 4 d., BPK 303 str. 4 d.).

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu bei BK 72² straipsniu, teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Atsižvelgus į tai, kad F. S. nusikalto smurtaudamas prieš savo šeimos narį, dėl to teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo pricipo įgyvendinimui jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.) šiuo atveju neskirtina, kadangi dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose šiuo atveju labiau individualizuoja baudžiamąją atsakomybę, be to, kaltinamasis įpareigotinas atlyginti žalą tiesiogiai nukentėjusiajai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 329 Eur turtinės žalos (dėl sudaužyto telefono, pridėta sąskaitos kopija) ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pripažinta civiline ieškove (b. l. 25–27, 29).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji patvirtino, kad taikosi su vyru ir bandys būti kartu, todėl jai pakaktų, kad jis atlygintų tik sudaužyto telefono kainą ir ieškinio pateikimo išlaidas, civilinio ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisako, o kaltinamasis sutiko su tuo.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. S. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo (sudaužyto telefono) yra pagrįsta, įrodyta byloje pateiktais duomenimis, su ja sutiko ir kaltinamasis F. S., todėl ji tenkintina ir žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo. Pažymėtina, jog civilinio ieškinio parengimo ir pateikimo (bylinėjimosi) išlaidos šiuo atveju nebuvo pagrįstos jokiais duomenimis, nenurodyta ir prašoma suma, todėl šios dalies civilinio ieškinio tenkinti nėra pagrindo.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83–84) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašu, saugomas prisegtame voke prie bylos galinio viršelio vidinės dalies, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

F. S. (F. S.) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojo G. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą F. S. (F. S.) atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti F. S. (F. S.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš F. S. (F. S.) priteisti S. S. naudai 329 Eur (trijų šimtų dvidešimt devynių eurų) turtinės žalos atlyginimą.

F. S. (F. S.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašu, saugomą prisegtame voke prie bylos galinio viršelio vidinės dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti F. S. (F. S.) ir G. P., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.