Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-28 · Administracinė byla Nr. eI-1516-643/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-28
Bylos Nr.
eI-1516-643/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04431-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
A. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1516-643/2017Proceso Nr. 3-61-3-04431-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 41, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 EUR neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vilniaus PN 2016-03-30 nutarimu Nr. 28-285(1) jam buvo paskirta nuobauda – 12 mėn. perkėlimas į drausmės grupę, už morfino naudojimą. Kalėjimų departamentas 2016-07-12 įsakymu Nr. 6 panaikino Vilniaus PN 2016-03-30 nutarimą Nr. 28-285(1), todėl pareiškėjas teigia, kad nurodyta nuobauda jam buvo paskirta neteisėtai, nesant tam jokio pagrindo – jo šlapime narkotinių medžiagų nebuvo rasta.

Pasak pareiškėjo dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų jis 2016-03-30–2016-07-12 laikotarpiu jautė neapykantą, stresą, pažeminimą, patyrė neigiamų emocijų, socialinių ryšių pablogėjimą. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus PN, 2016-03-30 skirdamas jam nuobaudą, piktnaudžiavo savo valdžios padėtimi, todėl privalo atlyginti žalą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus PN direktoriaus 2016-03-30 nutarimu Nr. 28-285(1) pareiškėjui drausminė nuobauda buvo paskirta už du pažeidimus: 2016-03-19 psichiką veikiančių medžiagų vartojimą ir 2016-03-30 atsisakymą vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus bei atvykti 2016-03-30 į Drausmės komisijos posėdį. Pasak Vilniaus PN, šiame posėdyje pareiškėjo dalyvavimas buvo privalomas, tačiau pareiškėjas kategoriškai atsisakė tai daryti.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad 2016-03-19, apie 15.40 val., įtarus, jog pareiškėjas gali būti apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, jis buvo nuvestas atlikti tyrimą greitąja tyrimo priemone (testu). Atlikus tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas (morfiną). Pareiškėjas 2016-03-19 su greito tyrimo išvada nesutiko, todėl jo šlapimo mėginys buvo nusiųstas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratoriją (toliau – ir Toksikologijos laboratorija).

Vilniaus PN atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2016-03-23 sutiko su 2016-03-19 greito tyrimo priemonės rezultatu, taip pat 2016-03-29 apsvaigimo nustatymo akto 15 punkte („Iš toksikologijos laboratorijos gauta tyrimo išvada”) grafoje „Su išvada susipažinau ir sutinku/nesutinku“ įrašė „sutinku“ bei tai patvirtino savo parašu.

Vilniaus PN nurodo, kad Toksikologijos laboratorijoje, 2016-04-22 atlikus pareiškėjo šlapimo tyrimą, jo šlapime opiatų ir etilo alkoholio nebuvo rasta.

Pareiškėjas, gavęs Toksikologijos laboratorijos išvadą, Vilniaus PN direktoriaus 2016-03-30 nutarimą Nr. 28-285(1) 2016-05-04 apskundė Kalėjimų departamento direktorei, kuri 2016-07-12 įsakymu Nr. 6 panaikino Vilniaus PN direktoriaus nutarimą.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2016-03-19 ne pirmą kartą buvo įtartas narkotinių medžiagų vartojimu (2014-09-01 ir 2016-03-04 buvo nustatyta, kad pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas), 2016-03-19 pareiškėjo apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų buvo nustatytas greitojo tyrimo priemone, kuri pasižymi labai aukštu rezultatų patikimumu, ir tai buvo pagrindas taikyti pareiškėjui drausminę nuobaudą, juo labiau, kad pareiškėjas 2016-03-23 prašyme Nr. 29-249(4) nurodė, kad sutinka su greitos tyrimo priemonės parodymais, nustatytais 2016-03-19.

Pareiškėjo elgesys buvo svarstytas 2013-03-30 drausmės komisijoje, kuri įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes bei faktą, jog svarstymo metu pareiškėjas turėjo net 64 galiojančias nuobaudas, surašė teikimą dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 10-55(1). Pareiškėjas kategoriškai atsisakydamas dalyvauti Drausmės komisijos posėdyje pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 1, 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Neatvykęs į Drausmės komisijos posėdį pareiškėjas paaiškinimo dėl 2016-03-19 galimo narkotinių medžiagų vartojimo nepateikė.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas nesutinka su pareiškėjo reikalavimu priteisti neturtinę žalą, nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos buvimo fakto ir priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos, sprendžiant dėl jam tariamai buvusio poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą Vilniaus PN direktoriaus 2016-03-30 nutarimu Nr. 28-258(1) nepagrįstai konstatavus, kad pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas ir už tai paskyrus nuobaudą – 12 mėn. perkėlimą į drausmės grupę.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo 2016-03-19 akte Nr. 59 nurodyta, kad 2016-03-19, 15.40 val., atlikus pareiškėjo neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo tyrimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas – morfiną. Pareiškėjas 2016-03-19 su greitojo tyrimo priemonės (testo) rezultatais nesutiko ir tai patvirtino savo parašu.

Pareiškėjas 2016-03-23 prašymu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių ir informavo, kad sutinka su 2016-03-19 atlikto greitojo tyrimo rezultatais, nurodė, kad vartoja narkotines medžiagas ir daro pažeidimus, todėl prašė skirti jam nuobaudą – 6 mėn. drausmės grupėje.

Pareiškėjas 2016-03-29 parašu 2016-03-19 Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. 59 patvirtino, kad sutinka su išvados rezultatais.

Vilniaus PN drausmės komisija 2016-03-30 teikimu Nr. 10-551(1) už 2016-03-19 bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą pataisos namų direktoriui pasiūlė pareiškėjui paskirti nuobaudą – 12 mėn. drausmės grupėje.

Vilniaus PN direktorius 2016-03-30 nutarimu Nr. 28-258(1) konstatavo, kad pareiškėjas 2016-03-19 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – vartojo psichiką veikiančias medžiagas (morfiną), atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus ir atvykti į 2016-03-30 10 val. Drausmės komisijos posėdį, tokiais savo veiksmais pažeidė BVK 12 straipsnio 1, 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą, todėl skyrė pareiškėjui nuobaudą – 12 mėn. perkėlimą į drausmės grupę.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorija, 2016-04-22 atlikusi 2016-03-19 iš pareiškėjo paimto šlapimo tyrimą, nustatė, kad pareiškėjo šlapime opijatų ir etilo alkoholio nerasta.

Kalėjimų departamento direktorius 2016-07-12 įsakymu Nr. N-6, panaikino Vilniaus PN direktoriaus 2016-03-30 nutarimą Nr. 28-258(1).

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas bei principus nustato BVK. Pagal BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus bei įsakymus.

Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos įtvirtintos BVK 110 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pagal BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Toksikologijos laboratorijoje 2016-03-19 paimtame pareiškėjo šlapimo mėginyje nenustačius opiatų ir etilo alkoholio, Vilniaus PN direktoriaus 2016-03-30 nutarimu Nr. 28-258(1) už nurodytų medžiagų 2016-03-19 vartojimą buvo nubaustas nepagrįstai ir galimai dėl to patyrė neigiamų išgyvenimų, kuriuos būtų galima pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Kita vertus, valstybės civilinei atsakomybei kilti yra būtina ir trečioji sąlyga – priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus PN 2016-03-19 panaudojus greitąją turimo priemonę (testą) nustatyta, jog pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias priemones. Pataisos įstaigos atlikto tyrimo išvadas patvirtino ir pareiškėjo Vilniaus PN direktoriui adresuotas 2016-03-23 rašytinis prisipažinimas, kad 2016-03-19 pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas, be to, pareiškėjas savo parašu 2016-03-29 patvirtino, kad sutinka su Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo 2016-03-19 akto Nr. 59 išvada.

Aukščiau nurodyti duomenys buvo žinomi pareiškėjo atsakomybės klausimo Vilniaus PN Drausmės komisijoje svarstymo metu ir Vilniaus PN direktoriaus 2016-03-30 nutarimo Nr. 28-258(1) priėmimo metu bei vienareikšmiškai patvirtino, kad pareiškėjas 2016-03-19 pažeidė bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus – draudimą be gydytojo leidimo vartoti medikamentus, naudoti toksines priemones. Teismo vertinimu, pareiškėjui pripažinus kaltę ir nesant priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, Vilniaus PN 016-03-30 nutarimas Nr. 28-258(1) buvo logiškas ir atitiko sprendimo priėmimo metu buvusius faktinius duomenis.

Vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Nurodyto reglamentavimo prasme, nukentėjusio veiksmais yra laikomi tokie veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

Šiuo atveju iš Vilniaus PN direktoriaus 2016-03-30 nutarimo Nr. 28-258(1) matyti, jog iš esmės įstaigos direktoriaus sprendimas be objektyvių tyrimo parodymų buvo įtakotas ir pareiškėjo prisipažinimo vartojus psichiką veikiančias medžiagas, t. y. skundžiamo nutarimo priėmimą, o tuo pačiu ir neturtinę žalą, kurią pareiškėjas teigė patyręs vėlesniu Kalėjimo departamento sprendimu panaikinus Vilniaus PN direktoriaus 2016-03-30 nutarimą Nr. 28-258(1), iš esmės sąlygojo paties pareiškėjo veiksmai. Pareiškėjui neparašius 2016-03-23 rašto Vilniaus PN direktoriui ir neprisipažinus vartojus narkotines medžiagas, savo parašu 2016-03-29 nepatvirtinus Vilniaus PN atlikto testo dėl apsvaigimo nustatymo išvadų, Vilniaus PN administracija nebūtų turėjusi pagrindo dar iki Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2016-04-22 atlikto tyrimo specialisto išvados gavimo konstatuoti bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą. Taigi, pareiškėjas pats savo veiksmais, prisipažindamas padaręs bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą, prisidėjo prie savo nubaudimo, o tuo pačiu ir neturtinės žalos atsiradimo.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo neturtinę žalą įtakojo ne atsakovo atstovo veiksmai, t. y. pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neįrodė vienos iš privalomų valstybės civilinei atsakomybei kilti sąlygų – priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 5 dalis), o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. T. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė