- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-23
- Bylos Nr.
- 1S-151-462/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pareiškėjas
- L. P.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-05-29 nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
L. P. pateikė Klaipėdos rajono apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-04-27 nutarimą atsisakyti tenkinti jos skundą ir Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-04-08 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2009-05-29 nutartimi tenkino pareiškėjos L. P. skundą ir panaikino Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-04-27 nutarimą atsisakyti tenkinti nukentėjusiosios L. P. skundą ir Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-04-08 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei atnaujino ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00943-08.
Šalies argumentai
Skundu Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-05-29 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atmesti nukentėjusiosios L. P. skundą. Skunde teigiama, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoją apklausiant gydytoją N. G. buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 78-83 str. reikalavimai. Prokurorė nurodo, kad N. G., kaip turinti specialių žinių, laikytina specialiste. Jos paaiškinimai apie L. P. diagnozės nustatymą, o ne išvada, buvo surašyta liudytojo apklausos protokole. Be to, nors baudžiamasis procesas nenurodo kaip turėtų būti apklausiamas specialistas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 284 str. 4 d. nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu specialistas apklausiamas laikantis liudytojų apklausos taisyklių. Prokurorė teigia, kad baudžiamojo proceso reikalavimai nebuvo pažeisti, kadangi liudytojo apklausos protokole, apklausus N. G. kaip specialistę, jos paaiškinimai, o ne išvados dėl L. P. psichinės būklės, buvo surašyti liudytojo apklausos protokole. Skunde pažymima, kad teismas taip pat neteisingai nurodė, jog specialistas A. J. Kerežis, pateikęs specialisto išvadoje Nr. KG 48-1883/08(04) išvadas dėl L. P. sveikatos sutrikdymo masto, rėmėsi gydytojos N. G. apklausa. Šioje specialisto išvadoje A. J. Kerežis nurodo, kad remiasi Gargždų psichikos sveikatos centro psichiatrijos kabineto asmens istorijoje užfiksuotais duomenimis. Tai rodo, kad specialistas padarė išvadą remdamasis objektyviais duomenimis ir specialisto padarytomis išvadomis nėra pagrindo abejoti. Prokurorė pažymi, kad teismas nutartyje nenurodė kokius konkrečiai veiksmus reikia atlikti, o iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog visi būtini veiksmai tyrimo metu atlikti. Be to prokurorė teigia, jog nukentėjusioji L. P. nurodo, kad eismo įvykį sukėlusiai R. Š. jokių pretenzijų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Apylinkės teismas pagrįstai panaikino Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-04-27 nutarimą atsisakyti tenkinti nukentėjusiosios L. P. skundą ir Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-04-08 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Skundžiamojoje apylinkės teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, kad apklausiant gydytoją – psichiatrę N. G. kaip liudytoją buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 78-83 str. reikalavimai, kadangi N. G., kaip asmuo turinti specialių žinių, galėjo būti apklausta kaip specialistė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89 str. 1 d. nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89 str. 1 d. numato, kad specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavesta atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. N. G. liudytojos apklausos metu apie įvykį, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., reikšmingas aplinkybes nieko nenurodė, o davė paaiškinimus, kuriems reikalingos specialios žinios. Pati prokurorė skunde nurodo, kad N. G. paaiškinimai apie L. P. diagnozės nustatymą, o ne išvada, buvo surašyta liudyto apklausos protokole. Būtent specialisto pareiga ir yra kviečiamam ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro duoti paaiškinimus šiems pareigūnams tais klausimais, kurie iškyla darant tyrimo veiksmus, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89 str. 1 d. tai numato. Prokurorė ikiteisminio tyrimo metu kviesdama gydytoją – psichiatrę N. G. į apklausą, iš anksto žinojo jos užimamas pareigas, profesiją, išsilavinimą, todėl gydytoja N. G. prokurorei turėjo pateikti paaiškinimus kaip specialistė, o ne ikiteisminio tyrimo metu būti apklausta kaip liudytoja. Iš 2009-03-25 liudytojos apklausos protokolo matyti, kad gydytoja N. G. vertino 2007-10-25 L. P. nustatytą diagnozę duodama tam tikrus paaiškinimus dėl L. P. sveikatos. Būtent šie gydytojos N. G. paaiškinimai, duoti 2009-03-25 liudytojos apklausos metu, buvo pagrindas MRU Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialistui A. J. Kerežiui 2009-03-31 išvadoje Nr. KG 48-1883/08(04) savo ankstesnę 2008-11-24 specialisto išvados Nr. G 1883/08(04) 3 p., kuriame duota išvada, jog L. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, laikyti negaliojančiu ir duoti išvadą, kad L. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Prokurorės skundo motyvas, kad nukentėjusioji L. P. eismo įvykį sukėlusiai R. Š. jokių pretenzijų neturi, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad jei nukentėjusioji L. P. pretenzijų eismo įvykį sukėlusiai R. Š. neturėtų, skundų Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui nerašytų.
Ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir jo tęsimas iš esmės nesuvaržo niekieno teisių, nesukelia jokių kitų neigiamų padarinių, todėl ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas net ir tuo atveju, kai net ir neatlikus visų tyrimo veiksmų yra tikėtina, jog procesas turės būti nutrauktas. Didesnių neigiamų padarinių sukelia ne ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o nepagrįstas, išsamiai neištyrus visų įvykio aplinkybių, ikiteisminio tyrimo nutraukimas, nes tokiu atveju neįvykdoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 str. nustatyta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas ir baudžiamasis procesas neatlieka savo paskirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 str., 441 str., 442 str.1 d. 1 p.,
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-05-29 nutartį.
Nutartis neskundžiama.