Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens E. M. atstovo advokato Viliaus Jonaičio apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, ir nubaustas 361 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt vieno euro) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. nubaustas už tai, kad 2016 m. birželio 5 d. 23 val. 38 min. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., vairavo automobilį „Nissan Terrano“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,46 ‰ girtumas, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

E. M. atstovas advokatas V. Jonaitis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba grą­žinti Akmenės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Skunde nurodo, kad teismas nesilaikė ATPK 248, 256, 257 ir 284 straipsnių reikalavimų, nebuvo objektyvus, neišsi­aiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, o spręsdamas dėl E. M. kaltės vertino tik jį kaltinančius (šališkus policijos pareigūnų S. M. ir V. P. parodymus, alkoholio matuoklio parodymus), o ne visus įrodymus. Grįsdamas tokį teiginį nurodo, kad 2016 m. birželio 14–17 d. specialisto išvadoje yra užfiksuota, kad E. M. kraujyje, kuris gydymo įstaigoje buvo iš jo paimtas 2016 m. birželio 6 d. 1.25 val., rasta tik 0,17 promilių alkoholio; 2016 m. birželio 6 d. 1.29 val. asmens blaivumo tikrinimo testo lape E. M. yra užfiksuotas tik 0,12 promilių girtumas, o 2016 m. birželio 6 d. 00.55 val. surašy­tame medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte apskritai nebuvo nustatyta jokių E. M. neblaivumo požymių. Taigi, vertindamas šiuos įrodymus, bei 2016 m. gruodžio 27 d.–2017 m. sausio 18 d. teismo medicinos ekspertizės aktą, pasak kurio, orientacinė eti­lo alkoholio koncentracija E. M. kraujyje 2016 m. birželio 5 d. 23.38 val. galėjo būti nuo 0,35 iki 0,61 promilių, advokato įsitikinimu, teismui turėjo būti akivaizdu, kad inkriminuoto pažeidimo padarymo metu E. M. neblaivumas galėjo būti ne didesnis kaip 0,35 promilės. Taip pat nurodo, kad teismas, pagal policijos pareigūnų naudoto alkoholio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0016 rodmenis spręsdamas, kad E. M. neblaivumas buvo 0,46 promilės, visiškai nekreipė dėmesio, nesiaiškino ir netyrė teisiškai šiuo atveju ypač svarbios aplin­kybės apie šio alkoholio matuoklio būklę bei jo rodmenų patikimumą, kai byloje buvo aki­vaizdžių įrodymų apie galimą šio matuoklio gedimą E. M. neblaivumo nustaty­mo metu. Advokato teigimu, nors pareigūnų naudoto alkoholio matuoklio sertifikatas E. M. inkriminuoto pažeidimo padarymo metu ir buvo forma­liai galiojantis, tačiau, tai apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino policijos pareigūnas S. M., alkoholio matuoklis tikrinant E. M. blaivumą parodė ne­teisingą laiką, bei būtent po šio įvykio šis alkoholio matuoklis buvo remontuo­jamas. Dėl to E. M. atstovas mano, kad teismas šiuo atveju privalėjo ištirti ir išsiaiškinti, ar alkoholio matuoklio gedimas negalėjo turėti įtakos ne tik klaidingiems laiko, bet ir neblaivumo rodmenims ir ar apskritai tokiu atveju yra galima remtis šio alkoholio matuoklio nurodytais E. M. neblaivumo rodmenimis. Taigi teigia, kad teismas privalėjo aiškintis visas su galimu alkoholio matuoklio gedimu susijusias aplinkybes: privalėjo tirti, kur alkoholio matuoklis buvo remontuojamas po 2016-06-05; reikalauti tai patvirtinan­čių atitinkamų įrodymų; kviesti į posėdį atitinkamus specialistus ar net paskirti eks­pertizę, kad būtų ištirta ir nustatyta, ar klaidingi laiko rodmenys alkoholio matuoklyje nega­lėjo būti susiję ir su galimai klaidingais neblaivumo rodmenimis, be to, ar 2016-06-05 alkoholio matuoklis apskritai nebuvo sugedęs. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių advokatas mano, kad šiuo atveju teismas galėjo remtis tik gydy­mo įstaigoje nustatytais E. M. blaivumo rodmenimis, kadangi tik šie rodmenys buvo objektyvūs ir neginčytini.

Atsiliepimu į administracine tvarka nubausto asmens E. M. atstovo advokato V. Jonaičio apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato specialistas (toliau – institucijos įgaliotas asmuo) prašo palikti nepakeistą Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad alkoholio matavimo prietaisas „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0016 nurodytu laiku sugedęs nebuvo, ir tai, pasak institucijos įgalioto asmens, patvirtina vyresniojo tyrėjo L. B. 2016 m. lapkričio 17 d. raštas Akmenės rajono apylinkės teismui. Dėl prietaiso laiko neatitikties realiam laikui nurodo, kad tai nėra kliūtis administracinei teisenai, nes pažeidimo padarymo laikas yra nustatytas policijos pareigūnų, nustačiusių pažeidimo padarymą faktą, tarnybiniais pranešimais.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracine tvarka nubausto asmens E. M. atstovas advokatas V. Jonaitis, apeliaciniu skundu nesutikdamas su E. M. pripažinimu kaltu ir nubaudimu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, be kita ko, teigia, kad nebuvo ištirta ir išsiaiškinta, ar alkoholio matuoklio gedimas neturi įtakos ne tik klaidingiems laiko, bet ir neblaivumo rodmenims.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos atskirai ir siedamas į visumą, su tokiais apelianto skunde nurodytais teiginiais sutinka.

Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). ATPK 256, 257 straipsniai, reglamentuojantys įrodinėjimą administracinių teisės pažeidimų bylose, reikalauja, kad aiškinantis, ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo dėl to kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, įrodymų tyrimas ir vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų – tiek teisinančių, tiek kaltinančių – bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014, 2AT-49-2014).

Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymima, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6-2012).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, jau tarnybinio pranešimo rašymo metu vyriausiasis patrulis V. P. nurodė, kad alkoholio matuoklis vietoj realaus paros laiko, kuris tuo metu buvo 23.50 val., rodė 00.00 val. (t. y. buvo 10 minučių paklaida) (3–4 b. l.). Liudytojas (policijos pareigūnas) S. M. taip pat teismo posėdžio metu parodė, kad alkoholio matuoklis rodė netikslų laiką, t. y. vidurnaktį, nors realus laikas buvo 23.50 val. (40 b. l.). Be to, šis liudytojas nurodė ir tai, kad po to alkoholio matuoklis buvo paimtas tvarkyti (41 b. l.). Iš esmės analogiškai teismo posėdžio metu nurodė ir liudytojas V. P., kuris patvirtino, kad alkoholio matuoklio laikas ir realus laikas skyrėsi apie 10 minučių, ir dėl tos priežasties prietaisas buvo perduotas patikrinti (41–42 b. l.). Tai, kad alkoholio matuokliu E. M. neblaivumas buvo tikrinamas ne 23.50 val., o 00.00 val., matyti iš alkoholio matuoklio rezultatų šaknelės (5 b. l.).

Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0016, kuriuo E. M. buvo užfiksuotas 0,46 promilių (įvertinus paklaidą 0.443 ‰) girtumas, rodė netikslų laiką. Taip pat, kaip matyti iš pirmiau nurodytų liudytojo V. P. parodymų, dėl netikslaus laiko rodymo alkoholio matuoklis buvo perduotas patikrinti, o pagal liudytojo S. M. parodymus, po to alkoholio matuoklis net buvo paimtas tvarkyti. Vadinasi, apeliantas skunde pagrįstai nurodo, kad duotu atveju visiškai nebuvo tirta, ar alkoholio matuoklio gedimas (netikslus laiko rodymas) negalėjo turėti įtakos ne tik klaidingiems laiko, bet ir neblaivumo rodmenims.

Be to, negalima nepaminėti ir apylinkės teismo bylos nagrinėjimo metu nepašalintos priešpriešos tarp liudytojo S. M. parodymų, kad po šioje byloje nagrinėjamo įvykio alkoholio matuoklis buvo paimtas tvarkyti (41 b. l.), ir institucijos atstovo L. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų, kad alkoholio matuoklis sugedęs nebuvo, ir jis nebuvo remontuotas (50 b. l.).

Dėl byloje esančio Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato viršininko 2016 m. lapkričio 17 d. rašto, kuriuo informuojama, kad alkoholio matuoklis neturi gedimų (46 b. l.), pasisakytina tai, kad šiame rašte nėra nurodyta, ar aptariamas alkoholio matuoklis neturėjo gedimų ir iki šio rašto pateikimo, bei nepaaiškinama, kodėl E. M. inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo metu jis rodė netikslų laiką. Tokių aplinkybių nepaaiškina ir alkoholio matuoklio patikros sertifikatas (48 b. l.). Tai reiškia, kad ir išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškino bylos aplinkybes, yra negalima.

Taigi, aiškiai ir vienareikšmiškai nenustačius, ar policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0016, kuriuo E. M. buvo užfiksuotas 0,46 promilių (įvertinus paklaidą 0.443 ‰) girtumas, turėjo kokių techninių gedimų, ar ne; ar jis buvo remontuojamas, ar ne, neiškvietus į teismo posėdį atitinkamų specialistų siekiant ištirti ir nustatyti, ar klaidingi laiko rodmenys alkoholio matuoklyje nėra susiję ir ar neturi įtakos neblaivumo rodmenims, negalima ir objektyviai nustatyti, ar E. M. veiksmuose yra jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtis, ar ne.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių išsklaidyti abejonėms dėl bylai reikšmingų faktų nustatymo, ir todėl šiuo atveju visapusiškai, pilnai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str.). Dėl to skundžiamas nutarimas yra naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, nurodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą tinkamai išspręsti prieš tai nurodytus padarytus pažeidimus.

Kartu atkreiptinas dėmesys ir į skundžiamo nutarimo prieštaringumą, kai teismas nutarimo aprašomojoje dalyje nurodęs, kad E. M. skirtinos baudos dydis mažintinas nuo baudos dydžio straipsnio sankcijoje vidurkio iki minimumo, nutarimo rezoliucinėje dalyje vis dėlto nurodė jam skiriantis griežtesnę (361 Eur), o ne sankcijoje numatytą minimalią (289 Eur) baudą.

Naikinant pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą grąžinant nagrinėti iš naujo skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos dydis nevertinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.