Vilniaus apygardos teismo nutartis

I. T. M. kreipėsi teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo neišmokėtą kompensaciją, skolą, už nekonkuravimą; pripažinti neteisėtais ir panaikinti darbdavio vienašališkai ir neteisėtai priimtus įsakymus ir tarnybinius pranešimus, apie kuriuos darbuotojui nieko nebuvo pranešta ir nežinoma; pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu; pakeisti darbo sutarties nutraukimo formuluotę, pagrindą ir datą; pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta pagal LR DK 127 straipsnio 2 dalį; negrąžinti ieškovo į darbą, kadangi jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; priteisti darbuotojui LR DK 140 straipsnyje nustatytą dviejų mėnesių dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos arba visiško atsiskaitymo su ieškovu; priteisti ieškovui 50 000 Lt neturtinės žalos. Ieškovas paaiškino, kad darbdavys, jo atstovai, darbuotojai įvairiais būdais ir veiksmais darė psichologinį spaudimą ieškovui. Ieškovui atleidimas iš darbo DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų buvo labai netikėtas ir nesuprantamas, dėl kokių priežasčių jis pasirodė netinkamas darbdaviui, nes nuo darbo santykių pradžios nebuvo jam pareikšta jokių pretenzijų ar įspėjimų dėl darbo pareigų netinkamo vykdymo, atliktų darbų kokybės ar darbo drausmės. Ieškovas teigia, jog darbdavys visą darbo laikotarpį stengėsi jam sudaryti psichologiškai nepalankias darbo sąlygas bendrovėje, praktiškai visi atsakovo veiksmai buvo nukreipti prieš ieškovą, ieškovui sukeliant daug neigiamų išgyvenimų, turint įtakos jo sveikatos pablogėjimui, ieškovas patyrė moralinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir emocijas, kurias lydi nerimas, nepasitikėjimas savimi, neteisybės jausmas, frustracija, sielvartas, prarastas pasitikėjimas darbdaviais, be to, pablogėjo ir ieškovo fizinės sveikatos būklė. Atsakovas, atleisdamas iš darbo, netinkamai apiformino atleidimo dokumentus, pažeidė darbuotojo teises, nenurodydamas atleidimo dokumentuose atleidimo priežasčių ir aplinkybių dėl darbo sutarties nutraukimo, atleidimo iš darbo datos, atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos, taip pat darbdavys neįteikė visų privalomų dokumentų atleidžiant iš darbo, neatliko įrašų darbo sutartyje. Ieškovas prašo teismo jo ligą laikyti svarbia aplinkybe, kliudžiusia teisei į teisminę gynybą įgyvendinti, ir atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Atsakovas UAB „Baltic Master“ su ieškiniu nesutiko. Nurodo, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo 2012 08 03, todėl jis elgiasi nesąžiningai dėl atleidimo iš darbo ginčijimo kreipdamasis tik 2014 metais, praleidęs ieškinio senaties terminą. Nepaisant jo nurodomų ligų laikotarpių, liga negali būti pripažinta svarbia priežastimi senaties termino praleidimui, nes jo sveikatos problemos kilo tik 2012 metų pabaigoje. Ieškovas turėjo pakankamai laiko po atleidimo kreiptis į teismą. Atsakovas nesutinka ir su pačiais ieškinio reikalavimais. Nepasibaigus bandomajam laikotarpiui, darbdavys pastebėjo, kad ieškovas nesusitvarko su pavestu darbu, nustatytu laiku neįvykdydavo užduočių, neatlikdavo skubių tiesioginio vadovo pavedimų ir nurodymų, trūko savarankiškumo ir bendradarbiavimo su kolektyvo nariais. Ieškovo teiginiai, kad dirbo viršvalandžius, tik patvirtina, kad jis nesusitvarkydavo su jam pavestu darbu, nes atsakovas jokiu būdu neliepdavo dirbti viršvalandžių ir tokios praktikos nebuvo. Atsakovo vertinimu, ieškovas per nepilnus du mėnesius nesugebėjo įrodyti savo tinkamumo dirbti bendrovėje, todėl pačiomis palankiausiomis sąlygomis, pasinaudojant darbdaviui teise atleisti iš darbo sutartyje nurodytu būdu, ir buvo atleistas DK 107 straipsnio pagrindu, atsiskaitant su juo įstatymo numatyta tvarka. Ieškovas išdirbo tik nepilnus du mėnesius, o jo liga prasidėjo ne darbo pas atsakovą laiku, apskritai, atsakovas neturėjo jokių duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, todėl jo sveikatos būklė ir su tuo susiję moraliniai išgyvenimai negali būti siejami su darbdavio veiksmais. Ieškovui dirbus pas atsakovą labai neilgą laiką, bei jam po darbo sutarties nutraukimo nepateikus jokių duomenų apie naujas darbovietes ir nevykdant kitų nekonkuravimo sutartyje numatytų sąlygų, darbdavys priėmė sprendimą leisti buvusiam darbuotojui konkuruoti, savo ruožtu, darbdavys neturi jokios pareigos išmokėti bent kokią kompensacijos dalį dėl nekonkuravimo.