Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarties, kuria atmestas A. D. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-693-503/2011 (1A-312/2012).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį už tai, kad, žinodamas, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2009 m. gegužės 10 d., priimtu civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 jam ir UAB „L“ uždrausta savaitraštyje „L“ publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „M“, šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, būdamas UAB „L“ direktoriumi ir savaitraščio „L“ redaktoriumi, nevykdydamas minėto teismo sprendimo, 2011 m. vasario 19 d. (2011 m. vasario 19 d. – 2011 m. vasario 25 d. Nr. 7(320) savaitraštyje „L“ straipsnyje „Aukščiausias teismas uždraudė „L“ rašyti tiesą“ A. S. siejo su AB „M“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Už šios nusikalstamos veikos padarymą teismas minėtu nuosprendžiu A. D. paskyrė laisvės apribojimo 1 metams 7 mėnesiams bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir A. D. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro 2012 m. spalio 31 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių A. D. apskundė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu pareiškėjo skundas atmestas, nurodant, kad skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, kurios leistų abejoti teismų sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu, įstatyminio pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-693-503/2011 (1A-312/2012) nėra.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimą A. D. apskundė Vilniaus apygardos teismui.

Nuteistojo A. D. teigimu, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pripažino, kad jis buvo nuteistas už tai, jog parašė tiesą apie A. S. dalyvavimą „M“ privatizavime, tačiau apie tai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu buvo uždrausta publikuoti rašinius.

Skunde nurodoma, kad A. S. teismo posėdžių metu trijose baudžiamosiose bylose melavo, kad jis nėra susijęs su AB „M“ ir jos privatizavimu, nors visą tą laiką jis buvo AB „M“ akcininkas, asmeniškai gaudavo atlyginimą iš „M“ valdančios įmonės „W“ ir asmeniškai rengė „M“ privatizavimo dokumentus, balsavo už šį privatizavimą.

Nuteistasis A. D. teigia, kad 2012 m. birželio mėn. viduryje sužinojo, jog A. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis asmeniškai taisė įstatymo projektą, pagal kurį ir buvo privatizuota AB „M“. Šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, nes joms esant žinomoms būtų priimtas kitoks teismo sprendimas.

Nuteistojo A. D. teigimu, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras pripažino, kad jeigu V. K. byloje duoti A. S. parodymai būtų pateikti civilinėje byloje, teismas nebūtų uždraudęs sieti A. S. su „M“ privatizavimu, nes toks dalyvavimas yra akivaizdus. Tokiu būdu prokuroras pripažino, kad A. S. davė melagingus parodymus, tačiau nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nuteistasis taip pat ginčija teismo išvadą, kad ne A. S. parodymų turinys arba jo dalyvavimo ar nedalyvavimo AB „M“ privatizavime fakto nustatymas, o teismo sprendimo nevykdymas yra lemianti aplinkybė. Nuteistojo nuomone, jeigu A. S. būtų sakęs tiesą apie savo dalyvavimą „M“ privatizavime, jis nebūtų nuteistas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti, nuteistasis prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalį, naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Nuteistasis A. D. savo prašymą atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje grindžia tuo, kad 2012 m. birželio ar liepos mėn. jis sužinojo, jog 2006 m. gegužės 18 d. nagrinėjant V. K. bylą Kauno apygardos teisme apklaustas A. S. parodė asmeniškai ruošęs 2001 m. rugpjūčio 2 d. priimto AB „B“, AB „M“, „N“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus, leidžiančius privatizuoti AB „M“. Ši nuteistojo nurodoma aplinkybė neatitinka nei vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, keliamų aplinkybėms, dėl kurių gali būti atnaujinama baudžiamoji byla.

Nuteistasis A. D. skunde pateikia faktus, kurie, jo nuomone, patvirtina nukentėjusiojo A. S. ryšius su AB „M“, su šios bendrovės privatizavimu. Kaip teisingai konstatuota skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartyje, nurodyti faktai yra susiję tik su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009, kuris yra įsiteisėjęs ir šiuo atveju nekvestionuojamas, bei neturi reikšmės sprendžiant pareiškėjo kaltės pagal BK 245 straipsnį klausimą. Įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje teisėtumas ir pagrįstumas nėra baudžiamosios bylos Nr. 1-693-503/2011 (1A-312/2012) nagrinėjimo dalykas, todėl nuteistojo A. D. nurodyta aplinkybė dėl A. S. parodymų negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri leistų abejoti teismų sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu. Aplinkybė, turinti reikšmės baudžiamosios bylos teisingam išsprendimui, yra teismo sprendimo, kuriuo A. D. ir UAB „L“ buvo uždrausta savaitraštyje „L“ publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su akcine bendrove „M“, šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, nevykdymas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas bei A. D. kaltės klausimas yra patikrinti išnagrinėjus bylą pagal nuteistojo skundus apeliacine ir kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti įrodymai, pateiktas jų vertinimas ir padarytos išvados dėl nuteistojo A. D. tyčios turinio patvirtina, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, t. y. A. D. veika atitinka BK 245 straipsnyje aprašytos baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

Pareiškėjas A. D. turi teisę civilinio proceso tvarka kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, tačiau šiuo metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas, už kurio nevykdymą A. D. yra nuteistas, nėra panaikintas, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje.

Nuteistojo A. D. nurodytos aplinkybės nei atskirai, nei kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis neįrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, todėl atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, numatytų BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nėra teisinio pagrindo.

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas nuteistojo A. D. skundą BPK 64 straipsnio, 447 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.