Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant pažeidėjui Artūrui Habdankai, jo atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, nukentėjusiajam Artūrui Šarauskui, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos tarnybos organizavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Irenai Biriukovienei, išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimo Artūro Habdankos administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Institucija) Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Artūrui Habdankui už tai, kad jis 2011 m. sausio 7 d., apie 17 val. 58 min., Kauno m., Smėlio g. 5, vairuodamas transporto priemonę „VW PASSAT“, valstybinis Nr. EGK 668 ir važiuodamas atbulas nebuvo atidus, manevruodamas atsitrenkė į kitą šalikelėje stovėjusį automobilį, jį apgadino, nesustojęs ir nepranešęs apie įvykį policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Policijos pareigūnui pareikalavus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 106, 231.1, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje.

Įvertinus apeliacinio skundo turinį matyti, jog apeliaciniu skundu yra siekiama, kad teismas pripažintų Artūrą Hbdanką kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir paskirtų nuobaudą numatytą minėto straipsnio sankcijos ribose, kas yra vertinama kaip prašymas pakeisti pirmosios instancijos nutarimą, o ne jį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas yra keičiamas, kas vertinama kaip kad apeliacinis skundas tenkinamas.

Artūrui Habdankui administracinė nuobauda paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus, tačiau apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teisenos nutraukimo, prašoma Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimą pakeisti.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Artūras Habdankas tiek rašytiniame paaiškinime (b. l. 13) tiek apylinkės teismo ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 33) neneigė, kad galėjo kliudyti važiuodamas atbulas kitą automobilį, tačiau dėl blogų oro sąlygų, prasto matomumo bei grojančios muzikos mašinos viduje, nepajautė smūgio į kitą automobilį. Tik vėliau pastebėjo menkus įbrėžimus ant galinio bamperio. Pasišalinti iš įvykio vietos nebuvo reikalo, kadangi buvo blaivus, turėjo visus reikiamus dokumentus. Nukentėjusysis Artūras Šarauskas tiek savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 12), tiek apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną jis buvo kavinėje, mašina stovėjo gatvėje Smėlio g. 5 prie kavinės. Išgirdęs mašinos trenksmą ir suveikusią signalizaciją išėjęs į lauką pamatė nuvažiuojančia mašiną. Lauke stovėjo vaikinas su mama, vedžiojo šuniuką ir nukentėjusiajam pasakė, kad atsitrenkė į jo automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr. EGK 668, vaikinukas užrašė numerius to automobilio, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Buvo pranešta apie įvykį policijai. Vaikinukas vardu Edgaras paliko savo telefono numerį, kad esant reikalui patvirtintų įvykio aplinkybes. Iš policijos pareigūno Ryčio Liaudaičio tarnybinio pranešimo (b. l. 11) matyti, kad buvo gautas Artūro Šarausko pranešimas apie tai, kad jo stovintį automobilį BMW 530, valstybinis Nr. ACA 055, apgadino kitas automobilis „VW PASSAT“, valstybinis Nr. EGK 668 ir iš įvykio vietos pasišalino. Artūras Šarauskas nurodė pats matęs įvykį ir taip pat nurodė pilietį vardu Edgarą, kuris matė įvykį. Telefonu paskambinus piliečiui Edgarui jis nurodė, kad minėtas „VW PASSAT“ važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovėjusį BMW ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Transporto priemonės techninės apžiūros akte (b. l. 9) yra aprašyti automobilio „VW PASSAT“, valstybinis Nr. EGK 668 apgadinimai, jie įvardinti kaip žymūs apgadinimai. Eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 5) yra užfiksuoti nukentėjusiojo automobilio BMW 530, valstybinis Nr. ACA 055 apgadinimai: priekinis dešinysis sparnas; priekinis bamperis; variklio dangtis; radiatoriaus grotelės; dešinysis priekinis rūko žibintas; dešinysis priekinis žibintas ir posūkio žibintas išstumti iš savo vietos.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų automobilių susidūrimo mechanizmą ir apgadinimų mastą, daro išvadą, jog Artūras Habdankas turėjo suprasti, kad kliudė kitą automobilį ir sukėlė eismo įvykį ir kritiškai vertintina teiginį, kad pažeidėjas automobilių kontakto nepajuto. Artūras Habdankas būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, savo padarytus, akivaizdžiai matomus apgadinimus privalėjo pastebėti, t. y. turėjo pagrįstai suvokti, kad padarė žalą kitai transporto priemonei. Nukentėjęs Artūras Šarauskas taip pat patvirtino, kad smūgis buvo stiprus, jį išgirdo sėdėdamas kavinėje, suveikė automobilio signalizacija. Pažeidėjo aiškinimai, jog jis nejautė, kad kliudė kitą automobilį, nes buvo blogos oro sąlygos ir grojo mašinoje muzika, paneigiami nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, kadangi nukentėjusysis net būdamas patalpoje išgirdo automobilio smūgį ir kaukiančią jo automobilio signalizaciją. Darytina išvada, kad pažeidėjas negalėjo negirdėti ir nepajusti smūgio į kitą automobilį. Tokią pažeidėjo versiją teismas vertina kaip gynybos poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog Artūras Habdankas 2011 m. sausio 7 d. d. vairuodamas automobilį, važiuodamas atbulas nebuvo atidus, manevruodamas atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, jį apgadino, nesustojęs ir nepranešęs apie įvykį policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pažeidėjas, nematomai pasišalinęs iš įvykio vietos, būtų sukėlęs neigiamas pasekmes nukentėjusiajam: būtų neatlyginta turtinė žala dėl automobilio sugadinimo. Todėl, pasitraukimas iš įvykio sugadinus automobilį, vertintina neigiamai ir baustina.

Remiantis ATPK 130 straipsnio 1 dalimi galima daryti išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse. Pažeidimo padarymo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 234 punktas numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Artūras Habdankas suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė, todėl padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės (pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N444-2387/2010; Nr. N575-2179/2009).

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pilnutinai ir objektyviai išaiškintos bylos aplinkybes, netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas pakeičiamas. Atsižvelgiant į tai, kad LR ATPK 302¹¹ straipsnis numato galimybę apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio arba žodinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtą nuobaudą, kai yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutarimą pakeičia, pripažįstant Artūrą Habdanką kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimą pakeisti:

pripažinti Artūrą Habdanką kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, šia nutartimi paskirtą nuobaudą subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimu paskirtomis baudomis ir paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo ir neskundžiama.