- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-14
- Bylos Nr.
- 1-826-907/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00884-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Kaltinamasis
- N. A., T. J., K. B.
- Nukentėjusysis
- M. V.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ievai Mišeikienei, Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorams Tomui Grušui, Linui Vitkui, Elonai Korostinai, kaltinamiesiems N. A., T. J., K. B., gynėjoms advokatėms Sofijai Kručienei, Jurgitai Šlapaitienei, Stanislavai Šulcaitei, nukentėjusiajam M. V., nukentėjusiojo atstovui E. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos),
T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) staliumi - staklininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos),
K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. A., veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais kartu su T. J., laikotarpiu nuo 2011-04-17 iki 2011-05-16, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių mieste, keliais analogiškais veiksmais, turėdami vieną tikslą, siekdami užvaldyti M. V. AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, panaudodami M. V. elektroninės bankininkystės kodus, pervedė pinigus iš nukentėjusiojo M. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo sąskaitą, taip pat į T. G., T. J. sąskaitas, tokiu būdu atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudojo svetimus elektroninės bankininkystės kodus.
Be to, N. A., veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais kartu su T. J., laikotarpiu nuo 2011-04-17 iki 2011-05-16, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių mieste, turėdami vieną tikslą, keliais analogiškais veiksmais, per 6 kartus, neteisėtai panaudodami M. V. elektroninės bankininkystės kodus, elektroniniu būdu pervesdami iš M. V. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo ir kitų asmenų sąskaitas pinigines lėšas, o būtent 2011-04-17 pervesdami iš M. V. sąskaitos į T. G. sąskaitą 2000 Lt, 2011-05-07 pervesdami iš M. V. sąskaitos į N. A. sąskaitą 200 Lt, 2011-05-09 pervesdami iš M. V. sąskaitos į T. J. sąskaitą 100 Lt, 2011-05-11 pervesdami iš M. V. sąskaitos į N. A. sąskaitą 220 Lt, 2011-05-14 pervesdami iš M. V. sąskaitos į N. A. sąskaitą 200 Lt, 2011-05-16 pervesdami iš M. V. sąskaitos į N. A. sąskaitą 200 Lt, tokiu būdu pateikdami save kaip asmenis, turinčius teisę atlikti finansines operacijas, apgaule savo ir T. J. naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam M. V. priklausantį, turtą - 2920 Lt.
Be to, N. A., veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais kartu su T. J., laikotarpiu nuo 2011-05-28 iki 2011-06-02, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių mieste, keliais analogiškais veiksmais, turėdami vieną tikslą, siekdami užvaldyti M. V. AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, panaudodami M. V. elektroninės bankininkystės kodus, pervedė pinigus iš nukentėjusiojo M. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo bei į T. J. sąskaitas, tokiu būdu atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudojo svetimus elektroninės bankininkystės kodus.
Be to, N. A., veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais kartu su T. J., laikotarpiu nuo 2011-05-28 iki 2011-06-02, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių mieste, turėdami vieną tikslą, keliais analogiškais veiksmais, per 4 kartus, neteisėtai panaudodami M. V. elektroninės bankininkystės kodus, elektroniniu būdu pervesdami iš M. V. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo ir T. J. sąskaitas pinigines lėšas, o būtent 2011-05-28 pervesdami iš M. V. sąskaitos į N. A. sąskaitą 200 Lt, 2011-05-29 pervesdami iš M. V. sąskaitos į T. J. sąskaitą 200 Lt, 2011-05-29 pervesdami iš M. V. sąskaitos į T. J. sąskaitą 200 Lt, 2011-06-02 pervesdami iš M. V. sąskaitos į N. A. sąskaitą 190 Lt, tokiu būdu pateikdami save kaip asmenis, turinčius teisę atlikti finansines operacijas, apgaule savo ir T. J. naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam M. V. priklausantį, turtą - 790 Lt.
Be to, N. A., veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais kartu su K. B., 2011-05-19, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių mieste, keliais analogiškais veiksmais, turėdami vieną tikslą, siekdami užvaldyti M. V. AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, panaudodami M. V. elektroninės bankininkystės kodus, pervedė pinigus iš nukentėjusiojo M. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. S. sąskaitą, tokiu būdu atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudojo svetimus elektroninės bankininkystės kodus.
Be to, N. A., veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais kartu su K. B., 2011-05-19, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių mieste, turėdami vieną tikslą, keliais analogiškais veiksmais, per 2 kartus, neteisėtai panaudodami M. V. elektroninės bankininkystės kodus, elektroniniu būdu pervesdami iš M. V. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. S. sąskaitą pinigines lėšas, o būtent 2011-05-19 pervesdami iš M. V. sąskaitos į A. S. sąskaitą 350 Lt ir 650 Lt, tokiu būdu pateikdami save kaip asmenis, turinčius teisę atlikti finansines operacijas, apgaule savo ir K. B. naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam M. V. priklausantį, turtą - 1000 Lt.
Kaltinamasis N. A. teisme dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino iš dalies, neprisipažino kaltu dėl 1000 Lt pervedimo į A. S. banko sąskaitą, o dėl kitų veikų kaltu prisipažino ir paaiškino, kad nukentėjusįjį pažįsta 12 metų. T. J. su M. V. nebuvo pažįstamas, jis jį pažinojo, ir T. J. per jį susipažino su M. V. 2011-04-04 per pietus, o vakare prie savivaldybės aikštėje susitiko jis, M. V., T. J. ir jo sesuo, kur gėrė alkoholį. M. V. negėrė. M. V. pasakė, kad jis turi sąskaitoje 7000 litų, iš kur gavo, nežino, o T. J. paprašė, kad jis pasiimtų pasą. Nežino, dėl ko jo paprašė, nes jis tuo metu stovėjo toliau ir rūkė. Girdėjo, kaip šnekėjo apie pasą, kai paklausė, dėl ko paso reikia, nepamena, ką atsakė. M. V. neklausė, kam reikalingas jo pasas, jis pasakė, kad susitiks kitą dieną, jis pasiims pasą, ir jie susitiko. T. J. ryte parašė žinutę, kad jie su M. V. ateitų prie prekybos centro „Saulės miestas“. Eidamas susitikti, nežinojo, ko susitinka, kai susitiko, nežinojo, kad eis sudaryti internetinės bankininkystės sutarties ir pasiimti internetinės bankininkystės duomenų, o po to nusiimti pinigų. Kai jis su T. J. susitiko prie prekybos centro „Saulės miestas“, jis paklausė, kam reikia paso, atsakė, kad eis sudaryti elektroninės bankininkystės sutarties M. V. vardu. Ką su gautais elektroninės bankininkystės duomenimis darys, neaptarė. Tačiau kai ryte su T. J. susitiko, jau tada nusprendė eiti pinigus nusiimti. Tai pasiūlė T. J., o jis sutiko. Kokią sumą ims, ryte nešnekėjo. Susitikus prekybos centre „Saulės miestas“ M. V. nežinojo, kam reikalingas jo pasas. Iš pradžių jie nuėjo į banką, į vidų jis nėjo, laukė lauke. Į banko vidų nuėjo T. J. su M. V., pasirašė elektroninės bankininkystės sutartį ir gavo duomenis. Jis M. V. neprašė pasirašyti sutarties ir gauti duomenis, paprašė T. J., tai girdėjo, nes stovėjo šalia. M. V. sutiko, jis neklausė, dėl ko reikalingi duomenys. Indentifikavimo kodų kortelė buvo pas M. V., kai jie išėjo iš banko. Po to visi nuėjo į interneto kavinę prie parduotuvės „Maxima“, kur M. V. paklausė, ar galime patikrinti jo sąskaitą, jis neklausė, dėl ko tai reikia padaryti. M. V. nebijojo jų. M. V. identifikavimo kodų kortelę padavė T. J. interneto kavinėje, o T. J. paprašęs ir gavęs iš jo banko sąskaitos numerį, kurį jis visada nešiojasi su savimi, padarė pavedimą, t.y., pervedė 200 Lt į N. A. banko sąskaitą. T. J. nenorėjo pinigų pervesti į savo sąskaitą, nes bijojo. M. V. matė, kai T. J. darė 200 Lt pavedimą, jis nieko nesakė, pats sutiko. Tik prašė jam duoti 20 Lt bei nupirkti kolos ir bandelę. Kai T. J. pervedė jam 200 Lt, suvokė, kad elgėsi neteisėtai, kad jie neteisėtai užvaldė jo pinigus. 200 litų pervedė dėl to, kad nepastebėtų, kad nėra pinigų, kad susilygintų sąskaitoje likutis. Pasišnabždėjo su T. J. iš anksto, kad persives 200 litų, M. V. negirdėjo. M. V. padavė 20 litų, nupirko kolos ir bandelę, o likusius pinigus jis su T. J. pasidalino, pinigus išleido savo reikmėms. Po to išsiskyrė su M. V., nors jie jam siūlė eiti kartu, bet jis nenorėjo. M. V. savo elektroninės bankininkystės duomenis padavė N. A., nes bijojo, kad jo tėvas nepamatytų. Po kiek laiko vėl trise susitiko po mokyklos, persivedė vėl 200 litų, ir M. V. išėjo namo. Po to susitiko su T. G. ir T. J., nuėjo į interneto kavinę prekybos centre „Akropolis“. T. J. sakė, kad neapsimoka pervesti pinigus į jo sąskaitą, todėl pinigus pervedė į T. G. sąskaitą. Darant pavedimą per klaidą paspaudė ne 200 litų, o 2000 litų. Iš T. G. sąskaitos nuėmė 500 litų, daugiau bankomatas nedavė pinigų. T. G. su T. J. nuėjo iki „Lyros“ prekybos centro bankomato ir dar nuėmė 1200 litų, 300 litų nebegalėjo nuimti, nes kortelėje buvo limitas. A. S. pažįsta, jie mokėsi vienoje mokykloje. Po kiek laiko kažkas sužinojo, kad jis turi M. V. identifikavimo kodų kortelę. Sutiko R. S., kuris pareikalavo atiduoti identifikavimo kodų kortelę, tačiau jis atsakė, kad neduos ir pabėgo. Nubėgo pas K. B., kuriam atidavė identifikavimo kodų kortelę ir paprašė, kad K. B. identifikavimo kodų kortelę pasidėtų pas save. K. B. sutiko juos paimti, jis pažįsta M. V.. K. B. taip pat pažinojo R. S., jis neklausė jo, ar gali naudotis identifikavimo kodų kortele, kiek yra pinigų. Po kiek laiko jam žinutę parašė K. B., kad susitiktų bare, kur nuėjus K. B. nupirko jam alaus, jie atsigėrė, parūkė. Tada jam K. B. papasakojo, kad R. S. paprašė jo pervesti 350 litų į jo brolio A. S. sąskaitą. R. S. nurodymu K. B. pervedė 350 litų. K. B. pasakojo, kad R. S. jam grasino, už pervedimą davė 50 Lt, o K. B. juos paėmė. Tada nutarė, kad eina pas K. B. ir jis pasiims identifikavimo kodų kortelę. Eidami sutiko R. S. ir A. S.. A. S. pasakė, kad jam reikia 650 Lt, 350 Lt jis pralošė kazino. Tada visi nuėjo pas K. B., jis pabėgo, o K. B. įleido į namus ir pervedė pinigus. Po kiek laiko K. B. jam parašė, kad R. S. nusiėmė dar 650 litų. Todėl dėl 1000 litų pervedimo į A. S. sąskaitą nesutinka, nes jo tada nebuvo. Po šio įvykio, jie išsigandę kodus sudegino. Po to į policiją nepaskambino, policijai apie tai nepranešė. M. V. identifikavimo kodų kortelę prašė išsiimti 2 kartus. Sutinka su visom likusiom sumom, kurios buvo pervestos į jo, T. J. ir T. G. sąskaitas. Iš viso jis gavo kokius 900 litų, dabar pinigų neturi, išleido savo reikmėm, žalos neatlygino. Savo turto neturi, jį išlaiko mama. Jo tėvai žino apie šį įvykį. Supranta, kad blogai pasielgė, pasižada daugiau nenusikalsti, jei bus galimybė įsidarbinti, grąžins pinigus. Atsiprašė nukentėjusiojo.
Kaltinamasis T. J. teisme dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusiuoju jį supažindino N. A. Jis kartu su N. A. bei M. V. buvo prie senosios poliklinikos, gėrė alų. Jie jau anksčiau buvo su N. A. aptarę, kad M. V. vardu ims paskolą. Paskolos N. A. negalėjo savo vardu paimti, nes jau yra prisiėmęs kreditų. Norėjo su tais pinigais išlošti pinigų ir atiduoti skolas. N. A. norėjo, kad M. V. paimtų paskolą savo vardu, nes jam reikėjo pinigų. Tada M. V. pasakė, kad paskolos nereikia imti, nes jis savo sąskaitoje turi 7000 litų, kuriuos gauna kaip pašalpą. Tada N. A. paprašė, kad M. V. atsineštų pasą. M. V., klausinėjo kam reikia paso, o N. A. jam tik pasakė, kad atsineštų. Tada trise susitarė susitikti kitą dieną prie prekybos centro „Saulės miestas“. Jis su N. A. iš vakaro aptarė, kad išsiims identifikavimo kodų kortelę, sutarė nuimti 200 Lt. Kodėl būtent 200 Lt – nežino. Anksti ryte prieš mokyklą su N. A. nebuvo susitikęs, nes jis buvo praktikoje, ryte turėjo vykti į parko galą, į priešingą pusę, N. A. meluoja. Jie susitiko dieną vėliau, jis tuo metu buvo po praktikos, o N. A. su M. V. atėjo po pamokų. Jie su N. A. dar iš vakaro susitarė, kad su M. V. pasu sudarys elektroninės bankininkystės sutartį ir gaus identifikavimo kodų kortelę, jis tai pasiūlė. M. V. neturėjo banko kortelės, todėl jie sugalvojo sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį ir gauti identifikavimo kodų kortelę. Pinigų reikėjo alui. Jie tarėsi su N. A., kad persives 200 litų iš M. V. sąskaitos. Pasirašę elektroninės bankininkystės sutartį ir gavę identifikavimo kodų kortelę, nuėjo į interneto kavinę, ir jis pervedė 200 litų iš M. V. sąskaitos į N. A. sąskaitą. N. A. sutiko, kad jam pervestų pinigus. Jie M. V. negrasino, gavo leidimą paimti pinigus iš M. V., tiksliau - jis neprieštaravo. Mano, kad jie M. V. apgavo, visos teisybės jam nesakė. Nusiėmė pinigus, nuėjo į parduotuvę „Maxima“, nusipirko alaus, M. V. nupirko kolos, bandelę ir dar davė 20 litų. Jie siūlė M. V. eiti su jais kartu, bet jam jau reikėjo eiti namo. Jis suprato, kad jie elgėsi neteisėtai. Likusius pinigus su N. A. pasidalino, jis pasiėmė mažesnę dalį pinigų, nes jam daugiau nereikėjo. Nuėjo su N. A. į „Tunelį“ ir visus pinigus pralošė su žaidimų aparatais. Mano, kad N. A. moka naudotis internetu, jis jam buvo reikalingas, nes sakė, kad nemoka, kodėl taip sakė, negali paaiškinti. N. A. paprašė, o jis darė pavedimus. Nebijojo, gal dėl išgerto alkoholio. Jam pinigų reikėjo tik alkoholiui, norėjo tik išgerti alkoholio, daugiau pinigų nenorėjo. Priklausomybės alkoholiui neturi. Identifikavimo kodų kortelė liko pas N. A., kodėl juos perdavė ne M. V., o N. A., nežino. Daugiau neplanavo nusiimti pinigų. Kitą dieną susitiko su N. A. ir T. G.. N. A. paprašė, kad jis pervestų pinigų į T. G. sąskaitą. Kur tuo metu buvo identifikavimo kodų kortelė, jis nežino. Norėjo pervesti T. G. 200 litų, bet jis per klaidą pervedė 2000 litų. T. G. sutiko, kad jam būtų pervesti 200 litų, už tai jam buvo pažadėta 20 litų. Nuėjo prie bankomato, T. G. nusiėmė 500 litų, nes buvo limitas. Po to T. G. pasakė, kad eina į tualetą, o iš tikro su pasu nuėjo į banką ir nusiėmė dar 1200 litų, jis jam po to pinigus parodė. Kitą dieną susitiko su T. G. ir pervedė atgal į M. V. sąskaitą 1500 litų, tai yra, pinigus grąžino. Po to N. A. sakė, kad dar pametė 500 litų, jis tų pinigų nematė. Po to dar pervedė į savo sąskaitą 100 litų, pats N. A. nenorėjo vestis į savo sąskaitą, jis išgrynino pinigus, jam atidavė, o N. A. jam davė 10-15 litų, kitus sau pasiėmė. Neprisimena, kad dar būtų pervedęs 200 litų, po to 220 litų. Du kartus ėjo išsiimti į banką elektroninės bankininkystės duomenis, nes N. A. kodus buvo sudeginęs. Kodėl, nežino, gal baimės jausmas. Vėl pinigų reikėjo išgėrimui, todėl N. A. parašė M. V., kad reikia vėl gauti identifikavimo kodų kortelę. Jis apie tai žinojo, tačiau jis nežinojo, kad iš M. V. sąskaitos jau buvo nuimta 3000 litų. R. S. nepažįsta, jam tik pasakojo apie jį. Kaip identifikavimo kodų kortelė atsirado pas K. B., nežino. Jis dirba. Neatlygino žalos nukentėjusiajam, nebuvo kaip su juo susisiekti. Pastangų susisiekti su M. V. ir grąžinti pinigus nedėjo. Gyvena su mama. Jo tėvai išsiskyrę, tėvas gyvena tame pačiame bute. Jį išlaiko tėvai. Savo poelgį vertina blogai, labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Padarė išvadas, daugiau taip nebesielgs.
Kaltinamasis K. B. teisme dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad M. V. pažįsta 12 metų, su N. A. pažįstami 12 metų, su T. J. pažįstami 1 metai, susipažino dėl tų įvykių. Vieną dieną jis buvo namuose, pas jį atėjo N. A. ir paprašė, kad palaikytų pas save N. A. vardu išduotas banko identifikavimo kodų korteles. N. A. išsitraukė iš piniginės korteles, o jis pamatė, kad jos yra išduotos M. V. vardu. N. A. prašė pas save palaikyti korteles dvi savaites, nes R. S. ieškojo tų kortelių. Jam nieko nesakė dėl tų kortelių panaudojimo. Po kiek laiko prie „Fronto“ susitiko R. S. su 4 draugais. Su jais buvo ir A. S., kurį jis pažįsta iš matymo. R. S. jam grasino, kad pervestų pinigus į A. S. sąskaitą ir ėjo pas jį į namus. Policijai dėl grasinimo neskambino, nepranešė. Iš kur R. S. sužinojo apie korteles, nežino, gal iš N. A. galėjo nugirsti. Greičiausiai išgirdo, kad duomenys pas jį, kai jie su N. A. kalbėjosi prie baro „Kalnapilis“. N. A. bandė skambinti, kai R. S. pradėjo prašyti pinigų, bet N. A. neatsiliepė. Pirmą kartą pervedė 350 litų, o antrą kartą pervedė 650 litų į A. S. sąskaitą. R. S. pats pavedimo nemokėjo padaryti. Pirmą kartą, kai pervedė 350 litų į A. S. sąskaitą, nuėjo į prekybos centrą „Akropolis“, kur jie nusiėmė pinigus ir davė jam 50 litų. Po to išsiskyrė su R. S., o jis nuėjo į barą ir parašė N. A. žinutę, kad jis ateitų. Kai N. A. atėjo, jis jam nupirko alaus ir cigarečių ir papasakojo, kas įvyko. Kitą kartą N. A. ėjo su juo ir R. S. nuo baro, link jo namų. R. S. pradėjo reikalauti pinigų, kad juos pervestų į N. A. banko sąskaitą, tačiau N. A. sakė, kad neperves pinigų ir pabėgo, o jis su R. S. atėjo pas K. B. į namus, kur R. S. jam grasino, sakė, kad primuš ir t. t., jei neperves pinigų. Kadangi identifikavimo kodų kortelė buvo pas jį namie, todėl vėl pervedė 650 litų į A. S. sąskaitą, iš jų jam vėl davė 50 litų. Po to vėl paskambino N. A. ir viską papasakojo, po to jie išsigandę minėtus duomenis sudegino. Policijai nieko nepranešė. M. V. nieko nesakė. Nežino, dėl ko N. A. pats nepersivedė pinigų. Dar buvo nuėję į prekybos centre „Akropolis“ trečiame aukšte esančią interneto kavinę su T. G., N. A. ir T. J.. T. J. pervedė į T. G. sąskaitą pinigus, T. G. sutiko, už tai gavo atlygį. T. G. su N. A. nusiėmė 500 litų. Po to ėjo į „Lyros“ prekybos centrą ir bandė dar nuimti pinigų, o jis išėjo namo. Iš tų 500 litų negavo nei lito. Galėtų žalą atlyginti per metus laiko, nesugalvojo kaip ją atlyginti anksčiau. Su civiliniu ieškiniu sutinka tik dėl 100 litų, tik tiek pasiėmė. O pervestus 1000 litų nusiėmė A. S. su R. S. Ne jis vienas kaltas, suvokia, kad atliko neteisėtus veiksmus. Jis buvo susitikęs su M. V., kalbėjo su juo, atsiprašė jo. Daugiau nebeužsiminės tokiais dalykais. Gauna invalidumo pašalpą 540 litų, jam cerebralinis paralyžius. Dabar normaliai jaučiasi, turi 2 grupės invalidumą nuo vaikystės, nustatytas 40 procentų darbingumas. Mokėsi mokykloje šaltkalvio specialybės, darbo neranda.
Nukentėjusysis M. V. parodė, kad pažįsta N. A. ir K. B., o T. J. pirmą kartą matė, kai buvo prie senosios poliklinikos. Jo banko sąskaitoje buvo jo pinigai, jam perveda išmokas, anksčiau nėra nuėmęs pinigų, tik po 50 litų nuimdavo, kai N. A. paprašydavo, jie atsigerdavo alaus bendrai. Jo sąskaitoje buvo 7000 litų. Prie poliklinikos T. J., o po to ir N. A. paprašė atsinešti pasą. Sakė, kad banke sudarys elektroninės bankininkystės sutartį ir gaus identifikavimo kodų kortelę. Kam reikėjo minėtų duomenų, nepamena. Kitą dieną jis turėjo pasą, todėl T. J. paprašė sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį. Elektroninės bankininkystės sutartį sudarė ir identifikavimo kodų kortelę gavo su N. A. ir T. J. Visi kartu nuėjo į banką ir atliko minėtus veiksmus. Identifikavimo kodų kortelę išsiėmė, kad pervestų 200 litų, prašė, kad jam duotų 20 litų, dar jam nupirko kolos ir bandelę, o kitus pinigus sau pasiliko N. A. ir T. J. 200 litų leido nuimti, nes bijojo N. A., galvojo, kad primuš, prieš tai jo N. A. nėra mušęs. Pakluso N. A. iš baimės. Po to identifikavimo kodų kortelę padavė N. A., nes bijojo, kad tėvas sužinos. Tėvas apie tuos įvykius nieko nežinojo. Identifikavimo kodų kortelę ėmė iš viso tris kartus su T. J. ir N. A.. Pirmą kartą juos prašė išsiimti T. J., kitus kartus prašė N. A. Su tėvu pirko jam kelnias ir tėvas pastebėjo, kad trūksta pinigų. Tada tėvui viską papasakojo. Jam negrąžinta 3610 litų. T. G. grąžino apie 1500 litų, tiksliai nepamena. Nežinojo, kad su identifikavimo kodų kortele jie gali nuimti pinigus, niekas apie tai jam nepasakojo. Nežinojo, ką jie su ta identifikavimo kodų kortele darys, nesuprato, kad pinigus nuims. Kiek kartų pinigus ėmė, nežino. Jam identifikavimo kodų kortelės negrąžino. N. A. atsiprašė jo. K. B. neatsiprašė jo. T. J. jis atleidžia.
Nukentėjusiojo atstovas E. V. parodė, kad nukentėjusysis jo sūnus. Kaltinamojo T. J. nepažįsta, kitus pažįsta, nes mokėsi su jo sūnumi. N. A. ir K. B. kartu su sūnumi mokosi, jie ne vieną kartą pas juos namuose lankėsi, net nebūtų pagalvojęs, kad jie galėtų taip pasielgti. Jo sūnui neveiksnumas nenustatytas, jis veiksnus. Cerebraliniu paralyžiumi serga nuo gimimo. Sužinojo, kad sąskaitoje trūksta pinigų, kai sūnui norėjo kažką nupirkti. Pamatė, kad sąskaitoje ženkliai sumažėjo pinigų, sūnaus paklausė, kur pinigai, tada jis papasakojo. Po to nuėjo į banką ir išsiėmė išrašus. Sūnus pasakojo, kad N. A. jį spaudė, grasino, nedavė jam ramybės. Sūnus minėjo, kad daugiausiai jį spaudė N. A.. Mokykloje nuolat neduoda ramybės. Sūnus jam pasakojo, kad neduodavo jam praėjimo, jis negalėjo apsiginti, jautė spaudimą, prikibę ir prikibę, kad būtų sumuštas jis nepastebėjo. Sūnus nesakė, kad paėmė identifikavimo kodų kortelę. Kai nuėjo į banką, tik tada sužinojo, kad buvo išimtos identifikavimo kodų kortelės. Po to kreipėsi į policiją. 1500 litų buvo grąžinta į sąskaitą. Tas vaikinukas, supratęs, kas čia vyksta, paskambino jam ir pervedė pinigus atgal. Sūnus pasitiki žmonėmis, jis bijojo jo ir bijojo tų vaikinų. Jo ten pinigai. Pas jį yra banko kortelė, kai jam ko reikia, jie abu su sūnumi perka kartu pasitarę. Kad nuimdavo po 50 litų, nežinojo, pasitikėjo sūnumi, neimdavo išklotinės, negalvojo, kad taip gali vykti.
Liudytojas A. S., parodė, kad tikslios datos neprisimena, gavo SMS žinutę iš brolio R. S., kad pasakytų savo banko sąskaitos numerį, nes asmuo pravarde „Kazas“ (N. A.) negali nusiimti pinigų, nes jie kažkaip yra pasidarę, kad per dieną gali nusiimti tik tam tikrą pinigų sumą. Sakė, kad tie pinigai lyg ir N. A. draugo, kad susitaupęs ir kad mama neleidžia nusiimti ar kažkas panašaus. Jis pasakė savo banko sąskaitos skaičius. Po pusvalandžio nusileido žemyn prie bankomato nuimti pinigų. Pirmą sykį nuėmė 350 Lt, antrą sykį - 650 Lt. Pirmą kartą jis pinigus atrodo atidavė K. B., nes su juo ėjo prie bankomato, o antrą – N. A. Jam iš tų nuimtų pinigų nieko nedavė. Jam ir jo broliui nupirko tik alaus ir davė porą cigarečių. Nežino, ar jo brolis gavo dalį tų pinigų, to nematė. Jis su broliu yra susipykęs, gyvena atskirai. Apie tuos nešvarius pinigus sužinojo iš tyrėjos. Kad tie pinigai nešvarūs, broliui nieko nesakė.
Liudytojas R. P., parodė, kad pažįsta iš matymo tik kaltinamąjį N. A.. Kitų nepažįsta. Šių metų gegužės mėnesį, dienos neprisimena, jis buvo su draugu kazino. Išėjo į lauką parūkyti netoli „Fronto“ alaus baro, esančio Aido gatvėje, Šiauliuose. Jie ten sėdėjo, rūkė, kai prie jų priėjo R. S. su draugu, kurio nepažinojo. To draugo šioje salėje nėra. Jie paprašė cigaretės. Jie kartu parūkė, pakalbėjo. Tuo tarpu iš alaus baro išėjo N. A. ir K. B.. Tada jie kažką R. S. pasakė, kad kažkur tai reikia jiems pasikalbėti ir liepė jiems palaukti. Pasiliko R. S. draugas ir jis su savo draugu. Po kiek laiko jie su R. S. draugu išėjo jų ieškoti. Pradėjo eiti link „Lyros“ prekybos centro, kai pamatė R. S. ir tuos du vaikinus N. A. ir K. B.. Jis su draugu nuėjo savais keliais, o R. S. su draugu, N. A. ir K. B. savais keliais. Prie bankomato jų nematė.
Liudytojas T. G. parodė, kad pažįsta nukentėjusiuosius. Su jais susipažino per draugą T. J.. Taip per T. J. pažįsta N. A.. Nėra piktuoju nei su vienais. Praeitų metų balandžio mėnesį prekybos centre „Akropolis“ jis kaip ir atsitiktinai susitiko su T. J. ir N. A.. Dabar nelabai prisimena, gal jis atėjo su T. J., po to atėjo N. A. Kas pasiūlė pervesti pinigus, nelabai prisimena, gal T. J.. Ikiteisminio metu duoti mano parodymai teisingi. Turbūt taip ir buvo, kaip ir tada sakė, kad pinigus į jo sąskaitą pervesti pasiūlė N. A. Į savo sąskaitą N. A. negalėjo pervesti, nes neturėjo kortelės. Jis jam taip sakė, pats nematė. Jis sutiko, kad į jo sąskaitą būtų pervedami pinigai, nes už tai dar pasiūlė jam pinigų - 20 ar 50 litų. Tiksliai dabar neprisimena, kiek žadėjo. Jis sakė, kad pinigus jam perves iš savo sąskaitos. Nuėjo į interneto kavinę, kur pervedė pinigus į jo sąskaitą. Jis nuėmė 500 Lt, kuriuos pasiėmė N. A.. T. J. pradėjo kalbėti, kad ne savo pinigus veda, jis nepasakojo, iš ko tuos pinigus veda. Kai sužinojo, kad tie pinigai ne jo, nuėmęs likusius pinigus grąžino tam žmogui, kuriam iš tikrųjų ir priklausė, pervedė atgal į jo sąskaitą. Galėjo būti, kad tie pinigai buvo nukentėjusiojo. Tą dieną daugiau negalėjo nuimti, nes neleido limitas. Jokio atlygio negavo iš N. A.. Nežino, ką N. A. su tais pinigais darė. Taip pat nežinojo, kad N. A. ieškojo žmonių, kuriems galėtų pervesti pinigus. Apie tai net nekalbėjo. Ar po to kalbėjo su N. A., ką jis daro - neprisimena. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Be visiško kaltinamojo T. J. prisipažinimo, kaltinamųjų N. A. ir K. B. prisipažinimo iš dalies, nukentėjusiojo M. V., nukentėjusiojo atstovo E. V., liudytojų T. G., A. S., R. P. parodymų, kaltinamųjų kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:
- iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. V. pateikė savo sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2011-04-04 N. A. pervesta 200 Lt, 2011-04-17 T. G. pervesta 2000 Lt, 2011-04-19 T. G. pervedė į M. V. sąskaitą 1300 Lt, 2011-05-07 N. A. pervesta 200 Lt, 2011-05-09 T. J. pervesta 100 Lt, 2011-05-11 N. A. pervesta 220 Lt, 2011-05-14 N. A. pervesta 200 Lt, 2011-05-16 N. A. pervesta 200 Lt, 2011-05-19 A. S. pervesta 350 Lt ir 650 Lt, 2011-05-28 N. A. pervesta 200 Lt, 2011-05-29 T. J. pervesta 200 Lt, 2011-05-29 T. J. pervesta 200 Lt, 2011-06-02 N. A. pervesta 190 Lt (1 t., 10, 11-12 b. l.);
- iš AB „Swedbank“ 2011-09-22 pranešimo matyti, kad M. V. identifikavimo kodų kortelės nuo 2011-01-01 buvo išduotos 2011-04-04, 2011-05-07, 2011-05-28 ir 2011-06-07 (1 t., 15 b. l.);
- iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas A. S. atpažino asmenį, kuris su broliu R. S. prie Tilžės g. 36, Šiauliuose, iš bankomato nuėmė pinigus ir padavė jo atpažintam asmeniui, tas asmuo yra K. B. (1 t., 32-34 b. l.);
- iš akistatos, atliktos tarp liudytojo A. S. ir įtariamojo K. B., protokolo matyti, kad liudytojas A. S. ir įtariamasis K. B. savo parodymų nepakeitė (1 t., 39-40 b. l.);
- iš akistatos, atliktos tarp liudytojo A. S. ir įtariamojo N. A., protokolo, matyti, kad liudytojas A. S. ir įtariamasis N. A. savo parodymų nepakeitė (1 t., 42-43 b. l.);
- iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas R. P. atpažino asmenį, kuris 2011 m. gegužės mėnesį buvo kartu su vaikinu pravarde „Kazas“ ir kartu su tuo vaikinu bei R. S. nuėjo link „Lyros“, atpažintas asmuo yra K. B. (1 t., 57-59 b. l.);
- iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas R. P. atpažino vaikiną pravarde „Kazas“, kuris kartu su kitu vaikinu bei R. S. 2011 m. gegužės mėnesį nuėjo link „Lyros“, Šiauliuose, atpažintas asmuo yra N. A. (1 t., 60-62 b. l.);
- iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. S. atpažino K. B. kaip asmenį, kuris kartu su kitu vaikinu 2012-05-19 atėjo prie kazino, kuris jo paprašė banko sąskaitos numerio (1 t., 147-149 b. l.);
- iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. S. atpažino N. A. kaip asmenį, kuris kartu su K. B. 2012-05-19 atėjo prie kazino ir jo paprašė banko sąskaitos numerio (1 t., 152-154 b. l.);
- iš akistatos, atliktos tarp R. S. ir įtariamojo K. B., protokolo, matyti, kad R. S. ir įtariamasis K. B. kiekvienas pasiliko prie savo parodymų, K. B. iš dalies sutiko su R. S. parodymais (1 t., 163-165 b. l.);
- iš akistatos, atliktos tarp R. S. ir įtariamojo N. A., protokolo, matyti, kad R. S. ir įtariamasis N. A. kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (1 t., 170-172 b. l.);
- iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos 2012-05-11 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo R. S. atžvilgiu matyti, kad ikiteisminis tyrimas įtariamojo R. S. atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., padarymo (1 t., 175-176 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas - BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Teismų praktikoje išskiriamos vadinamosios aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamųjų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti (kasacinė byla Nr. 2K-517/2004). Elektroninėje bankininkystėje, jeigu prieš teisėto sąskaitos valdytojo valią kodą, suteikiantį teisę prieiti prie sąskaitos, surenka ir nurodymą išmokėti pinigus duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiais pinigais, laikoma, kad, prisistatydamas asmeniu, turinčiu tokią teisę, kaltininkas suklaidina banką, todėl jo veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas (nustačius būtinus šios nusikalstamos veikos sudėties požymius). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Kaltininko tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Neteisėtas finansinės operacijos atlikimas – neteisėtų veiksmų, kurių rezultatas yra informacijos apie elektroninius pinigus pateikimas ar nurodymo kredito įstaigai dėl disponavimo kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis įvykdymas (sąskaitoje esančių lėšų pervedimas į kitą kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą arba grynųjų pinigų išmokėjimas), atlikimas. Neteisėtas finansinės operacijos atlikimas laikytinas baigtu gavus informaciją apie elektroninius pinigus iš kredito įstaigos arba gavus patvirtinimą iš kredito įstaigos apie disponavimą kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis. Svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys – konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninės mokėjimo priemonės duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 32 dalį, 40 straipsnio 1 dalį, jeigu mokėjimo nurodymui įvykdyti mokėjimo paslaugų vartotojas nurodo unikalų identifikatorių, t.y., raidžių, skaičių ar simbolių derinį, kurį mokėjimo paslaugų teikėjas suteikia mokėjimo paslaugų vartotojui ir pagal kurį vienareikšmiškai atpažįstamas mokėjimo operacijoje dalyvaujantis mokėjimo paslaugų vartotojas ir (arba) mokėjimo operacijoje naudojama jo mokėjimo sąskaita, toks mokėjimo nurodymas laikomas tinkamai įvykdytu unikaliu identifikatoriumi nurodyto gavėjo ir (arba) jo mokėjimo sąskaitos atžvilgiu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje numatyta veika laikoma baigta nuo straipsnyje nurodytų alternatyvių veiksmų atlikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs kaltinamųjų N. A. ir T. J., nukentėjusiojo M. V., įstatyminio atstovo E. V., liudytojo T. G. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – daiktų, dokumentų pateikimo, akistatų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, „Swedbank“, AB pranešime užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog N. A., veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais kartu su T. J., laikotarpiu nuo 2011-04-17 iki 2011-05-16, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių mieste, keliais analogiškais veiksmais, turėdami vieną tikslą, siekdami užvaldyti M. V. AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, žinodami, kad jo banko sąskaitoje yra piniginių lėšų, nes apie tai prasitarė pats nukentėjusysis, pasinaudoję tuo, kad nukentėjusysis nesuvokia, kam reikalingi elektroninės bankininkystės kodai, kad jų pagalba galima atlikti finansines operacijas ir kad juos perdavus kitiems asmenims, minėtais kodais gali būti pasinaudota pervedant elektroninius pinigus iš jo banko sąskaitos į bet kurią kitą banko sąskaitą, taip pat pasinaudodami tuo, kad M. V. bijo N. A., taip pat, kad jo įstatyminis atstovas E. V. nežino apie tai, kad buvo sudaryta elektroninės bankininkystės sutartis bei gauti elektroninės bankininkystės kodai, panaudodami M. V. elektroninės bankininkystės kodus, ir tokiu būdu pristatydami save bankui kaip banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas M. V., pervedė elektroninius pinigus iš nukentėjusiojo M. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į N. A. banko sąskaitą, taip pat į T. G., T. J. banko sąskaitas iš viso 2920 Lt, o po to minėtus pinigus išgrynino bankomatų pagalba, t.y., tokiu būdu atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodami svetimus elektroninės bankininkystės kodus. Kaip matyti iš kaltinamojo N. A. parodymų, jis prisipažino visiškai, kad pasinaudodamas M. V. elektroninės bankininkystės kodais, pervedė iš M. V. banko sąskaitos į savo banko sąskaitą bei į kaltinamojo T. J. ir į liudytojo T. G. banko sąskaitas elektroninius pinigus, išskyrus 1000 Lt, kurie buvo pervesti į liudytojo A. S. banko sąskaitą. Jis taip pat parodė, kad neva kaltinamasis T. J. paprašė M. V. 2011-04-04 atsinešti pasą, kad nežinojo, ko 2011-04-04 ėjo į prekybos centrą „Saulės miestas“, neva T. J. taip pat paprašė M. V. pasirašyti elektroninės bankininkystės sutartį bei išsiimti identifikavimo kodų kortelę 2011-04-04 prekybos centro „Saulės miestas“ esančiame „Swedbank“, AB banke. Tuo tarpu T. J. paaiškino, kad M. V. paso paprašė N. A., kad jie abu su N. A. iš vakaro susitarė, kad pasirašys elektroninės bankininkystės sutartį bei išsiims identifikavimo kodų kortelę, kad persives 200 Lt, bei kad jie visi trys ėjo į banką pasirašyti minėtos sutarties bei išsiimti identifikavimo kodų kortelės. Tuo tarpu nukentėjusysis M. V. parodė, kad jo atsinešti pasą prašė abu kaltinamieji – N. A. ir T. J.,- kad sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį ir gauti identifikavimo kodų kortelę prašė T. J., kad su abiem kaltinamaisiais ėjo kartu sudaryti minėtos sutarties bei išsiimti identifikavimo kodų kortelės. Atsižvelgiant į tai, kad N. A. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu yra nenuoseklūs (neva jis nežinojo, ką darys 2011-04-04, kad pasirašys elektroninės bankininkystės sutartį bei išsiims identifikavimo kodų kortelę bei persives 200 Lt, po to kad neva buvo susitikęs ryte su T. J., kuris viską paaiškino, taigi jis žinojo, kas bus daroma 2011-04-04 prekybos centre „Saulės miestas“, kad ne jis prašė atsinešti pasą), taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiojo M. V. parodymus, kurie sutampa su kaltinamojo T. J. parodymais, bei kurie tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl N. A. teiginiai, kad neva tik T. J. prašė M. V. atsinešti pasą, kad jis nežinojo, ką darys 2011-04-04 prekybos centre „Saulės miestas“, vertintini kritiškai, kaip N. A. pasirinkta gynybos pozicija, siekiant sudaryti įspūdį, kad jis nebuvo aktyvus nusikalstamos veikos vykdytojas, kad buvo tik stebėtojas, ir atmestini. Kaip matyti iš N. A., T. J. ir M. V. parodymų, 2011-04-04 M. V. vardu buvo pasirašyta elektroninės bankininkystės sutartis bei gauta identifikavimo kodų kortelė. Elektroninės bankininkystės sutartis M. V. suteikė teisę atlikti finansines operacijas su jo banko sąskaitoje esančiais elektroniniais pinigais, o identifikavimo kodų kortelės pagalba, suvedus atitinkamus, elektroninės bankininkystės sistemos reikalaujamus kodus, elektroninės bankininkystės sistemos vartotojas buvo identifikuojamas kaip M. V. ir iš karto nukreipiamas į M. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kur, atsižvelgiant į internetinės bankininkystės sutarties sąlygas, interneto pagalba buvo suteikta teisė vykdyti finansines operacijas, iš kurių viena – atlikti elektroninių pinigų pervedimus iš M. V. banko sąskaitos į bet kurią kitą banko sąskaitą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, į elektroninės bankininkystės sistemą suvedus identifikavimo kodų kortelės duomenis, bankas nekvestionuoja elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo tapatybės ir mokėjimai, atlikti identifikavimo kodų kortelės pagalba, yra laikomi tinkami ir neatšaukiami. Žinodami elektroninės bankininkystės veikimo principus, kaltinamieji N. A. ir T. J. naudojosi M. V. vardu išduota kortele, o būtent ją perdavus T. J., interneto kavinėje, M. V. neprieštaraujant, T. J. pervedė 200 Lt iš M. V. banko sąskaitos į N. A. banko sąskaitą. Po to M. V. atidavė N. A. identifikavimo kodų kortelę, nes bijojo, kad apie tai sužinos jo tėvas. Vėliau jie visi nuėjo prie bankomato, iš jo paėmė 200 Lt, iš kurių 20 Lt davė M. V., dar nupirko jam bandelę ir nealkoholinį gėrimą („kolą“), o likusius pinigus N. A. ir T. J. išleido savo reikmėms – išleido žaidimams su žaidimų aparatais. Po to, 2011-04-17 N. A. ir T. J., žinodami, kad N. A. turi M. V. identifikavimo kodų kortelę, susitikę su T. G. prekybos centre „Akropolis“, kuriam pasiūlius į jo banko sąskaitą pervesti 200 Lt, iš kurių kaip atlyginimą už pervedimą pasiūlius 20 ar 50 Lt, tačiau T. G. minėto atlygio negavo, per klaidą iš M. V. banko sąskaitos pervedė į T. G. banko sąskaitą 2000 Lt, iš kurių T. G. banko kortelės pagalba 500 Lt T. G. nuėmė bankomate prekybos centre „Akropolis“ ir perdavė N. A.. N. A. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad po to T. J. ir T. G. nuėjo prie prekybos centro „Lyra“, kur bankomato pagalba nuėmė dar 1200 Lt, o tuo tarpu T. J. parodė, kad jis nenuėmė kartu su T. G. 1200 Lt prie „Lyros“ prekybos centro, kad jam savo banko kortelę davė T. G., kuris greičiausiai pats nuėjo į banką, esantį prekybos centre „Akropolis“ ir ten su savo pasu nusiėmė 1200 Lt, o T. J. nuėjus prie „Lyros“ prekybos centro paaiškėjo, banko sąskaitoje yra tik 300 Lt, kurių bankas neleido nuimti, nes kortelei buvo taikomas kredito limitas. T. G. teisiamojo posėdžio metu nekomentavo tolimesnių veiksmų su jo banko kortele. Tik paminėjo, kad sužinojęs, jog minėti pinigai buvo pervesti ne iš N. A. banko sąskaitos, o iš M. V., jis suprato, kad tai buvo neteisėta, ir pervedė M. V. pinigus atgal. Iš T. J., M. V., E. V. parodymų matyti, kad į M. V. banko sąskaitą buvo pervesta iš viso 1500 Lt, tačiau iš M. V. banko sąskaitos išrašo matyti, kad T. G. 2011-04-19 pervedė M. V. 1300 Lt (1 t. 10-12 b. l.). Taip pat T. J. pripažino, kad jam į jo banko sąskaitą iš M. V. banko sąskaitos buvo pervesta 100 Lt, tačiau neprisimena, kad būtų pervesta 200 Lt ar 220 Lt, tačiau minėtas aplinkybes patvirtina M. V. banko sąskaitos išrašas (1 t. 10-12 b. l.). Iš minėto banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-04-17 iki 2011-05-16 buvo pasinaudota M. V. vardu išduota identifikavimo kodų kortele, neturint M. V. leidimo, ir iš M. V. banko sąskaitos į banko sąskaitas, priklausančias N. A., T. J. ir T. G. pervesta iš viso 2920 Lt. Paminėtina, kad M. V. kaltinamiesiems N. A. ir T. J. banke ėmė identifikavimo kodų kortelę 3 kartus, tai matyti iš M. V., E. V., N. A., T. J. parodymų bei iš „Swedbank“, AB rašto: 2011-04-04, 2011-05-07 ir 2011-05-28 (1 t., 15 b. l.), po ko identifikavimo kodų kortelė būdavo atiduodama N. A.. Kaltinamieji N. A. ir T. J. M. V. vardu išduota identifikavimo kodų kortele pasinaudojo, t.y., iš M. V. banko sąskaitos, pristatydami elektroninės bankininkystės sistemai save kaip M. V., identifikavimo kodų kortelės pagalba iš M. V. banko sąskaitos pervedė elektroninius pinigus į N. A., T. J. ir T. G. banko sąskaitas ir tokiu būdu įgijo galimybę pasinaudoti pervestais pinigais, todėl nusikalstama veika laikoma baigta. Atlikdami minėtus veiksmus N. A. ir T. J. suvokė, jog neteisėtai panaudodami M. V. identifikavimo kodų kortelę pervedė elektroninius pinigus iš M. V. banko sąskaitos į N. A., T. J. ir T. G. banko sąskaitas ir tokiu būdu atliko finansines operacijas ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Paminėtina, kad N. A. ir T. J., būdami iš anksto susitarę dėl savo veiksmų, vienam pasiūlius, kitam pritarus, veikė kartu bei pritarė vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, nustatytą bendrininkavimo požymį, pripažįsta, jog N. A. ir T. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, kaip neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas.
Teismas, įvertinęs kaltinamųjų N. A. ir T. J., nukentėjusiojo M. V., įstatyminio atstovo E. V., liudytojo T. G. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – daiktų, dokumentų pateikimo, akistatų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, „Swedbank“, AB pranešime užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog N. A., veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais kartu su T. J., laikotarpiu nuo 2011-04-17 iki 2011-05-16, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių mieste, turėdami vieną tikslą, keliais analogiškais veiksmais, per 6 kartus, esant bendram sumanymui, neteisėtai panaudodami M. V. elektroninės bankininkystės kodus, elektroniniu būdu pervesdami iš M. V. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo ir kitų asmenų sąskaitas pinigines lėšas, o būtent 2011-04-17 pervesdami iš M. V. sąskaitos į T. G. sąskaitą 2000 Lt, 2011-05-07 pervesdami iš M. V. sąskaitos į N. A. sąskaitą 200 Lt, 2011-05-09 pervesdami iš M. V. sąskaitos į T. J. sąskaitą 100 Lt, 2011-05-11 pervesdami iš M. V. sąskaitos į N. A. sąskaitą 220 Lt, 2011-05-14 pervesdami iš M. V. sąskaitos į N. A. sąskaitą 200 Lt, 2011-05-16 pervesdami iš M. V. sąskaitos į N. A. sąskaitą 200 Lt, tokiu būdu pateikdami save kaip asmenis, turinčius teisę atlikti finansines operacijas, apgaule savo ir T. J. naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam M. V. priklausantį, turtą - 2920 Lt. Byloje nustatyta, kad N. A. ir T. J. laikotarpiu nuo 2011-04-17 iki 2011-05-16 pasinaudojo M. V. vardu išduota identifikavimo kodų kortele, neturint M. V. leidimo, interneto kavinėse, pasinaudodami elektroninės bankininkystės sistema, iš M. V. banko sąskaitos į banko sąskaitas, priklausančias N. A., T. J. ir T. G., pervedė iš viso 2920 Lt. Minėti elektroniniai pinigai buvo išgryninti bankomatų pagalba ir jais savo reikmėms naudojosi N. A. ir T. J.. Kaltinamieji N. A. ir T. J. pasinaudoję M. V. vardu išduota identifikavimo kodų kortele, t.y., iš M. V. banko sąskaitos, pristatydami elektroninės bankininkystės sistemai save kaip M. V. ir taip apgaulės būdu, suklaidindami elektroninės bankininkystės sistemą bei patį banką, įgydami reikalavimo teisę M. V. banko sąskaitoje esančius elektroninius pinigus, pervedė minėtus elektroninius pinigus į N. A., T. J. ir T. G. banko sąskaitas, po ko bankomatų pagalba išgrynino minėtus pinigus ir tokiu būdu įgijo svetimą M. V. priklausantį turtą – 2920 Lt, todėl nusikalstama veika laikoma baigta. Atlikdami minėtus veiksmus N. A. ir T. J. suvokė, jog pasinaudodami apgaule, suklaidinę elektroninės bankininkystės sistemą ir patį banką, neteisėtai, o būtent pasinaudodami M. V. vardu išduota identifikavimo kodų kortele, nors nukentėjusysis nedavė sutikimo šia kortele naudotis, ir pateikdami save bankui kaip M. V., neatlygintinai savo bei kitų asmenų naudai įgijo reikalavimo teisę į M. V. banko sąskaitoje esančius elektroninius pinigus ir juos pervedė į savo bei kitų asmenų banko sąskaitas, bei numatė, kad dėl jų veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Paminėtina, kad N. A. ir T. J., būdami iš anksto susitarę dėl savo veiksmų, vienam pasiūlius, kitam pritarus, veikė kartu bei pritarė vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, nustatytą bendrininkavimo požymį, pripažįsta, jog N. A. ir T. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, kaip sukčiavimas.
Kaltinamųjų N. A. ir T. J. veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Teismas, įvertinęs kaltinamųjų N. A. ir T. J., nukentėjusiojo M. V., įstatyminio atstovo E. V. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – daiktų, dokumentų pateikimo, akistatų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, „Swedbank“, AB pranešime užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog N. A., veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais kartu su T. J., laikotarpiu nuo 2011-05-28 iki 2011-06-02, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių mieste, keliais analogiškais veiksmais, turėdami vieną tikslą, siekdami užvaldyti M. V. AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, žinodami, kad jo banko sąskaitoje yra piniginių lėšų, nes apie tai prasitarė pats nukentėjusysis, pasinaudoję tuo, kad nukentėjusysis nesuvokia, kam reikalingi elektroninės bankininkystės kodai, kad jų pagalba galima atlikti finansines operacijas ir kad juos perdavus kitiems asmenims, minėtais kodais gali būti pasinaudota pervedant elektroninius pinigus iš jo banko sąskaitos į bet kurią kitą banko sąskaitą, taip pat pasinaudodami tuo, kad M. V. bijo N. A., jo įstatyminis atstovas E. V. nežino apie tai, kad buvo sudaryta elektroninės bankininkystės sutartis bei gauti elektroninės bankininkystės kodai, panaudodami M. V. elektroninės bankininkystės kodus, ir tokiu būdu pristatydami save bankui banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) savininku M. V., pervedė elektroninius pinigus iš nukentėjusiojo M. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į N. A. banko sąskaitą, taip pat į T. J. banko sąskaitą, iš viso 790 Lt, o po to minėtus pinigus išgrynino bankomatų pagalba, t.y., tokiu būdu atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodami svetimus elektroninės bankininkystės kodus. Kaip matyti iš kaltinamojo N. A. parodymų, jis prisipažino visiškai, kad pasinaudodamas M. V. elektroninės bankininkystės kodais, pervedė iš M. V. banko sąskaitos į savo banko sąskaitą bei į kaltinamojo T. J. banko sąskaitas elektroninius pinigus, išskyrus 1000 Lt, kurie pervesti į liudytojo A. S. banko sąskaitą. Kaltinamasis T. J. prisipažino kaltu visiškai dėl jam inkriminuotų veikų. Byloje taip pat nustatyta, kad 2011-04-03 N. A., M. V. ir T. J. su savo seserimi buvo susitikę prie senosios poliklinikos, kur N. A. ir T. J., sužinoję, kad M. V. banko sąskaitoje yra 7000 Lt, paprašė M. V. kitą dieną atsinešti pasą, o vėliau vakare N. A. su T. J. susitarė, kad M. V. vardu sudarys elektroninės bankininkystės sutartį, kad išsiims identifikavimo kodų kortelę ir ja pasinaudodami perves 200 Lt iš M. V. banko sąskaitos į kitą banko sąskaitą. Elektroninės bankininkystės sutartis M. V. suteikė teisę atlikti finansines operacijas su jo banko sąskaitoje esančiais elektroniniais pinigais, o identifikavimo kodų kortelės pagalba, suvedus atitinkamus elektroninės bankininkystės sistemos reikalaujamus kodus, elektroninės bankininkystės sistemos vartotojas buvo identifikuojamas kaip M. V. ir iš karto nukreipiamas į M. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kur, atsižvelgiant į internetinės bankininkystės sutarties sąlygas, interneto pagalba buvo suteikta teisė vykdyti finansines operacijas, iš kurių viena – atlikti elektroninių pinigų pervedimus iš M. V. banko sąskaitos į bet kurią kitą banko sąskaitą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, į elektroninės bankininkystės sistemą suvedus identifikavimo kodų kortelės duomenis, bankas nekvestionuoja elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo tapatybės ir mokėjimai, atlikti identifikavimo kodų kortelės pagalba, yra laikomi tinkami ir neatšaukiami. Byloje taip pat nustatyta, kad M. V., A. A. ir T. J. 2011-04-04 susitiko prekybos centre „Saulės miestas“, kur „Swedbank“, AB banke M. V. vardu sudarė elektroninės bankininkystės sutartį bei išsiėmė identifikavimo kodų kortelę, kurią pirmą kartą panaudojo 2011-04-04 nuėję į interneto kavinę, kur identifikavimo kodų kortelės pagalba iš M. V. banko sąskaitos, M. V. matant ir sutinkant, nes jam buvo pažadėtas atlygis – 20 Lt, bandelė ir nealkoholinis gėrimas („kola“), į N. A. banko sąskaitą T. J. pervedė 200 Lt, kuriuos N. A. išgrynino bankomato pagalba. Iš minėtų 200 Lt, 20 Lt N. A. davė M. V., dar nupirko bandelę ir nealkoholinį gėrimą, o likusius pinigus kartu su T. J. išleido savo reikmėms. Byloje taip pat nustatyta, kad po 2011-04-04 pasinaudojimo M. V. identifikavimo kodų kortele, N. A. ir T. J., žinodami, kad N. A. turi M. V. identifikavimo kodų kortelę, ja naudojosi ne kartą elektroninius pinigus pervesdami iš M. V. banko sąskaitos į N. A. ar į T. J. banko sąskaitas, ir minėtas aplinkybes patvirtina M. V. banko sąskaitos išrašas (1 t. 10-12 b. l.), minėtų aplinkybių taip pat neneigia patys kaltinamieji – N. A. ir T. J.. Iš minėto banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-05-28 iki 2011-06-02 buvo pasinaudota M. V. vardu išduota identifikavimo kodų kortele, neturint M. V. leidimo, ir iš M. V. banko sąskaitos į banko sąskaitas, priklausančias N. A. ir T. J. pervesta iš viso 790 Lt. Paminėtina, kad M. V. kaltinamiesiems N. A. ir T. J. banke ėmė identifikavimo kodų kortelę 3 kartus: 2011-04-04, 2011-05-07 ir 2011-05-28, tai įrodo M. V., E. V., N. A., T. J. parodymai ir „Swedbank“, AB raše nurodyti duomenys (1 t., 15 b. l.), po ko identifikavimo kodų kortelė būdavo atiduodama N. A.. Kaltinamieji N. A. ir T. J. M. V. vardu išduota identifikavimo kodų kortele pasinaudojo, t.y., iš M. V. banko sąskaitos, pristatydami elektroninės bankininkystės sistemai save kaip M. V. identifikavimo kodų kortelės pagalba iš M. V. banko sąskaitos pervedė elektroninius pinigus į N. A. ir T. J. banko sąskaitas ir tokiu būdu įgijo galimybę pasinaudoti pervestais pinigais, todėl nusikalstama veika laikoma baigta. Atlikdami minėtus veiksmus N. A. ir T. J. suvokė, jog neteisėtai panaudodami M. V. identifikavimo kodų kortelę, pervedė elektroninius pinigus iš M. V. banko sąskaitos į N. A. ir T. J. banko sąskaitas ir tokiu būdu atliko finansines operacijas ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Paminėtina, kad N. A. ir T. J., būdami iš anksto susitarę dėl savo veiksmų, vienam pasiūlius, kitam pritarus, veikė kartu bei pritarė vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, nustatytą bendrininkavimo požymį, pripažįsta, jog N. A. ir T. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, kaip neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas.
Teismas, įvertinęs kaltinamųjų N. A. ir T. J., nukentėjusiojo M. V., įstatyminio atstovo E. V. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – daiktų, dokumentų pateikimo, akistatų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, „Swedbank“, AB pranešime užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog N. A., veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais kartu su T. J., laikotarpiu nuo 2011-05-28 iki 2011-06-02, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių mieste, turėdami vieną tikslą, keliais analogiškais veiksmais, per 4 kartus, neteisėtai panaudodami M. V. elektroninės bankininkystės kodus, elektroniniu būdu pervesdami iš M. V. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo sąskaitas pinigines lėšas, o būtent 2011-05-28 pervesdami iš M. V. sąskaitos į N. A. sąskaitą 200 Lt, 2011-05-29 pervesdami iš M. V. sąskaitos į T. J. sąskaitą 200 Lt, 2011-05-29 pervesdami iš M. V. sąskaitos į T. J. sąskaitą 200 Lt, 2011-06-02 pervesdami iš M. V. sąskaitos į N. A. sąskaitą 190 Lt, tokiu būdu pateikdami save kaip asmenis, turinčius teisę atlikti finansines operacijas, apgaule savo ir T. J. naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam M. V. priklausantį, turtą - 790 Lt. Byloje nustatyta, kad N. A. ir T. J. laikotarpiu nuo 2011-05-28 iki 2011-06-02 pasinaudojo M. V. vardu išduota identifikavimo kodų kortele, neturint M. V. leidimo, interneto kavinėse, pasinaudodami elektroninės bankininkystės sistema, iš M. V. banko sąskaitos į banko sąskaitas, priklausančias N. A. ir T. J., pervedė iš viso 790 Lt. Minėti elektroniniai pinigai buvo išgryninti bankomatų pagalba ir jais savo reikmėms naudojosi N. A. ir T. J.. Kaltinamieji N. A. ir T. J. pasinaudoję M. V. vardu išduota identifikavimo kodų kortele, t.y., iš M. V. banko sąskaitos, pristatydami elektroninės bankininkystės sistemai save kaip M. V. ir taip apgaulės būdu, suklaidindami elektroninės bankininkystės sistemą bei patį banką, įgydami reikalavimo teisę M. V. banko sąskaitoje esančius elektroninius pinigus, pervedė minėtus elektroninius pinigus į N. A. ir T. J. banko sąskaitas, po ko bankomatų pagalba išgrynino minėtus pinigus ir tokiu būdu įgijo svetimą M. V. priklausantį turtą – 790 Lt, todėl nusikalstama veika laikoma baigta. Atlikdami minėtus veiksmus, N. A. ir T. J. suvokė, jog apgaule, iš esmės suklaidinę elektroninės bankininkystės sistemą ir patį banką, neteisėtai, o būtent pasinaudodami M. V. vardu išduota identifikavimo kodų kortele, nors nukentėjusysis nedavė sutikimo šia kortele naudotis, ir pateikdami save bankui kaip M. V., neatlygintinai savo bei kitų asmenų naudai įgijo reikalavimo teisę į M. V. banko sąskaitoje esančius elektroninius pinigus ir juos pervedė į savo bei kitų asmenų banko sąskaitas, bei numatė, kad dėl jų veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Paminėtina, kad N. A. ir T. J., būdami iš anksto susitarę dėl savo veiksmų, vienam pasiūlius, kitam pritarus, veikė kartu bei pritarė vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, nustatytą bendrininkavimo požymį, pripažįsta, jog N. A. ir T. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, kaip sukčiavimas.
Kaltinamųjų N. A. ir T. J. veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Teismas, įvertinęs kaltinamųjų N. A., K. B. ir T. J., nukentėjusiojo M. V., įstatyminio atstovo E. V., liudytojų A. S., R. P., T. G. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – daiktų, dokumentų pateikimo, akistatų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, „Swedbank“, AB pranešime užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog N. A., veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais kartu su K. B., 2011-05-19, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių mieste, keliais analogiškais veiksmais, turėdami vieną tikslą, siekdami užvaldyti M. V. AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, žinodami, kad jo banko sąskaitoje yra piniginių lėšų, nes apie tai prasitarė pats nukentėjusysis, pasinaudoję tuo, kad nukentėjusysis nesuvokia, kam reikalingi elektroninės bankininkystės kodai, kad jų pagalba galima atlikti finansines operacijas ir kad juos perdavus kitiems asmenims, minėtais kodais gali būti pasinaudota pervedant elektroninius pinigus iš jo banko sąskaitos į bet kurią kitą banko sąskaitą, taip pat pasinaudodami tuo, kad M. V. bijo N. A., jo įstatyminis atstovas E. V. nežino apie tai, kad buvo sudaryta elektroninės bankininkystės sutartis bei gauti elektroninės bankininkystės kodai, panaudodami M. V. elektroninės bankininkystės kodus, ir tokiu būdu pristatydami save bankui banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) savininku M. V., pervedė elektroninius pinigus iš nukentėjusiojo M. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. S. banko sąskaitą iš pradžių 350 Lt, o po to – 650 Lt, iš viso 1000 Lt, o po to minėtus pinigus A. S. pasinaudojus savo banko kortele išgrynino bankomatų pagalba, tokiu būdu atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodami svetimus elektroninės bankininkystės kodus. Kaip matyti iš kaltinamojo N. A. parodymų, jis dėl 1000 Lt pervedimo iš M. V. banko sąskaitos į A. S. banko sąskaitą neigė. Nurodė, kad kažkas sužinojo, kad jis turi M. V. identifikavimo kodų kortelę ir jis vieną dieną sutiko R. S., kuris pareikalavo atiduoti minėtą kortelę, tačiau N. A. atsisakė ją duoti ir pabėgo. Tuomet išsigandęs nuėjo pas K. B., kurio paprašė palaikyti indentifikavimo kodų kortelę pas save. Apie tai, kad iš M. V. banko sąskaitos buvo pervesti 350 Lt ir 650 Lt į A. S. banko sąskaitą ir pinigai buvo išgryninti, jis teigia sužinojęs tik iš K. B. Pažymėtina, kad nors ir galimai išsigandęs, bijodamas R. S., žinodamas, kad jam galimai reikalinga M. V. identifikavimo kodų kortelė, jos negrąžino savininkui, bankui ir apie įvykį nepranešė policijai, o nunešė kortelę K. B., kuris būdamas neįgalus ir fiziškai silpnos sveikatos net neturėjo galimybės jos išsaugoti, ir paprašė jo pasaugoti, kuo teismas netiki, todėl atmeta kaltinamojo N. A. teiginius, kad jis neprisidėjo prie 1000 Lt pervedimo į A. S. banko sąskaitą. Perdavęs K. B. M. V. indentifikavimo kodų kortelę, pats N. A. sudarė visas sąlygas, kad ja galėtų pasinaudoti tretieji asmenys, tiek su jo žinia, tiek be jo žinios. Be to, liudytojas T. G. parodė, jog N. A. ieškojo asmenų, į kurių banko sąskaitas jis galėtų pervesti pinigus iš M. V. banko sąskaitos ir taip juos išsigryninti. Kad į savo banko sąskaitą jis negalėjo persivesti pinigų, nes turėjo daug skolų, teisiamojo posėdžio metu nurodė kaltinamasis T. J., todėl tokiais savo veiksmais (perduodamas svetimą kortelę K. B., negrąžindamas jos savininkui, jo tėvui ar bankui, nepranešdamas policijai, tiek pervedus pinigus (350 Lt) pirmą kartą, tiek antrą kartą (650 Lt)), N. A. akivaizdžiai parodė, kad sutinka su tokiais kito kaltinamojo K. B. veiksmais, jiems pritaria, todėl akivaizdu, kad minėta nusikalstama veika buvo daroma bendru susitarimu ir sutikimu, žinant, kad vieno kaltinamojo atlikti veiksmai yra pagrindas įvykdyti kito kaltinamojo nuskalstamus ketinimus ir palengvina jam skirtų veiksmų atlikimą. Pažymėtina, kad, veikdami bendrai jie atliko daugiau neteisėtų veiksmų ir padarė didesnės žalos, nei būtų galėję padaryti po vieną, nesant bendro susitarimo ir sutikimo. Kaltinamasis K. B. prisipažino kaltu iš dalies ir paaiškino, kad jam N. A. perdavė M. V. identifikavimo kodų kortelę ir paprašė pasaugoti pora savaičių, nes jos ieško R. S.. Nežino, iš kur R. S. galėjo žinoti apie M. V. identifikavimo kodų kortelę, gal nugirdo jo pokalbį su N. A. Po kiek laiko jis susitiko R. S. su 4 draugais, tarp kurių buvo ir A. S. prie „Forto“, kur jam R. S. grasino ir kartu su juo ėjo į K. B. namus, kur iš M. V. banko sąskaitos, pasinaudojant M. V. vardu išduota identifikavimo kodų kortele, jis pervedė 350 Lt į A. S. banko sąskaitą. Po to jie nuėjo į prekybos centrą „Akropolis“, kur A. S. savo banko kortelės pagalba iš bankomato nuo savo banko sąskaitos nuėmė 350 Lt, iš kurių jam davė 50 Lt. Po to jis susitiko su N. A. bare, kur jam papasakojo apie įvykį. Kitą kartą jis ėjo kartu su N. A. ir R. S. iš baro namo, o R. S. pradėjo reikalauti pinigų. N. A. pasakė, kad neperves pinigų ir pabėgo, o jie kartu su R. S. nuėjo pas K. B. į namus, kur, R. S. grasinant, kad panaudos fizinį smurtą, jis pervedė iš M. V. banko sąskaitos į A. S. banko sąskaitą 650 Lt, iš kurių jam vėl davė 50 Lt. Pastebėtina, kad liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo iš savo brolio R. S. žinutę, kuria jis prašė parašyti A. S. banko sąskaitos numerį, nes N. A. negali iš savo banko kortelės nusiimti pinigų. Jam taip pat sakė, kad tie pinigai yra N. A. draugo ir kad jam mama neleidžia jų nuimti. Pasakęs banko sąskaitos numerį, jis po pusvalandžio nusileido žemyn prie bankomato nuimti pinigus, kur su K. B. nuėmė 350 Lt. Antrą kartą jis kartu su N. A. nuėmė 650 Lt. Jam už minėtus sandorius nieko niekas nedavė, tik brolis nupirko alaus ir cigarečių. Taip pat paminėtina, kad A. S. parodymai sutampa su R. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 145-146 b. l.). Liudytojas R. P. parodė, kad jis su draugu sėdėjo prie kazino, kur priėjo R. S. su draugu. Po to iš baro išėjo N. A. su K. B., kurie pasikvietė R. S. pasikalbėti, o po to trise kažkur išėjo. Pradėjus jų ieškoti, juos pamatė prie „Lyros“ prekybos centro. Kaip matyti iš liudytojų A. S. ir R. P. parodymų, nei N. A., nei K. B. atžvilgiu nebuvo naudojamas psichologinis spaudimas ar fizinis smurtas – N. A. ir K. B. patys pasikvietė R. S. pasikalbėti. Taip pat paminėtina, kad liudytojas T. G. teisiamojo posėdžio metu užsiminė, kad N. A. ieškodavo žmonių, kuriems į jų banko sąskaitas galėtų pervesti pinigus. Abejones dėl to, kad neva N. A. nedalyvavo vykdant šią jam inkriminuotą veiką kelia dar ir tai, kad N. A. teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti aplinkybių, iš kur R. S. sužinojo, kad jis turi M. V. identifikavimo kodų kortelę, jo parodymai nėra nuoseklūs, jie prieštaringi, jis juos tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu keitė, nurodydamas vis kitas aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu atpasakojo įvykių aplinkybes neva jis buvęs daugiau stebėtojas, nei aktyvus nusikalstamų veikų bendrininkas, tačiau minėtas aplinkybes paneigia kitų kaltinamųjų ir liudytojų parodymai, todėl jo teiginiai, kad jis nėra kaltas dėl 1000 Lt pervedimo iš M. V. sąskaitos į A. S. sąskaitą, vertintini kritiškai, kaip kaltinamojo N. A. pasirinkta gynybos pozicija ir atmestini. Akcentuotina, kad N. A., žinodamas, kad identifikavimo kodų kortelė yra ne jo, o M. V., žinodamas, kad jos galimai ieško R. S., neša ją pasaugoti K. B., negrąžina jos M. V., kuris yra kortelės savininkas, neinformuoja apie tai policijos ar banko. Taip pat paminėtina, kad K. B. taip pat negalėjo paaiškinti, iš kur R. S. sužinojo apie tai, kad pas jį yra M. V. identifikavimo kodų kortelė, taip pat jis negalėjo paaiškinti, kodėl apie privertimą padaryti nusikalstamą veiką nepranešė ikiteisminio tyrimo institucijoms, negrąžino kortelės bankui ar jos savininkui. Be to, jo teigimu, 350 Lt pasinaudojant A. S. kortele buvo nuimta prekybos centro „Akropolis“ bankomate, tačiau kaip matyti iš A. S. parodymų, kurie yra nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, ir kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, jis 350 Lt savo kortelės pagalba nuėmė ne prekybos centre „Akropolis“, o netoli jo gyvenamosios vietos esančiame bankomate. Iš A. S. parodymų taip pat matyti, kad, banko kortelės pagalba nuėmęs 350 Lt, jis minėtus pinigus atidavė K. B., iš R. P. parodymų, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, ir kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad N. A. su K. B. nusikalstamos veikos padarymo dieną patys pasikvietė R. S. pasikalbėti, taigi K. B. atžvilgiu R. S. nenaudojo psichologinio ar fizinio smurto, iš visų minėtų aplinkybių matyti, kad K. B. buvo aktyvus nusikalstamos veikos dalyvis, todėl jo teiginiai, kad jis, R. S. prieš jį panaudojus psichologinį smurtą, buvo priverstas padaryti nusikalstamą veiką, o būtent iš M. V. banko sąskaitos, pasinaudojus M. V. identifikavimo kodų kortele, pervesti 350 Lt ir 650 Lt į A. S. banko sąskaitą, vertintini kritiškai, kaip K. B. pasirinkta gynybos pozicija ir atmestini. Byloje nustatyta, kad M. V., būdamas kartu su N. A. ir T. J., banke 2011-04-04 sudarė elektroninės bankininkystės sutartį ir išsiėmė identifikavimo kodų kortelę. Elektroninės bankininkystės sutartis M. V. suteikė teisę atlikti finansines operacijas su jo banko sąskaitoje esančiais elektroniniais pinigais, o identifikavimo kodų kortelės pagalba, suvedus atitinkamus, elektroninės bankininkystės sistemos reikalaujamus kodus, elektroninės bankininkystės sistemos vartotojas buvo identifikuojamas kaip M. V. ir iš karto nukreipiamas į M. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kur, atsižvelgiant į internetinės bankininkystės sutarties sąlygas, interneto pagalba buvo suteikta teisė vykdyti finansines operacijas, iš kurių viena – atlikti elektroninių pinigų pervedimus iš M. V. banko sąskaitos į bet kurią kitą banko sąskaitą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, į elektroninės bankininkystės sistemą suvedus identifikavimo kodų kortelės duomenis, bankas nekvestionuoja elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo tapatybės ir mokėjimai, atlikti identifikavimo kodų kortelės pagalba, yra laikomi tinkami ir neatšaukiami. Minėta identifikavimo kodų kortelė buvo laikoma pas N. A. ir su ja kaltinamieji N. A. ir T. J. iki 2011-05-19 atlikdavo finansines operacijas, t.y., iš M. V. banko sąskaitos pervesdavo elektroninius pinigus į savo ar kitų asmenų banko sąskaitas. Be to, kaip matyti iš M. V., E. V., N. A., T. J. parodymų bei iš „Swedbank“, AB rašto, M. V. buvo išėmęs identifikavimo kodų kortelę iš viso 3 kartus: 2011-04-04, 2011-05-07 ir 2011-05-28 (1 t., 15 b. l.), po ko identifikavimo kodų kortelė būdavo atiduodama N. A.. N. A. visus kartus kortelę paimdavo ir laikydavo pas save, jos negrąžindamas savininkui ar bankui, bei inicijuodavo pinigų pervedimus į kitų asmenų sąskaitas, nes į savo banko sąskaitą lėšų persivesti negalėjo, nes anot kaltinamojo T. J., turėjo daug skolų ir jam pinigai buvo labai reikalingi. Visapusiškai ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamieji N. A. ir T. B. M. V. vardu išduota identifikavimo kodų kortele be M. V. sutikimo ir žinios pasinaudojo, t.y., iš M. V. banko sąskaitos, pristatydami elektroninės bankininkystės sistemai save kaip M. V. identifikavimo kodų kortelės pagalba, N. A. turint kortelę ir perduodant K. B., ko daryti jis teisės neturėjo, K. B. pervedus pinigus iš M. V. banko sąskaitos į A. S. banko sąskaitą, iš M. V. banko sąskaitos pervedė elektroninius pinigus į A. S. banko sąskaitą ir tokiu būdu įgijo galimybę pasinaudoti pervestais pinigais, todėl nusikalstama veika laikoma baigta. Atlikdami minėtus veiksmus N. A. ir K. B. suvokė, jog neteisėtai panaudodami M. V. identifikavimo kodų kortelę pervedė elektroninius pinigus iš M. V. banko sąskaitos į A. S. banko sąskaitą ir tokiu būdu atliko finansines operacijas ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Paminėtina, kad N. A. ir K. B., veikė kartu bei pritarė vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, nustatytą bendrininkavimo požymį, pripažįsta, jog N. A. ir K. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, kaip neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas.
Teismas, įvertinęs kaltinamųjų N. A., T. J., K. B., nukentėjusiojo M. V., įstatyminio atstovo E. V., liudytojų A. S., R. P. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – daiktų, dokumentų pateikimo, akistatų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, įtariamojo R. S. apklausos protokoluose, „Swedbank“, AB pranešime užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog N. A., veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais kartu su K. B. 2011-05-19, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių mieste, turėdami vieną tikslą, keliais analogiškais veiksmais, per 2 kartus, neteisėtai panaudodami M. V. elektroninės bankininkystės kodus, elektroniniu būdu pervesdami iš M. V. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo sąskaitas pinigines lėšas į A. S. banko sąskaitą, o būtent 2011-05-19 pervesdami iš M. V. banko sąskaitos į A. S. banko sąskaitą 350 Lt ir 650 Lt, tokiu būdu pateikdami save kaip asmenis, turinčius teisę atlikti finansines operacijas, apgaule savo ir K. B. naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam M. V. priklausantį, turtą - 1000 Lt. Byloje nustatyta, kad N. A. ir K. B. 2011-05-19 pasinaudojo M. V. vardu išduota identifikavimo kodų kortele, neturint M. V. leidimo ir be jo žinios, pasinaudodami elektroninės bankininkystės sistema, iš M. V. banko sąskaitos į banko sąskaitą, priklausančią A. S., pervedė iš viso 1000 Lt. Minėti elektroniniai pinigai buvo išgryninti bankomatų pagalba. Nors kaltinamasis N. A. neigė savo kaltę padarant minėtą nusikalstamą veiką, o K. B. teigė, kad jį padaryti minėtą nusikalstamą veiką psichologinio smurto dėka privertė padaryti R. S., tačiau teisme minėti kaltinamųjų argumentai nepasitvirtino, jie buvo įvertinti kritiškai, kaip pasirinkta kaltinamųjų gynybos pozicija ir atmesti, nes prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Kaip matyti iš A. S. parodymų, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu buvo analogiški, nuoseklūs ir neprieštaringi, jis, iš bankomato paėmus 350 Lt ir vėliau – 650 Lt, iš minėtų pinigų negavo nieko, ir pirmą kartą pinigus atidavė K. B., o antrą kartą – N. A.. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamieji N. A. ir K. B. pasinaudoję M. V. vardu išduota identifikavimo kodų kortele, t.y., iš M. V. banko sąskaitos, pristatydami elektroninės bankininkystės sistemai save kaip M. V. ir taip apgaulės būdu, suklaidindami elektroninės bankininkystės sistemą bei patį banką, įgydami reikalavimo teisę M. V. banko sąskaitoje esančius elektroninius pinigus, pervedė minėtus elektroninius pinigus į A. S. banko sąskaitą, po ko bankomatų pagalba išgrynino minėtus pinigus ir tokiu būdu įgijo svetimą M. V. priklausantį turtą – 1000 Lt, todėl nusikalstama veika laikoma baigta. Atlikdami minėtus veiksmus N. A. ir K. B. suvokė, jog apgaule, iš esmės suklaidinę elektroninės bankininkystės sistemą ir patį banką, neteisėtai, o būtent pasinaudodami M. V. vardu išduota identifikavimo kodų kortele, nors nukentėjusysis nedavė sutikimo šia kortele naudotis, ir pateikdami save bankui kaip M. V., neatlygintinai savo bei kitų asmenų naudai įgijo reikalavimo teisę į M. V. banko sąskaitoje esančius elektroninius pinigus ir juos pervedė į kito asmens banko sąskaitą, bei numatė, kad dėl jų veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Paminėtina, kad N. A. ir K. B., būdami iš anksto susitarę dėl savo veiksmų, veikė kartu bei pritarė vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, nustatytą bendrininkavimo požymį, pripažįsta, jog N. A. ir K. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, kaip sukčiavimas.
Kaltinamųjų N. A. ir K. B. veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Kadangi teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji N. A. ir T. J. parodė, kad pirmą kartą, t. y. 2011-04-04 nuo M. V. sąskaitos nuėmė 200 Lt su šio žinia, tai apklausiamas teisme patvirtino ir pats nukentėjusysis M. V., nurodydamas, kad tuos pinigus jis leido paimti, todėl iš kaltinimo pagal LR BK 182 str. 1 d. šalintina aplinkybė, kad N. A. ir T. J. 2011-04-04 apgaule įgijo 200 Lt. Atitinkamai mažintina šiame kaltinime nurodyta suma 200 Lt, o kaltinime pagal LR BK 215 str. 1 d. ir pagal LR BK 182 str. 1 d. tikslinamas laikotarpis, t.y. kad veika padaryta ne nuo 2011-04-04, o nuo 2011-04-17.
Skirdamas N. A. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. N. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 3 nesunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir 3 apysunkius nusikaltimus, numatytus 215 straipsnio 1 dalyje, veikos baigtos, nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje, kaltinamajam N. A. atliekant vykdytojo veiksmus – tiesiogiai realizuojant LR BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytų nusikaltimų objektyviuosius požymius. Kaltinamojo N. A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dėl nusikalstamų veikų, kurias padarė kartu su T. J., pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo N. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikalstamų veikų, kurias padarė kartu su K. B., nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis dėl visų veikų pripažintina tai, kad jis veikė bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamasis N. A. neteistas (2 t., 5-6 b. l.), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., 10 b. l.), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku (2 t., 181-182 b. l.), jo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra (2 t., 13, 14 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre lankėsi 2011-05-11, diagnozė – mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas, kalbos išraiškos sutrikimas (2 t., 16 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (2 t., 17 b. l.).
Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, atsiprašė nukentėjusiojo, jam nukentėjusysis atleido, rodo norą taisytis, todėl kaltinamajam už nusikalstamas veikas, numatytas 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, skirtinos bausmės – baudos, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus numatytas šios bausmės rūšies dydžio vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 3 d. 2 p., 3 p.). Paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintinos apėmimo būdu, o vėliau subendrintinos tarpusavyje iš dalies sudedant, o būtent prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinė bausmė paskirtina bauda, jos mokėjimą išdėstant (LR Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam N. A. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., 85 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Skirdamas T. J. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. T. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 2 nesunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir 2 apysunkius nusikaltimus, numatytus 215 straipsnio 1 dalyje, veikos baigtos, nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje, kaltinamajam T. J. atliekant vykdytojo veiksmus – tiesiogiai realizuojant LR BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytų nusikaltimų objektyviuosius požymius. Kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis veikė bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamasis T. J. neteistas (2 t., 20 b. l.), administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią nuobaudą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai, nes jo atžvilgiu 2008-11-21 gautas vienas skundas ir jis yra baustas vieną kartą administracine tvarka (2 t., 22, 23-24 b. l.), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) staliumi - staklininku (2 t., 179-180 b. l.), jo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra (2 t., 22, 28 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre neįrašytas (2 t., 30 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (2 t., 31 b. l.).
Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, atsiprašė nukentėjusiojo, o šis jam atleido, rodo norą taisytis, todėl kaltinamajam už nusikalstamas veikas, numatytas 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, paskirtinos bausmės – baudos, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus numatytas šios bausmės rūšies dydžio vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 3 d. 2 p., 3 p.). Paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintinos apėmimo būdu, o vėliau subendrintinos tarpusavyje iš dalies sudedant, o būtent prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinė bausmė paskirtina bauda, jos mokėjimą išdėstant (LR Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam T. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 110 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Skirdamas K. B. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. K. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 1 nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir 1 apysunkį nusikaltimą, numatytą 215 straipsnio 1 dalyje, veikos baigtos, nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje, kaltinamajam K. B. atliekant vykdytojo veiksmus – tiesiogiai realizuojant LR BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytų nusikaltimų objektyviuosius požymius. Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis veikė bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamasis K. B. neteistas (2 t., 37-38 b. l.), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., 42-43 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai, nes jis tik buvo baustas vieną kartą administracine tvarka (2 t., 41 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (2 t., 44, 45 b. l.), yra neįgalus, serga cerebraliniu paralyžiumi, jo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra (2 t., 47b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre lankėsi pas psichologą dėl intelekto ištyrimo (2 t., 49 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (2 t., 50 b. l.).
Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, atsiprašė nukentėjusiojo, o šis jam atleido, rodo norą taisytis, todėl kaltinamajam už nusikalstamas veikas, numatytas 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, paskirtinos bausmės – baudos, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus numatytas šios bausmės rūšies dydžio vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 3 d. 2 p., 3 p.). Paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintinos apėmimo būdu, ir galutinė bausmė paskirtina bauda, jos mokėjimą išdėstant (LR Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam K. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 126 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Nukentėjusysis M. V. teisiamojo posėdžio metu pateikė civilinį ieškinį dėl 3610 Lt turtinės žalos atlyginimo (2 t., 143 b. l.). Civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, t.y., banko išrašu, iš kurio matyti, kad iš M. V. banko sąskaitos buvo nurašytos piniginės lėšos, kurių suma lygi 3610 Lt (1 t., 11-12 b. l.). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Byloje nustatytos visos trys sąlygos: kaltinamieji atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimų požymių, dėl kurių nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui atsirado žala - jis neteko jam nuosavybės teise priklausančio turto- piniginių lėšų, kaltinamųjų neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui ir buvo svetimo turto įgijimo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp neteisėtų veiksmų ir nusikalstamų veikų padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamieji N. A., T. J. ir K. B. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. N. A. prašė sumažinti civilinį ieškinį 200 Lt, nes aplinkybė, kad 2011-04-04 N. A. ir T. J. iš M. V. banko sąskaitos į N. A. banko sąskaitą pervedė 200 Lt su nukentėjusiojo sutikimu, ta aplinkybė pašalinta iš kaltinimo. Kaltinamasis T. J. prašė sumažinti civilinį ieškinį 1000 Lt, nes jis nedalyvavo kartu su N. A. ir K. B. pervedant pinigus iš M. V. banko sąskaitos į A. S. banko sąskaitą. Kaltinamasis K. B. prašė sumažinti civilinį ieškinį iki 100 Lt, nes būtent tiek jis gavo iš padarytų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad iš kaltinimo pašalinta aplinkybė, kad 2011-04-04 N. A. ir T. J. iš M. V. banko sąskaitos į N. A. banko sąskaitą pervedė 200 Lt bei atitinkamai 200 Lt sumažinta padaryta žala, taip pat atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir kaltinamųjų kaltę atliekant atitinkamus nusikalstamus veiksmus, M. V. ieškinys tenkintinas iš dalies ir solidariai iš N. A. ir T. J. priteistina M. V. naudai 2410 Lt, o iš N. A. ir K. B. priteistina M. V. naudai 1000 Lt.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefonas „Nokia N95-1“ su Tele2 „Pildyk“ SIM kortele pagal pakvitavimą perduoti saugoti N. A. (1 t., 77 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini neribotai N. A. nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų laikotarpiu nuo 2011-04-17 iki 2011-05-16) ir skirti baudą 7 MGL (devynių šimtų dešimt litų);
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų laikotarpiu nuo 2011-04-17 iki 2011-05-16) ir skirti baudą 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimt litų);
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų laikotarpiu nuo 2011-05-28 iki 2011-06-02) ir skirti baudą 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų);
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų laikotarpiu nuo 2011-05-28 iki 2011-06-02) ir skirti baudą 8 MGL (vieno tūkstančio keturiasdešimt litų);
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų 2011-05-19) ir skirti baudą 8 MGL (vieno tūkstančio keturiasdešimt litų);
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų 2011-05-19) ir skirti baudą 6 MGL (septynių šimtų aštuoniasdešimt litų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų laikotarpiu nuo 2011-04-17 iki 2011-05-16) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti baudą 7 MGL (devynių šimtų dešimt litų); pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų laikotarpiu nuo 2011-05-28 iki 2011-06-02) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti baudą 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų); pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų 2011-05-19) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti baudą 8 MGL (vieno tūkstančio keturiasdešimt litų). Šias bausmes dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, subendrinti tarpusavyje, ir galutinę bausmę N. A. paskirti baudą 15 MGL (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt litų).
Paskirtos baudos mokėjimą N. A. išdėstyti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam N. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų laikotarpiu nuo 2011-04-17 iki 2011-05-16) ir skirti baudą 7 MGL (devynių šimtų dešimt litų);
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų laikotarpiu nuo 2011-04-17 iki 2011-05-16) ir skirti baudą 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimt litų);
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų laikotarpiu nuo 2011-05-28 iki 2011-06-02) ir skirti baudą 8 MGL (vieno tūkstančio keturiasdešimt litų);
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų laikotarpiu nuo 2011-05-28 iki 2011-06-02) ir skirti baudą 6 MGL (septynių šimtų aštuoniasdešimt litų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų laikotarpiu nuo 2011-04-17 iki 2011-05-16) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti baudą 7 MGL (devynių šimtų dešimt litų); pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų laikotarpiu nuo 2011-05-28 iki 2011-06-02) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti baudą 8 MGL (vieno tūkstančio keturiasdešimt litų). Šias bausmes dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, subendrinti tarpusavyje, ir galutinę bausmę T. J. paskirti baudą 9 MGL (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt litų).
Paskirtos baudos mokėjimą T. J. išdėstyti per 11 (vienuolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam T. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų 2011-05-19) ir skirti baudą 6 MGL (septynių šimtų aštuoniasdešimt litų);
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų 2011-05-19) ir skirti baudą 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimt litų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę K. B. paskirti baudą 6 MGL (septynių šimtų aštuoniasdešimt litų).
Paskirtos baudos mokėjimą K. B. išdėstyti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
M. V. ieškinį tenkinti iš dalies, solidariai iš N. A. ir T. J. priteisti M. V. 2410 Lt (du tūkstančius keturis šimtus dešimt litų) žalos atlyginimo, solidariai iš N. A. ir K. B. priteisti M. V. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) žalos atlyginimo, likusioje dalyje (dėl 200 Lt priteisimo) civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- mobilaus ryšio telefoną „Nokia N95-1“ su Tele2 „Pildyk“ SIM kortele palikti neribotai N. A. nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.