- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-14
- Bylos Nr.
- 2S-2146-510/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Algirdas Remeika, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- T. J.
- Trečiasis asmuo
- AB DnB NORD bankui, AB SEB bankui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui T. J., tretiesiems asmenims AB DnB NORD bankui ir AB SEB bankui, dėl santuokos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. J. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė 2007 m. gruodžio 7 d. sudarytą ir įregistruotą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr.306) santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės ir ieškovei suteikti iki santuokos turėtą Alionytės pavardę; santuokoje įgytą lengvąjį automobilį HYUNDAI D.3 Sonata, valst. Nr. CDF655, WIN kodas: KMHCF31TPVU725388, kurio rinkos vertė 2 000 Lt, televizorių LG26CB75, kurio vidutinė rinkos vertė 1 000 Lt, telefoną NOKIA N95, kurio vidutinė rinkos vertė 500 Lt, kompiuterį Hewlett Paskard Poviilion DV6525EN, bevielio tinklo adapterį, maršrutizatorių, optinę pelę - kurių bendra vidutinė rinkos vertė 1 500 Lt padalinti lygiomis dalimis tarp ieškovės ir atsakovo, paskiriant natūra visą turtą atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisiant 2500 Lt piniginę kompensaciją; priteisti 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; išreikalauti duomenis iš atsakovo apie skolas bankui ir jo sūnaus gimimo liudijimą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą ieškinio trūkumams šalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovė turėtų pateikti pažymas iš VĮ „Regitra“ apie ieškovės ir atsakovo vardu registruotus automobilius. Ieškovė prašė teismo iš atsakovo išreikalauti paskolos sutartis, tačiau nenurodė dėl kokių priežasčių ji negali šių įrodymų pateikti. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad žinomiems kreditoriams pranešė apie bylos iškėlimą. Ieškovė nenurodė kaip pasireiškė jos patirti pergyvenimai, nusivylimas ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė nurodydama faktinį ieškinio pagrindą nurodė, kad sutuoktiniai turi kreditorių ir prievolės lieka solidarios po santuokos nutraukimo, tačiau nurodant ieškinio dalyką, neliko reikalavimo dėl sutuoktinių kreditorių įsipareigojimų AB DnB NORD bankui ir AB SEB bankui.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovui laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovės atstovui nutartis įteikta 2010 m. rugsėjo 15 d. Nurodytų trūkumų per nustatytą terminą ieškovė nepašalino.
Šalies argumentai
Ieškovė L. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Ieškovė nurodė, kad teismas tik bylos nagrinėjimo metu gali nustatyti, gavęs informaciją iš atsakovo, kur yra automobilis fizine prasme. Ieškinyje ieškovė nurodė visą žinomą santuokoje įgytą turtą. Atsakovas taip pat turi pareigą pateikti duomenis apie savo vardu įsigytą turtą. Ieškinyje nurodytas konkretus turtas, kuris įsigytas bendrai ir kurį reikia padalinti. Teismas bylos nagrinėjimo eigoje turi teisę pats išreikalauti įrodymus. Taigi, nepateikta pažyma iš VĮ „Regitra“ apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones, dėl kurių nereiškiamas reikalavimas, nėra laikytina ieškinio trūkumu. Nei ieškovė, nei ieškovę atstovaujantis advokatas negali gauti duomenų apie atsakovo vardu paimtas paskolas. Ieškovė teismo prašė išreikalauti iš atsakovo duomenis apie paskolas. Pažymėtina, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir esant reikalui pats rinkti įrodymus (CPK 176 straipsnis). Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi kreditorius kaip trečiuosius asmenis ir taip užtikrino kreditorių teisę dalyvauti bylos nagrinėjime ir pasisakyti dėl turto padalijimo, todėl nepranešimas pareiškimu dėl ieškinio kreditoriams nelaikytinas esminiu ieškinio trūkumu. Ieškovė ieškinyje nurodė, kaip pasireiškė pergyvenimai, taip pat prašė apklausti teismo posėdyje liudytojus, kurie būtų patvirtinę ieškinyje nurodytas aplinkybes. Dvasiniai pergyvenimai nėra pamatuojami, jie tik įvertinami bendrais pagrindais, todėl jokių kitų materialių įrodymų apie dvasinius pergyvenimus ieškovė pateikti negali ir negalės. Esant laidavimo santykiams atsakomybė yra solidari, ji išlieka ir po santuokos nutraukimo, turto padalijimo. Šie santykiai prieš kreditorius nesikeičia nutraukus santuoką, todėl jokio reikalavimo dėl šių santykių transformavimo kelti nereikia.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Tretysis asmuo nurodė, kad ieškovė privalėjo informuoti kreditorius apie tai, kad ji kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir pateikti bankui ieškinio kopiją. Ieškovė, kaip ir atsakovas, pagal kreditavimo sutartį Nr. 2511-2008-37490 yra kredito gavėja, todėl ieškovės teiginys, kad paskola yra paimta atsakovo vardu, vertintinas kritiškai.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Civilinio proceso kodeksas. Šio kodekso 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinio dėl santuokos nutraukimo turinys turi atitikti CPK 135, 382 straipsnio reikalavimus.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nurodė ieškovei pašalinti konkrečius trūkumus, susijusius su duomenimis apie bendrą sutuoktinių turtą, bendras prievoles ir šiuos duomenis pagrindžiančiais dokumentais, susijusius su neturtinės žalos atlyginimą pagrindžiančiomis aplinkybėmis ir su reikalavimo dėl bendrų prievolių kreditoriams tikslinimu. Per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą ieškovei nepateikus jokio procesinio dokumento, Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovės ieškinį CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.
CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytos teismo nurodymų, susijusių su procesinių dokumentų trūkumais, neįvykdymo teisinės pasekmės. Kadangi ieškovė neįvykdė Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatytų nurodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovės ieškinį nepaduotu ir grąžino ieškovei.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, jų tikslus ir paskirtį, atskirų bylų, būtent šeimos bylų, nagrinėjimo ypatumus ir į pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartyje išvardytus ieškovės ieškinio trūkumus, sprendžia, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti. Ieškovės ieškinys neatitiko tiek bendrųjų, tiek specialiųjų ieškinio dėl santuokos nutraukimo turiniui keliamų reikalavimų (nekonkretizuotas neturtinės žalos pagrindas, nepateikti turto ir prievolių priklausimą abiem sutuoktiniams patvirtinantys dokumentai, nenurodytas ieškinio dalykas, susijęs su bendromis prievolėmis) (CPK 135, 382 straipsniai).
Ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kurie yra susiję su pirmosios instancijos nutartimi nustatytų trūkumų nepagrįstumu, iš esmės yra grindžiami tuo, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir esant reikalui pats rinkti įrodymus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis teismui nustatytas įpareigojimas nepanaikina proceso dalyvio pareigos rūpintis procesu ir tinkamai įgyvendinti savo procesines pareigas. Teismo aktyvus vaidmuo nagrinėjant civilines bylas, kuriose sprendžiami su šeimos teisiniais santykiais susiję klausimai, vertintina ne kaip teismo pareiga įrodymus rinkti pačiam, o kaip nešališkumo principo nepažeidžianti teismo teisė, siekiant išsiaiškinti su byla susijusias faktines aplinkybes, neapsiriboti vien proceso dalyvių pateikiamais duomenimis, bet įvardinti ir kitus bylai svarbius įrodymus bei juos išreikalauti. Tokia teismų pozicija yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Teismų praktika, 2002 m., Nr. 17, p. 461).
Vertindama ieškovės išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškinį teikiančiam asmeniui negalint gauti konkrečių įrodymų ir nurodant priežastis, dėl ko nėra galimybių pateikti šiuos dokumentus (CPK 382 straipsnio 8 punktas), teismas ieškovo prašymu turi teisę šiuos įrodymus išreikalauti. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui tik prašymą išreikalauti duomenis iš atsakovo apie skolas bankui ir sūnaus gimimo liudijimą, tačiau nenurodė negalėjimo pateikti šiuos duomenis priežasčių (nors kaip teigia tretysis asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepime į atskirąjį skundą – ieškovė pagal kredito sutartį yra pati kredito gavėja), o prašymas išreikalauti kitus dokumentus, turinčius reikšmės teisingai išspręsti bylą, nebuvo gautas (CPK 199 straipsnis).
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad sutuoktinių kreditorių įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenims negali būti prilyginamas CPK 382 straipsnio 5 punkto įpareigojimui ieškinyje nurodyti, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. CK 3.126 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga ieškovui apie bylos iškėlimą pranešti kreditoriams, nusiunčiant jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Kreditorių teisių garantijų užtikrinimas būtent tokia tvarka yra imperatyvus tiek ieškovei, tiek teismui, nes kyla iš įstatymo normos, ir, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti interpretuojamas kitaip, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kreditorių apie bylos iškėlimą neinformavimą laikė trūkumu.
Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336-337 straipsniais,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.