- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-08
- Bylos Nr.
- 2-323/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Virginija Čekanauskaitė (pran.), Donatas Šernas
- Pareiškėjas
- J. B.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei ,,Lietuvos geležinkeliai“
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu pareiškėjo J. B. ieškinys atsakovui akcinei bendrovei ,,Lietuvos geležinkeliai“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ dėl 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad jis 2005 m. sausio 31 d. važiavo vykdyti darbdavio atsakovo užduoties ir autoįvykio metu buvo sužalotas. Dėl patirto sužalojimo neterminuotai neteko 50 procentų darbingumo, neteko galimybės kelti savo kvalifikaciją, jaučia neigiamas traumos pasekmes, patiria žymius nepatogumus (CK 6.250, 6.270, 6.264 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė priimti šį ieškinį. Teismas nurodė, kad nebuvo pasinaudota Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 21 straipsnyje numatyta ginčų dėl žalos, taip pat ir neturtinės, atsiradusios dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, atlyginimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka. Teismas išaiškino pareiškėjui, jog jis gali dėl žalos atlyginimo tiesiogiai kreiptis į atsakovą pasinaudodamas minėta išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.
Dėl šios teismo nutarties pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, nurodydamas, jog teismas nepagrįstai taikė Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą, nes šis įstatymas taikomas nelaimingiems atsitikimams, įvykusiems iki 1999 m. gruodžio 31 d., o pareiškėjui žala padaryta nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2005 m. sausio 31 d., metu. Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 15 d. nutartimi su šiais pareiškėjo teiginiais sutiko ir panaikino minėtą 2008 m. vasario 4 d. nutartį.
Ta pačia nutartimi teismas nustatė pareiškėjui terminą iki 2008 m. vasario 29 d. ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, jog paduotas ieškinys neatitinka CPK tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nes: nenurodyta ieškinio pareiškime nurodytų asmenų procesinė padėtis (CPK 111 str. 2 d. 1 p.) bei ieškinio suma (CPK 135 str. 1 d. 1p.); ieškinio priedai nepatvirtinti CPK 114 straipsnio pirmosios dalies nustatyta tvarka; nenurodyta ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 135 str. 1 d. 5 p.); nenurodyta informacija, ar byla bus vedama per advokatą (CPK 135 str. 1 d. 6 p.). Be to, teismas teigė, kad iš ieškinio turinio matyti, jog autoįvykio metu automobilį vairavo atsakovo darbuotojas Ž. V., todėl, teismo nuomone, šis atsakovo darbuotojas taip pat gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi. Dėl to teismas pasiūlė pareiškėjui įtraukti Ž. V. dalyvauti byloje, nurodant šio asmens procesinę padėtį, taip pat duomenis, nurodytus CPK 111 straipsnio antrosios dalies 2 punkte (gyvenamąją vietą, asmens kodą). Taip pat teismas, remdamasis CPK 179 straipsnio nuostatomis, pasiūlė pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, sąlygojusias neturtinės žalos atsiradimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. B. 2008 m. vasario 29 d. pareikė teismui prašymą įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu Ž. V. bei išreikalauti šio asmens duomenis ir atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos numerį, kredito įstaigos rekvizitus. Taip pat pareiškėjas pateikė teismui ieškinio papildymą, kuriame nurodė asmenų procesines padėtis, ieškinio sumą; patvirtino, jog neprieštarauja sprendimo už akių priėmimui; nurodė, jog advokato neturi ir nežino, ar turės, bei patvirtino ieškinio priedus, kaip dokumentus gavęs ir turintis asmuo. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad galvos traumos buvimas aiškiai įrodo gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 6 d. nutartimi nusprendė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (CPK 115 str. 3 d.). Teismas nurodė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą turėjo pateikti pataisytą vientisą ieškinio pareiškimą, atitinkantį įstatymo nustatytos formos ir turinio reikalavimus, tačiau to nepadarė. Pareiškėjo pateikto ieškinio papildymo teismas nelaikė tinkamai pataisytu ieškinio pareiškimu, nurodydamas, jog pateiktas papildymas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, nes jame išvardinti tik teismo nurodyti trūkumų ištaisymai. Teismo nuomone, pateikiamas ieškinio pareiškimas negali susidėti iš kelių atskirų dokumentų. Be to, teismas teigė, kad CPK 110 straipsnis, kuriame išvardintas dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų sąrašas, nenumato tokio procesinio dokumento kaip ieškinio papildymas. Teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėjas nenurodė Ž. V. procesinės padėties.
Šalies argumentai
Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis nepraranda teisės, pašalinęs teismo nurodytus trūkumus, pateikti teismui tapatų ieškinį. Be to, atsižvelgdamas į ieškinio sumą bei į bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo sudėtingumą ir specifiką, teismas rekomendavo pareiškėjui pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 51, 56 str.).
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. B. prašo panaikinti minėtą teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartį ir įpareigoti Kauno apygardos teismą priimti ieškinį. Teigia, kad teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus pareiškėjas ištaisė laiku paduodamas teismui ieškinio papildymą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad CPK 110 straipsnyje išvardintų dokumentų sąrašas nėra baigtinis ir tai neduoda pagrindo atsisakyti pripažinti ieškinio papildymą tinkamu procesiniu dokumentu. Be to, teismas 2008 m. vasario 15 d. nutartyje nenurodė, jog būtina pateikti vientisą pataisytą ieškinį, o ir CPK nėra reikalavimo ištaisant ieškinio trūkumus pateikti naują vientisą ieškinio pareiškimą. Pareiškėjas taip pat teigė, kad paliko teismui spręsti dėl Ž. V. procesinės padėties, nes ieškiniu šiam asmeniui jokių reikalavimų nereiškia, atsakovu nelaiko, o į bylą prašė įtraukti tik atsižvelgdamas į teismo nuomonę.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo J. B. ieškinio priėmimo, neteisingai išaiškino bei pritaikė CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl neteisingai laikė šį ieškinį nepaduotu bei grąžino jį pareiškėjui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas teisingai aiškino Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais, taip pat teisingai konstatavo, jog teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta ir visiems besikreipiantiems į teismą asmenims privaloma tvarka, kuri, be kitų reikalavimų, numato, jog teismui paduodami procesiniai dokumentai turi atitikti formos, turinio ir kitus reikalavimus (CPK 111, 113, 114, 369 str.). Tačiau teismas suklydo, taikydamas šias nuostatas ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju teismas minėta 2008 m. vasario 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, jog pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas neatitinka įstatymo tokiam dokumentui keliamų reikalavimų: nenurodyta asmenų procesinė padėtis (CPK 111 str. 2 d. 1 p.) bei ieškinio suma (CPK 135 str. 1 d. 1p.); nepatvirtinti ieškinio priedai CPK 114 str. 1 d.); nenurodyta ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 135 str. 1 d. 5 p.); nenurodyta informacija, ar byla bus vedama per advokatą (CPK 135 str. 1 d. 6 p.). Be to, teismas pasiūlė pareiškėjui įtraukti Ž. V. dalyvauti byloje, nurodant šio asmens procesinę padėtį bei duomenis apie jo gyvenamąją vietą, asmens kodą (CPK 111 str. 2 d. 2 p.), taip pat pasiūlė pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, sąlygojusias neturtinės žalos atsiradimą (CPK 179 str.).
Teisėjų kolegija laiko, kad teismas turėjo pagrindą įpareigoti pareiškėją pašalinti anksčiau išvardintus ieškinio pareiškimo trūkumus, nes jų nepašalinus, būtų neįmanomas bylos nagrinėjimas. Priėmęs tokį ieškinio pareiškimą, kuriame tiksliai nesuformuluoti reikalavimai, nenurodyti kiti privalomi duomenys, teismas neturėtų galimybės užtikrinti proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų įgyvendinimą, kitų dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įgyvendinimą.
Skundžiama teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartimi ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (CPK 115 str. 3 d.). Teismas nurodė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą turėjo pateikti pataisytą vientisą ieškinio pareiškimą, atitinkantį įstatymo nustatytos formos ir turinio reikalavimus, tačiau to nepadarė. Pareiškėjo pateikto ieškinio papildymo teismas nelaikė tinkamai pataisytu ieškinio pareiškimu, nurodydamas, jog pateiktas papildymas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, nes jame išvardinti tik teismo nurodyti trūkumų ištaisymai. Teismo nuomone, pateikiamas ieškinio pareiškimas negali susidėti iš kelių atskirų dokumentų. Be to, teismas teigė, kad CPK 110 straipsnis, kuriame išvardinti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai, nenumato tokio procesinio dokumento kaip ieškinio papildymas. Teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėjas nenurodė Ž. V. procesinės padėties.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, susijusius su proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio trūkumų šalinimo tikslus, o taip pat į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, laiko, kad aplinkybės, kuriomis teismas pagrindė tokį savo sprendimą, neatitinka šių proceso teisės normų nuostatų (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal susiklosčiusią bendrą procesinių dokumentų pateikimo praktiką, ištaisius teismo nurodytus ieškinio pareiškimo trūkumus yra paduodamas naujas vientisas procesinis dokumentas, atitinkantis CPK 135 straipsnio normų reikalavimus. Tačiau apeliantas teisus atskirajame skunde teigdamas, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodytame CPK 110 straipsnyje, apibrėžiančiame dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų sąvoką, nėra pateikiamas baigtinis tokių dokumentų sąrašas. Turint galvoje šią aplinkybę, o taip pat tai, kad pareiškėjas yra neįgalus fizinis asmuo, kad teismas ankstesnėje savo nutartyje išvardindamas taisytinus ieškinio pareiškimo trūkumus, nenurodė, jog ištaisius trūkumus turi būti pateikiamas vientisas ieškinio pareiškimas, o pateiktuose dokumentuose esantys duomenys nekliudo pradėti procesą civilinėje byloje, nes apeliantas vienareikšmiškai nurodė, jog Ž. V. jis nereiškia jokių pretenzijų, teisėjų kolegija laiko, kad teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti šį ieškinį CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl šią teismo nutartį panaikina.
Ieškinio priėmimo klausimo sprendimas yra pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl teisėjų kolegija, konstatavusi, jog teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti minimą ieškinį nurodytais pagrindais, jo priėmimo klausimą perduoda spręsti tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 137 str. 1 d.) .
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti.
Perduoti tam pačiam teismui iš naujo nagrinėti klausimą dėl pareiškėjo J. B. ieškinio priėmimo.