- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-27
- Bylos Nr.
- I-358-583/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00155-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatui
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su pareiškėjo R. J. skundu atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatui dėl teikimų panaikinimo ir spręsdamas skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas teikiamu skundu nurodo, jog 2010-12-04 pareiškimu kreipėsi į Nidos policijos komisariatą, nurodydamas, kad tą pačią dieną medžioklės metu Neringoje, kelyje Smiltynė-Nida tarp 36-37 kilometro, dideliu greičiu atvažiavęs automobilis VW Passat, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) partrenkė kelkraštyje stovėjusį jo medžioklinį šunį, jį pervažiavo ir sulaužęs priekinę dešinę koją iš įvykio vietos pasišalino.
Klaipėdos AVPK Neringos PK vyr. specialistas atlikęs tyrimą, 2011-03-04 teikime konstatavo, kad autoįvykį sukėlusį automobilį vairavo A. M. ir jis nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, tačiau pagal ATPK 130 straipsnį administracinės teisenos nepradėjo. Nesutikdamas su minėto teikimo išvadomis, teikimą apskundė Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkui A.K., kuris 2011-04-11 teikimu paliko galioti pirminį 2011-03-04 teikimą. Pareiškėjo manymu įvykio tyrimas atliktas neišsamiai ir šališkai, remiantis išimtinai tik paties vairuotojo A.M. ir jo žmonos paaiškinimais – tariamai vairuotojas nesuprato padaręs eismo įvykį ir todėl negalėjo sąmoningai ir tikslingai pasišalinti iš įvykio vietos. Tačiau mano, kad tai tik vairuotojo A.M. pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 str.
Šalies argumentai
Pareiškėjas šiais ir skunde išsamiau išdėstytais argumentais teismą prašo (taip skunde):
- panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK vyr.specialisto R.B.o 2011-03-04 teikimą ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko A.K. 2011-04-11 teikimą Nr. 30-12-1L-21 dalyje ir A.M. nubausti pagal ATPK 130 straipsnį, už pabėgimą iš 2010-12-04 įvykdyto eismo įvykio vietos.
Skundą atsisakoma priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-689-03 konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, administracinių teisės pažeidimų teisenoje dalyvaujantys subjektai yra specifiniai, administracinio pažeidimo teiseną iš esmės reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos, apibrėžiančios asmens patraukimo atsakomybėn, bylos iškėlimo, administracinio pažeidimo tyrimo, bylos nagrinėjimo ir kitas procedūras, taip pat teisenoje dalyvaujančius subjektus, administracinių teisės pažeidimų bylose priimamus sprendimus, jų įforminimą, apskundimą, vykdymą. Remdamasis minėta plenarinės sesijos nutartimi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 21 d. nutartyje (žr: administracinė byla Nr. A4-912-2004) konstatavo, jog organų, atsakingų už administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, turėtų būti peržiūrimi, t.y. įvertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintomis procesinėmis teisės normomis, o ne Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, kuria pagal šio įstatymo 3 straipsnį sprendžiami ginčai dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 bei 109 straipsnių nuostatas, taip pat teismų (apylinkės ir administracinio) bei kitų valstybės institucijų kompetenciją administracinių teisės pažeidimų bylų procese, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad procesinių sprendimų, kuriais atsisakoma surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, teisėtumą ir pagrįstumą turi įvertinti teismas: rajono (miesto) apylinkės teismas dėl tų pažeidimų, kurių bylos jiems priskirtos nagrinėti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnį; kitais atvejais, t.y. kai tam tikrų rūšių administracinių teisės pažeidimų bylas priskirta nagrinėti atitinkamoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną teisėtumą ir pagrįstumą turi nagrinėti apygardos administracinis teismas. Teismas konstatavo, jog skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, taikant įstatymo analogiją, turi būti priimami ir nagrinėjami laikantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 3 dalis).
Taigi, jei teismui teikiamas skundas, kuriuo skundžiamas atsisakymas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, turi būti taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnio nuostatos dėl skundo teismui padavimo terminų bei tvarkos. Būtent tokią tvarką numato teisinis reguliavimas asmeniui ginčijant institucijos atsisakymą pradėti administracinės bylos teiseną ir pareiškėjas skunde nurodo, kad jis ginčija institucijos teikimus ta apimtimi, kuria A.M. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnį už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Todėl iš cituojamos teisminės praktikos akivaizdu, kad pareiškėjas procesinių sprendimų, kuriais atsisakoma pradėti administracinės bylos teiseną A.M. dėl ATPK 130 str. 1 d. numatytosios veikos, teisėtumą ir pagrįstumą turėjo ginčyti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kadangi pagal ATPK 224 straipsnio nuostatas būtent apylinkės teismas nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas pagal ATPK 130 str. 1 d.
Tačiau sprendžiant skundo priėmimo klausimą būtina įvertinti ir tai, kad iš teismui pateiktos medžiagos, kuri buvo surinkta tiriant pareiškėjo 2010 m. gruodžio 4 d. pareiškimą dėl autoįvykio nustatyta, jog A.M. administracinės atsakomybės klausimas jau yra išspręstas - 2011 m. vasario 25 d. A.M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o 2011 m. vasario 25 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 90-N-767931-11, kuriuo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. 2011 m. kovo 4 d. Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK priimtas nutarimas, kuriuo nutarta A.M. atžvilgiu nepradėti administracinės bylos teisenos dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo, kadangi jo veikoje nėra šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi iš šių duomenų akivaizdu, kad A.M. atžvilgiu buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena ir jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., todėl pareiškėjas R.J. nesutikdamas su priimtu nutarimu, kaip administracinio teisės pažeidimo bylos proceso dalyvis (nukentėjusysis), turi teisę skųsti būtent 2011 m. vasario 25 d. nutarimą ir 2011 m. kovo 4 d. nutarimą, kuriuo nutarta nepadėti administracinės bylos teisenos pagal ATPK 130 str., kadangi būtent šie nutarimai, o ne ginčijami teikimai, sukelia teisines pasekmes ir jais išsprendžiamas A.M. administracinės atsakomybės klausimas. Skundu ginčijamais teikimais nėra sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas, o pareiškėjas yra informuojamas apie jo pareiškimo tyrimo rezultatus ir priimtus sprendimus atlikus tyrimą, todėl jie pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pažymėtina ir tai, kad teismui išnagrinėjus skundą dėl teisinių pasekmių nesukeliančių teikimų teisėtumo ir pagrįstumo ir net patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, kadangi toks teismo procesinis sprendimas negalėtų būti realiai įvykdytas, nes pareiškėjas ginčydamas teikimų teisėtumą prašo panaikinti iš dalies teikimus ir A.M. nubausti pagal ATPK 130 straipsnį. Tačiau kaip jau paminėta šioje teismo nutartyje A.M. administracinės atsakomybės klausimas buvo sprendžiamas ne teikimais, o 2011 m. vasario 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 90-N-767931-11 ir 2011 m. kovo 4 d. Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK nutarimu. Būtent šiuos nutarimus pareiškėjas ir turėtų ginčyti jeigu mano, kad netinkamai yra išnagrinėtas jo skundas ir netinkamai išspręstas A.M. administracinės atsakomybės klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).
Kaip jau minėta šioje nutartyje skundu ginčijami teikimai pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi administracinės atsakomybės klausimas yra išspręstas 2011 m.vasario 25 d. nutarimu ir 2011 m. kovo 4 d. nutarimu, o ginčijamais teikimais pareiškėjas yra informuojamas apie jo pareiškimo tyrimo rezultatus ir priimtus sprendimus atlikus tyrimą. Pagal ABTĮ 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Savo ruožtu, skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę. Tačiau teisminis, tikrai ar tariamai pažeistos teisės, gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų ABTĮ 37, 101, 103 straipsniuose, kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba. Todėl įvertinus skundžiamų aktų turinį, atsižvelgiant į pareiškėjo skundo esmę, reikalavimus, darytina išvada, kad šie aktai pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių (nepadarė įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms), todėl skundą atsisakoma priimti nesant savarankiško bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, teismas,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjo R. J. skundą (registracijos Nr. 3-358) atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatui dėl teikimų dalies panaikinimo, atsisakyti priimti.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.