Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-03-14 · Administracinė byla Nr. I-5275-968/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-14
Bylos Nr.
I-5275-968/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08191-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
V. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5275-968/2014Proceso Nr. 3-61-3-08191-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 15.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas) dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. V. su skundu (b. 1. 1–4) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1 000 Lt dydžio žalą.

2. Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia Šiais argumentais:

– kardomojo kalinimo įstaigoje vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 m² kameros ploto, o Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau - ir Lukiškių TI-K) kamerų plotas yra apie 7 m², patalpose taip pat yra stalas, kuris užima 1,5 m² grindų ploto, 4 dviejų aukštų gultai, užimantys 4 m² grindų ploto, sanitarinis mazgas, užimantis 2 m² grindų ploto. Be to, šiose kamerose buvo laikomi 4 asmenys. Tokiose patalpose žmogus priverstas gulėti arba sėdėti, o tai yra nepakeliama, tokios gyvenimo sąlygos yra apgailėtinos ir tai akivaizdus baudimas kankinant. Laisvės atėmimas savaime yra bausmė, todėl jos stiprinti ir griežtinti negalima. Sumažintas minimalus gyvenamasis plotas iki 3,6 m² ir yra bausmės stiprinimas ir griežtinimas;

– gyvenamosiose patalpose neužtikrinamas natūralus apšvietimas, tai labai kenkia regėjimui, patalpose šalta ir drėgna, o atvykstant ar išvykstant etapu iš Lukiškių TI-K asmens ir jo daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, asmuo, esant žemai oro temperatūrai, verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes, taip yra išsityčiojama ir iš asmens, ir iš jo daiktų. Gyvenamosiose patalpose rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiaisiais.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Šalies argumentai

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 9–12). Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

– maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi suimtieji, nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras turi būti laikomasi suimtųjų izoliavimo reikalavimų, ir dėl šios priežasties kai kurios kameros gali būti perpildytos, tačiau administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras;

– suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras atsižvelgiant į jų prašymus laikyti juos atskirai nuo rūkančių asmenų. Pareiškėjo teiginiai, kad rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiaisiais, yra nepagrįsti ir melagingi. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose patalpose. Apšvietimo užtikrinimas Lukiškių TI-K yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Lukiškių TI-K nėra taikomas. Kiekvienoje gyvenamojoje kameroje yra langai, kurie užtikrina natūralų apšvietimą;

– krata atliekama paskirstymo skyriuje ir pagal griežtas taisykles, o ne, pasak pareiškėjo, „antisanitarinėmis sąlygomis, esant žemai oro temperatūrai asmuo verčiamas nusirengti“;

– pareiškėjas Lukiškių TI-K išbuvo neilgą laiką, skunde jis nenurodo, kuo grindžia savo žalos dydį ir kaip konkrečiai žala pasireiškė, o tai yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo kilo pareiškėjo nurodyta žala.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Šalies argumentai

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas (toliau – ir KD) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19–22). Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

– pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs su juo nežmoniškai elgtis. Pareiškėjas skunde nurodė tik vieną esminį nusiskundimą dėl gyvenamojo ploto trūkumo, todėl kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti didelių nepatogumų;

– pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į KD nesikreipė. Suėmimo vykdymo įstatymo 49 str. 1 d. nustato, kad tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 str. nustatyta tvarka, t. y. kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, o bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami KD direktoriui. Pareiškėjas nesilaikė nustatyto privalomo bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos;

– pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo visas aplinkybes įrodyti, tačiau objektyvių įrodymų nepateikė, nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą žalą. Pareiškėjas nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Jis nepatyrė skunde minimų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto bei gyvenimo kokybės pablogėjimo, o į teismą kreipėsi galimai siekdamas pasipelnyti iš valstybės;

– ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas;

– šioje byloje aktualus pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikas, Lukiškių TI-K nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma galėjo būti neužtikrinama tik apie 7 paras, tad teigtina, kad pareiškėjas nepatyrė skunde vardijamų nepatogumų ir išgyvenimų.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas j teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkinimas iš dalies.

1. Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso šalių ir jų atstovų pateiktais dokumentais ir kitais rašytiniais įrodymais.

2. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad nuo 2013-11-28 iki 2013-12-05 Lukiškių TI-K buvo laikomas neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų.

3. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 str., reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pvz., administracinės bylos Nr. Al43-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad

teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

4. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2013-11-28 iki 2013-12-05 (b. l. 13, 14), t. y. 7 kalendorines dienas, buvo kalinamas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 264, kurios plotas 7,80 m² (b. 1. 34). Iš pareiškėjo prašyme pateiktos informacijos (b. 1. 1), kuri patvirtinta ir atsakovo pateiktame atsiliepime, matyti, kad visą ginčą apimantį laikotarpį Lukiškių TI-K praleido kartu su dar 4 asmenimis. Taigi nuo 2013-11-28 iki 2013-12-05 (b. l. 13, 14), t. y. 7 kalendorines dienas, pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas tesudarė 1,95 kv. m.

5. KD direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – KD direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. BVK 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str., kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peersprieš Graikiją, 28524/95).

6. Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 str. Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje Valašinas prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro ir suteikta judėjimo laisvė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad gyvenamosiose patalpose neužtikrinamas natūralus apšvietimas, patalpose šalta ir drėgna, taip pat nurodo, kad gyvenamosiose patalpose rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiaisiais.

Atsakovas su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka, nurodo, kad kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus, o pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-08-08 įsakymu Nr. 1-101 patvirtinto Suimtųjų, nuteistųjų paskirstymo į gyvenamąsias kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašo 5 punktą atvykusieji asmenys, pareiškę norą būti laikomi su nerūkančiaisiais, tą patvirtina savo parašu asmens kamerose kortelėje ir asmens duomenų anketoje, kuri įdedama į suimtojo (nuteistojo) asmens bylą. Pažymėtina, kad tokie atsakovo teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Teismui 2014-01-28 pakartotinai pasiūlius atsakovui pateikti jo teiginius pagrindžiančius įrodymus (b. 1. 24), jis pateikė dokumentus (b. 1. 32–49), tačiau ir šie atsakovo teiginių nepagrindė.

Atsakovo negalėjimas pagrįsti teiginių, tiesiogiai susijusių su saugios ir sveikatai nepavojingos gyvenamosios aplinkos sudarymu (t. y. susijusių su kameros vėdinimu, joje esančia drėgme, apšvietimu, nerūkančiųjų teisių apsauga) nuo 2013-11-28 iki 2013-12-05 pareiškėją kalinant Lukiškių TI-K kameroje Nr. 264, vertinamas pareiškėjo naudai. Atsakovo teiginiai, susiję su kameros vėdinimu, joje esančia drėgme, apšvietimu, nerūkančiųjų teisių apsauga nuo 2013-11-28 iki 2013-12-05 pareiškėją kalinant Lukiškių TI-K kameroje Nr. 264, negali būti pagrindžiami ir byloje nustatyta aplinkybe, kad dėl ginčo laikotarpiu buvusių laikymo sąlygų pareiškėjas nėra pateikęs skundų Vilniaus visuomenės sveikatos centrui (b. 1. 51) ir Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui (b. 1. 53), nes ši aplinkybė tik parodo, kad pareiškėjas pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą – kreipėsi į teismą (jo skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas nepraėjus nė mėnesiui nuo kalinimo, t. y. 2013-12-30).

Byloje nenustatytos aplinkybės, galėjusios kompensuoti santykinai mažą kameros plotą, pvz., suteikta papildoma judėjimo laisvė ar pan.

7. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 str., sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir jų mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių.

Vadinasi, valstybė pagal Lietuvos teisės nuostatas 7 dienas neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje (Lukiškių TI-K) minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 str. prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, jis neturi teisinio pagrindo tokių asmenų nepriimti, dėl to Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius nuolat viršijamas, taip pat tai, kad administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 str. 1 d. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 100 Lt. Todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 100 Lt.

8. Pareiškėjas skunde nurodo, kad atvykstant ar išvykstant etapu iš Lukiškių TI-K asmens ir jo daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, asmuo, esant žemai oro temperatūrai, verčiamas nusirengti, daiktus dėti į nešvarias dėžes, taip išsityčiojama ir iš asmens, ir iš jo daiktų. Atsižvelgus į tai, kad asmens kratos Lukiškių TI-K atliekamos paskirstymo skyriuje ir pagal griežtas taisykles, šis pareiškėjo argumentas vertintinas kaip bendro pobūdžio nusiskundimas, nepagrįstas jokiais įrodymais.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nesilaikė nustatytos privalomos bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos ir dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė su skundu į KD.

Pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka nėra nustatyta. Vadovaujantis ABTĮ 18 str. 2 d. 4 p. apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, netaikydamas išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 19, 2010, p. 523).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str. I p., 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo V. V. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Lt (vieną šimtą litų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas