Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2011-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. PK-161-167/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-01-06
Bylos Nr.
PK-161-167/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alfredas Vilbikas
Civilinis ieškovas
A. G.
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Vida Povilaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK- 161-167/2011Procesinio sprendimo kategorija 1.1.1.5; 1.1.7.2.5.; 1.2.8.2.1.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011-01-06Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas,sekretoriaujant Ernestai Baltutienei,dalyvaujant nukentėjusiajam civiliniam ieškovui A. G.,gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbanti, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji A. B. viešai įžeidė žmogų.

A. B. 2010-06-19 internetinėje skelbimų svetainėje (duomenys neskelbtini) po A. G. skelbimu Nr. (duomenys neskelbtini) paliko grubius ir įžeidžiančius komentarus bei publikavo atvirą ir įžeidžiantį kreipimąsi į A. G. suformavusi skelbimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamoji A. B. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad jos ir nukentėjusiojo A. G. santykiai buvo įtempti nuo to laiko, kai ji perėjo į kitą klubą. A. G. jau seniai su visais pykdavosi, todėl ji forume ir parašė: „E.“, nebūk boba, neberašinėk, nebesipyk su visais veisėjais“. Nuo to laiko ir prasidėjo jų konfliktai. Kai jos katė atsivedė kačiukų, tą pačią dieną forume iš karto atsirado komentarai, jog kačiukai yra sergantys. Ji tų komentarų nematė, bet apie tai jai sakė paskambinusi draugė. Tai sužinojusi ji iš karto užblokavo žinutes. Ji buvo įsitikinusi, kad tai parašė forumo lankytojas, slapyvardžiu „E.“, kuris yra A. G., nes tai buvo galima atsikirti iš rašymo didžiosiomis raidėmis, išsireiškimų. Kai užblokavo šiuos komentarus, pati parašė: „nebepavydėkit, vis tiek mano labai gražūs kačiukai“. Po šio jos komentaro, A. G. visuose forumuose ir visose jų temose, negražiais žodžiais išsireikšdamas rašė apie ją, šmeižė jos veislyną „(duomenys neskelbtini)“. Tada jam kiti forumų dalyviai pradėjo rašyti, kad ar jai nebūtų geriau nuvažiuoti pas ją ir tai išsiaiškinti, o ne visose forumų temose taip šmeižti. Vėliau svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ ji parašė: „nejaugi vyras taip gali elgtis“. Svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ savo nuomonę galima išreikšti laisvai, o ji taip ir padarė, nieko neįžeidžiant, nes prieš tai buvo pasiskaičiusi taisykles. Po komentaru, kuris buvo pavadintas „J. J.“, ji parašė taip pat pasivadinusi „J. J.“. Kai jos draugė L. K. ieškojo kačiuko, atvyko pas ją, pamatė kačiukus ir interneto svetainėje L., pasivadinusi „L.“, po juo paliko komentarą. Ji nežinojo, kad L. parašys atsiliepimą ir ką jame parašys, nes ji tik prisėdo prie kompiuterio pažiūrėti skelbimų. Pačių komentarų ji iš viso nerašinėja, o jei rašo savo nuomonę, pasirašo savo vardu - A.. Slapyvardžiu „F.“ pasivadinusi yra jos draugė J. R., kuri taip pat parašė komentarą. Jos tuo metu buvo kartu ir juokėsi, todėl net nebepamena ką ji ten parašė. Kadangi ji gyvena sodų bendrijoje, ten nėra interneto, todėl sode gyvenančios draugės pas ją ateina prisijungti prie interneto. Kad komentarą „J. J.“ slapyvardžiu, rašė ji, nukentėjusysis žinojo, nes tai yra suprantama tarp veisėjų, iš rašybos. Kas naudojasi slapyvardžiu „E. “ ji taip pat žinojo. Daugelis forumo lankytojų, veisėjų žino, kad „E.“ yra A. G.. Jis visuose forumuose naudojasi tuo pačiu slapyvardžiu. Pirmą kartą šį jo slapyvardį sužinojo tada, kai jis, pasivadinęs šiuo slapyvardžiu, labai gražiai forume pagyrė jos kačiukus. Kai forume veisėjai paskelbia, kad parduoda kačiukus, įkelia jų nuotraukas ir nurodo savo slapyvardį, veislyną, todėl veisėjai vieni kitų slapyvardžius žino. Pasivadinusi slapyvardžiu „J. J.“ ji A. G. taip pavadino iš pykčio, nes galvojo, kodėl kai tik įdeda savo skelbimą, ją vis turi šmeižti. Prieš kuri laiką ją truputį apšnekėjo A. G. draugai ir iš karto po to, po jos įdėtu skelbimu atsirado komentaras su lygiai tokiais pačiais, ją žeminančiais žodžiais. Ji tiksliai nežino kas rašė pasivadinęs slapyvardžiu „J. J.“, tačiau turėjo tokią nuojautą, todėl ir išliejo savo širdgėlą, supykusi ir įsižeidusi parašė: „sunku būti gražiam, kai kačiukų šeimininkas panašus į beždžionę ir dar višgaidis, sunku gyventi, už tai ir labai piktas, žiaurus, saugokitės tokio padaro.“. Teksto, kuris prieš tai jos atžvilgiu buvo parašytas ji neturi, nes jo neišsaugojo. Kas rašo slapyvardžiais „B.“, „F.“, „M. G.“ ji nežino, žino tik veisėjų slapyvardžius, kurie rašo po jos skelbimais. Atsiliepimus A. G. rašė jau kitu slapyvardžiu, o tai sužinojo paskambinusi į svetainės administraciją ir paklaususi ar tuo pačiu IP numeriu buvo parašyti „E“ komentarai. Taip išsiaiškino, kad jis taip pat parašė komentarus, pasivadinęs „F.“. Nukentėjusiojo ji neįžeidė, nes tai buvo viešas komentaras. Ji tiesiog išliejo širdį, komentare neįvardino nei A. G. vardo, nei slapyvardžio, nei veislyno. Ji nesutinka nei su A. G. pareiškimu, nei su jo pareikštu civiliniu ieškiniu. Jo komentare buvo parašyta, kad ji yra bjauri, kad gyvena sode, kad jos katės yra negražios, netvarkingos. Šiuos komentarus ji iš karto užblokavo ir ištrynė.

Be kaltinamosios A. B. dalinio prisipažinimo, ji pripažino, kad rašė komentarą, kur nukentėjusįjį pavadino višgaidžiu, jos kaltė įrodoma nukentėjusiojo parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais:

Nukentėjusysis A. G., teismo posėdžio metu parodė, kad svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą, siūlydamas įsigyti kačiukus. Šį skelbimą jis naudoja kaip reklamą, skelbimas patalpintas yra beveik metus laiko. 2010-06-19 į savo elektroninį paštą jis gavo pranešimą, kad kažkas pakomentavo jo įdėtą skelbimą. Prisijungęs prie svetainės, pamatė, kad lankytojas, pasivadinęs „J. J.“ apie 20:00 val. paliko komentarą po jo skelbimu „A. A.“. Kad šį komentarą parašė kaltinamoji, jis sužinojo tik perskaitęs jos veislyno „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą. Kaltinamoji parašė komentarą, kuris jį žemino kaip žmogų, įžeidė: „sunku būti gražiam, kai kačiukų šeimininkas panašus į beždžionę ir dar višgaidis, sunku gyventi, už tai ir labai piktas, žiaurus, saugokitės tokio padaro“. Žodyne žodis „beždžionė“ reiškia išvaizdos, kūno apibūdinimą, mąstymo pažengimą. Žodį „vištgaidis“ jis traktuoja kaip keiksmažodį, nes juo nusakomas lytinio gyvenimo trūkumas, pažiūros. Visi šiuos komentarus skaito, apie tai svarsto, analizuoja, juokiasi. Kaltinamoji teigia, kai tai parašė apimta įtūžio, tačiau nesulaukusi jo atsakymo į jos komentarą, to paties vakaro vidurnakty parašė komentarą, pabrėždama jo lytinius trūkumus: „ ...Pavydėkite toliau (E.) ... ir kąskite visiems į kulnis, tai jūsų įprotis. Na jūs toks ar tokia. Kaip jus vadinti, ką? “. Šis skelbimas yra susijęs su jos prieš tai parašytu komentaru, be to, šis skelbimas nurodo kam buvo skirtas ir kas rašė 2010-06-19 komentarą. Iš šio komentaro matosi, kad klausia: „Jūs toks ar tokia?“. Tokiu savo klausimu ji liečia žmogaus seksualinius potraukius. Liaudyje žodis „višgaidis“ reiškia pediką, pederastą, homoseksualą. Kai jis perskaitė tokį kaltinamosios parašytą komentarą, jam labai pakilo spaudimas, gėrė vaistus. Jis nesuvokia dėl ko buvo pažemintas. Kitą dieną jis parašė atsakymą į šį komentarą, kad yra nekaltas žmogus ir jam jos skelbimai visiškai nerūpi. Po visų šių rašymų, jis laukė atsiprašymų iš kaltinamosios, tačiau jų nebuvo. 2010-06-24 A. B., pasivadinusi slapyvardžiu „F.“, ir vėl parašė po jo skelbimu: „Iš tikro teko man susidurti su šių kačiukų savininku, kai atvažiavau apsižiūrėti kačiukų, tikrai nemalonus žmogus, savotiškai netraukiantis, atstumiantis. Visų pirma puolė girti savo kačiukus ir labai peikė kitų veislynų kačiukus. Kiek pasidomėjau, pasirodo žmogus nemėgsta gyventi ramiai, ieško priekabiu.“. Dėl šių komentarų jis iki šiol jaučia pasekmes, iš jo šaiposi draugai, prikiša jo seksualinę orientaciją. Veisėjai žino vieni kitų slapyvardžius, nes jie bendrauja, dalijasi informacija, laimėjimais, pasirašo parašais. Po jo skelbimu ar komentarais jo pavardė nėra užrašyta. Iki to laiko, kai vidurnakty A. B. įkėlė savo „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą, jis tik nujautė, kad tai ji parašė tą komentarą, tačiau tiksliai to nežinojo. Jos komentaras jį paskatino kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tada tyrėjai ir nustatė, kad visi šie komentarai buvo parašyti iš to paties kompiuterio. Prieš paduodamas pareiškimą į prokuratūrą, jis kreipėsi į svetainės „(duomenys neskelbtini)“ administraciją ir užklausė apie „J. J.“, „F.“, „L.“ ir gavo atsakymą, kad žmonės, kurių yra šie slapyvardžiai, komentarus parašė iš vieno kompiuterio. Iki šios dienos 6300 žmonių yra perskaitę šiuos komentarus, nes jis jų neužblokavo. Jam yra labai nemalonu, kai koks girtas vyras, perskaitęs šiuos komentarus, skambina ir klausia kiek ima už savo teikiamas intymias paslaugas. Jo telefono numeris, „Skype“ slapyvardis yra nurodytas po jo įkeltu skelbimu. Jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ specialisto pareigose. Visas kolektyvas žino jo hobį ir jo naudojamą slapyvardį, jie visi skaito skelbimus svetainėje „(duomenys neskelbtini)“.

Įžeidimu pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1d. laikomas neigiamas nepadorus žmogaus vertinimas arba užgaulus veiksmas, žeminantis žmogų jo paties bei kitų žmonių akyse. Baudžiamosios teisės prasme įžeidimo būtinas objektyvusis požymis yra užgaulumas, jei asmuo tai suvokia kaip savo paties įžeidimą. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Nors įstatyme tiesiogiai nenurodytos įvertinimo ar veiksmo nepadorumo nederamos formos, praktiškai tik tokia forma išreikšti vertinimai ar veiksmai pripažįstami įžeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji neigia savo kaltę, tačiau jos kaltė įrodyta tokiais įrodymais: kaltinamosios A. B. parodymais, kuriuose ji neigia savo kaltę, bet nurodo, kad komentarą, pasivadinusi „J. J.“ slapyvardžiu parašė ji, nes buvo supykusi ir įsižeidusi ant A. G., nukentėjusiojo A. G. parodymais, kad yra kačių veisėjas, turi savo veislyną, kačiukus parduoda įdėdamas skelbimus internetinėje skelbimų svetainėje (duomenys neskelbtini) Po jo įdėtu skelbimu Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-06-19 buvo paliktas grubus ir įžeidžiantis jį komentaras: „Sunku būti gražiam kai šekačiuku šeimininkas panašus i beždžione ir dar višgaidis, junku gyventi, už tai ir labai piktas, žiaurus, saugokitės tokio padaro“. Šį komentarą pasirašęs asmuo pasivadino save „J. J.“, iš byloje esančio svetainės (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad komentarus „J.J.“ vardu IP adresas - (duomenys neskelbtini), parašytą 2010-06-19 ir 2010-06-24 parašytą komentarą „F.“ vardu buvo rašomi to paties vartotojo (duomenys neskelbtini), vartotojo vardas A., el. paštas (duomenys neskelbtini), kuris registruotas A. B. vardu. Be to, rašydama „Pavydėkite toliau (E.).... ir kąskite visiems į kulnis, tai jūsų įprotis. Na jus toks ar tokia, kaip jus vadinti ką“ nepagarbiai atsiliepė apie kitą žmogų bei kelia abejonių jo lytine orientacija, žinodama kas slepiasi po slapyvardžiu „E.“. Teismas nustatė, kad A. B. viešai pažemino nukentėjusįjį, nors ir prisistatantį slapyvardžiu „E.“, bet kaip teigė ir pati kaltinamoji, ir nukentėjusysis, daugeliui žinant tikruosius asmens anketinius duomenis, pavadindama nukentėjusįjį įžeidžiančiais žodžiais – panašiu į beždžionę, „višgaidžiu“, „padaru“. Lietuvių kalbos žodyne nurodoma kad „beždžionė“ yra „žinduolis gyvulys, panašus į žmogų savo kūno sudėtimi“, „višgaidis“ - vyras ar moteris, turintis priešingos lyties požymių, kas apibūdinant žmogų aiškiai suprantama kaip įžeidimas ir prieštarauja priimtoms elgesio normoms. „Padaras“ - sutvertas daiktas, sutvėrimas, kurio savaime negalime priskirti įžeidžiantiems žodžiams, tačiau panaudotame kontekste aiškiai apibūdina žmogų žeminančiai ir įžeidžiančiai.

Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia. Įžeidžiančiai apibūdindama nukentėjusįjį internete A. B. suvokė, kad viešai užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to norėjo, taigi - veikė tiesiogine tyčia. Šių įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamosios A. B. kaltę dėl jai inkriminuotos veikos pagal LR BK 155 str. 1 d. padarymo, nusikaltimas įrodytas.

Iš kaltinimo šalintina dalis, kurioje nurodoma, kad A. B. įžeidė A. G., komentaru „ Iš tikro teko man susidurti su šų kačiukų savinink, kai atvažiavau apsižiūrėti kačiukų, tikrai nemalonus žmogus, savotiškai netraukiantis, atsumantis. Visu pirma puolė girti savo kačiukus ir labai peikė kitų veislinu kačiukus. Kiek pasidomėjau pasirodo žmogus nemėgsta gyventi ramiai, ieško priekabiu“, kurį pasirašė pasivadinusi slapyvardžiu „F.“. Nesudaro įžeidimo neigiamų kito žmogaus bruožų, charakterio, dalykinių, profesinių savybių kritika, jeigu tai padaryta tinkama, neužgaulia ir visuomenėje priimtina forma. Taigi, padoria forma išsakytas, kad ir neigiamas asmens vertinimas, sukėlęs neigiamas emocijas, įžeidimu nelaikomas. A. B. šiuo komentaru tik viešai išreiškė savo nuomonę, apie kačiukų savininką, tai reiškia, kad tyčios įžeisti neturėjo, be to, įžeidimas padaromas tiesiogiai suvokiant žeminantį ir užgaulų savo veikos pobūdį kitam žmogui ir tyčia siekiant šitaip jį pažeminti, užgauti.

Skiriant bausmę A. B. atsižvelgiama į tai, kad ji teisiama pirmą kartą (b.l. 32), padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turi galiojančią administracinę nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą (b.l. 37,38), gyvenamojoje vietoje charakterizuojama teigiamai (b.l. 40), byloje pareikštas civilinis ieškinys, todėl jai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė, žemesnė nei kodekse numatytas bausmės vidurkis.

Nukentėjusysis A. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamoji A. B. neteisėtais veiksmais pakenkė A. G. neturtiniams asmens interesams. Tokius interesus saugo ir gina teisė (LR CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu ir kita, įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusios patirtą dvasinį, fizinį skausmą, psichologinę traumą, ir kitus nepatogumus. Nukentėjusysis A. G. dėl prieš jį įvykdytos nusikalstamos veikos išgyveno nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, jautėsi pažemintas, todėl teismas pripažįsta, kad priežastinis ryšys, tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios neturtinės žalos yra įrodytas. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 str.) nenustato, todėl neturtinę žalą vertina teismas, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas neturtinės žalos didį, teismas vadovaujasi LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį - atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis A. G. nurodė 3000 Lt atlygintiną neturtinės žalos dydį (b.l. 1-2). Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, jog iš kaltinamosios A. B. priteistina prašoma atlyginti neturtinė žala nukentėjusiajai A. G. tenkintina iš dalies, nes įvykdyto nusikaltimo pasekmės nėra sunkios, nukentėjusysis teismui nepateikė svarių įrodymų dėl jam kilusių pasekmių, o į tai teismas privalo atsižvelgti nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat neturtinės žalos dydis byloje įrodytas tik nukentėjusiojo parodymais, nepateikiant kitų rašytinių įrodymų, o nukentėjusiojo pateiktas medicininis pažymėjimas, kuriame nurodytos ligos yra lėtinio pobūdžio ir šios nusikalstamos veikos padarymas joms atsirasti reikšmės neturėjo. Jokių duomenų, kad jo sveikata būtų pablogėjusi po minėtų komentarų, dėl ko jam papildomai būtų tekę kreiptis į gydytojus, nepateikė. Be to neturtinės žalos dydis priteistinas atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

A. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio pirmąją dalį ir skirti laisvės apribojimą penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d. 2 p., A. B. uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju A. G..

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.

Priteisti iš A. B. atlyginti 500 Lt neturtinę žalą A. G. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfredas Vilbikas