Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, nukentėjusiesiems L. S., D. B., D. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 286 str., 290 str., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. S., 2015-08-01 apie 03.00 val. prie namo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, šeimos narei - sutuoktinei L. S. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, bei metė dviratį į ją, padarydamas apatinės lūpos dešinės pusės gleivinės nubrozdinimą, poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, tuo L. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Be to, kaltinamasis T. S., 2015-08-01 apie 03.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir išėjęs iš jo plūdo necenzūriniais ir žeminančiais orumą žodžiais savo pareigas einančius valstybes tarnautojus - Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 - to būrio vyriausiąjį patrulį D. B. ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 - to būrio vyresnįjį patrulį D. J., į reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, nesileido uždėti antrankius, spyrė D. B. į koją, tęsdamas savo veiksmus, atvežtas į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariatą Taikos pr. 115, Kaune, stūmė D. J. į metalinį durų kraštą, taip panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Be to, kaltinamasis T. S., 2015-08-01 apie 03.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir išėjęs iš buto plūdo necenzūriniais ir žeminančiais orumą žodžiais savo pareigas einančius valstybės tarnautojus - Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 - to būrio vyriausiąjį patrulį D. B. ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 - to būrio vyresnįjį patrulį D. J., taip įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str.

Kaltinamasis T. S. dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo rugsėjo 1 diena ar rugpjūčio 31 diena, penktadienis. Grįžęs po darbo nusprendė atsipalaiduoti. Paprašė, kad žmona parvežtų jam du butelius alaus. Po to dar nusprendė su dviračiu pasivažinėti. Važinėdamas užsuko į ,,Pasimatymą“, išgėrė dar kelis bokalus alaus. Po to dar žmonos paprašė parūpinti alaus. Pas žmoną pasiėmė pinigų, išgėrė alaus ir grįžo namo. Paprašė žmonos, kad jį pasitiktų. Ji laukėsi antro, buvo nervuota ir jis buvo susinervavęs. Jis metė dviratį žmonai ant kojos ir sutrenkė jai į lūpą. Žmona iškvietė policiją. Pareigūnai iš pradžių nieko neklausę uždėjo antrankius. Jis nesuprato už ką jį nori vežti ir su pareigūnais pradėjo konfliktuoti. B. buvo uždėjęs koją ant slenksčio, jis įspyrė jam į koją. Jis priešinosi, nes nesuprato dėl ko jį sulaiko. Buvo išgėręs ir gal tas turėjo įtakos tokiems jo veiksmams. Nepamena kaip išvadino pareigūnus, keikėsi, buvo keiksmažodžių. Pareigūnai jam pasakė, kad gavo iškvietimą, jog yra smurtas artimoje aplinkoje. Nesijautė, kad kažką būtų blogo padaręs, kad būtų galima sulaikyti. Su policininkų nuomone po to sutiko. Paskui su žmona pasikalbėjo ir viską suprato. Žmonai sudavė mesdamas dviratį, uždavė jai į lūpą. Dviratį metė susinervavęs, nes pastoviai būnu komandiruojamas, o žmona dar niekur neleidžia, o jis norėjo nueiti išgerti alaus į barą. Metė dviratį, nes ji nenorėjo jo net alaus išgerti išleisti. Sudavė laiptinėje, lygtai gal 5 aukšto aikštelėje. Tuo metu ėjo kaimynas V.. Kaimynas pasakė žmonai, kad kviestų policiją, nes jis buvo per daug įsiaudrinęs. Pripažįsta tyčia sudavęs žmonai smūgį. Neturi priklausomybės nuo alkoholio. Tuo metu jam buvo atostogos ir norėjo atsipalaiduoti. Su žmona susitaikė, dėl savo veiksmų pareigūnų atsiprašė. Nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje įrodymus BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltę, be jo paties prisipažinimo, įrodo:

Iš nukentėjusiosios L. S. parodymų matyti, kad su T. S. gyvena 8 metus, turi dukra S. S. ir šiuo metu laukiasi. T. S. prieš ją smurtą naudojo penkis kartus per jų gyvenimą kartu, tačiau ji jam visada atleisdavo. Šį kartą, kadangi jau buvo jam pasakius, kad daugiau neatleis, ruošiasi skirtis. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jos uošvio bute. 2015-07-31 T. S., jai bebūnant parduotuvėje, paskambino ir paprašė nupirkti alaus. Jam nupirko butelį vieno litro talpos „Gubernijos“ alaus, kurį jis išgėrė namuose ir matyt neužteko, tad jis išvažiavo dviračiu, bei paprašė jos 3 eurų. Apie 21.30 val. jam paskambino, paklausė kada grįš. Jis atsakė, kad tuoj grįš, tačiau namo neparėjo. Apie 22.00 val. vėl jam paskambino, jis jai liepė atnešti į lauką 5 eurus. Ji jam atnešė ir jis vėl išvažiavo, vėliau paskambino ir vėl įsakmiai liepė atnešti į lauką 20 eurų. Ji vėl jam pakluso, nes girdėjo, kad kalba agresyviai, jo išsigando. Apie 02.40 val. jis paskambino ir liepė eiti jo pasitikti, nes jis neva tai nebepaeina. Ji jam atsakė, kad dukra miega ir tikrai niekur neis, o jis reikalavo, kad ateitų pasitikti. Ji jam atsakė neigiamai ir padėjo ragelį. Po kelių minučių nusileido laiptine į lauką ir pamatė, kad jis vos paeinantis, dėl girtumo tempia dviratį. Priėjus jam pasakė, kad ji parveš dviratį, o jis nieko nesakęs iš karto smogė kumščiu vieną kartą, tačiau nepataikė, nes ji pabėgo į laiptinę. Labai išsigando, bėgo pas kaimyną V., kuris gyvena ketvirtame aukšte, durys po kaire ir šaukėsi pagalbos, nes suprato, kad ją tuoj muš daugiau. T. S. liko prie laiptinės lauke. Niekas durų neatidarė, buvo apie 03.00 val., tada ji vėl nusileido į lauką ir ėmė vadinti T. eiti namo. Tada jis pakėlė dviratį ir metė į ją ir pataikė į kairę koją, nuo ko pajuto skausmą. Tada vėl bėgo pas kaimyną. Kaimynui atidarius duris ji išsigandusi pasakė, kad ją muša vyras ir paprašė pagalbos. Kartu su kaimynu išėjo į lauką, kaimynas pradėjo raminti T., padėjo įvesti dviratį į rūsį, ir prašė, kad T. eitų miegoti. Įvedęs dviratį kaimynas nuėjo namo, o jie abu pradėjo kilti laiptais namo, butas 5 aukšte. Belipant jis jai pasakė: „ach tai tu dar pagalbą kvietiesi“ ir sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veidą ir prakirto lūpą. Tada ji padavė jam raktus, išbėgo į lauką ir kvietė policijos pareigūnus, nes bijojo eiti namo. Kai atvyko pareigūnai jie užlipo prie buto durų, kurios buvo užrakintos ir skambino į jas, tačiau Tadas buvo užsileidęs garsiai muziką ir neiškarto jas atidarė, o kai atidarė, pareigūnai liepė jam apsisukti, uždėjo antrankius. Vienas pareigūnas laikė T., o kitas rašėsi jos duomenis. Tada T. pamatė, kad vienas pareigūnas yra viena koja peržengęs namų slenkstį, tad pradėjo rėkauti, keiktis ir spyrė pareigūnui į koją. Pareigūnas liepė jam nusiraminti, T. nepakluso, toliau koliojo ją ir juos necenzūriniais žodžiais. Kai jį pradėjo vesti pareigūnai iš buto, ji liko stovėti prie durų ir matė, kad T. S. paslydo ir griuvo pats, ir pradėjo rėkauti kad neva tai jį pareigūnai stumdo, nors ji tikrai matė, kad jis pats paslydo. Jis buvo uždarytas į areštinę (b. l. 19 -20);

2015-08-01 Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu L. S. kreipėsi į Kauno apskrities VPK KTV NVRS ir nurodė, kad 2015-08-01 apie 03.00 val. jos sutuoktinis T. S., su kuriuo ji gyvena 8 metus, paskambino, kad ji išeitų į lauką padėti jam parsivesti dviratį, o jai išėjus prie laiptinės sudavė kumščiu į veidą ir metė dviratį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėta ir nustatyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 8.)

2015-08-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2114-15(02) konstatuota, kad L. S. padaryta apatinės lūpos dešinės pusės gleivinės nubrozdinimas, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. 1. 23);

2015-08-01 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 - to būrio vyr. patrulio D. J. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriuo užfiksuota, jog 2015-08-01 patruliuojant kartu su vyr. patruliu D. B. apie 03.00 val. buvo gautas iš VPK OVS budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos vyras trenkė jai į veidą, moteris laukia kieme. Nuvykus nustatė, kad 2015-08-01 apie 02.50 val. prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės būdamas girtas pilietis T. S.. gim. (duomenys neskelbtini) m. žodinio konflikto metu paėmęs dviratį metė į savo žmoną L. S.. gim. (duomenys neskelbtini) m. pataikydamas jai į koją, jai rakinat buto duris T. S. kumščiu sudavė L. S. į veidą, prakirto lūpą. Užfiksuota, kad ant moters lūpos matosi kraujosruva (b. l. 9 - 10);

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 - to būrio vyr. patrulio D. J. tarnybinis pranešimas, kuriuo užfiksuota, kad 2015-08-01 patruliavo kartu su vyr. patruliu D. B., apie 03.00 val. gautas iš VPK OVS budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos vyras trenkė jai į veidą, moteris pabėgo į kiemą. Atvykus minėtu adresu, kieme juos pasitiko L. S., kuri paaiškino, kad jos vyras T. S. ranka trenkė jai į veidą, pas ją matėsi sužalota lūpa. Paklausus jos, kur dabar yra jos vyras, ji atsake, kad jis namuose. Kartu su ja nuėjus prie buto durų, jas atidarė T. S., kuriam paaiškino, kad jis yra sulaikomas dėl smurto artimoje aplinkoje ir jis privalo vykti su jais į policijos komisariatą. T. S., agresyviai nusiteikęs, pradėjo juos gąsdinti, kad su jais fiziškai susidoros, į jų teisėtus reikalavimus nekreipė dėmesio ir toliau gąsdino fiziniu susidorojimu. Kolegai D. B. užsirašinėjant pranešėjos duomenis, T. S. spyrė jam į koją sakydamas, kad jis nelaikytų savo kojos ant jo durų slenksčio. T. S. sulaikant, užtikrinant savo saugumą, prieš pilietį T. S. panaudojo fizinę jėgą ir uždėjo antrankius. T. S. buvo nuvestas į tarnybinį automobilį, vežant jis pradėjo juos, kaip valstybės tarnautojus einančius savo pareigas plūsti ir įžeidinėti, sakydamas jiems: „bybį griaužkit pyderai, mandavoškės, gaidžiai, aš jums subines išspardysiu, supisiu blet jums snukį mužikai, supisti ubagai, utėlėti mentai, aš jums atlyginimus moku ir uniformas perku“. Taip žemino jų pareigūnų garbę ir orumą, grasino juos atleisti iš darbo, kadangi turi draugų, kurie užima aukštus postus policijoje. T. S. atvežus į Dainavos PK, jis išlipęs iš tarnybinio automobilio koja spyrė į užpakalines duris ir pataikė į atidarytų durų kraštą, taip nusibrozdino koją. Vedant T. S. į Dainavos PK pro duris, jis pradėjo muistytis, stūmė jį į metalinių durų kraštą, taip padarė jam fizinį skausmą (b. 1. 11);

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 - to būrio vyr. patrulio D. B. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuotos analogiškos aplinkybės kaip ir D. J. tarnybiniu pranešimu (b. l. 12);

Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnės nutarimu L. S. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 21);

Iš nukentėjusiųjų D. J. ir D. B. parodymų matyti, kad 2015-08-01 jie patruliavo kartu r. š. 446. Apie 03.00 val. iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kaune vyksta smurtas artimoje aplinkoje, t. y. vyras muša žmoną. Nuvykus minėtu adresu prie minėto namo kieme juos pasitiko mergina, kuri buvo susijaudinusi, išsigandusi, verkė, kuri pasakė, kad jos vyras ką tik naudojo prieš ją smurtą, t. y. sudavė į veidą, rodė, kad jai prakirsta lūpa. Jis pašvietė su prožektoriumi ir abu pamatė, kad tikrai yra žaizda. Visi užlipo į penktą aukštą, kur kaip nukentėjusi sakė yra namuose užsirakinęs jos sutuoktinis T. S.. Skambino į buto duris, tačiau jų niekas neatidarė, girdėjosi, kad iš buto sklinda muzika. Vėl paskambinus į duris, o jiems abiem atsitraukus nuo durų, vyriškis duris atidarė. Vyriškis atrodė agresyviai nusiteikęs, neblaivus. Jis vyriškiui pasakė, kad už smurtą artimoje aplinkoje yra sulaikomas ir bus vežamas į policijos komisariatą. D. B. norėjo uždėti vyriškiui antrankius, kadangi jis buvo agresyvus, taip apsaugant save ir aplinkinius, tačiau vyriškis geranoriškai rankų nedavė ir nepakluso, pradėjo gąsdinti, kad jie bus atleisti iš darbo, kad su jais jis dabar fiziškai susidoros. Jie įspėjo vyriškį, kad jei priešinsis, tai prieš jį bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Tazer“. Vyras truputį apsiramino, tad jam buvo galima uždėti antrankius, ėmė rašyti nukentėjusios duomenis, o D. J. jį laikė. D. B. buvo vieną koją pastatęs už buto slenksčio, tad sulaikytas pasakė, kad nelaikytų kojos ant jo buto slenksčio ir spyrė iš kojos D. B. į koją, pataikė į dešinės kojos kauliuką. Tada atsisveikino su nukentėjusia, ir pradėjo leistis į apačią, o ji liko laiptinėje prie buto durų. Vedamas sulaikytas paslydo ir nugriuvo ant laiptų, iš karto pradėjo sakyti, kad neva tai jie jį pastūmė. Mergina, kuri viską matė iš viršaus pasakė, kad jie jo nestūmė, pats griuvo. Kai nuvedė į automobilį ir pasodino į vietą, T. S. ėmė necenzūriniais žodžiais juos abu, kaip policijos pareigūnus įžeidinėti, sakė: „bybį graužkit pyderai, mandavoškės, gaidžiai, aš jums subines išspardysiu, supisiu blet jums snukį, mužikai supisti ubagai, utėlėti mentai, aš jums atlyginimą moku ir uniformas perku“. Grasino atleisti juos iš darbo, nes pažįsta kažkokį pareigūną. Visi įžeidinėjimai ir gąsdinimai tęsėsi kol jis buvo atvežtas į Dainavos PK budinčią dalį ir patalpintas į laikino sulaikymo patalpą. Išlipus iš tarnybinio automobilio sulaikytas asmuo koja spyrė į galinių durų kraštą ir taip nusibrozdino dešinę koją ir pasakė: „jūs dabar mokėsit man už mano koją, nes mane sužalojot“. Asmuo automobilio neapgadino. Vedant iš automobilio į komisariatą ir praėjus pirmas lauko duris, T. S. staiga stipriai pastūmė jį į geležinių durų šoną ir jis stipriai į jas atsitrenkė, ko pasėkoje pajuto skausmą. Dėl to įvykio prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju dėl fizinės, moralinės žalos. Patyrė neturtinę 500 eurų žalą, dėl ko prašo pripažinti civiliniais ieškovais (b. 1. 25, 30);

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK pareigūnės nutarimais D. B. pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (b. l. 26, 28);

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK pareigūnės nutarimu D. J. pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (b. l. 31, 33);

Laikino sulaikymo protokolas patvirtina, kad T. S. buvo laikinajame sulaikyme nuo 2015-08-01 03 val. 07 min. iki 2015-08-02 18 val. 58 min. (b. l. 53, 51).

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog T. S., veikdamas tiesiogine tyčia, smurtavo prieš šeimos narį – sutuoktinę L. S., t. y. 2015-08-01 apie 03.00 val. prie namo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, L. S. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, metė į ją dviratį, tuo padarydamas apatinės lūpos dešinės pusės gleivinės nubrozdinimą, poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, kas L. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam vešiojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Taigi šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į valdymo tvarką, tačiau ir į konkretų valdymo tvarkos subjektą. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas. Tad atsakomybė už pasipriešinimą galima tik tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo veikia teisėtai įstatymo ar kitais teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Teisėtumo principas reikalauja, kad minėtų asmenų veikla būtų grindžiama teise. Šie asmenys pagal jiems suteiktą kompetenciją turi atlikti teisėtus veiksmus ir susilaikyti nuo veiksmų, kurie teisės normų nėra leidžiami. Laikytis galiojančių įstatymų yra jų konstitucinė pareiga.

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Minėtame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. Įžeidimas padaromas kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą, būtent tokia situacija ir užfiksuota nagrinėjamoje byloje.

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 - to būrio vyriausiasis patrulis D. B. ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 - to būrio vyresnysis patrulis D. J., kuriems buvo pasipriešinta, teisingai įvardintini kaip viešojo administravimo funkcijas atliekantys pareigūnai.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo T. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. sudėtį, nustačius, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems pareigūnams - Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 - to būrio vyriausiajam patruliui D. B. ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 - to būrio vyresniajam patruliui D. J..

Taip pat ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo T. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. sudėtį, nustačius, kad kaltinamasis įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius minėtus pareigūnus.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu įvykdo šiame straipsnyje nustatytas sąlygas.

Teismo posėdžio metu nukentėjusieji sutiko atleisti ir susitaikyti su kaltinamuoju, prokurorė tam neprieštaravo.

Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis T. S. neteistas (b. l. 49), nebaustas administracine tvarka (b. l. 50), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 98), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 62), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 64).

Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 286 str.ir 290 str. jam susitaikius su nukentėjusiaisiais D. B. ir D. J. bei pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja L. S., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Remiantis BK 67 str. 2 d., pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį bei į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlyginis, nes bylos teisminis nagrinėjimas gali būti atnaujinamas, į tai, kad kaltinamasis dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, jo darbo pobūdis susijęs su komandiruotėmis į užsienį, teismas kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių neskiria.

Dėl nukentėjusiųjų D. J. ir D. B. civilinių ieškinių

Nukentėjusysis D. J. pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį (b. l. 32) ir nukentėjusysis D. B. pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį (b. l. 27) neturtinei – moralinei, fizinei žalai atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje Nr. 2K-477/2009 dėl neturtinės žalos pareigūnams yra išaiškinęs, kad pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Taigi nukentėjusiojo statusas nepriklauso nei nuo jo amžiaus, lyties, socialinės padėties, nei nuo profesijos ar užsiėmimo. Asmuo, kuris atlieka viešojo administravimo funkcijas, šiuo atveju – policijos pareigūnas, taip pat be jokių sąlygų pripažįstamas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje. Tiek tais atvejais, kai viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo patiria fizinės, turtinės ar neturtinės žalos dėl nusikalstamos veikos, kai jo statusas nėra prieš jį daromos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis, tiek tais atvejais, kai pareigūnas patiria fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, kai jo statusas yra prieš jį daromos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis, jis turi visas BPK 28 straipsnio 1 dalyje numatytas nukentėjusiojo teises, taip pat BPK 44 straipsnio 10 dalyje numatytą teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Byloje naudotis nukentėjusiojo teisėmis D. J. ir D. B. nebuvo varžoma. Ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimais abu pareigūnai pripažinti nukentėjusiaisiais bei civiliniais ieškovais byloje, jiems išaiškintos visos BPK 28 straipsnyje numatytos nukentėjusiojo teisės. Nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinius ieškinius dėl 500 eurų neturtinės ir turtinės žalos jiems atlyginimo. Savo ieškinius nukentėjusieji grindė šiais motyvais: D. B. nurodė, kad kaltinamojo buvo išplūstas necenzūriniais žodžiais, bei suduodant smūgį koja jam į dešinės kojos kauliuką buvo pasikėsinta į jo sveikatą, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinius išgyvenimus. Kurie trukdė vėliau susikaupti darbinėje veikloje bei tinkamai atlikti savo, kaip policijos pareigūno, pareigas. Taip pat dėl kaltinamojo veiksmų buvo priverstas atsisakyti dalies savo laisvalaikio arba poilsio laiko, kadangi privalėjo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną arba teismą (b. l. 27). D. J. nurodė, kad kaltinamojo buvo išplūstas necenzūriniais žodžiais, bei vedant kaltinamąjį į Dainavos PK jis buvo kaltinamojo pastumtas į metalinių durų kraštą ir tuo jam padaryta ant dešinės rankos alkūnės kraujosruva, ko pasėkoje buvo pasikėsinta į jo sveikatą, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinius išgyvenimus. Taip pat D. J. nurodė analogiškai kaip ir D. B., kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo priverstas atsisakyti dalies savo laisvalaikio arba poilsio laiko, kadangi privalėjo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną arba teismą (b. l. 32).

CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Abu nukentėjusieji D. B. ir D. J. dėl savo negalavimų nesikreipė į medikus, teismui nepristatė įrodymų, patvirtinančių jų išgyvenimus, stresą. Abu nukentėjusieji yra policijos pareigūnai, kuriems vykdant profesines pareigas keliami specialūs reikalavimai. Jų išsakyti neturtinės žalos požymiai keltų grėsmę atliekant jiems profesines pareigas, tačiau jie ir toliau vykdė savo profesines funkcijas. Nukentėjusiųjų D. B. ir D. J. civiliniai ieškiniai atmestini, pažymint ir tai, kad policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis D. B. ir nukentėjusysis D. J. patyrė fizines traumas, buvo sužaloti, ar patyrė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, sumažėjo jų galimybės jiems atlikti savo pareigas. Įvykęs incidentas, sulaikant kaltinamąjį jo namuose, yra normali profesinė pareigūno veiklos rizika. Nėra duomenų, kad jie būtų kreipęsi dėl sužalojimo atliekant tarnybines pareigas kompensacijos į policijos administraciją ar draudimo įstaigas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 42 straipsnį, atsižvelgiant į pareigūnų darbo specifiką (dėl vykdomų tiesioginių darbinių funkcijų padidinta psichologinė įtampa, didesnė fizinės agresijos tikimybė) pareigūnai turi teisę, kad jų medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidos būtų apmokėtos iš valstybės biudžeto po sužalojimo, vykdant tarnybines pareigas. Duomenų, jog tokios priemonės pareigūnams buvo taikomos, byloje nėra.

Nukentėjusioji L. S. civilinio ieškinio nepareiškė.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kaltinamajam T. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja L. S.;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir 290 str. jam susitaikius su nukentėjusiaisiais D. B. ir D. J..

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti T. S., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu T. S. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiųjų D. J. ir D. B. civilinius ieškinius atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.