Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

E. D. 2015 m. lapkričio 21 d., apie 21.52 val., kavinėje „D. K.“, esančioje Konstitucijos pr. 12, Vilniuje, užsisakė maisto už 34 eurų sumą iš anksto žinodamas, kad už jį nesumokės, bei jį suvalgęs už suteiktas paslaugas sumokėti atsisakė. Taip E. D. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą sukčiavimo būdu ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje.

Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis, tai yra kavinės „D. K.“ darbuotojos A. M. 2015 m. lapkričio 21 d. pareiškimu, iš kurio matyti, kad vaikinas atsisakė sumokėti 34 eurus už užsakytus patiekalus, teigdamas, jog neturi tiek pinigų, bei policijos pareigūnės J. B. 2015 m. lapkričio 21 d. tarnybiniu pranešimu. Nors E. D. su pažeidimu nesutiko ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą paaiškino, kad kavinėje mokėti atsisakė, nes nieko nevalgė, tačiau byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad E. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į nustatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – E. D. pažeidimą padarė būdamas neblaivus (nustatytas 1,35 promilių neblaivumas). Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį, į pagrobtų prekių vertę, į tai, kad padaryta turtinė žala, kuri neatlyginta, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius E. D. – administracine tvarka nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nors E. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ATPK 31 straipsnyje, nenustatyta, tačiau teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju E. D. pagal ATPK 50 straipsnį skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda, nes ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl E. D. neteisėtų veiksmų kavinė „D. K.“ patyrė 34 eurų nuostolį, kuris, bylos duomenimis, nėra atlygintas, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas E. D. įpareigotinas jį atlyginti (ATPK 37 straipsnio 1 dalis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. D. į teismo posėdį neatvyko, nors buvo pasirašytinai informuotas apie jo datą ir vietą. Neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad E. D. vengia atvykti į teismą, dėl ko byla nagrinėta jam nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. D. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam 86 (aštuoniasdešimt šešių) eurų baudą.

Priteisti iš E. D. kavinei „D. K.“ padaryto turtinio nuostolio atlyginimą – 34 (trisdešimt keturis) eurus.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis Mokesčių administravimo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.