- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-12
- Bylos Nr.
- II-14-961/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00898-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Pažeidėjas
- J. M.
- Advokatai
- Dmitrijus Fomkinas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir skundo pareiškėjai J. M., jos įgaliotajam atstovui advokatui Dmitrijui Fomkinui (Dmitrijus Fomkin),
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įgaliotajai atstovei Ramintai Petrauskaitei-Banienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnės 2023 m. liepos 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 19-ANR_N-5-2023 (ROIK 23212822805).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD, Institucija) žvalgybos pareigūnės 2023 m. liepos 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 19-ANR_N-5-2023 (ROIK 23212822805) J. M. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 555 straipsnio 1 dalį dėl to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d. padarė 8 nuotraukas, kuriose užfiksuoti Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos Duomenų sandėlyje (toliau – NAIS DS) parengti ir saugomi dokumentai (jų fragmentai), pažymėti slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, sudarantys tarnybos paslaptį, ir jų nuotraukas apdorojo/saugojo asmeniniame telefone „OnePlus A6003“, kurį iki 2021 m. liepos 8 d. laikė ne saugumo zonai priskirtose ir atitinkamai įvertintose patalpose, neįteisintose ĮIRIS, o namuose, tuo pažeidė įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų – Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau ir – VTPĮ) 24 straipsnio 4 dalies 1 punkto, Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies – reikalavimus ir jos veika galėjo sukelti grėsmę įslaptintos informacijos saugumui. Už šį nusižengimą jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Pareiškėja J. M. per savo įgaliotąjį atstovą advokatą Dmitrijų Fomkiną pateikė skundą, kuriame nurodo, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad skundžiamame nutarime nurodyta įslaptinta informacija nebuvo prarasta ar neteisėtai atskleista (tai yra, įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas nesukėlė grėsmės įslaptintos informacijos saugumui). Nesutinka pareiškėja ir su tuo, kad minėta grėsmė galėjo būti sukelta. J. M. veiksmuose buvo tik formalus VTPĮ 24 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 41 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nes telefonas „One Plius A6003“, nors ir buvo J. M. asmeninis, bet ji buvo priversta šį įrenginį naudoti tarnybos tikslais, nes (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) jai tarnybinio telefono aparato neišdavė, jos prieš tai naudojamą SIM kortelę perrašė šios institucijos vardu ir nurodė ją (SIM kortelę) naudoti kaip tarnybinę. Nagrinėjamas įvykis buvo griežto karantino laikotarpiu, kurio metu (duomenys neskelbtini) buvo paplitusi praktika, kad pareigūnai dirbo nuotoliniu būdu. Šios institucijos vadovas dažniausiai dirbdavo iš namų (duomenys neskelbtini), tad J. M., kuri buvo tiesiogiai jam pavaldi, reikėdavo su vadovu bendrauti, siųsti dokumentus (įskaitant ir įslaptintus) per mobiliąją programą „WhatsApp“. Todėl laikytina, kad telefone buvę dokumentai buvo laikomi ne J. M. iniciatyva, bet ryšium su darbo pareigų atlikimu, apie tai žinojo (duomenys neskelbtini) vadovybė ir pati (vadovybė) sukūrė tokį įslaptintos informacijos laikymo ir perdavimo praktiką (mobiliojoje programoje „WhatsApp“ buvo sukurta speciali (duomenys neskelbtini) pareigūnų grupė, kurie tarpusavyje bendravo, keitėsi dokumentais), laikant, kad toks įslaptintos informacijos laikymas negali sukelti grėsmės įslaptintos informacijos saugumui. Dėl to, kad J. M. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2021 m. balandžio 2 d., negavusi nei raštu nei žodžiu pavedimų atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus ar kitas užduotis, 41 kartą jungėsi prie NAIS DS esančių (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnų bylų tvarkomų įslaptintų dokumentų bei vykdė jų peržiūrą, jai (duomenys neskelbtini) paskyrė dvi tarnybines nuobaudas, kurias Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (pridedamas) panaikino (sprendimas dar neįsiteisėjo). Skundžiamame nutarime nurodyta, kad J. M. inkriminuotas pažeidimas buvo padarytas 2021 m. rugsėjo 29 d. 00.00, tačiau telefonas iš J. M. buvo paimtas 2021 m. liepos 8 d. kratos metu, todėl laikytina, kad nuo šio momento ji jau nelaikė telefone įslaptintų dokumentų. Bet, kaip matyti iš bylos medžiagos, J. M. telefone aptiktos 8 nuotraukos buvo padarytos laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d. Tai yra praėjus 2 metams 6 mėnesiams nuo skundžiamo nutarimo priėmimo. Per šį laikotarpį valstybei jokios žalos nebuvo padaryta. Pažymi, kad J. M. buvo atleista iš pareigų dar 2021 m. gegužės 19 d., iš jos buvo paimtas telefonas „One Plius A6003“, kuris apžiūrėtas ir grąžintas atgal, neišėmus ten laikytos tarnybinės informacijos, nors (duomenys neskelbtini) turėjo ir galėjo tai padaryti. J. M. buvo įsitikinusi, kad darbdavys jai grąžino telefono aparatą be jame laikytos tarnybinės dokumentacijos, toliau telefoną naudojo savo reikmėms iki kratos, ir jokių pažeidimų nedarė. Todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir nutarimą panaikinti (b. l. 2-3)
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka. J. M. atitinkami veiksmai (įslaptintos informacijos administravimo ar apsaugos reikalavimų pažeidimas) galėjo sukelti grėsmę informacijos saugumui. Pastebi, kad minėtas ANK 555 straipsnis nereikalauja įrodyti fakto, jog įslaptinta informacija atskleista asmenims, neturintiems teisės su ja susipažinti (kilo materialūs padariniai). Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2023 m. balandžio 18 d. nutarime panaikinti specialiojo liudytojo statusą nurodoma, kad 4 dokumentai, sudarantys tarnybos paslaptį, buvo siunčiami nenustatytiems asmenims. Taigi, šiuo atveju papildomai akcentuotina, kad būtent atskleidimo fakto nebuvimas (nenustatytas faktas ar dokumentai buvo išsiųsti asmenims, neturintiems teisės susipažinti su įslaptinta informacija) J. M. veiką, priešingą teisei, įgalina vertinti kaip administracinį nusižengimą, o ne kaip nusikalstamą veiką, aprašytą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Taigi, asmenų, kuriems perduota informacija, neidentifikavimas nepanaikina grėsmės įslaptintai informacijai, kaip skunde nurodo J. M.
J. M., kaip asmeniui, turinčiam leidimą dirbti su įslaptinta informacija, buvo puikiai žinomi reikalavimai, keliami ĮIRIS ir įslaptintos informacijos administravimui, bei tai, kad jos turimas telefonas nėra pritaikytas įslaptintos informacijos administravimui, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo naudojamas su asmenine kortele, ar išduotas darbdavio. Pažymėtina, kad įslaptintų dokumentų administravimo reikalavimai taikomi neatsižvelgiant į darbdavio darbo organizavimo būdą, sąlygas, t. y. reikalavimų privaloma laikytis tiek dirbant nuotoliniu būdu, tiek esant tam tikriems judėjimo apribojimams (pvz. karantino metu). Tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tiek ir kreipiantis į teismą J. M. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog (duomenys neskelbtini) vadovybė jai būtų davusi nurodymą įslaptintą informaciją perduoti telefonu, t. y. jog pažeisti įslaptintos informacijos administravimo reikalavimus jai nurodė institucijos vadovas. VSD vertinimu, buvusi griežto karantino tvarka (judėjimo apribojimai) niekaip negali paneigti Pareiškėjos atliktų įslaptintos informacijos administravimui keliamų reikalavimų pažeidimų, galėjusių sukelti ir sukėlusių grėsmę įslaptintos informacijos saugumui. Pareiškėjos minimame sprendime dėl tarnybinių nuobaudų teismas konstatavo, kad padarytą tęstinį tarnybinį nusižengimą galima pripažinti mažareikšmiu, ir panaikino (duomenys neskelbtini) 2021 d. liepos 9 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos“ ir 2021 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos“, tačiau teismas sprendime nekonstatavo ir nepripažino, kad J. M. savo veiksmais nepažeidė teisės aktų. VSD nuomone, VSD pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, atsižvelgė į visas, turinčias ar galinčias turėti įtakos aplinkybes, įvertino lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teisminę praktiką ir J. M. skyrė teisingumo ir proporcingumo principus atitinkančią minimalią ANK 555 straipsnyje numatytą sankciją – įspėjimą. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuoseklia praktika pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VSD nuomone, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies.
Motyvuojamoji dalis
ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyrius 2021 m. rugsėjo 29 d. apžiūros MRT „OnePlius6 A6003“, IMEI1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI2 Nr. (duomenys neskelbtini), esančios informacijos skaitmeninės kriminalistinės kopijos metu, užfiksavo rastų 24 vnt. nuotraukų duomenis, kuriuose nurodoma, jog rastose nuotraukose užfiksuoti galimai įslaptinti dokumentai. (duomenys neskelbtini) Centrinė specialioji ekspertų komisija 2022 m. sausio 26 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad J. M. telefone rastų 8 nufotografuotų dokumentų turinys sudaro tarnybos paslaptį. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, administracinė nuobauda skirta ANK nustatytais terminais, t. y. 2 metų laikotarpiu nuo trunkamojo nusižengimo paaiškėjimo dienos (b. l. 20-23)
J. M. teismo posėdyje palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad turėjo telefono aparatą, kuriame buvo dvi SIM kortelės. Vena buvo skirta asmeniniam naudojimui, o kita darbui. Darbui telefonų (duomenys neskelbtini) neišduoda. Buvo karantinas. Buvo pavaldi direktoriui, kurio gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Ji pati iš namų nedirbo, bet turbūt buvo žmonių, kurie dirbo iš namų ir jai reikėjo kažką nusiųsti. Vyko su vadovu susirašinėjimas programėlėmis. Nuolat buvo klausimai, kuriuos reikėjo aptarti, ir tas programėles laikė patikimomis. Negali atsiminti, kas ten kur buvo. Ji bendraudavo su savo padalinio komanda ir vadovu. Jeigu reikėjo su (duomenys neskelbtini) padaliniu bendrauti, tai turėjo bendrą grupę ir ten susirašinėjo. Negali pasakyti, ką telefonu siuntė. Ji to jau neatsimena. Dabar supranta, kad blogai padarė nesilaikydama taisyklių. Buvo pasirašiusi, kad susipažino su įslaptintą dokumentacijos tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotasis atstovas advokatas Dmitrijus Fomkin teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl ginčijamas nutarimas naikintinas. Ikiteisminio tyrimo metu J. M. aiškiai pasakė, kam buvo siųstos įslaptintos nuotraukos, jos buvo siųstos į direktoriaus telefoną. Pati institucija pripažino, kad nutekinti informaciją kažkam tikslo nebuvo, o tik liko teorinis pagrindas, kad tai galėjo sukelti pavojų Valstybės saugumui, bet juk nesukėlė. Patys įvykiai buvo 2021 m., nutarimas 2023 m., o dabar jau yra 2024 m. Mano, kad administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta dėl mažareikšmiškumo.
Valstybės saugumo departamento įgaliotoji atstovė Raminta Petrauskaitė-Banienė teismo posėdžio metu nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina tiek skundžiamame nutarime, tiek atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Pareiškėja nuo 2004 m. turėdama leidimą dirbti su įslaptinta informacija, turėjo puikiai išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius darbą su įslaptinta informacija. Ji turėjo žinoti, kad telefonas nėra skirtas saugoti įslaptintai informacijai. Įslaptinta informacija turi būti apdorojama ir perduota saugioje aplinkoje, turi būti gaunami tai sistemai leidimai. Telefonas nėra saugi sistema. Mano, kad savo veiksmais ji pažeidė įslaptintos informacijos perdavimo, apdorojimo reikalavimus bei sukėlė grėsmę įslaptintos informacijos saugumui. Jei (duomenys neskelbtini) buvo ydinga praktika, pareiškėja, būdama atsakinga už įslaptintos informacijos perdavimą, nesikreipė į Valstybės saugumo departamentą, informuodama, kad (duomenys neskelbtini) yra neteisingai dirbama ar pažeidžiami įslaptintos informacijos apdorojimo, perdavimo reikalavimai. Nei pareiškėja, nei joks kitas (duomenys neskelbtini) pareigūnas dėl tų pažeidimų nesikreipė.
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 555 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, sukėlusį ar galėjusį sukelti grėsmę įslaptintos informacijos saugumui. Šis nusižengimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki penkiasdešimties eurų.
Šios normos esmė yra užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą. Šio nusižengimo sudėtis yra materialioji, nes yra būtina nustatyti padarinius (konkrečių teisės aktų reikalavimų pažeidimas sukėlė arba galėjo sukelti grėsmę įslaptintos informacijos saugumui) ir atitinkamai priežastinį ryšį tarp konkrečių teisės aktų reikalavimų pažeidimo ir kilusios ar galimos grėsmės įslaptintos informacijos saugumui. Šiame straipsnyje esančios teisės normos, nustatančios nusižengimą, dispozicija yra blanketinė, dėl to administracinio nusižengimo sudėties požymiai yra apibrėžti kituose norminiuose teisės aktuose, t. y. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme bei jame nurodytuose Vyriausybės priimtuose nutarimuose vykdant įgaliojimus įslaptintos informacijos apsaugos srityje (VTPĮ 11 straipsnis), taip pat Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimuose, priimtuose atliekant Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas (VTPĮ 12 straipsnis). Taigi atskleidžiant ANK 555 straipsnio dispozicijoje nurodytą nusižengimą turi būti sistemiškai atsižvelgta į ANK bendrosios dalies ir su įslaptintos informacijos apsauga susijusių kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2024).
Nagrinėjamoje byloje aktualios Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 41 straipsnio 1 dalies nuostatos. VTPĮ 24 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad įslaptinti dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, saugomi ir tvarkomi administracinėje, I ar II klasės saugumo zonoje. Tuo metu VTPĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apdoroti ir perduoti įslaptintą informaciją galima tik įteisintomis ĮIRIS (Įslaptintos informacijos ryšių ir informacinėmis sistemomis). ĮIRIS laikoma įteisinta, kai paslapčių subjektui, paslapčių subjektui pavaldžiai ar jo reguliavimo sričiai priskirtai įstaigai, įmonei, tiekėjui yra išduodamas leidimas naudoti ĮIRIS. Leidimą naudoti ĮIRIS išduoda Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas atliekanti institucija ar žinybinė saugumo priežiūros tarnyba.
Iš administracinio nusižengimo byloje surinktos medžiagos matyti, jog (duomenys neskelbtini) (iki 2022 m. gruodžio 31 d. – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) skyriui atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir 297 straipsnio 1 dalyje, 2021 m. birželio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo leista atlikti J. M., kuri iki 2021 m. gegužės 18 d. ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, namuose kratą. Krata atlikta 2021 m. liepos 8 d., jos metu paimtas J. M. asmeninis mobiliojo ryšio telefonas „OnePlus A6003“.
2021 m. rugsėjo 29 d. atliktos telefono apžiūros metu nustatyta, jog telefone yra saugomos 8 nuotraukos, padarytos nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d., kuriose užfiksuoti Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos Duomenų sandėlyje (toliau – NAIS DS) parengti ir saugomi dokumentai (jų fragmentai), pažymėti slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
2020 m. birželio 3 d. padaryta nuotrauka, kurioje matomas nufotografuotas kompiuterio ekranas, kuriame matosi teksto dalis iš (duomenys neskelbtini) skyriaus tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio slaptumo žymą „Riboto naudojimo“, esančio NAIS DS;
2020 m. birželio 11d. padaryta nuotrauka, kurioje matomas nufotografuotas A4 formato popieriaus lapas su spausdintu tekstu, galimai iš (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūno tarnybinio pranešimo, esančio NAIS DS, turinčio slaptumo žymą „Riboto naudojimo“;
2020 m. lapkričio 26 d. padaryta nuotrauka, kurioje matoma nufotografuota teksto dalis iš (duomenys neskelbtini)skyriaus pareigūno NAIS DS surašyto tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto slaptumo žyma „Riboto naudojimo“;
2020 m. lapkričio 26 d. padaryta nuotrauka, kurioje matomas nufotografuotas (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūno NAIS DS surašytas tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ ;
2020 m. lapkričio 26 d. padaryta nuotrauka, kurioje matomas nufotografuotas (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūno NAIS DS surašytas tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas slaptumo žyma „Riboto naudojimo“;
2020 m. gruodžio 21 d. padaryta nuotrauka, kurioje matoma nufotografuota teksto dalis iš (duomenys neskelbtini) biuro parengto ir per NAIS DS perduoto Tarnybai rašto Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio slaptumo žymą „Riboto naudojimo“.
Atliekant Telefono apžiūrą nustatyta, kad jame rastų 4 įslaptintų dokumentų nuotraukos galėjo būti išsiųstos nenustatytiems gavėjams, naudojantis mobiliąja programa „WhatsApp“.
(Duomenys neskelbtini) Centrinė specialioji ekspertų komisija 2020 m. sausio 26 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad J. M. asmeniniame telefone rastų 8 nufotografuotų dokumentų turinys sudaro tarnybinę paslaptį, dokumentai žymimi slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
Teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, o būtent aukščiau paminėtos VTPĮ 24 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 41 straipsnio 1 dalies nuostatos.
J. M. neginčija administraciniame kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka, kad jos sudaro pagrindą konstatuoti ANK 555 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, kadangi įslaptinta informacija nebuvo prarasta, atskleista, tad jokios realios grėsmės jai kilę nebuvo. Teismas pažymi, kad įslaptintos informacijos, sudarančios tarnybos paslaptį, praradimo atveju būtų taikoma atsakomybė, numatyta ANK 553 straipsnyje, o jos atskleidimo neturintiems teisės jos žinoti asmenims atveju J. M. galėtų būti taikoma net baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 297 straipsnio 1 dalyje. Būtent pagal šios nusikalstamos veikos požymius buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau bylai aktualios įslaptintos informacijos praradimo ar atskleidimo atvejų nenustatyta. Taigi pareiškėjos minimos pasekmės jai būtų užtraukusios žymiai griežtesnę atsakomybę, o jų nebuvimas neeliminuoja jos atsakomybės pagal ANK 555 straipsnio 1 dalį.
Asmeninis telefonas, kuris didžiąją paros dalį būna net ne pareiškėjos darbo vietoje, o jos namuose ir bet kuriose kitose vietose, kur ji lankosi tiek darbo, tiek laisvalaikio metu, tikrai nėra ir negali būti pripažintas tinkama saugykla įslaptintiems dokumentams, net jei jie sudaro tik tarnybos paslaptį ir turi žemiausią įslaptinimo žymą „Riboto naudojimo“. Telefonas yra daiktas, kuris gali būti pamestas, pamirštas, pavogtas ir pan., jis nėra apsaugotas teisės aktų numatytomis mechaninėmis, programinėmis, procedūrinėmis ir elektroninėmis apsaugos priemonėmis, užtikrinančiomis apdorojamos ir perduodamos įslaptintos informacijos slaptumą, todėl yra pažeidžiamas kibernetinės atakos metu ir pan. Laikant tokio pobūdžio informaciją telefone savaime atsiranda natūrali grėsmė šios informacijos saugumui. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas ANK 555 straipsnio dispozicijoje numato alternatyvias pasekmes – faktiškai kilusią grėsmę ir galėjusią kilti, t. y. hipotetinę, grėsmę, kuriai nagrinėjamu atveju tikrai buvo sudarytos galimybės kilti. Atitinkamai pareiškėjos ir jos atstovo teiginiai, kad jos veikoje nėra objektyviųjų administracinio nusižengimo požymių, nepagrįsti.
Teismui nekyla abejonių ir dėl subjektyviosios pusės – kaltės buvimo. J. M. nuotraukų padarymo metu turėjo leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, kuris jai buvo išduotas dar 2018 m. spalio 10 d. Nustatyta, kad po leidimo išdavimo ji buvo supažindinta tiek su norminiais, tiek su Institucijos vidaus teisės aktais, reglamentuojančiais įslaptintos informacijos apsaugą, kaip to reikalauja VTPĮ 22 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktai. Byloje yra tai patvirtinantis susipažinimo lapas, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėja pasirašė, kad yra supažindinta tiek su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, tiek su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintu įslaptintos informacijos administravimo ir išslaptinimo tvarkos aprašu. Atitinkamai jai turėjo būti žinoma VTPĮ nuostata, kad su įslaptintais dokumentais galima dirbti tik specialiai tam paskirtose ir pritaikytose erdvėse – administracinėse arba I ar II laipsnio saugumo zonose, o skaitmeniniai įslaptinti dokumentai gali būti talpinami tik į įteisintą ĮIRIS, kuris turi teisės aktų numatytas apsaugines charakteristikas. Pareiškėja teigia, kad karantino laikotarpiu dirbdami iš namų (duomenys neskelbtini) darbuotojai darydavosi darbui reikalingų dokumentų kopijas, bendraudama darbiniais klausimais su vadovybe galėjo jas ir išsiųsti per „WhatsApp“ programėlę, nes tai buvo normali tuo metu praktika. Tačiau 2023 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui kategoriškai nurodoma, kad J. M. neturėjo teisės mobiliojo ryšio telefone disponuoti įslaptinta informacija. Ji niekaip negalėjo būti saugoma telefone, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2015 m. vasario 5 d. protokolu Nr. 56-1 įslaptintai informacijai saugoti draudžiama naudoti USB sąsajas turinčias laikmenas, todėl (duomenys neskelbtini) ir jam pavaldžiose įstaigose įslaptintai informacijai saugoti esant poreikiui perkelti įslaptintą informaciją buvo naudojamos tik DVD ir CD laikmenos, kurios vadovaujantis Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“, yra registruojamos įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų registracijos žurnaluose. Pažymėtina, kad J. M. buvo supažindinta ir su šiuo aprašu bei turėjo pareigą laikytis jame nustatytos tvarkos, esant teisėtam poreikiui pasidaryti skaitmenines įslaptintos informacijos kopijas.
Net jeigu (duomenys neskelbtini) karantino laikotarpiu buvo susiformavusi ydinga praktika kopijuoti įslaptintus dokumentus į asmenines laikmenas, nenumatytas Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų administravimo tvarkos apraše ir išsinešti už įstaigos ribų darbui namuose, tai niekaip nepagrindžia aplinkybės, kodėl pareiškėja šiuos dokumentus asmeniniame telefone laikė nepateisinamai ilgai, iki pat 2021 m. liepos 8 d., kai tam jokio poreikio nebebuvo. Apklausiama ji net nebegalėjo atsiminti, kokio tai pobūdžio dokumentai ir su kokiomis jos vykdytomis tarnybinėmis užduotimis yra susiję. Pažymėtina, kad J. M. nurodė, jog pati ji nuotoliu nedirbo, nuotraukas galėjo padaryti tik prireikus jas persiųsti kolegoms, sprendžiant darbinius klausimus. Tokiu būdu teismui visiškai nesuprantama, kodėl po išsiuntimo jos nebuvo nedelsiant ištrintos ir liko telefone mėnesiams ir net metams. Tokie veiksmai rodo itin atsainų pareiškėjos požiūrį į teisės aktų reikalavimus įslaptintos informacijos apsaugai. Teismui nėra pagrindo abejoti, kad nusižengimas buvo padarytas ne tyčine, o neatsargia kaltės forma, iš esmės dėl aplaidaus požiūrio į įslaptintos informacijos saugumą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Teismas nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad jos veika mažareikšmė. Teismo vertinimu, įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai grubūs ir truko ilgą laiką. Kai kurios įslaptintų dokumentų, kurių turinys sudaro tarnybos paslaptį, nuotraukos buvo laikomos telefone ilgiau nei metus nuo jų padarymo. Per šį laikotarpį dokumentai išslaptinti nebuvo, kas liudija, kad jų turinys neprarado aktualumo ir įstatymo jiems nustatytos apsaugos.
Skundžiamu nutarimu J. M. buvo paskirta švelniausia įstatymų leidėjo numatyta nuobauda – įspėjimas, tad teismui nėra pagrindo manyti, kad ši nuobauda nėra proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui.
Jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti nuobaudą, pareiškėja, teismo vertinimu, nenurodė nei savo skunde, nei teisminio nagrinėjimo metu.
Skunde nurodoma, kad ginčijamame nutarime neteisingai nurodyta nusižengimo padarymo data – 2021 m. rugsėjo 29 d., nes dokumentų nuotraukos padarytos laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d., o telefonas paimtas 2021 m. liepos 8 d., tuomet nusižengimo darymas nutrūko. Ginčijamas nutarimas priimtas tik 2023 m. liepos 3 d., taigi praėjus jau 2 metams 6 mėnesiams po nuotraukų padarymo. Teismas sutinka su šiais skundo argumentais. 2021 m. liepos 8 d. paėmus iš J. M. telefoną, ji juo nebedisponavo, vadinasi, nusižengimas negalėjo tęstis iki 2021 m. rugsėjo 29 d., todėl teismas patikslino nusižengimo padarymo laiką. Tačiau ši aplinkybė pareiškėjos atsakomybei įtakos neturi. Institucija atsiliepime pagrįstai nurodė, kad nusižengimas savo esme trunkamasis ir nuobaudos skyrimo senatis pagal ANK 39 straipsnio nuostatas skaičiuojama ne nuo jo padarymo, o nuo jo paaiškėjimo momento. Nors nuotraukos darytos dar 2020 metais, pareiškėja jas laikė telefone iki pat telefono paėmimo iš jos kratos metu, todėl nuobaudos skyrimo terminą skaičiuoti nuo 2020 metų nėra jokio pagrindo. Be to, nusižengimo paaiškėjimo momentas sietinas ne su atliktos kratos data, juolab ne su nuotraukų padarymo data, o su kratos metu paimto telefono apžiūra, kuri buvo atlikta (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistų tik 2021 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) Centrinė specialioji ekspertų komisija apskritai tik 2022 m. sausio 26 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) įvertino ir pripažino, kad J. M. telefone rastų 8 nufotografuotų dokumentų turinys sudaro tarnybos paslaptį. Atitinkamai nusižengimo paaiškėjimo data anksčiausiai sietina su 2021 m. rugsėjo 29 d., tad ANK 39 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas ginčijamu nutarimu tikrai nebuvo pažeistas, nepaisant to, kad nuotraukos darytos 2020 metais, o nutarimas priimtas 2023 m. liepos 3 d. Kita vertus, netgi skaičiuojant senaties terminą nuo kratos, kurios metu telefonas buvo paimtas (2021 m. liepos 8 d.), akivaizdu, kad nutarimas priimtas per įstatyme nustatytą 2 metų terminą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos J. M. skundo netenkinti.
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnės 2023 m. liepos 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 19-ANR_N-5-2023 (ROIK 23212822805) palikti nepakeistą.
Patikslinti, kad nusižengimo padarymo data yra iki 2021 m. liepos 8 d.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.