- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- 1A-141-526/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Eugenijus Antanauskas
- Nuteistasis
- S. P.
- Nukentėjusysis
- B. P.
- Advokatai
- Raimondas Simonavičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį paskiriant jam bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą įpareigojimą visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei BK 48 straipsnio 6 dalyje, BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 72¹ straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigojimą viso bausmės vykdymo metu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios 30 metrų atstumu. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, S. P. įpareigotas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Nuosprendžiu civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteistojo S. P. nukentėjusiajai B. P., gimusiai 1988-11-05, priteista 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 1000 eurų išlaidų, turėtų advokato padėjėjo, atstovavusio byloje nukentėjusiosios interesus, paslaugoms apmokėti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti 2000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. P. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei: 2022 m. gegužės 5 d. apie 7.30 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu spyrė į nugarą bei sugriebęs už plaukų tampė savo sutuoktinę B. P., tokiais savo veiksmais sutuoktinei B. P. sukėlė fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. P. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį, S. P., dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2.1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, visus byloje esančius įrodymus interpretavo vien kaltinančiai, nevertino kitų byloje esančių duomenų (dėl nukentėjusios stuburo patologijos), taip pat nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nepagrįstai nesirėmė in dubio pro reo principu, ir išvadą dėl jo, S. P. kaltės, įvykdžius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė vadovaudamasis prielaidomis, nepašalino abejonių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - BK 2 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Akcentuoja, kad abejotini duomenys negali būti patikimi įrodymai, pagrindžiantys kaltinamojo kaltę. Taigi teismas savo išvadas turi grįsti patikimais įrodymais, taip pat turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas. Mano, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat buvo pažeistos BPK 44 straipsnio 7 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 275 straipsnio l dalyje nustatytos kaltinamojo teisės pačiam apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, užduoti klausimus. Skundžiamu atveju teismas iš esmės grįsdamas jo, S. P., kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, vadovavosi išimtinai nukentėjusios B. P. parodymais, kurie nebuvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taip pat teismas vadovavosi nepilnamečių vaikų prieštaringais parodymais ir liudytojos V. A. (nukentėjusios B. P. motinos) teisme duotais parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta, įvykio nematė bei šių parodymų patikimumas nebuvo patikrintas įstatymo nustatyta tvarka. Mano, jog vadovaujantis aukščiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad jis, S. P., kaltas dėl nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo, taip pat pažeidė BPK 20 str. 5 d. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Nurodo, jog skundžiamu atveju yra aktuali kasacinio teismo formuojama praktika bylose, kai ginčas kyla tarp sutuoktinių, kurių santykiai pašliję, ruošiamasi ištuokai arba ji jau vyksta, kai tokia pora augina bendrus vaikus, jų santykiai įtempti, priešiški vienas kitam, todėl teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų, kad susijaudinę sutuoktiniai kartais nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmų, apkaltina kitą sutuoktinį.
2.2. Nurodo, jog nors Všį Plungės r. sav. ligoninės priėmimo skyriuje nukentėjusiajai buvo nustatytas (vadovaujantis tik nukentėjusiosios nusiskundimais) juosmens sumušimas, tačiau sumušimui būdingų požymių nebuvo konstatuota (mėlynės, kraujosruvos, gumbai ir pan.). Všį Plungės r. sav. ligoninės sveikatos istorijoje nurodyta, kad Obj.: hematomų nestebima, skausmingi juosmens slankstelių keterinės ataugos, specialisto išvadoje Nr. G 74/2022 (03), jokių išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota. Šiame kontekste pabrėžtina tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų, kad nukentėjusioji nuo vaikystės turi stuburo patologiją, tai patvirtino tiek nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu (akistatos metu) bei teisiamojo posėdžio metu, tiek teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja (nukentėjusios motina) V. A..
2.3. Apeliantas pažymi, jog tiek akistatos, tiek teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji B. P. negalėjo nurodyti į kokią tiksliai vietą pataikė spyris - nurodė, kad į stuburo sritį. Patikslinus klausimą į kurią konkrečiai vietą, atsakymas buvo lakoniškas – ,,pirmos pagalbos išrašuose tai nurodyta.“ Kaip matyti tiek iš apklausos protokolo, tiek ir iš akistatos protokolo, atsakant į klausimą ar skausmas buvo palydėtas garsiniu pojūčiu, ji atsakė, kad: ,,šauksmo nebuvo, tik pasakiau ar tu čia rimtai?" Akistatos protokole tikslinant veiksmus dėl plaukų patempimo, nukentėjusioji B. P. atsakė, kad: ,,po spyrio, man atsisukus ir pasakius, ar čia rimtai jis tempė už plaukų“. Į klausimą ar juto skausmą, ji atsakė, kad: ,,plaukų šaknys skaudėjo dar gerą valandą. Plaukų išpešta nebuvo“. Tačiau, medicininiuose dokumentuose, tokie nusiskundimai nebuvo nurodyti. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl plaukų šaknų skausmo įrodymų pakankamumo, vadovavosi išimtinai nukentėjusios parodymais, o būtent teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad: ,,Nors medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad nukentėjusioji būtų skundusis medikams dėl plaukų tempimo ir galvos plaukuotosios dalies skausmo sukėlimo, tačiau nukentėjusioji nurodė, kad ji tokius duomenis gydytojui nurodė, tačiau gydytojas į tai dėmesio nekreipė, buvo susikoncentravęs į nugaros skausmo ištyrimą“. Nurodo, jog duomenys bylos nagrinėjimo metu nebuvo vertinami, nes teismas atsisakė tenkinti nuteistojo gynėjo prašymą, dėl priėmimo skyriuje budėjusio ir nukentėjusiąją priėmusio gydytojo apklausos. Nurodo, jog teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakydamas dėl galvos plaukuotosios dalies skausmo sukėlimo, nurodė, kad: < ... > ,,nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie plaukų tempimo fakto buvimą patvirtino ir nukentėjusiosios bei kaltinamojo dukra A., kuri įvykio metu buvo virtuvėje ir nusikalstamos veikos aplinkybes matė, bei netiesiogiai liudytoja V. A., kuriai nukentėjusioji betarpiškai po įvykio šias aplinkybes papasakojo. Netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo“. Teisiamojo posėdžio metu, apklausta nukentėjusioji nurodė, kad fizinį skausmą pajuto iš karto po smūgio sudavimo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja apklausta B. P. nurodė, kad išvažiavo į darbą, jokio skausmo nejuto. Nukentėjusioji siekdama pateisinti savo prieštaravimus dėl fizinio skausmo sukėlimo momento, t. y. kada nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą, pastaroji nurodydavo skirtingas versijas, o būtent neva tai ją ištiko šokas, dėl streso nieko nejautė, nors tuo pačiu nurodė, kad: ,,Smūgis buvo stiprus, jai labai skaudėjo“. Tačiau pajutus smūgį į nugarą (kaip nurodė nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu, kad neva tai smūgis buvo stiprus, jai labai skaudėjo), atsisukusi kaltinamojo paklausė, ,,ar čia tu rimtai?“, toliau nurodė, kad nešaukė, nes nenorėjo, kad stresuotų vaikai. Šios aplinkybės teismo taip pat nebuvo patikrintos. Apeliantas akcentuoja ir tai, kad nukentėjusioji ne iš karto kreipėsi į medikus bei nesikreipė pagalbos į policijos pareigūnus.
2.4. Apeliantas skunde nurodo, jog teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji B. P. nurodė, kad dėl įvykio su nepilnamečiais vaikais kalbėjo po mokyklos. Tačiau, A. P. apklausos metu teisme, nurodė priešingas aplinkybes, o būtent: ,,Mama po įvykio sakė, kad jai skaudėjo ir važiuos į ligoninę“. A. P. apklausos teisme protokole užfiksuota, kad „po įvykio ji kalbėjo su mama ir sužinojo, kad mamai skaudėjo“. Nors kaip teigė nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu, kad išvažiavo į darbą, dėl streso jokio skausmo nejuto. Apelianto manymu, taip pat teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai vadovavosi abejonių keliančias nepilnamečio vaiko parodymais, o būtent: A. P. apklausoje nurodyta, kad: ,,mačiau kaip tėtis pakėlė koją ir kažką daro mamai. Mama sako, ar tu čia rimtai? tada biški mačiau, kad spyrė kažkur į nugarą. Girdėįau, kad tėtis spyrė ir pataikė, mačiau kaip buvo pakėlęs koją o paskui išgirdau kad kažkur spyrė, po kojos pakėlimo tėtis daugiau nieko nedarė Iš A. P. apklausos teisme: ,,tėtis įspyrė mamai į nugarą ir tempė plaukus. Mama tėčiui sakė, ar tu rimtai čia muši?" Pažymi, jog po įvykio nuteistajam buvo uždrausta artintis prie nukentėjusiosios. Kadangi nepilnamečiai vaikai tuo metu gyveno su nukentėjusiąja, jos galimas poveikis vaikams dėl įvykio galėjo sąlygoti netikslius, bet palankesnius nepilnamečių vaikų parodymus nukentėjusiajai.
2.5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog svarbu buvo įvertinti ir liudytojos V. A. duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu. Visu pirma, svarbu paminėti tai, kad liudytoja įvykio nematė, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta. Jos apklausa teisme organizuota pažeidžiant BPK 22 str. 3 d., nustatytus reikalavimus. Kaip supranta nuteistasis, jos apklausą niekam nepranešus organizavo teismas, savo iniciatyva. Reikėtų pažymėti ir tai, kad jos parodymais turėtų būti vertintini kritiškai, nes liudytoja yra neabejotinai ir tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, nes yra nukentėjusios motina. Nurodo, jog nors liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusios skambučio faktą bei nukentėjusios išsakytus nusiskundimus dėl nuteistojo S. P. sukelto fizinio skausmo nukentėjusiajai, tačiau, ar minėtas skambutis iš tiesų buvo, tokių duomenų baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta.
2.6. Apeliantas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodė, kad nukentėjusiosios atstovo pateiktas ir į bylą priimtas Plungės r. Liepijų mokyklos direktorės pateiktas raštas, įrodo, kad nukentėjusioji po smurto šeimoje buvo streso, šoko būsenoje, o kaltinamojo neva sukeltas skausmas nebuvo praėjęs. Reikėtų pažymėti, kad raštą pasirašiusi mokyklos direktorė E. L. negali būti objektyvi šioje byloje, nes ją sieja artimi ryšiai su nukentėjusiąja B. P.. Direktorės mama V. tam tikru laikotarpiu artimai bendravo su nukentėjusiosios B. P. dėde – A. A., kurie yra dalyvavę nukentėjusiosios ir nuteistojo vestuvėse.
2.7. Pažymi, kad S. P., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę kategoriškai neigė. Mano, jog vertinant nukentėjusiosios parodymus, visų pirma būtina atsižvelgti į tai, jog ji pati yra nurodžiusi, kad jos ir sutuoktinio santykiai iki nagrinėjamo įvykio jau buvo pašliję, kaip nurodė nukentėjusioji vaiko teisių apsaugos specialistams, kad: ,,Šiuo metu, apie 2-3 mėn. moteris bendrauja su advokatu apie skyrybas. Pagrindinis nesutarimas – dėl nekilnojamo turto dalybų." „Moteris teigia, kad po skyrybų vaikai gyvens su ja čia, kur dabar gyvena." (2022-05-12 Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko (nepilnamečio vaiko A. P.) situacijos vertinimo anketa). Kad tarp nuteistojo bei nukentėjusios vyksta nesutarimai dėl santuokos nutraukimo, patvirtino ir nuteistasis. Taigi neatmestina tikimybė, kad tarp šalių esant konfliktiniams santykiams (esant tokioms aplinkybėms, reikia itin rezervuotai vertinti proceso dalyvių parodymus, patikrinti jų patikimumą kitų bylos duomenų kontekste), nukentėjusioji gali siekti nepagrįstai apkaltinti savo sutuoktinį, siekdama jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir piniginės kompensacijos už tariamai padarytą nusikalstamą veiką, tuo labiau, kad nukentėjusioji siekia po skyrybų gyventi su vaikais bendrame su nuteistuoju gyvenamajame būste, o pagrindinis skyrybų nesutarimas – nekilnojamojo turto dalybos. Pabrėžia tai, kad tokie byloje esantys įrodymai patvirtina tik nuteistojo duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu dėl nukentėjusios galimai neteisėtų tikslų, kurios teismas vertino kritiškai kaip nuteistojo pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Mano, jog vertinant aukščiau paminėtus prieštaravimus, atsižvelgiant į tai, kad prielaidos nepašalintos ir bylos nagrinėjimo metu, todėl visos abejonės vertintinos jo, S. P., naudai ir dėl to jis dėl inkriminuotos veikos turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo S. P. apeliacinį skundą nukentėjusioji B. P. nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendį nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo S. P. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Nuteistojo S. P. apeliaciniu skundu nesutinkama su jo nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis mano, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, visus byloje esančius įrodymus interpretavo vien kaltinančiai, nevertino kitų byloje esančių duomenų (dėl nukentėjusios stuburo patologijos), taip pat nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nepagrįstai nesirėmė in dubio pro reo principu, ir išvadą dėl jo, S. P. kaltės, įvykdžius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė vadovaudamasis prielaidomis, nepašalino abejonių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 2 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.
8. Apeliaciniame skunde S. P. nurodo, jog skundžiamu atveju teismas iš esmės grįsdamas jo, S. P., kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, vadovavosi išimtinai nukentėjusios B. P. parodymais, kurie nebuvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taip pat teismas vadovavosi nepilnamečių vaikų prieštaringais parodymais ir liudytojos V. A. (nukentėjusios B. P. motinos) teisme duotais parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta, įvykio nematė bei šių parodymų patikimumas nebuvo patikrintas įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka ir mano, jog jie nepagrįsti. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi nukentėjusiosios B. P. parodymais, kurie iš esmės buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad B. P. parodė, jog 2022-05-05 apie 7:30 val. būnant namuose, esančiuose Plungės r., Pakerų k., Sruojos g. 30, jos sutuoktinis S. P. spyrė jai į nugaros sritį bei, sugriebęs už plaukų, tampė po kambarį matant jų mažametei dukrai A. P.. Tokiais veiksmais sutuoktinis jai sukėlė fizinį skausmą, jai buvo sumušta nugara, kreipėsi į Plungės r. sav. ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo nustatytas nugaros sumušimas. Tarp jos ir sutuoktinio S. P. šiuo metu vyksta skyrybų procesas, todėl mano, kad dėl to ir kilo vyro pyktis (t. I, b. l. 8-15). Teisme nurodydama įvykio aplinkybes B. P. parodė, jog 2022-05-05 ryte su vaikais ir vyru ruošėsi į darbus, mokyklą, darželį. Tarp jos ir vyro įvyko pokalbis dėl jos ir sūnaus važiavimo į futbolo varžybas, ji sakė, kad sūnų nuveš ji, kad važiuos jos draugė ir kiti žmonės, kurių ji neįvardijo. Grįžus su lėkštėmis į virtuvę ir stovint nusisukus, pajautė smūgį į nugarą, ją ištiko šokas, ji atsisukusi kaltinamojo paklausė, „ar čia tu rimai?“, tada dar kaltinamasis tempė ją už plaukų žemės link. Smūgis buvo stiprus, jai labai skaudėjo. Kai pradėjo tempti plaukus, nieko negalėjo pasakyti, nešaukė, nes nenorėjo, kad stresuotų vaikai. Įėjo dukra ir kaltinamasis ją paleido. Per ankstesnes apklausas suprato, kad vaikai smurtą prieš ją matė. Jokių keiksmažodžių ar įžeidinėjimų nebuvo, negali pasakyti, kad būtų buvęs ir stiprus konfliktas, kad ji būtų konfliktą išprovokavusi, tai buvo emocinis protrūkis, gal kaltinamasis norėjo važiuoti su sūnumi. Iš namų išvažiavo šoko būsenoje, išeinant iš namų dar kaltinamasis pasakė vaikams, kad jie čia gyvens su futbolininkais tėvais. Važiuodama į darbą jautėsi blogai, buvo psichologiškai palūžusi, sustojo pasiskambinti mamai, su mama pakalbėjo, bet išvažiavo į darbą. Darbe jautė, kad negalės dirbti, turėjo eiti pas mokyklos direktorių prašytis, kad išleistų išvažiuoti iš darbo, jautė pažeminimą, nes turėjo pasakyti, kas atsitiko, aiškintis, kas vyksta jos šeimoje. Vėliau, nurimus adrenalinui, jautė didelį skausmą ir važiavo į ligoninės priėmimo skyrių. Ten padarė rentgeno nuotrauka, lūžių nebuvo, sumušimų buvo, bet išorinio sužalojimo nebuvo. Jai buvo suleisti vaistai nuo skausmo ir raminamieji vaistai. Dėl plaukų pešimo ir skausmo ji gydytojui sakė, tačiau gydytojas jos galvos neapžiūrėjo. Dėl plaukų pešimo ir nugaros skausmo abu veiksmai buvo vienodai skausmingi. Dar apie valandą laiko skaudėjo plaukų šaknys. Po vizito į ligoninę tą dieną į darbą negrįžo, nes psichologinė ir fizinė būklė buvo labai prasta. Jai buvo nustatytas 2 savaičių nedarbingumas dėl ko praleido 5 treniruotes ir 4 varžybas. Ji treniruojasi „Plungės futbolas“ komandoje. Buvo savigraužos ir savęs nuvertinimo jausmas, kreipėsi į psichologę, turėjo 5-6 konsultacijas. Vaikams taip pat buvo taikoma dailės terapija, ji kalbėjosi su vaikais, paaiškino, kad mama su tėčiu gyvens atskirai. Anksčiau yra buvęs vienas atvejis, kai kaltinamasis prieš ją panaudojo fizinį smurtą, jai buvo paėmęs už kaklo, tai buvo prieš šį įvykį. Anksčiau taip pat buvo šeimoje nesutarimai, emociniai protrūkiai, žeminimai dėl šeimos gyvenimo būdo, laisvalaikio leidimo. Ji siūlė kaltinamajam kreiptis į psichologą, bet ji kreipėsi, o kaltinamasis kreiptis atsisakė. Dabar ji dar vis jaučiasi nesaugi, yra baimės jausmas, nenorėtų gyventi su kaltinamuoju vienoje vietoje (b. l. 122-124, t. II).
9. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 276 straipsnio 1 dalimi, buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo teisėjui nepilnamečių A. P. ir A. P. duoti parodymai. A. P. parodė, kad matė, kaip tėtis spyrė mamai vieną kartą į nugarą ir tempė plaukus. Mama tuo metu, kai tėtis spyrė, plovė indus. Kai tėtis įspyrė ir tempė plaukus, mama nieko nesakė. Po įvykio ji kalbėjo su mama ir sužinojo, kad mamai skaudėjo. Dar buvo Adomas ant sūpynių ir biški matė, kaip tėtis mušė mamą į nugarą. Būna dienų, kai tėtis pykstasi su mama (t. I, b. l. 80-83). A. P. parodė, kad žino aplinkybes tarp mamos ir tėčio. Tą dieną pasiruošė važiuoti: sesė į darželį, jis - į mokyklą. Tada kažkaip susipyko tėtis ir mama. Mama tuo metu indus plovė, o tėtis gaminosi valgyti. Viskas vyko virtuvėje. Jis pats iš pradžių žiūrėjo televizorių, paskui buvo su telefonu ant sūpynių, kurios yra svetainėje, kuri yra be durų. Matė, kaip tėtis pakėlė koją ir kažką darė mamai. Pamatęs, kad tėtis pakėlė koją, pagalvojo, kad spyrė mamai. Truputį matė, kad spyrė mamai į nugarą. Tuo metu sesė buvo virtuvėje, ji valgė. Po mokyklos kalbėjosi su mama apie tą įvykį, jis buvo truputį išsigandęs. Yra buvę ir daugiau atvejų, kai mama ir tėtis susipyksta, šaukia. Girdėjosi, kad spyrė tėtis ir pataikė. Matė, kad buvo pakėlęs koją, o paskui išgirdo, kad kažkur spyrė. Mama po įvykio sakė, kad jai skaudėjo ir važiuos į ligoninę (t. I, b. l. 84-87). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiosios B. P. parodymus, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jais rėmėsi, įrodinėdamas S. P. kaltę.
10. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ir liudytojos V. A. (nukentėjusios B. P. motinos) teisme duotais parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta, įvykio nematė bei šių parodymų patikimumas nebuvo patikrintas įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais apelianto skundo argumentais. Pažymėtina, jog nors liudytoja V. A. ir nematė tiesiogiai įvykio aplinkybių, tačiau jai nukentėjusioji B. P. paskambino iškart po konflikto su vyru ir papasakojo įvykio aplinkybes. Liudytoja V. A. parodė, kad įvykio dieną dukra jai paskambino apie 8 val. ryto, iš balso suprato, kad dukrai kažkas negerai, apie tai dukros paklausė. Dukra pasakė, kad Saulius jai spyrė ir tempė už plaukų. Dukra buvo didelio šoko būsenoje, sakė, kad važiuoja į mokyklą, galvojo, kad būsena susinormalizuos, bet po pietų paskambino ir pasakė, kad yra ligoninės priimamajame. Ji įvykio aplinkybių nematė, tik žino tai, ką pasakė dukra. Žino, kad kaltinamasis prieš dukrą naudoja psichologinį smurtą, yra buvęs ir paėmęs už kaklo, bet dukra apie tai pasakoja mažai, kai jau yra visai blogai. Žino, kad dukra dėl šio įvykio buvo nedarbinga dvi savaites, dėl įvykio labai pergyveno ir dukra ir anūkai, visiems reikėjo psichologo pagalbos. Ji anūką Adomą vežiojo pas psichologę į Telšius (b. l. 123-124, t. II).
11. Apeliantas skunde nurodo, jog nors Všį Plungės r. sav. ligoninės priėmimo skyriuje nukentėjusiajai buvo nustatytas (vadovaujantis tik nukentėjusiosios nusiskundimais) juosmens sumušimas, tačiau sumušimui būdingų požymių nebuvo konstatuota (mėlynės, kraujosruvos, gumbai ir pan.). Všį Plungės r. sav. ligoninės sveikatos istorijoje nurodyta, kad Obj.: hematomų nestebima, skausmingi juosmens slankstelių keterinės ataugos, specialisto išvadoje Nr. G 74/2022 (03), jokių išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota. Apelianto manymu, šiame kontekste pabrėžtina tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų, kad nukentėjusioji nuo vaikystės turi stuburo patologiją, tai patvirtino tiek nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu (akistatos metu) bei teisiamojo posėdžio metu, tiek teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja (nukentėjusios motina) V. A.. Pažymėtina, jog iš specialisto išvados Nr. G 74/2022 (03) tiriamosios dalies matyti, kad specialistui buvo pateikta VšĮ asmens sveikatos istorija, kurioje užfiksuota, kad B. P. 2022-05-05 12:12 konsultuota gyd. V. A.. Gydytojo įrašai: skauda nugara. Šiandien apie 7:30 val. šeimyninio konflikto metu vyras spyrė į juosmens sritį. Obj.: hematomų nestebima, skausmingi juosmens slankstelių keterinės ataugos. Juosmeninių slankstelių Ro-lūžimų nestebima. Diagnozė-juosmens sumušimas. Spacialisto išvada – tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. Veika gali būti kvalifikuojama, kaip fizinio skausmo sukėlimas jeigu bylos medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių buvusį mušimo faktą (t. I, b. l. 44-45). O iš medicininių dokumentų išrašų matyti, kad B. P. 2022-05-09 kreipėsi į šeimos gydytoją UAB (duomenys neskelbtini) dėl stuburo skausmo tebesitęsiančio nuo 2022-05-05, taikytas gydymas: tausojantis režimas ir vaistai ibuprofeni 400 mg, 2022-05-05 12:2 Plungės rajono savivaldybės ligoninėje atliktas juosmeninės stuburo dalies rentgeno tyrimas, 2022-05-09 konsultuota gydytojo neurologo, nustatyta diagnozė-G54.1 Juosmens ir kryžmens rezginio sutrikimai, taikytas medikamentinis gydymas (t. I, b. l. 194-198). Iš pranešimų apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą matyti, kad nuo 2022-05-09 iki 2022-05-20 B. P. buvo nedarbinga, nedarbingumo priežastis-nelaimingas atsitikimas buityje (t. II, b. l. 147-148). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi paminėti duomenys įrodo, jog kad dar tą pačią dieną nukentėjusioji kreipėsi skubios medicinos pagalbos į Plungės rajono savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių dėl skausmo nugaroje ir nurodė aplinkybes, kad vyras šeimyninio konflikto metu jai įspyrė į nugarą ir dėl to nugara skauda, nukentėjusiajai buvo suteikta pagalba, suleisti nuskausminamieji vaistai, atlikti tyrimai, tas pačias aplinkybes nukentėjusioji tuoj po nusikalstamos veikos padarymo nurodė ir liudytojai V. A. bei savo darbovietės administracijai, kurios pasiprašė išleidžiama į gydymo įstaigą. Nors nukentėjusioji medicininės pagalbos kreipėsi praėjus kelioms valandoms po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau, kaip nurodė pati nukentėjusioji ir patvirtino liudytoja V. A., bei patvirtina Plungės r. Liepijų mokyklos direktorės pateiktas raštas, nukentėjusioji po smurto šeimoje buvo streso, šoko būsenoje ir tik kiek atslūgus šiai būsenai priėmė sprendimą į medikus kreiptis, nes kaltinamojo sukeltas skausmas nebuvo praėjęs ir ji baiminosi dėl sužalojimo mąsto. Netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad ji buvo po smurtinio vyro elgesio šoko ir streso būsenoje teismas neturi pagrindo, nes smurtinis elgesys, tuo labiau šeimoje tarp artimų žmonių, streso ir šoko būsenas sukelia, tai yra normali žmogaus reakcija į patirtą smurtą.
12. Nors nuteistasis S. P. neigia sukėlęs žmonai fizinį skausmą ir ją lietęs, nurodo, kad nukentėjusioji jį apkalba dėl vykstančio skyrybų proceso, tačiau įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas S. P. parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir konstatuoja, kad nusikalstamą veiką S. P. įvykdė, prieš savo žmoną smurtavo ir fizinį skausmą jai sukėlė. Apeliacinės instancijos teismas netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais taip pat neturi pagrindo, nukentėjusioji ir liudytoja V. A. parodymus davė prisiekusios ir būdamos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymus patvirtina kiti rašytiniai bylos duomenys, o kad mažamečiai vaikai būtų primokinti duoti vienokius ar kitokius parodymus byloje duomenų nėra. Vaikai buvo apklausiami dalyvaujant psichologei ir mažai tikėtina, kad jie apklausiami teisme būtų davę melagingus parodymus prieš savo tėtį. Tuo labiau, kad ir pokalbio su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos metu tuoj po įvykio 2022-05-05 19 val. A. P. nurodė tas pačias aplinkybes.
13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo inkriminuotą nusikalstamą veiką, ištyrė, motyvuotai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, jog S. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veik. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio aiškiai matyti, jog buvo vertinama įrodymų visuma, nei vienam įrodymui nesuteikiant išskirtinio pranašumo prieš kitus bylos duomenis. Aplinkybė, jog byloje ištirti įrodymai buvo įvertinti kitaip nei to norėjo nuteistasis, nereiškia, jog toks vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams.
14. Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą dėl BK 140 straipsnio 2 dalies buvimo S. P. veikoje, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių apeliacinis skundas šia apimtimi turėtų būti tenkinamas. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. P. apeliacinį skundą atmesti.