Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta nuo bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios R. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. J. jos naudai priteista 21,18 Eur turtinei ir 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš E. J. išieškota 1 000 Eur nukentėjusiosios R. R. naudai turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. J. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 2 d. apie 4 val. viešoje vietoje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu automobilyje Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusią R. R. sugriebė už plaukų, ištraukė iš automobilio, pargriovė ant grindinio, po to, jai vėl įsėdus į automobilį, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, sugriebė nukentėjusiąją už rankų, ištraukė iš automobilio, pargriovė ant grindinio, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis abiejose rankose ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimu dešiniame dilbyje, ir tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės tvarką.

2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad E. J. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, todėl jis pripažintas kaltu bei jam paskirta bausmė.

3. Nuteistasis E. J. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti nutartį nutraukti baudžiamąją bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 4 dalimi ir 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kadangi egzistuoja baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinasis reikalingumas (BK 31 straipsnis); teismui priėmus sprendimą baudžiamosios bylos nenutraukti, perkvalifikuoti E. J. veiką iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Nuteistasis, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 40, pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei Konstitucinio Teismo baigiamaisiais aktais, kuriuose aptariama nekaltumo prezumpcijos svarba demokratinėje teisinėje valstybėje, teigia, jog jis nagrinėjamo įvykio metu veikė dėl būtinojo reikalingumo. Atkreipdamas dėmesį į būtinojo reikalingumo instituto esmę bei paskirtį, apeliantas teigia nesutinkantis su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, kad jo veiksmuose yra BK 284 straipsnyje numatyto viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis, kadangi teisme ištirti įrodymai nepaneigė jo parodymų dėl veikimo būtinojo reikalingumo sąlygomis. Nors apylinkės teismas konstatavo, jog E. J. R. R. ištraukė iš automobilio vairuotojo sėdynės, tačiau kaip nepagrįstus atmetė jo parodymus, kad jėga ištempdamas nukentėjusiąją iš automobilio, jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, persėdusi į vairuotojo vietą, spaudė akceleratoriaus pedalą, tuo sukeldama grėsmę.

3.2. Pažymima, kad E. J. prieš kurį laiką artimai bendravęs su R. R., žinojo jos būdą bei polinkį vairuoti apsvaigusiai nuo alkoholio, todėl turėjo realų pagrindą manyti, kad ji taip pasielgs ir šį kartą. Tai, kad nukentėjusioji per trumpą laiko tarpą net du kartus buvo sulaikyta policijos pareigūnų vairuojanti neblaivi, dėl ko jai atimta teisė vairuoti, o po to ji pakartotinai buvo sulaikyta vairuojanti neblaivi, be to, E. J. žinojo, kad yra buvę ir daugiau tokių atvejų, visa tai įvykio metu suformavo jo įsitikinimą, kad būtina nedelsiant ištraukti R. R. iš automobilio, kadangi priešingu atveju ji galėjo sukelti sunkių pasekmių tiek automobilyje buvusiems asmenims, tiek kitiems eismo dalyviams ir turtui. Atkreipiamas dėmesys, kad tuo metu, kai nukentėjusioji sėdo už E. J. automobilio vairo, jo automobilis buvo užvestu varikliu, o ji bandė spausti automobilio akceleratoriaus pedalą. Šios aplinkybės nebuvo paneigtos, nebuvo jokių techninių kliūčių, dėl kurių nukentėjusioji nebūtų galėjusi išvažiuoti su minėtu automobiliu, taigi pavojus buvo realus ir akivaizdus, o kviesti policijos pareigūnus nebuvo laiko. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis, priešingai nei nukentėjusioji, nesudavė jai jokių smūgių, nenaudojo smurto, o tik jėga ištraukė ją, buvusią stipriai apsvaigusią nuo alkoholio, iš automobilio.

3.3. Pasak apelianto, net ir tuo atveju, jei jis būtų veikęs ne būtinojo reikalingumo sąlygomis, jo veiksmai negalėtų būti traktuojami kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Liudytoja B. R. nenurodė, jog dėl tarp R. R. ir E. J. kilusio konflikto ji būtų šiurkščiai pažeminta ar šokiruota. Ji nurodė turėjusi daug asmeninių problemų, kurioms teikė daugiau svarbos, todėl tai įrodo, jog E. J. ir R. R. konfliktas jai nebuvo toks svarbus, šokiruojantis ir giliai sukrėtęs. Liudytoja G. S. (N.), kuri taip pat buvo įvykio vietoje, apskritai nieko paaiškinti negalėjo, nurodydama, kad įvykio aplinkybių neprisimena, taigi akivaizdu, kad ji taip pat nesijautė nei pažeminta, nei šokiruota. Duomenų, kad kitiems asmenims būtų sukeltas didelis išgąstis ar kiltų sumaištis, būtų sutrikdyta naktinio klubo veikla, byloje nėra. R. R. teiginių, kuriuos ji nurodė tik po trijų su puse mėnesio, kad jos ir E. J. konfliktą galėjo matyti aplinkiniai asmenys, kiti proceso dalyviai nepatvirtino. G. S. (N.) nieko neprisimena, B. R. nurodė, jog aplink žmonių nematė. Dėl galimai sutrikdytos viešosios tvarkos jokie asmenys į policiją nesikreipė, įvykio liudininkai nenustatyti, vaizdo kameros įvykio aplinkybių neužfiksavo, todėl akivaizdu, kad aplinkinių asmenų tiesiog nebuvo. Be to, neįtikėtina, kad gruodžio mėnesį apie 4 val. nakties automobilių stovėjimo aikštelėje prie naktinio klubo būriuotųsi jo darbuotojai ir lankytojai. Atkreipiamas dėmesys, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad net ir tyčiniai veiksmai, kurie atlikti viešoje vietoje, dar nereiškia, jog buvo sutrikdyta viešoji tvarka.

3.4. Skunde pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams, pažymima, jog E. J. veikė išprovokuotas R. R. elgesio, taigi skundžiamame nuosprendyje nustačius lengvinančią atsakomybę aplinkybę – provokuojantį nukentėjusiosios elgesį, teismas iš esmės konstatavo E. J. tyčios kryptingumą, tai yra, kad jis neturėjo tikslo sutrikdyti viešąją tvarką, o nukentėjusiąją ištraukė iš automobilio tik po to, kai ji išprovokavo, pati prieš apeliantą panaudodama fizinį smurtą. Todėl, nenustačius būtinojo reikalingumo sąlygų, E. J. veika turi būti kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, atitinkamai sušvelninant jam paskirtą bausmę ar paskiriant kitą bausmės rūšį.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokurorė ir nukentėjusiosios atstovė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti nutartį baudžiamąją bylą nutraukti, egzistuojant BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajam reikalingumui, o, teismui priėmus sprendimą baudžiamosios bylos nenutraukti, perkvalifikuoti E. J. veiką iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo skundą nagrinėja jo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas faktines bylos aplinkybes konstatuotina, kad baudžiamasis įstatymas E. J. pritaikytas tinkamai, jo veika atitinka visus BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, o pagrindo taikyti BK 31 straipsnį ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pripažinus, jog jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nėra.

9. Pagal BK 284 straipsnį yra baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad konfliktą išprovokavo pati nukentėjusioji ir būtent ji visų pirma neteisėtai elgėsi su E. J. (sudavė jam smūgius į veido, galvos sritį), tuo tarpu jis pats tyčios sužaloti nukentėjusiąją neturėjo, siekė tik išlaipinti ją iš savo automobilio bei atgauti mobiliojo ryšio telefoną, tai yra nuteistasis neigia turėjęs tikslą pažeisti viešąją tvarką. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad BK 284 straipsnio dispozicijoje kaip nusikalstamos veikos sudėties požymiai nenurodomi nei veikos motyvas, nei tikslas, todėl šiame BK straipsnyje aptartos veikos konstatavimui šie požymiai nėra būtini ir neturi reikšmės jos teisiniam vertinimui. Aplinkybė, kad prie kilusių nesutarimų prisidėjo ir provokuojantis pačios nukentėjusiosios elgesys, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, tai nepašalina E. J. baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu.

10. Byloje nustatyta ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame procesiniame sprendime konstatuota, kad įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė prie Kauno miesto centre esančio naktinio klubo. Konfliktas tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo prasidėjo jiems išeinant iš naktinio klubo, šios įstaigos darbo metu, taigi, joje neabejotinai esant tiek klubo darbuotojams, tiek ir kitiems lankytojams. Be to, automobilyje, kuriame tęsėsi tarp šių asmenų prasidėjęs konfliktas, be jų buvo ir kitų asmenų – liudytojos G. N. bei B. R., o, nuteistajam bandant ištraukti nukentėjusiąją iš automobilio, konfliktas vyko ir už šios transporto priemonės ribų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių pakanka, jog būtų galima spręsti apie tai, jog nagrinėjamo įvykio vieta laikytina vieša.

11. Nors, kaip teisingai nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, baudžiamojoje byloje nenustatyti pašaliniai asmenys, klubo lankytojai, kurių rimtis buvo sutrikdyta, tačiau liudytoja B. R. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog jai automobilyje susiklosčiusi situacija atrodė grėsminga, ji jautėsi šokiruota. Teisiamojo posėdžio metu ji patvirtino, jog po įvykio praėjus daugiau laiko, ji įvykio aplinkybes gali atpasakoti geriau, kadangi apklausos ikiteisminio tyrimo metu ji vis dar buvo šoko būsenos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, fizinio smurto panaudojimas kito asmens, juolab, artimo draugo, atžvilgiu, neabejotinai sukelia neigiamus išgyvenimus, kuriuos ir nurodė B. R., todėl šiais jos parodymais netikėti ir jais nesivadovauti nėra jokio pagrindo. Konstatuotina, kad buvo sutrikdyta tiek pačios nukentėjusiosios, tiek ir minėtos liudytojos rimtis, jos negalėjo užsiimti numatyta, suplanuota veikla. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo E. J. veiksmuose esant BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniams.

12. Nukentėjusioji R. R. bei liudytoja B. R. nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėstė iš esmės analogiškas aplinkybes dėl nagrinėjamo įvykio. Nukentėjusioji nurodė, jog konfliktas tarp jos bei buvusio sužadėtinio E. J. kilo išeinant iš naktinio klubo, pastarajam pradėjus ją plūsti necenzūriniais žodžiais, ir persikėlė į nuteistojo automobilį. Tiek ji, tiek liudytoja B. R. nurodė, kad E. J. automobilyje sėdėjo vairuotojo vietoje, o nukentėjusioji – greta jo esančioje keleivio vietoje. Liudytojos B. R. ir G. N. sėdėjo ant galinių keleivio sėdynių, pastaroji – už E. J.. Tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo besitęsiant konfliktui, pastarasis išlipo iš automobilio, eidamas link nukentėjusiosios keleivio durelių pusės, tačiau R. R. pati išlipo ir su G. N. susikeitė sėdėjimo vietomis, po ko E. J., vieną kartą griebdamas už plaukų, kitą – už rankų, ištraukė nukentėjusiąją iš automobilio ant aikštelės grindinio. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiantis nukentėjusiosios parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, padaryta išvada, jog pirmuoju atveju ji buvo ištempta iš vairuotojo vietos, o ne iš automobilio galinės sėdynės, tačiau, susipažinus su 2018 m. rugsėjo 11 d. Kauno apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu darytu garso įrašu (kuris yra sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis), darytina išvada, jog teisiamojo posėdžio protokole neteisingai užfiksuota, kad nukentėjusioji į teismo klausimą, iš kurios vietos ją ištempė nuteistasis pirmąjį kartą, atsakė, jog ją ištempė „iš vairuotojo sėdynės“. Garso įrašas patvirtina, kad nukentėjusioji nurodė, jog ją ištempė iš sėdėjimo vietos „už vairuotojo sėdynės“. Šis netikslumas nuosprendžio esmės nekeičia, tačiau neabejotinai patvirtina nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą ir neprieštaringumą viso baudžiamojo proceso metu.

13. Nuteistasis, tiek ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog nukentėjusiąją pirmą kartą siekė ištraukti iš automobilio, kadangi ji automobilyje elgėsi jo atžvilgiu agresyviai. Vėliau motyvas ištraukti ją iš automobilio kilo, kadangi ji neva bandė persėsti į vairuotojo vietą. Jis, žinodamas, kad nukentėjusioji anksčiau yra bausta už automobilio vairavimą apsvaigus, manė kilus realiai grėsmei, jeigu ji, pakartotinai, apsvaigusi nuo alkoholio, būtų vairavusi automobilį. Šių nuteistojo argumentų nepatvirtina jokie bylos duomenys ir, netgi juos įvertinus, tai nepateisina neteisėtų smurtinių pakartotinių E. J. veiksmų prieš nukentėjusiąją. E. J. versija, jog antrąjį kartą jis iš galinės sėdynės nukentėjusiąją bandė ištraukti, tačiau jam tai nepavyko, įvertinus, be kita ko, ir fizinių jėgų tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo skirtumus, nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus vertinama kritiškai, kaip nuteistojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad net ir tikint šia nuteistojo versija, ji nepašalina aplinkybės, jog nukentėjusiajai nuteistojo veiksmais bandant ją ištraukti iš automobilio buvo sukeltas sveikatos sutrikdymas.

14. Be to, nuteistasis iš automobilio nurodė išlipęs esant užvestam automobilio varikliui, užvedimo spynelėje palikęs užvedimo raktą. Toks, aukštesniojo teismo vertinimu, neatsakingas apelianto elgesys nepatvirtina jo dėstomų teiginių dėl jo nuogąstavimų, susijusių su R. R. vairavimu apsvaigus nuo alkoholio. Juolab, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog E. J. agresyvus elgesys tęsėsi du kartus. Aprašyti veiksmai, net jeigu juos išprovokavo pati nukentėjusioji, prieštarauja visuomenėje susiklosčiusioms elgesio taisyklėms, rodo akivaizdų nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, yra įžūlūs (smurto panaudojimas). Kaip pagrįstai pažymima pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nukentėjusiajai padarytus sužalojimus patvirtina byloje esanti 2017 m. gruodžio 5 d. teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuojama, jog sužalojimai R. R. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu metu ir aplinkybėmis. Atliekant užduotį atlikti objektų tyrimą buvo vertinti tiek objektyvaus tyrimo duomenys, tiek medicininiai dokumentai iš gydymo įstaigos, į kurią nukentėjusioji nuvyko kitą dieną po įvykio, taigi pagrindo manyti, jog sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti kitomis aplinkybėmis, nėra.

15. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, E. J. aprašytais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir visuomenės rimtį (ne tik kito asmens sveikatą), jo veikoje yra visi būtinieji BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį atitinkantys požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas juos kvalifikavo teisingai. Konstatavus, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kurias dar kartą įvertino ir apeliacinės instancijos teismas, E. J. nusikalstama veika atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, apelianto manymas, kad jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnį, kuriame numatytos nusikalstamos veikos sudėtis neapima visų E. J. padaryto nusikaltimo sudėties požymių, nepagrįstas.

16. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, atmetant nuteistojo skunde nurodytus teiginius, jog nukentėjusiąją iš automobilio jis siekė ištraukti jai sėdint priekinėje – vairuotojo pusės sėdynėje, pastarojo skundo teiginiai dėl būtinojo reikalingumo sąlygos jo veiksmuose egzistavimo, nepagrįsti. Pagal šio baudžiamojo įstatymo prasmę asmuo neatsako už veiką, kurią jis padarė, siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jei šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti (BK 31 straipsnio 1 dalis). Nuteistojo teiginiai apie jo atžvilgiu panaudotus nukentėjusiosios smurtinius veiksmus (išskyrus aplinkybę, kurią pripažino ir pati nukentėjusioji, jog ji delnu sudavė nuteistajam į veido sritį, kuomet šis išplūdo ją necenzūriniais žodžiais) nepagrįsti jokiais objektyviais (medicininiais) duomenimis. Be to, skundo argumentai nepagrindžia aplinkybių, jog nukentėjusioji, jos du kartus neišstūmus iš automobilio, būtų sukėlusi pačiam apeliantui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų tokiu būdu, kuris negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Nuteistojo veiksmais buvo pažeistos dvi įstatymo saugomos vertybės – asmens sveikata bei viešoji rimtis ir tvarka. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Būtinojo reikalingumo situacijoje pavojus turi būti akivaizdus ir realus (jau šiuo metu iškilęs, tebesitęsiantis, o ne būsimas ar praėjęs, taip pat egzistuojantis objektyviai, o ne asmens subjektyviu manymu). Nuteistojo teiginiai, jog nukentėjusioji, jam nesiėmus priemonių, galimai būtų vairavusi transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, motyvuojant vien tuo, kad ji anksčiau buvo bausta dėl vairavimo transporto priemonę apsvaigus, nagrinėjamos bylos kontekste nesudaro prielaidų spręsti apie būtinojo reikalingumo sąlygų egzistavimą.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

17. Nukentėjusiosios R. R. atstovas advokatas Mindaugas Vasiliauskas apeliacinės instancijos teismui pateikė atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą, kuriame išreiškė prašymą priteisti nukentėjusiosios turėtas 1 000 Eur išlaidas už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nukentėjusiajai teiktą teisinę pagalbą bei advokato dalyvavimą procese. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė advokatė Simona Balčiauskaitė pateikė 2019 m. vasario 12 d. pinigų priėmimo kvitą, serija VP Nr. 2019/07, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 000 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nuteistasis, kurio skundas nėra tenkinamas. Naudodamasi baudžiamojo proceso įstatymo nukentėjusiajam suteiktomis teisėmis, R. R. apeliacinės instancijos teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį parengė jos atstovas. Be to, advokatė dalyvavo teismo posėdyje, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus aptartus duomenis, vieno teismo posėdžio, vykusio apeliacinės instancijos teisme trukmę (25 min.), atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog prašoma priteisti 1 000 eurų suma už išlaidas nukentėjusiosios turėtas teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti nėra proporcinga ir adekvati atliktam darbui, todėl mažintina iki 500 eurų. Ši suma priteistina nukentėjusiosios R. R. naudai iš nuteistojo E. J..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio atmesti.

Iš nuteistojo E. J. priteisti nukentėjusiosios R. R. naudai jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti – 500 Eur (penkis šimtus eurų).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.