Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2491-1015/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-07
Bylos Nr.
1-2491-1015/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34068-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
J. S.
Nukentėjusysis
J. S.
Advokatai
Kristina Sandaraitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2491-1015/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34068-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,kaltinamajam J. S., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,nukentėjusiajai J. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdo individualią veiklą, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. - laisvės atėmimas 1 metams; 2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d., 187 str. 3 d.; bausmes subendrinus - laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui 15 dienų.; 3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimas 2 metams; 4) Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams.; 5) Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d.; bausmes subendrinus - laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; 6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (3 veikos), 187 str. 3 d.; subendrinus bausmes - laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams; 7) Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 289 str. (7 veikos), 214 str. 1 d. (7 veikos), 198¹ str. 1 d. (7 veikos), 215 str. 1 d. (7 veikos), 182 str. 1 d. (7 veikos); subendrinus bausmes - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams; 8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 str. 1 d. - areštas 60 parų; 9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (2 veikos); subendrinus bausmes - laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. (2018 m. gruodžio 17 d. paleistas iš Vilniaus PN); 10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d,. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. - areštas 34 paroms (duomenų apie arešto bausmės atlikimą nėra), teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. smurtavo artimoje aplinkoje, o būtent – jis 2020 m. rugpjūčio 24 d., apie 18.03 val. (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau kaip du kartus kumščiais suduodamas nukentėjusiajai J. S. į veidą ir padarydamas jai poodines kraujosruvas veido dešinėje ir dešinėje lūpoje, kairio smilkinio sąnario srities sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, taip nežymiai sutrikdė savo sutuoktinės J. S. sveikatą.

Nurodytais veiksmais J. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. S. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad tą dieną apie 15 val. grįžo namo, nuėjo miegoti, kai atsibudo - prasidėjo konfliktas, ko jis atvažiavo, kodėl miega, žodis po žodžio ir viskas įvyko, kaip nurodyta kaltinime. Atsimena, kad trenkė porą kartų, neatsimena kaip ir kur. Paaiškino, kad laikas buvo toks, koks nurodytas kaltinime, galėjo būti, kad kelis kartus trenkė į veido sritį, visko neatsimena, nes buvo ką tik atsibudęs, jį išprovokavo riksmais, veiksmais. Bute buvo dar jo motina kitame kambaryje, buvo ir vaikas kambaryje. Nurodė, kad veiksmus vertina blogai, nežino, kaip toliau bus su šeima galvos, padarė išvadas iš viso įvykio. Dėl savo veiksmų nurodė, kad nesuvaldė savo emocijų, nes negali pakęsti, kai ant jo rėkia ir daro spaudimą, prasideda panika. Prieš įvykį jis buvo susiradęs naują gyvenamąją vietą, ne tiek planavo kraustytis, ieškojo, kur jo motina galėtų gyventi, giminaičiai leido jų bute pagyventi.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. S. taip pat dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta visiškai, nurodė, kad gailisi dėl to (b. l. 82-84).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. S. parodė, kad ji gyvena kartu su savo sutuoktiniu J. S. ir jų bendru vaiku K. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Sutuoktinis paskutiniu laiku negrįždavo namo po tris paras. Ji, įtardama neištikimybę, jo Facebook paskiroje rado jo susirašinėjimus su kitomis merginomis. Kadangi ji pavargo visa tai kentėti, paskambino jam ir pasakė, kad nenori daugiau jo namuose matyti, kad atvažiuotų savo daiktų, kad ji nori skirtis. 2020 m. rugpjūčio 24 d. grįžus po darbo namo pamatė jį miegantį lovoje. Jo nežadino. Paskambino kaimynei O. R., kuri gyvena priešais jos butą, žinodama, kad tikriausiai bus konfliktas, pasakė jai, jei išgirs konfliktą ir šauksmus, kad nedelsiant skambintų 112 ir kviestų policiją. Po kurio laiko J. atsikėlė. Nukentėjusioji paklausė, ką jis čia daro, pasakė, kad nenori jo čia matyti, pakartojo jam, kad paduos dokumentus skyryboms. Po jos žodžių sutuoktinis pasidarė agresyvus, pradėjo ją vadinti įvairiais ją žeminančiais žodžiais, tarp jų kilo konfliktas. Koridoriuje konflikto metu sutuoktinis J. du kartus smogė jai abejomis rankomis į veido sritį, iš pradžių dešiniu kumščiu, tada kairiu kumščiu, dėl ko ji pajautė stiprų fizinį skausmą. Po sutuoktinio veiksmų ji pasakė jam, kad ji kviečia policijos pareigūnus. Tada jis iš jos atėmė jos mobilaus ryšio telefoną. Jiems konfliktuojant atvažiavo policija. Ji suprato, kad kaimynė išgirdo ir iškvietė. Sutuoktinis prieš ją jau ne pirmą kartą naudojo fizinį smurtą, dėl ko buvo pradėtas tyrimas. Konfliktą girdėjo ir pamatė jų mažametė dukra K., dėl ko pradėjo verkti. Taip pat namuose buvo sutuoktinio motina O. S., ji taip pat konfliktą girdėjo, gal ir matė, tačiau tikriausiai prieš sūnų parodymų neduos, ir atvykusiems pareigūnams pasakė, kad nieko nematė. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir įstatymų nustatyta tvarka nubausti jos sutuoktinį J., kadangi ji bijo jo, jis agresyvus, bijo dėl savo ir vaiko sveikatos, nori gyventi su juo skyriumi. Atvykę medikai ją išvežė apžiūrai į RVUL. Po medikų apžiūros jai diagnozavo dešinės akies hematomą. Laukiant su pareigūnais Vaikų teisių apsaugos tarnybos, sutuoktinio motina išėjo (b. l. 30-32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėju. 2020 m. rugpjūčio 24 d. dirbo pagal nustatytą grafiką su VAVPK Vilniaus m. 2 PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja R. A.. Apie 18.03 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad pranešėja girdi, kaip prieš kaimynę bute adresu (duomenys neskelbtini), smurtauja sugyventinis, teigė girdinti grumtynių garsus, kad bute vyksta konfliktas, bute gali būti mažas vaikas. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko moteris, prisistatė J. S.. Ji buvo labai susijaudinusi, verkė, drebėjo, akivaizdžiai bijojo savo sutuoktinio, ant jos veido po dešine akimi buvo akivaizdus paraudimas, kuris patino jų bendravimo su ja metu ir tapo mėlyne, dėl ko jos ši akis buvo visa užplaukusi. Ji paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. ji grįžusi į savo butą įvykio vietos adresu susiginčijo su savo vyru J. S., su kuriuo ji turi bendrą mažametį vaiką K.. Vaiko akivaizdoje jos vyras du kartus su kumščiais trenkė J. S. į veido sritį, dėl ko ji patyrė sužalojimą ties dešine akimi ir pajuto fizinį skausmą. Taip pat ji sakė, kad jai skauda galvą pakaušio srityje dėl tų pačių vyro smūgių. Įvykio vietoje taip pat buvo kaltininko motina - O. S., kuri paaiškino, kad ji smurto tarp sūnaus ir jo žmonos nematė, nes buvo kitame kambaryje ir žiūrėjo televizorių, girdėjo tik tarp jų vykusį žodinį konfliktą. J. S. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kurią suteikę medikai po J. S. apžiūros, nustatė jos veide kraujosrūvą ties dešine akimi, o dėl galvos skausmų ir silpnos savijautos išvežė ją į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Į įvykio vietą taip pat atvyko Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai, kurie, įvertinę aplinkybes, nusprendė mažametį vaiką - K. S. palikti kaimynės V. K. laikinai priežiūrai, nes jo močiutė O. S. susikrovė daiktų tašę ir pranešusi, kad ji čia negyvens, prie jų sulaukė taksi automobilio ir išvyko. Įvykio vietoje J. S. ir J. S. buvo patikrinti alkotesteriu ir buvo nustatyta, kad abu asmenys yra blaivūs. Taip pat nustatyta, kad policijos pareigūnus kvietė kaimynė O. R.. J. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į OVS dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, jis nesipriešino, tačiau ginčijosi žodžiu bei neigė savo kaltę dėl žmonos sumušimo, ant jo nebuvo jokių akivaizdžių smurtinių požymių, jis nesakė, kad būtų sumuštas ar jam tektų gintis. Specialiosios priemonės naudotos nebuvo (b. l. 61-64).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. R. parodė, kad ji gyvena pažymoje nurodytu adresu. Kaimynystėje gyvena J. ir J. S.. J. yra liudytojos pažįstama, artimų santykių su ja nepalaiko, draugėmis viena kitą nelaiko, palaiko tik kaimynyste grįstus santykius. J. nėra konfliktiška, agresyvi ar nenuspėjama, normali, sociali, rami moteris. Jų butai vienas šalia kito, butų sienos plonos, tad liudytoja kartais girdi, kas vyksta jų bute. S. šeima gyvena šia sudėtimi: J. S., J. S., jų bendra 1 metų dukra, jo motina. Liudytoja labai dažnai girdi per sieną, kaip J. S. sistemiškai konfliktuoja savo namuose, įžeidinėja ir žemina J., šaukia, grasina jai smurtu. Liudytoja pastebėjo, kad visus konfliktus pradeda ar inicijuoja būtent jis. Liudytojos nuomone, jis yra nestabilios psichikos, agresyvus, impulsyvus ir konfliktiškas žmogus. Liudytoja su juo dabar konfliktų neturi, tačiau ne kartą žodžiais be priežasties jis atsitiktinai ją sutikęs kieme užgaudavo, taip pat liudytojai grasindavo susidorojimu, dėl ko liudytoja anksčiau kreipėsi į policijos pareigūnus. Liudytoja jo bijo, laiko jį nenuspėjamu kerštingu asmeniu. Ar jis ankščiau naudojo smurtą prieš savo žmoną, nežino, ankščiau J. sumuštos ar su smurto žymėmis ji nematė. 2020 m. rugpjūčio 24 d. apie 10 val. liudytojai paskambinusi J. pasakė, kad jos vyras jau keletą dienų nenakvoja namie, ji ruošiasi su juo skirtis, apie tai jam šiandien praneš, paprašys jį palikti butą ir išeiti gyventi kitur, kad dėl to jis gal sukels skandalą, paprašė liudytojos, jeigu ji šauks, kad liudytoja nedelsiant kviestų policiją, nes ji jo bijo. Po 16 val. J. paskambino vėl liudytojai ir pasakė, kad eina namo. Liudytoja ją matė einančią iš darbo namo per langą, matė, kad J. normaliai atrodė, nebuvo sumušta. Po kurio laiko J. liudytojai parašė sms, kad jos vyras namie miega ir ji svarsto, ką daryti, ar jį pažadinti ir paprašyti išsikraustyti iš jos namų, ar leisti miegoti ir pakalbėti vėliau. Liudytoja patarė jį pažadinti ir paprašyti išeiti. Po kurio laiko, galimai apie 18 val., liudytoja išgirdo per sieną J. riksmą, ji tiesiog šaukė be žodžių ar aiškesnio teksto. Liudytoja iškart paskambino į policiją, nes suprato, kad J. atžvilgiu naudojamas smurtas. Tą vakarą jų barnio ar kitokių pokalbių liudytoja negirdėjo, tad kas įvyko iki tol, nežino. Matė per langą, kad po jos skambučio atvažiavo policija, greitoji medicinos pagalba, Vaikų teisių apsaugos tarnyba, matė, kad J. išvežė GMP medikai, o J. policijos pareigūnai. Ryte liudytoja užėjo pas J. paklausti, kaip ši jaučiasi, ir pamatė, kad J. veidas stipriai sužalotas, sumuštas: abi akys patinusios, viena tiesiog patinusi, o kita net „užplaukusi“, dėl to visą laiką primerkta, o ant kaktos yra siuvimo žymė, ant kurios uždėtas bintas. J. liudytojai pasakė, kad jos vyras vakar ją sumušė, kaip tiksliai, nedetalizavo, tik sakė, kad smurtą panaudojo, kai ji jį pažadino ir paprašė jį išeiti iš jos namų, dėl to ji ir šaukė (b. l. 67-70).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 2411/2020 (01) konstatuota, kad J. S. nustatytos poodinės kraujosruvos veido dešinėje ir dešinėje lūpoje, kairio smilkinio sąnario srities sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 24 d. J. S. sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 46).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad matomi smurtą patyrusio asmens – J. S. sužalojimai – patinimas ir kraujosruva veido dešinėje pusėje, būsena – didelis susijaudinimas; nukentėjusioji paaiškino, kad įvyko žodinis konfliktas dėl vykstančių skyrybų, kurio metu J. S. ranka trenkė į veidą ir sužalojo dešinę akį (b. l. 9-10).

Apžiūrėjus įvykio vieta – butą, 2020 m. rugpjūčio 25 d. surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, atitinkamas aplinkybes užfiksuojant ir nuotraukose (b. l. 17-25).

Alkotesterio Alcotest 6810 kvito duomenyse užfiksuota, kad išmatavus, tiek nukentėjusiosios J. S., tiek kaltinamojo J. S. blaivumą, tikrinimo rezultatas – 0 promilių (b. l. 58, 104).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

J. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kuri numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie buvo ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimų teisme tvarka, ir kurie atitinka vieni kitus bei jais patvirtinamos aplinkybės sudaro nuoseklią ir logišką visumą, dėl ko šie duomenys pripažintini įrodymais, sprendžia, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 2020 m. rugpjūčio 24 d., apie 18.03 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp J. S. ir jo sutuoktinės J. S. ne mažiau kaip du kartus jai sudavė kumščiais į veidą, taip padarydamas atitinkamus sužalojimus - poodines kraujosruvas veido dešinėje ir dešinėje lūpoje, kairio smilkinio sąnario srities sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu. Nurodytos aplinkybės nustatytos pirmiausia iš paties kaltinamojo parodymų – o būtent, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje jis pripažino įvykdęs nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. kaip jis nurodė – porą kartų sudavė jai ranka, tikėtina į veido sritį; šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, kai ji detaliai parodė aplinkybes dėl smurto jos atžvilgiu panaudojo. Be to, atitinkamas aplinkybes dėl to, ką pamatė pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai, bei už užfiksavo (taip pat ir tarnybiniame pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje) parodė liudytojas V. S., be kita ko, parodęs ir tai, kad atvykus pagal iškvietimą, buvo matomas paraudimas nukentėjusiosios veide, kuris jiems dar bendraujant patino. Aplinkybes dėl to, kodėl buvo iškvieti policijos pareigūnai į įvykio vietą – o būtent, kad buvo iš anksto įspėta dėl galimo konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, bei kad telefonu 112 pagalbą iškvietė išgirdusi nukentėjusiosios riksmą, parodė liudytoja O. R.. Atitinkami nukentėjusiosios sužalojimai buvo užfiksuoti ir medicininiuose dokumentuose, nes, kaip matyti iš duomenų byloje, jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, be to, atliekant tyrimą, konkretūs nustatyti sužalojimai aprašyti ir konstatuoti specialisto išvadoje, kurioje taip pat padaryta išvada, jog nukentėjusiosios sužalojimai vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taigi teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes jų kvalifikavimo aspektu, pripažįsta, kad J. S. veiksmai visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, objektyviosios pusės požymius – t. y. jis, suduodamas savo sutuoktinei J. S. – savo šeimos narei BK 140 straipsnio 2 dalies prasme, nurodytus smūgius, taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Be to, pripažintina, kad nurodytus veiksmus jis padarė tyčia (suvokė savo veiksmų pavojingumą ir pasekmes, kurias jie gali sukelti, bei to siekė). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad J. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo J. S., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, veika baigta. Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, dėl kurio kaltinamasis nurodė, kad jį visiškai pripažįsta ir pasiruošęs jį atlyginti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.); be to, BK 59 straipsnio 2 dalies pagrindu aplinkybę, jog kaltinamasis visiškai pripažįsta civilinį ieškinį, pasiruošęs jį atlyginti – teismas taip pat pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), kadangi šioje byloje nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą jis padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą.

Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę – jis dirba (vykdo individualią veiklą, b. l. 118), administracine tvarka 3 metų laikotarpiu baustas 1 kartą už nusižengimą, susijusį su KET pažeidimu (b. l. 116), 10 kartų teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei (b.l. 108-115); duomenų apie jo gydymąsi nuo priklausomybės / psichikos ligų byloje nėra, byloje yra duomenys apie jo sveikatos būklę (b. l. 39-42).

Taigi nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, ypač atsižvelgdamas į ankstesnius kaltinamojo teistumus, ypač į paskutinį iš jų – o būtent, jis teistas 2020 m. sausio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą taip pat nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu (pagal duomenis teismų informacinėje sistemoje LITEKO) bei jam paskirta arešto bausmė, tačiau, kaip matyti, ir po šio paskutinio teistumo bei paskirtos bausmės – jis vėl padarė analogišką smurtinį nusikaltimą, sprendžia, kad šiuo atveju nėra galimybės skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o būtent – skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė, t. y. areštas. Skiriant konkretų šios rūšies bausmės dydį, ypač atsižvelgtina į tai, kad pripažintos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dėl ko skirtina artima sankcijos vidurkiui bausmė, t. y. areštas 54 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis pripažino kaltę bei byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu J. S. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – 34 parų areštas. Šis teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs bei teismo turimais duomenimis, kaltinamasis minėtos bausmės nėra atlikęs (nėra pradėjęs atlikti). Taigi šiuo atveju aktualią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė dar neatlikęs ankstesnės jam paskirtos bausmės, dėl ko šiuo teismo nuosprendžiu bei ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės bendrintinos pagal BK 64 straipsnio nuostatas, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės, t. y. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės.

J. S. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 24 d., 18.45 val. (b. l. 87), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. (b. l. 97-100). Todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas J. S. suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d., taip pat ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu į bausmę įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas (1 para).

Dėl J. S. paskirtos kardomosios priemonės teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra pasikeitusios aplinkybės, kurių pagrindu teismo nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė. Taigi įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad kardomoji priemonė – suėmimas paliktina, jos terminą nustatant iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei paskirta bausmė, įvertinus jo suėmime bei sulaikyme išbūtą laiką.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 32,17 eurų turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiosios gydymo, bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo (b. l. 52-55).

Atsižvelgdamas į tai, kad civilinio ieškovo nurodoma patirta žala, kuri, pažymėtina, yra įrodyta pateiktais duomenimis – buvo patirta būtent dėl nusikalstamų J. S. veiksmų, be to, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriame nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo sudaro 128 eurus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi šiuo atveju teismas, įvertinęs, kad dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo buvo patirtos nurodytos išlaidos bei tai, kad duomenų apie itin sunkią kaltinamojo turtinę padėtį teismas neturi, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti iš J. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 128 eurus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. paskirti bausmę – 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, prie didesnės – šiuo nuosprendžiu paskirtos 36 parų arešto bausmės, pridedant dalį ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės – t. y. pridedant 26 paras arešto, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 62 (šešiasdešimt dviejų) parų areštą, jį atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. S. suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki nuosprendžio paskelbimo, taip pat į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laiką – 1 laikinojo sulaikymo dieną, prilyginant ją vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. rugsėjo 7 d.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, tačiau ne ilgiau nei šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, įskaičius į ją šiame nuosprendyje nurodytą įskaičiuotiną laiką, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš J. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 32,17 eurus (trisdešimt du eurus ir 17 centų) turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiosios J. S. gydymo, bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Iš J. S. išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo – 128 (vieną šimtą dvidešimt aštuonis) eurus.

J. S. išaiškinti, kad:

1) priteista 32,17 eurų turtinė žala turi būti sumokėta į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą banke AB „Swedbank“, Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, nurodant mokėjimo paskirtį: „žala PSDF už J. S. gydymą“.

2) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (128 eurai) turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (AB „Swedbank“ sąskaita - LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas sąskaita - LT78 7290 0000 0013 0151; Luminor Bank AS Lietuvos skyrius sąskaita - LT74 4010 0510 0132 4763; AB „SEB bankas“ sąskaita - LT05 7044 0600 0788 7175; AB „Šiaulių bankas“ sąskaita - LT32 7180 0000 0014 1038; UAB „Medicinos bankas“ sąskaita - LT42 7230 0000 0012 0025), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė