Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-05-04 · Byla Nr. TS-49-1078/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-04
Bylos Nr.
TS-49-1078/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Advokatai
Olegas Šibkovas
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-49-1078/2023
Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. RV-25-1085,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 263 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) bei jam paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su anksčiau asmens atžvilgiu priimtu nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

G. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. rugpjūčio 29 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 27 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. balandžio 12 d. gautas nuteistojo G. S. gynėjo advokato O. Šibkovo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. RV-25-1085 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Skundas grindžiamas tuo, kad Komisija, priimdama Nutarimą, nuteistojo prašymą vertino tik formaliai, kadangi Nutarime nurodoma, kad G. S. atlygina nusikalstamomis veikomis padarytą žalą ne pats, o tai daro jo draugai. Pasak nuteistojo gynėjo, G. S. galimybės atlyginti padarytą žalą, esant laisvės atėmimo įstaigoje, ribotos, todėl svarbiausia, kad padaryta žala atlyginama paties nuteistojo prašymu.

Taip pat skunde pažymima, kad Komisija nepagrįstai sureikšmina asmenį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Nutarime akcentuojamos neigiamos asmens savybės, nors G. S. gana ilgą laiko tarpą stengiasi koreguoti savo elgesį.

Skunde nurodoma, jog Komisija tinkamai neįvertino asmenį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Be to, nors nuteistasis ir yra impulsyvaus elgesio, pažeidinėjantis socialines taisykles, yra linkęs į smurtinius nusikaltimus, tačiau G. S. dalyvavo psichologo parinktoje intervencinėje elgesio pataisos priemonėje, pradėjo dalyvauti prevencinėse priemonėse su psichologu. Pasak nuteistojo gynėjo, tai leidžia daryti išvadą, kad teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų visuma akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie nuteistojo ankstesnę kriminalinę praeitį, paskirtas nuobaudas ir vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai.

Taip pat skunde nurodoma, jog Komisija neatsižvelgė į nuteistojo turimus socialinius ryšius. G. S., net ir būdamas pataisos įstaigoje, palaikė artimus socialinius ryšius su šeima, (duomenys neskelbtini) susituokė, o paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja gyventi kartu su žmona bei vaiku. Be to, akcentuojama, kad taikius lygtinį paleidimą, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. S. gynėjo advokato O. Šibkovo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nenustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, išnagrinėjęs Komisijos Nutarimą ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, nustatė, kad Komisija 2023 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. RV-25-1085 nusprendė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir rekomendavo asmeniui vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą.

Vienas iš skundo argumentų yra tai, kad Komisija nepagrįstai neigiamai įvertino aplinkybę, jog G. S. nusikalstamomis veikomis padarytą žala atlygina ne pats nuteistasis, o jo draugai. Teismo vertinimu, su šiuo argumentu nesutiktina. Pažymėtina, jog žalos atlyginimas yra svarbi aplinkybė vertinant nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą ir dedamas pastangas įvykdyti teismo nusprendžiu jam paskirtus įpareigojimus bei sprendžiant, ar jis pasirengęs resocializuotis būdamas neizoliuotas. Tai, kad nusikaltimu padarytą žalą nuteistojo pavedimu atlieka pastarojo draugai, leidžia pagrįstai abejoti, ar asmuo yra pasirengęs prisiimti atsakomybę dėl savo veiksmų. Aplinkybė, jog nusikalstamais veiksmais sukeltą žalą atlygina nuteistojo draugai svarbi ir dėl to, kad skunde akcentuojama, jog nuteistasis rodo didelę motyvaciją dirbti. Pažymėtina, jog nuteistasis viso bausmės atlikimo laikotarpiu nedirbo. Nors ir įgijo profesinę kvalifikaciją, būdamas laisvės atėmimo įstaigoje, kas, teismo vertinimu, kaip tik turėtų padidinti asmens motyvaciją darbui bei palengvinti asmens integravimąsi į darbinę veiklą, nuteistasis šios kvalifikacijos nerealizavo iki šiol. Per beveik dešimties metų laikotarpį negautas nei vienas nuteistojo kreipimasis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją dėl įsidarbinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš asmens bylos nustatyta, jog nuteistajam būnant (duomenys neskelbtini) kolonijoje, asmuo baustas drausmine tvarka dėl to, kad atsisakė dirbti valgykloje. Taigi, nuteistasis nesistengia savo veiksmais bent minimaliai atlyginti padarytą žalą, t. y. nei karto nebandė pradėti dirbti. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys, kai asmuo gali imtis aktyvių veiksmų, bandydamas įrodyti, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, tačiau to nedaro, atskleidžia asmens požiūrį tiek į padaryta nusikalstama veika sukeltą žalą, tiek į asmens motyvaciją keistis. Teismo vertinimu, asmuo savo iniciatyva siekdamas įsidarbinti, savarankiškai bandydamas atlyginti padarytą žalą, rodo norą prisiimti atsakomybę už savo veiksmų pasekmes. Šiuo atveju nuteistojo elgesys leidžia pagrįstai abejoti, kad būdamas laisvėje asmuo sieks gauti pajamų pragyvenimui teisėtu būdu. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką. Šiuo atveju, nors skunde pažymima, jog nuteistasis prisiima atsakomybę dėl žalos atlyginimo, tačiau, darytina išvada, kad asmens motyvacijos dirbti stoka išties didelė, kas leidžia pagrįstai abejoti asmens pasiryžimu keistis iš esmės. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog tikslinga tęsti G. S. dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, kas gali būti užtikrinta tik realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki bausmės termino pabaigos.

Skunde nurodoma, jog Komisija nepagrįstai akcentavo nuteistojo neigiamą elgesį, kadangi gana ilgą laiko tarpą G. S. stengiasi koreguoti savo elgesį. Teismo vertinimu, nuteistojo elgesys vertintinas kritiškai. Pažymėtina, kad nuteistasis vis dar stokoja vidinių resursų ir motyvacijos išlaikyti nuoseklią teigiamą elgesio dinamiką struktūruotoje aplinkoje. Tokią išvadą leidžia daryti asmens elgesys, t. y. per beveik dešimties metų laikotarpį asmuo skatintas tik du kartus – 2014 m. ir 2016 m., o baustas 45 kartus, paskutinį kartą – 2021 m. Be to, 2023 m. vasario 2 d. atliekant kratą, nuteistasis vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. Iš asmens bylos nustatyta, kad daugiausia G. S. baustas už necenzūrinių žodžių vartojimą, įžūlų elgesį su pareigūnais, grasinimą kitiems asmenims. Toks nuteistojo elgesys rodo priešišką nusiteikimą tiek pareigūnų, tiek kitų asmenų atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog G. S. net ir atlikęs didesniąją dalį bausmės, tam tikrais atvejais yra linkęs prisiimti tik dalį atsakomybės ir savo ankstesnius nusikaltimus iš dalies pateisinti jaunu amžiumi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam anksčiau teismas buvo pritaikęs bausmės vykdymo atidėjimo institutą, tačiau asmuo sąlygas pažeidė. Teismo vertinimu, nuteistasis vis dar stokoja gebėjimų analizuoti savo nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę, neigiamų pasekmių mastą, taip pat esama įgūdžių stokos objektyviai įvertinti savo praeities veiksmus, o nuteistajam skirtų paskatinimų ir nuobaudų santykis rodo, jog asmens elgesio korekcijos būtinumas nėra išnykęs. Taigi apibendrinant darytina išvada, jog Komisija, priimdama Nutarimą, pagrįstai atsižvelgė į ne tik teigiamai asmenį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau pagrįstai įvertino ir neigiamą asmens elgesį.

Skunde akcentuojama, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių daugiau nei neigiamų, kas leidžia daryti išvadą, kad asmuo savo elgesį pakeitė iš esmės. Atsižvelgiant į tai, teigiama, jog Komisija neteisingai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus, nepagrįstai sumenkino svarbias aplinkybes, tinkamai neįvertino to, kad didžioji dalis bausmės yra jau atlikta, kad yra vykdomos Individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytos priemonės. Teismo vertinimu, G. S. mokymasis, dalyvavimas įvairiose programose, Individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymas, aktyvus dalyvavimas įstaigos renginiuose – vertintinas palankiai. Tačiau nesutiktina, jog Komisija neįsigilino į lygtinio paleidimo klausimą dėl to, kad teigiamai asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms neteikė esminės reikšmės. Akcentuotina, jog anksčiau aptartas nuteistojo elgesys nėra išskirtintis, G. S. elgiasi taip, kaip privalo elgtis laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, nors ir gali padėti palengvinti integracijos į visuomenę procesą, tačiau įvertinus aplinkybių, vertinamų priimant sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą, visumą, nėra lemiantis veiksnys. Teismas vienareikšmiškai palankiai vertina nurodytas teigiamai asmenį charakterizuojančias aplinkybes, kadangi santykiai su žmona, turima gyvenamoji vieta ir galima darbovietė yra svarbios aplinkybės ir apsauginiai veiksniai, tačiau negali būti vertinamos atskirai nuo visos nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumos. Sutiktina su nuteistojo gynėjo pozicija, jog asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės rodo paskirtos bausmės efektyvumą nuteistojo elgesiui, G. S. motyvaciją keistis, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, kai yra pagrindas manyti, kad pasiekti laisvės atėmimo bausmės tikslai, todėl nuteistasis iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir ateityje daugiau nebenusikals, o šiuo atveju, įvertinus nuteistojo asmenybę, tokio pagrindo nėra.

Kaip vienas iš nesutikimo su Nutarimu argumentų nurodoma tai, jog nuteistasis palaiko glaudus socialinius ryšius, kas, pasak nuteistojo gynėjo, gali turėti didelę įtaką siekiant pozityvaus elgesio. Teismas pažymi, kad neretai šeima yra teigiamai nuteistą asmenį veikianti aplinkybė. Be to, dažnai šeimyninių ryšių palaikymas pripažįstamas asmenį nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio saugančiu veiksniu. Tačiau šiuo atveju, nors nuteistasis palaiko artimus šeimyninius ryšius, o lygtinio paleidimo taikymo atveju grįžtų gyventi pas žmoną ir vaiką, akcentuotina, kad šeima G. S. nebuvo lemiamas veiksnys, priimant sprendimą veikti nusikalstamu būdu. Iš to seka išvada, kad šeima nėra G. S. nuo nusikalstamo elgesio atgrasantis veiksnys.

Teismas pažymi, kad sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, bet jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, jog praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Aptariamu atveju buvo nustatyta apsauginių kriminogeninių veiksnių, tačiau dalis jų egzistavo ir iki nusikalstamų veikų darymo. Be to, šie veiksniai neužkirto kelio G. S. veikti nusikalstamu būdu. Akcentuotina, kad vis dar išlieka nemaža dalis dinaminių veiksnių, pavyzdžiui, neigiama nuostata į darbą, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, agresyvus elgesys, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, apribojimų nesilaikymas, kurių asmuo iki šiol nesumažino.

Taigi, iš to kas aptarta, seka išvada, jog teismas pritaria Komisijos nuomonei, kad nėra pagrindo manyti, jog G. S. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį. Išanalizuotų aplinkybių visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad paleidus G. S. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai, būdamas laisvėje jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nebus pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. RV-25-1085.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė