- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-12
- Bylos Nr.
- 2SA-144-302/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Marijonas Greičius, Petras Jaržemskis
- Pareiškėjas
- S. B.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės Svetlanos Kastanauskienės atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo S. B. skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Svetlana Kastanauskienė, O. B. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S.B. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų, prašydamas įpareigoti šią antstolę nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0056/09/02054 ir panaikinti areštus bankuose esančių sąskaitų, kuriose yra pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos.
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 11 d. nutartimi skundą patenkino. Pripažino antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmus neteisėtais ir panaikinti 2009-12-10 antstolės patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0056/09/02054 dėl S. B. banko sąskaitoje, į kurią pervedama parama už ūkininkavimą, dėl esančių piniginių lėšų areštavimo. Taip pat panaikino antstolės aukščiau paminėtą patvarkymą dėl kitose dviejose banko sąskaitose esančių lėšų areštavimo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos skyrė S. B. tikslinę finansinę paramą už ūkininkavimą, kad auka (labdara ar parama) pagal CK 6.476 str. laikoma turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui ir turi būti naudojama tam, kam buvo paaukota, o jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių naudoti paaukoto turto pagal nurodytą tikslą nebeįmanoma, tai kitiems tikslams jis gali būti naudojamas tik aukotojo sutikimu, aukotojui mirus (pasibaigus) – teismo leidimu, laikė, kad antstolės patvarkymas pervesti paramos lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą neturint aukotojo sutikimo ir įrodymų, kad dėl pasikeitusių aplinkybių naudoti paaukoto turto pagal nurodytą tikslą nebeįmanoma, yra neteisėtas ir naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad antstolė nepagrįstai areštavo pinigines lėšas, esančias toje pareiškėjo sąskaitoje, į kurią pervedamas darbo užmokestis, nes išskaitymai vaiko išlaikymui pagal vykdomąjį raštą daromi reguliariai ir nėra jokių duomenų, kad išlaikymo dydis būtų pakeistas ar kokiu nors būdu trukdoma daryti šiuos išskaitymus.
Šalies argumentai
Antstolė Svetlana Kastanauskienė atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad CPK 739 str. numatyti atvejai, kai išieškojimą į pinigų sumas nukreipti negalima, sąrašas išsamus, baigtinis, jame nėra numatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas iš Europos Sąjungos ar nacionalinės paramos lėšas. CPK 737 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje. Antstolė nurodo, kad pagal papildomai išreikalautus dokumentus parama pareiškėjui skiriama už atliktus darbus žemės ūkyje, deklaravus pasėlius, ir paramos gavėjui įsipareigojus nekeisti veiklos tam tikrame žemės plote tam tikrą laiką, o skiriamų lėšų panaudojimas nėra numatytas – jokių apribojimų ar draudimų nėra. Teismas neatsižvelgė ir nevertino to, kad pareiškėjo pateikti dokumentai įrodo, kad lėšų panaudojimo paramos davėjas nekontroliuoja, o paramos gavėjas gautas lėšas gali naudoti savo nuožiūra, taigi ši parama turėtų būti vertinama kaip grynosios pajamos gautos už darbą žemės ūkyje. Antstolė taip pat nurodo, kad areštas sąskaitai, į kurią pervedamas darbo užmokestis, panaikintas 2010-02-05, todėl arešto panaikinimas teismo nutartimi nepagrįstas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas S.B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, pirmosios instancijos teismo skundžiama teismo nutartis priimta netinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus vykdant išieškojimą ir skolininko gaunamų kitų su darbo užmokesčiu nesusijusių pajamų, todėl tokie pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Nustatyta, kad antstolė Svetlana Kastanauskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0056/09/02054 pagal vykdomąjį raštą dėl ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mačiau 1 MGL dydžio išmokų išieškojimo iš skolininko S. B. dukters S. B. išlaikymui. 2009-12-10 antstolė priėmė patvarkymą Nr. 0056/09/02054 areštuoti lėšas, kuriuo nurodė lėšas, priklausančias S. B. ir esančias AB SEB banko sąskaitose bei AB Swedbank sąskaitoje, pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (b.l. 2, 3). Skolininkas Sigitas Balsys, nesutikdamas su tokiu antstolės atliktu procesiniu veiksmu, jį apskundė, teismas tokį antstolės priimtą patvarkymą pripažino neteisėtu ir jį panaikino.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamą antstolės procesinį veiksmą pripažino neteisėtu. Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad teismas, spręsdamas dėl antstolės veiksmų areštuojant S. B. priklausančias lėšas, kurias jis gauna kaip paramą ūkininkaujant iš Europos sąjungos fondų lėšų, teisėtumo, neteisingai konstatavo, kad šios lėšos skiriamos kaip tikslinė finansinė parama konkretiems tikslams, todėl ši parama gali būti panaudota tik jiems įgyvendinti. Pirmosios instancijos teismas šias lėšas laikydamas parama kaip tai numatyta Civilinio kodekso 6.476 straipsnyje, be pagrindo neatsižvelgė į byloje pateiktus dokumentus, iš kurių matyti, kad parama bei tiesioginės išmokos skolininkui yra skiriamos pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ bei Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ ir kt., kad ji yra skiriama už šiose priemonėse nurodytų įsipareigojimų įvykdymą kaip darbo užmokestis, be to, nėra kontroliuojama, kaip yra panaudojamos šios lėšos, kadangi esminis šių priemonių tikslas yra skatinti ūkininkavimą, pagerinti biologinę įvairovę bei kraštovaizdį, paramos gavėjai gali būti kontroliuojami tik kaip jie laikosi Europos sąjungos bei nacionalinės teisės aktų žemės ūkio srityje, nes tai gali sąlygoti išmokų sumažinimą ar teisės į jas netekimą. Tokiu būdu kolegija sprendžia, kad šios skolininko gaunamos pajamos nėra priskirtinos prie pajamų, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju antstolė vykdo išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo priteisimo, taigi, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo prievolė yra absoliuti, teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad jis gali būti priteisiamas iš bet kokių skolininko pajamų ir turto, išskyrus į pinigų sumas išvardytas Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas negalimas.
Be to, kolegija, sutikdama su atskirojo skundo argumentu, atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje, kuriame nurodyti atvejai, kai išieškojimą į skolininko pinigų sumas nukreipti negalima, nėra numatyta, kad būtų draudžiama nukreipti išieškojimą į lėšas, gautas iš Europos sąjungos ar nacionalinės paramos lėšas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad šiame straipsnyje išvardytos pašalpos ir kitos išmokos yra specialios paskirties, jos glaudžiai susijusios su pačiu asmeniu, jo socialiniu statusu, taip pat darbiniais santykiais, todėl įstatymų leidėjas, numatydamas tokius išieškojimo iš jų vykdymo procese ribojimus ir draudimus, siekia užtikrinti skolininkui bent minimalų pragyvenimo lygį, nes vykdymo procese turi būti apsaugotos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisės bei teisėti interesai. Taigi paramos lėšos kaip tokios skirtos ne būtiniausiems skolininko poreikiams patenkinti, o kompensuoti prarastas pajamas arba skatinti ūkininkavimą, jos laikytinos kitomis skolininko pajamomis, dėl kurių padidėja bendrosios jo pajamos, todėl kolegija sprendžia, kad antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į šias skolininkui priklausančias lėšas ir jos veiksmų pripažinti neteisėtais nebuvo pagrindo.
Esant nustatytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkintinas ir skundžiama teismo nutartis naikintina, o klausimas išspręstinas iš esmės atmetant skundą dėl antstolio veiksmų (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 p.).
Pirmos instancijos teismas turėjo 15 Lt, o apeliacinės instancijos teismas - 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu šalims, todėl patenkinus atskirąjį skundą šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš S. B. (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 straipsniais, kolegija
nutarė:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų – 2009-12-10 patvarkymo panaikinimo atmesti.
Priteisti iš S. B. 23,50 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose valstybei (įmokos kodas 5660).