Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-02-25 · Administracinė byla Nr. I-392-583/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-25
Bylos Nr.
I-392-583/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
B.B.
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-392-583/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00039-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2, 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, 2013 m. vasario 18 d. viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei B.B. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 1146.00 litų vietinės rinkliavos įsiskolinimą.

Prašyme nurodoma, kad 2007-03-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kurie už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatė privalomą vietinę rinkliavą, galiojančią Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, kuriam 2007-07-09 Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Prašyme nurodoma, kad vietinė rinkliava atsakovei skaičiuojama už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, tačiau faktinis jo buvimas nustatytas 2010 m. birželio 10 d. patikros aktu, kuriame užfiksuota, jog pastatas yra eksploatuojamas gyvenamajai paskirčiai, UAB „Specialusis transportas“ yra pastatęs šiam namui atliekų šalinimo konteinerį. Atsižvelgiant į faktinį namo buvimą, taip pat, kad namo naudotojai privalo mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, turto savininkei apskaičiuota vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, apie teismo posėdį pranešta tinkamai 2013 m. vasario 4 d. vykusio teismo posėdžio metu šaukimą įteikus atsakovės sūnui I. B. (b.l.28-31).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (2007-03-29 Nr. T2-80), pakeitimas (2008-12-23 Nr. T2-426), pakeitimas (2010-05-06 Nr. T2-114), nuostatai (aktuali redakcija) (2010-11-25 Nr.T2-330), pakeitimas (2011-10-27 Nr. T2-345), pakeitimas (2012-03-29 Nr. T2-86), pakeitimas (2012-07-26 Nr. T2-200), pakeitimas (2012-10-23, Nr. T2-251) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, atsakovei nuosavybės teise Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis(duomenys neskelbtini) Klaipėda, kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyti duomenys apie žemės sklypą (2.1), tačiau išsamių duomenų apie statinius, jų baigtumą, nėra. 2010 m. birželio 10 d. patikrinimo vietoje aktu Nr. (8.17)-8R-238 (b.l.13-14) nustatyta, kad sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėda yra pastatytas gyvenamosios paskirties statinys – gyvenamasis namas ir patikrinimo aktu pasiūlyta skaičiuoti vietinė rinkliavą taikant gyvenamosios paskirties vietinės rinkliavos dydį. Vertinant šio akto teisinę reikšmę pažymėtina, kad pagal Nuostatų 5 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą, laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir naudodamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais registrui ir vietinei rinkliavai administruoti, organizuoja ir tvarko KRATC. Šio atveju vykdydamas jam suteiktus įgalinimus pareiškėjas aktu fiksavo faktinius duomenis apie nekilnojamąjį turtą, esantį sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir jie laikytini pakankamais faktiniais duomenimis fakto apie sklype esantį nekilnojamąjį turtą konstatavimui. Ar nurodyto nekilnojamojo turto naudotojas gali būti apmokestinamas vietine rinkliava turi būti vertinama surinkus visus faktinius duomenis apie statinio eksploatavimą ir naudojimą pagal atitinkamą paskirtį.

Vertinant aplinkybes dėl statinio faktinio buvimo pagal 2010 m. birželio 10 d. akto Nr. (8.17)-8R-238 (b.l.1314) duomenis, jo naudojimą pagal paskirtį ir analizuojant žemėlapių ir vaizdų, kurie viešai skelbiami paieškos sistemoje www.google.lt žemėlapiai bei naudojant paieškai įrankius street view (gatvės vaizdas), matyti, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėda yra gyvenamasis namas ir jis eksploatuojamas, matyti netgi kieme stovintis atliekų surinkimo konteineris. Taigi viešajame registre duomenų apie statinį nėra pateikta, tačiau kaip jau paminėta, šių duomenų neįrašymas į viešąjį registrą kai yra užfiksuoti duomenys apie statinio naudojimą, kuris nors ir neįteisintas bei neįregistruotas Statybos įstatymo nustatyta tvarka, negali būti pakankamu pagrindu pripažinti, kad už tokį nekilnojamąjį turtą negali būti skaičiuojama vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šioje byloje teismas nesprendžia ar statinys yra suformuotas laikantis Statybos įstatymo nuostatų ar tai savavališka statyba, o tik sprendžia ar yra teisinės prielaidos vietinės rinkliavos skaičiavimui. Pareiškėjas teismui pateikė 2010 m. birželio 10 d. aktą, kuriame užfiksuota, kad yra pastatytas gyvenamasis namas ir jis naudojamas pagal paskirtį. Vertinant viešojoje paieškos sistemoje apie įvardijamą adresą (duomenys neskelbtini), Klaipėda surinktus duomenis (google street view) taip pat matyti, kad statinys yra naudojamas pagal paskirtį ir pareiškėjo teikiami teismui duomenys yra pagrįsti.

Jei atsakovė įvardijamu laikotarpiu, kuriuo buvo skaičiuojama vietinė rinkliava, statė gyvenamąjį namą ir turėjo statybą leidžiantį dokumentą, tai atsakovei buvo galimybė kreiptis į vietinės rinkliavos administratorių, kad būtų taikoma vietinės rinkliavos lengvata. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. AD1-517 patvirtino kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų pakeitimus, kurių 8.3 punktu numatyta - jei nekilnojamojo turto objektas kalendoriniais metais buvo statomas ir turto savininkas siekia, kad turtas būtų neapmokestintas vietine rinkliava, jis turi pateikti duomenis, kad nekilnojamasis turto objektas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ir (ar) remontuojamas, statybos ir griovimo atliekų surinkimo ar sutvarkymo faktą įrodančius dokumentus (apmokėjimą už atliekų surinkimą ir išvežimą ar sutvarkymą įrodančius dokumentus). Vietinės rinkliavos surinkimą reglamentuojantys nuostatai, o taip pat kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašas nesieja nekilnojamojo turto objekto apmokestinimo su jo baigtumo procentu ir yra preziumuojama, kad nekilnojamojo turto objekto statybos proceso metu taip pat yra dalyvaujama buitinių atliekų tvarkymo sistemoje. Jei asmuo objekto statybos proceso metu nesiekia naudotis Klaipėdos mieste veikiančia buitinių atliekų šalininio ir tvarkymo sistema ir per ją nešalina buitinių atliekų, jam yra suteikta teisė kreiptis į atliekų tvarkytoją, pateikiant duomenis, kad nekilnojamasis turto objektas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ir (ar) remontuojamas, pateikti statybos ir griovimo atliekų surinkimo ar sutvarkymo faktą įrodančius dokumentus (apmokėjimą už atliekų surinkimą ir išvežimą ar sutvarkymą įrodančius dokumentus). Taigi pateikus duomenis, kad objekto statybos metu nedalyvaujama buitinių atliekų tvarkymo sistemoje, asmuo gali būti atleistas nuo vietinės rinkliavos už buitinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo.

Nuostatų 20 punkte taip pat numatyta, kad už nekilnojamojo turto objektą, kuriame nėra kaupiamos komunalinės atliekos ir nenaudojimo faktas konstatuojamas pagal KRATC patikros vietoje išvadas, jo savininkui ar naudotojui vietinė rinkliava neskaičiuojama. Bylos nagrinėjimo metu duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis dėl šių aplinkybių konstatavimo, bei 2008 - 2011 metais būtų kreipusis nustatyta tvarka dėl kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo dėl nekilnojamojo turto objekto (duomenys neskelbtini), Klaipėda statybos ir pateikusi nurodytus dokumentus, nėra. Teisėkūros subjektas atskaitos tašku vietinės rinkliavos apskaičiavimui bei mokėjimui pasirinko nekilnojamojo turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, t.y. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (Civilinio kodekso 4.37 straipsnis), todėl atsakovė pagal Nuostatų 6 punktą pripažįstama vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Iš pažymos matyti, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra 1146.00 Lt. Mokėtina vietinė rinkliava pagal teikiamą mokėjimo pranešimą apskaičiuota pagal pagrindinę tikslinė naudojimo paskirtį : vieno-dviejų butų gyvenamasis namas – pastatas, kotedžas, vadovaujantis Nuostatų 1 priedo 1 punktu, t.y. 330 Lt metams (b.l. 9). Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovei draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos priteistina 1146,00 litų įsiskolinimo suma pareiškėjui (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.

Iš atsakovės B. B. pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 1146,00 Lt vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Remigijus Arminas