Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1462-901/2019 pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 17 d. valdybos posėdžio protokolo dalies „Dėl E. P. rašto“ dalies dėl atsisakymo pateikti informaciją pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo pateikti informaciją.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5.7. Susidariusioje situacijoje apeliantė galėjo supažindinti su revizijos komisijos ataskaita už 2017 metus. Dėl anksčiau nurodytų priežasčių atsakovė negalėjo teikti informacijos už einamuosius metus, jiems nepasibaigus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

8. Byloje kilo ginčas, ar teisėtai ir pagristai SB (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 17 d. valdybos posėdžio protokolu atsisakė pateikti E. P. prašomą pateikti informaciją, susijusią su SB (duomenys neskelbtini) veikla.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

9. Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės E. P. papildomai pateiktus naujus rašytinius įrodymus – 2019 m. gegužės 20 d. SB (duomenys neskelbtini) visuotinio pakartotinio narių susirinkimo protokolą, 2019 m. birželio 3 d. S. M. rašytinį protestą, 2018 m. birželio 29 d. SB (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimą, SB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą, 2019 m. birželio 13 d. A. P. prašymą pateikti informaciją, adresuotas SB (duomenys neskelbtini) mano, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškovės apeliacinio skundo ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nauji įrodymai pridėtini prie bylos.

Dėl ginčo esmės

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė E. P. nuo 2018 m. vasario 1 d. yra sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narė bei tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštu kreipėsi į atsakovę SB (duomenys neskelbtini) prašydama pateikti SB (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 16 d. įvykusio eilinio bendrijos narių susirinkimo protokolo kopiją ir informaciją, susijusią su SB (duomenys neskelbtini) veikla bei jos valdymu. Taip pat nustatyta, jog atsakovė atsisakė pateikti ieškovei jos prašomą informaciją motyvuodama tuo, kad prašyme išdėstyti reikalavimai apima metinės ataskaitos apimtį, o ataskaita bus teikiama pasibaigus finansiniams metams, be to, E. P. nepateikė įrodymų, kokiems gyventojams ji atstovauja. Atsakovė pateikė E. P. prašomo pateikti 2018 m. birželio 16 d. įvykusio eilinio bendrijos narių susirinkimo protokolo kopiją be dalyvių sąrašo, motyvuojant, kad protokolo prieduose yra informacija, susijusi su asmens duomenimis. Esant šioms aplinkybėms, ieškovė, negalėdama savarankiškai gauti informacijos iš atsakovės, kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovę SB (duomenys neskelbtini) pateikti ieškovei prašomą informaciją, susijusią su SB (duomenys neskelbtini) bei jos valdymu.

12. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai nustato, kad bendrijos narys turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą, įgyvendinti kitas įstatymų nustatytas teises ir bendrijos įstatuose nustatytas neturtines teises. Taip pat pažymėtina, jog rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Bylos šalis, pati negalinti gauti reikšmingo bylai rašytinio įrodymo iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui prašymą įrodymus išreikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnio 1 dalis).

13. Išnagrinėjus apeliacinio skundo argumentus, matyti, jog apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, nurodė, kad tiek prašymo bendrijai pateikimo metu, tiek ieškinio pateikimo metu ji nereikalavo metinės bendrijos ataskaitos. Apeliantė nurodė, kad šį teiginį tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas grindė tik prašyme išdėstytos informacijos apimtimi, nepaisant to, kad prašoma informacija neatitinka nei metinės ataskaitos apimties, nei formos.

14. Kaip matyti iš SB (duomenys neskelbtini) įstatų, 47,5 papunkčiu numatyta, kad bendrijos valdyba sudaro metinę finansinę atskaitomybę ir ją pateikia bendrijos narių susirinkimui. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinama, kad bendrijos valdymo organas įgyvendina bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį ir ilgalaikį planą, sudaro metinę finansinę atskaitomybę ir ją pateikia bendrijos narių susirinkimui. Pažymėtina, kad SB (duomenys neskelbtini) įstatų 6 punkte yra nustatytas laikotarpis, kuris apima finansinius metus, t. y. finansiniais metais laikomas terminas nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

16. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnį, bendrijos turtas valdomas, naudojamas, juo disponuojama įstatymų ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Tiek SB (duomenys neskelbtini) įstatų 64 punkte, tiek Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrijos pajamų apskaita tvarkoma vadovaujantis buhalterinės apskaitos įstatymu. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnį, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį (kai ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais). Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtintų dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 10 straipsnyje numatyta, kad įstaigos parengti ir gauti su jos veikla susiję dokumentai turi būti užregistruoti, dokumentai registruojami tą dieną, kai jie gaunami, pasirašomi ar patvirtinami. Sistemiškai aiškinantis minėtus teisės aktus, darytina išvada, kad bendrija, vykdydama įstatuose numatytą veiklą, gauna pajamas ir patiria išlaidas, kurias, įstatymų numatyta tvarka, turi registruoti ir kaupti su tuo susijusią informaciją. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašymo pateikimo metu SB (duomenys neskelbtini) ieškovės prašyme nurodyta informacija disponavo ir turėjo galimybę ją pateikti ieškovei.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad SB (duomenys neskelbtini) įstatų 20.5 punkte įtvirtinta bendrijos nario teisė susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti visą bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą. Pažymėtina, kad bendrijos įstatuose nėra numatyta ribojimų dėl galimos gauti bendrijos turimos informacijos apie jos veiklą apimties, laikotarpio, už kurį tokia informacija gali būti pateikiama.

18. Be to, apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su skundžiamame sprendime išdėstytu motyvu, jog iš ieškovės pateikto prašymo nėra aiškus tokios plačios informacijos panaudojimo tikslas. Kaip matyti iš 2018 m. rugpjūčio 20 d. ieškovės pateikto prašymo, E. P. nurodė, kad informacija bus panaudota SB (duomenys neskelbtini) bendrijos narių / sklypų savininkų (juridinio asmens dalyvių) informavimui apie bendrijos veiklą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė tiek pirminiame, tiek patikslintame ieškiniuose, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai kilo klausimų dėl bendrijos veiklos organizavimo, dėl pirmininko nurodytų motyvų darbo užmokesčiui kelti pagrįstumo bei kiek tai atitinka bendrijos galimybes ir interesus. Ieškovė nurodė, kad gautą informaciją ji siekė analizuoti ir tuo klausimu padiskutuoti su bendrijos nariais, iki įvyks susirinkimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės aiškiai nurodo, jog prašomos pateikti informacijos panaudojimo tikslas buvo aiškus. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bendrijos įstatuose, įtvirtinant bendrijos nariui teisę gauti visą bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą, nėra nurodyta pareiga interesantui nurodyti informacijos panaudojimo tikslo. Be to, kaip minėta anksčiau, ieškovė, teikdama prašymą, informacijos gavimo tikslą buvo nurodžiusi. Taip pat priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, prašydama pateikti informaciją, neturėjo atsakovei pateikti įgaliojimus, nes ji, būdama bendrijos nare, turėjo teisę tai daryti ir asmeniškai.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė ieškiniu nepagrįstai prašo panaikinti bendrijos valdybos 2018 m. rugsėjo 17 d. posėdžio protokolo dalies „Dėl E. P. rašto“ dalį dėl atsisakymo pateikti ieškovei informaciją, kuri susijusi su kitų bendrijos narių asmeniniais duomenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė į SB (duomenys neskelbtini) kreipėsi su prašymu pateikti bendrijos narių susirinkimo protokolo kopiją ir informaciją, tačiau ieškinį teismui teikė tik dėl atsisakymo pateikti prašomą informaciją apie bendrijos, kurios nare ji yra, veiklą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, padarė nepagrįstą išvadą dėl reikalavimo, kurio ieškovė patikslintu ieškiniu net nereiškė.

20. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą savo atsisakymą tenkinti ieškovės prašymą dėl informacijos pateikimo ir tai, jog atsakovė tik iš dalies tenkino apeliantės reikalavimus, labai plačiai ir detaliai grindžia Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo numatytomis nuostatomis. Pažymėtina, kad ieškiniu ieškovė neginčija atsakovės atsisakymo pateikti informaciją, susijusią su bendrijos narių asmens duomenimis, o jei tokia informacija (asmens duomenys) pakliūtų tarp prašomos pateikti informacijos apie bendrijos veiklą, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad jog ta aplinkybė, kad tam tikrame dokumente greta kitų duomenų yra nurodyti asmens duomenys, savaime nereiškia, jog tokio dokumento pateikimas susipažinti kitiems, tretiesiems asmenims apskritai yra ribojamas ir yra ribojama jų teisė į bet kokią tame dokumente esančią informaciją.

21. Teisėjų kolegija išanalizavusi kitus apeliacinio skundo argumentus daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui neturi. Taip pat akcentuotina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip nurodė ieškovė apeliaciniame skunde, bylos nagrinėjimo metu informacijos gavimo tikslas jau yra praradęs prasmę, tačiau tai neatima galimybės vertinti atsakovės veiksmų teisėtumą ir ieškovės reikalavimo pagrįstumą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nei pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą, nei pagal SB (duomenys neskelbtini) įstatų nuostatas bendrijos nario teisė gauti visą informaciją apie bendrijos veiklą nėra ribojama nei informacijos apimties, nei jos pobūdžio, nei sąnaudų atžvilgiu, todėl E. P., būdama SB (duomenys neskelbtini) narė, turėjo teisę gauti prašomą informaciją pagal SB (duomenys neskelbtini) jos 2018 m. rugpjūčio 20 d. pateiktą prašymą.

23. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, iš dalies netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl darytina išvada, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkintinas. Pripažintina neteisėta ir negaliojanti SB (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 7 d. valdybos posėdžio protokolo dalies „Dėl E. P. rašto“ dalis dėl atsisakymo pateikti informaciją ir atsakovė, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu atsakovės SB (duomenys neskelbtini) turimą informaciją apie jos veiklą, įpareigotina per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti E. P. šią informaciją: „1) kiek nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. surinkta lėšų (išskaidant): stojimo į bendrijos narius, nario mokesčio, statybų, už išduodamas pažymas, baudų, už nedalyvavimą talkoje, už naudojimąsi bendro naudojimo objektais, už (duomenys neskelbtini) asfaltavimą, gauta/grąžinta kitų lėšų?; 2) kiek nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. lėšų panaudota (išskaidant): darbo užmokesčiui išmokėti, kanceliarinėms ir kitoms išlaidoms?; 3) kiek/dėl ko nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pateikta raštų bendrijos sklypų savininkams, savivaldos ir kitoms institucijoms bei kiek kartų dalyvauta, atstovaujant SB (duomenys neskelbtini) interesus?“

24. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme turėjo 675 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 75 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 600 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Taip pat sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 250 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Iš viso ieškovė patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

26. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 450 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

27. Apeliacinį skundą (ieškinį) patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinas 1 000 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimas, o atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Apeliacinį skundą (ieškinį) patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistina 5,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti neteisėta ir negaliojančia SB (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 7 d. valdybos posėdžio protokolo dalies „Dėl E. P. rašto“ dalį dėl atsisakymo pateikti informaciją ir įpareigoti atsakovę per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti E. P. šią informaciją: „1) kiek nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. surinkta lėšų (išskaidant): stojimo į bendrijos narius, nario mokesčio, statybų, už išduodamas pažymas, baudų, už nedalyvavimą talkoje, už naudojimąsi bendro naudojimo objektais, už (duomenys neskelbtini) asfaltavimą, gauta/grąžinta kitų lėšų?; 2) kiek nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. lėšų panaudota (išskaidant): darbo užmokesčiui išmokėti, kanceliarinėms ir kitoms išlaidoms?; 3) kiek/dėl ko nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pateikta raštų bendrijos sklypų savininkams, savivaldos ir kitoms institucijoms bei kiek kartų dalyvauta, atstovaujant SB (duomenys neskelbtini) interesus?“.

Priteisti ieškovei E. P. iš atsakovės sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valstybei 5,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (pinigai turi būti pervedami į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).