Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant D. P., dalyvaujant prokurorei V. S., civilinio ieškovo atstovei Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkei D. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista.

Kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. C. nuo tyrimo metu nenustatyto laiko įgijo 24 gyvūnus, kuriuos laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir blogai maitindama bei gyvūnams susirgus neteikdama veterinarinės pagalbos pažeidė Gyvūnų gerovės bei apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 1 p. 15 p. 17 p. reikalavimus, tokiu būdu žiauriai elgėsi su gyvūnais, kai 2013-09-24 Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, dalyvaujant Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos pareigūnams bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paėmė minėtus gyvūnus, nuo tokių G. C. nusikalstamų veiksmų dalis gyvūnų, neišgyveno.

Šiais savo veiksmais G. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 str.

Apklausta teisme kaltinamoji G. C. dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta pilnai prisipažino ir paaiškino, kad ji laikė gyvūnus, juos jai atidavinėjo žmonės, gyvūnais prekiavo turguje. Katės, šunys buvo atskirose patalpose. Šuniukai lyg buvo du, o kiti kačiukai. Jie vaikščiojo laisvai, išeidavo į lauką. Gyvūnus ji maitino, pirkdavo konservus, pirkdavo vaistus žmonių vaistinėje, buvo pinigų trūkumas, neprižiūrimi buvo tie, kurie buvo atskirai. Mažų kačiukų skiepyti negalima, o dideli buvo paskiepyti. Jeigu pamatydavo, kad gyvūnas susirgo, tai jį atskirdavo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 273 str. įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). (1 t. 48-54 b.l.)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja, Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkė, D. N. paaiškino, kad 2013-09-24 Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, dalyvaujant Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos pareigūnams iš pil. G. C. konfiskavo apie 24 gyvūnus. Jų tarnybai 2013-09-25 buvo perduotos tik katės. Kiek žino per naktį UAB (duomenys neskelbtini) neišgyveno 3 kačiukai. Šuniukus prižiūrėjo UAB (duomenys neskelbtini) kiek žino ne vienas neišgyveno. Gyvūnai konfiskuoti nustačius, kad ji gyvūnais ilgą laiką nesirūpino ir žiauriai su jais elgėsi. Visi konfiskuoti gyvūnai buvo perduoti sanitarinei tarnybai UAB (duomenys neskelbtini), iš kur juos perėmė Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus savanoriai ir perdavė veterinarijos klinikai (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kad gyvūnams būtų suteikta reikiama veterinarinė pagalba. Sanitarinėje tarnyboje veterinarijos gydytojams apžiūrėjus gyvūnus buvo nustatyta, kad visi jie buvo neprižiūrėti, apleisti, išsekę nuo bado, vidaus ir išorės parazitų bei ligų. Kiek žino iš konfiskuotų iš G. C. kačiukų išgyveno apie 8 kačiukai. Liudytoja nurodė, kad pas G. C. auginamiems gyvūnams buvo reikalinga veterinarinė pagalba, gyvūnai buvo aptekę parazitais, visiems jaunikliams nustatytas itin pavojingas parvovirusinis enteritas (labai užkrečiamas virusas, sukeliantis stiprų viduriavimą, anoreksiją, vėmimą, bei hemoraginę diarėją, dėl ko gyvūnas dažniausia žūva). Taip pat gyvūnams nustatyta mirtinai pavojinga panleukopenija (ilgai itin imlūs neskiepyti maži kačiukai, užsikrėtęs gyvūnas miršta kančiose). G. C. nepateikė jokių dokumentų dėl gyvūnų skiepijimo nuo pasiutligės ar kitų užkrečiamų ligų, jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos pastangas gydyti sergančius gyvūnus, suaugę gyvūnai nesterilizuoti ir jiems leidžiama neribotai daugintis. Gyvūnai buvo padaryti bepriežiūriais. Kiek ji matė, gyvūnų laikymo sąlygos neatitiko teisės aktuose nustatytoms gyvūnų laikymo sąlygoms. Gyvūnai nebuvo gavę pakankamo maitinimo ir girdymo, todėl pažeisti Gyvūnų gervės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 15 p. 17 p. Konfiskuoti gyvūnai buvo visiškai išbadėję, nusilpę nuo nuolatinio maisto trūkumo, kai kurie gyvūnai itin stipriai išsekę fiziškai. Tarp kačiukų buvo jaunikliai, kurie negalėjo dar patys maitintis, juos reikėjo maitinti pienu. Visi gyvūnai laikyti netinkamomis, antisanitarinėmis sąlygomis, be švaraus vandens ir maisto, neatskyrus sveikų ir sergančių gyvūnų. Ji pati pas G. C. nebuvo, išvada apie gyvūnų laikymą padarė, kai gyvūnai buvo perimti iš UAB (duomenys neskelbtini). Pas G. C. auginamų gyvūnų sąlygos ir sąlygojo gyvūnų žūtį, nes jaunikliams negavus tinkamo maisto ir laiku nesutiekus veterinarinės pagalbos jie negali išgyventi, neturėjimo imuniteto ir negalėjimo kovoti su ligomis. (1 t., 60-63 b.l.)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. L. J. paaiškino, kad 2013 m. birželio pabaigoje, tikslios datos nurodyti negali, jos pažįstama M., pavardės bei kitų duomenų nežino, pranešė jai, kad (duomenys neskelbtini), gyvena moteris, kuri superka už maždaug 5 litus kačiukus, kuriuos paskui veža į Kalvarijos turgų ir parduoda. Gyvūnėlius, kurių neparduoda, atveža atgal pas save namo, kur jie nėra prižiūrimi ir maitinami. Po to vėl vežami į turgų ir taip daro kol neparduoda ar jie nugaišta. M. apie tai žino, kadangi toje pat gatvėje gyvena jos tėtis, pas kurį ji dažnai lankosi, be to, matė šią moteriškę gatvėje bei turguje su gyvūnėliais. Be to, pati M. ėjo pas moteriškę teirautis, iš kur ji gauna kačiukus ir ką ji su jais daro, todėl M. gana išsamiai žino apie šios moters veiklą. Taip pat M. jai papasakojo, kad pati matė, kad kačiukai nėra prižiūrimi, jie labai baisiai atrodo, sergantys ir matosi, kad jie nėra maitinami ar nėra tinkamai maitinami. Jai pasidarė labai gaila kačiukų ir todėl ji nusprendė pati nuvažiuoti pas moterį ir pažiūrėti, kas vyksta. Atvažiavus pati moteris į kiemą išnešė jai kelis kačiukus, kurie atrodė labai nustekenti, sergantys, visiškai išsekę. Tada ji pasiėmė iš moters šiuos kačiukus, kadangi matė, kad jiems būtina skubi pagalba ir pas šią moteriškę jiems jos niekas nesuteiks, be to, moteris pasakė, kad jei kačiukai išgyvens pas ją iki išeiginių, ji juos neš į turgų. Matant, kad kačiukai tikriausiai be medicininės pagalbos neišgyvens ji 7 kačiukus pasiėmė sau, kuriuos iškart nuvežė pas veterinarą Liepkalnio gatvėje, KIKOS gyvūnėlių gydyklą. Moteris neatidavė jai visų kačiukų, kuriuos ji norėjo paimti, ji nedavė jai baltos spalvos kačiukų, paaiškinusi, kad baltos spalvos kačiukus gerai perka. Iš paimtų 7 kačiukų išgyveno tik 3, kuriuos ji padovanojo. Žinant, kad ši moteris toliau superka kačiukus, po ko parduoda juos, ir gyvūnėliai kenčia, ji 2013 m. liepos pradžioje kreipėsi į Gyvūnų apsaugos skyrių su pranešimu apie žiaurų elgesį su gyvūnais, po ko kreipėsi su tuo pačiu pranešimu į Lietuvos gyvūnų

globos draugijos skyriaus pirmininkę D. N.. Paskui 2013-09-24 su ja susiekė D. N., kuri pranešėjai apie gyvūnėlių paėmimą iš moters, ir klausė jos tikslaus adreso, tada ji pasisiūlė važiuoti kartu su jais ir parodyti, kur moteris gyvena. (1 t., 66-67 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. T. paaiškino, kad 2013-09-25 iš Grindos į Veterinarijos kliniką (duomenys neskelbtini) buvo paimta 18 kačiukų. Tarp jų buvo viena suaugusi katė ir vienas 3 savaičių amžiaus kačiukas, kiti katinai nuo 2 iki 4 mėnesių amžiaus. Visų perimtų kačių būklė buvo labai prasta, dauguma gyvūnų išsekę, dehidratuoti, susivėlusiu ir išplikusiais gabalais kailiu. Visų kačių kailis buvo pilnas blusų, utėlių, kitų endoparazitų, daugumos stipriai užpūliavusios akys, snargliuotos nosys, pakilusi kūno temperatūra, aplink išangę kailis išteptas išmatomis nuo viduriavimo. Dvi katės sirgo stipriu plaučių uždegimu, nuolat kosėjo, buvo visiškai išsekusios. Kitiems pasireiškė rinotracheitas, enterokolitas, gingvitas. Pirminės apžiūros metu vienam kačiukui ekspres testu iš kraujo nustatyta kačių panleukopenija (kačių maras), kitos katės kadangi buvo laikomos kartu, irgi buvo užsikrėtusios, tik dar nepasireiškę ligos simptomai. To nebūtų, jeigu katės būtų paskiepytos. Visi gyvūnai kentėjo nuolatinius skausmus dėl išsekimo, pastovaus viduriavimo, parazitų, alkio, ausų ir kitų uždegimų. Taip atsitiko, nes jie nebuvo gydomi. Nugaišo per 4 paras 4 silpniausi kačiukai. Po intensyvaus gydymo kitų kačiukų būklę pavyko stabilizuoti. Maždaug po savaitės nugaišo dar keturi kačiukai dėl komplikacijų-plaučių uždegimo. (1 t., b.l. 68)

Byloje pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) veterinarijos gydytojos S. T. raštas, kur nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės apie gyvūnų sveikatos būklę, kaip ir nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. T.. (1 t., 76 b.l.)

Byloje pateikta informacija apie gyvūnams suteiktą pagalbą, atliktas procedūras, naudotus vaistus, bei patekta atliktų procedūrų, naudotų vaistų kainos. Taip pat pateikti gyvūnų skiepų pažymėjimai, gyvūno vakcinacijos pažymėjimai. (1 t. 77-111, 112-113, 114-115, 116-117, 120-142, 144-165 b.l.)

Byloje pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas (1 t. 170, 171 b.l.) Ikiteisminio tyrimo metu šis vaizdo įrašas buvo apžiūrėtas. (1 1. 174-175, 182-183)

Taip pat byloje pateiktas 2013-09-25 laidos (duomenys neskelbtini) įrašas. (1 t. 172 b.l.) Ikiteisminio tyrimo metu šis vaizdo įrašas buvo apžiūrėtas. (1 1. 177-178, 180-181 b.l.)

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad G. C. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisme G. C. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, G. C. parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duoti parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Šių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad G. C. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. G. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę G. C. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal nusikaltimų pavojingumą priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia. Tiriant G. C. asmenybę nustatyta, kad ji bausta administracine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, neteista, šiuo metu niekur nedirba, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašyta.

Lietuvos Respublikos BK 310 str. sankcijoje numatytos viešųjų darbų, arba baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 55 str., kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Siūlydama bausmę prokurorė nepateikė jokių motyvų, kodėl kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, nors ir atidedant jos vykdymą. Teismas taip pat neturi motyvų skirti

pirmą kartą teisiamai kaltinamajai laisvės atėmimo bausmę. Svarstydamas skirtinos bausmės rūšį, pradedant nuo švelniausios sankcijoje nustatytos bausmės, teismas mano, kad viešųjų darbų bausmė būtu tinkama bausmė už kaltinamosios padarytą nusikaltimą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, padarytos žalos dydį, kaltinamosios asmenybę ir mano, kad G. C. skirtina bausmė artima įstatyme numatytam viešųjų darbų bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu G. C. 2013-11-25 skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius 2013-12-18 pripažintas civiliniu ieškovu dėl 13950 Lt turtinės žalos. (1 t. 58 b.l.) Civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš G. C. Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriui 13950 Lt turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikos įstatymo 20 str. 1 d., 3 d., iš G. C. priteistina suma nurodytina eurais, t.y. 13950 Lt arba 4040,20 eurų.

Daiktiniais įrodymai - byloje pateikta vaizdo medžiaga (1 t. 180, 173 b.l.), paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

G. C. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 str., ir paskirti jai 6 mėnesius viešųjų darbų dirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. C. 4 mėnesius viešųjų darbų dirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės naudai.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Pilnai tenkinti Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį. Priteisti iš G. C. Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus naudai 4040,20 eurų patirtai turtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus - byloje pateiktą vaizdo medžiagą palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.