Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-09-03 · Administracinė byla Nr. eI2-10226-872/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-03
Bylos Nr.
eI2-10226-872/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02164-2024-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Fausta Vitkienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
E. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-10226-872/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02164-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjų atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. M. ir E. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai E. M. ir E. M. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydami: i) panaikinti 2024 m. balandžio 30 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); ii) panaikinti 2024 m. balandžio 30 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); iii) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo; iv) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai paaiškina, kad 2024 m. balandžio 30 d. Migracijos departamentas priėmė du identiškus Sprendimus, kuriais buvo nuspręsta jiems (broliams) panaikinti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos asmenys pateikė norėdami gauti leidimus laikinai gyventi neatitinka tikrovės, bei asmenys neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Nurodo, kad atsakovas priėmė Sprendimus neįvertinęs visų aplinkybių ir Sprendimai buvo priimti nesulaukus kol bus pateikta jų pajamų mokesčio deklaracija už 2023 metus, todėl Sprendimai panaikinti jų leidimus laikinai gyventi Lietuvoje yra priimti neįvertinus visų aplinkybių iš esmės. Aiškina, kad analizuojant priimtus Sprendimus Migracijos departamentas netikrino duomenų ar pareiškėjai yra įregistravę individualią veiklą ir neatsižvelgė į tai, kad gautų pajamų per 2023 metus deklaracijų pateikimo terminas yra iki gegužės 2 d. Pastebi, kad ir 2022 m. dėl identiškų aplinkybių jau buvo sudaryta taikos sutartis tarp jų ir Migracijos departamento, kas įrodo, kad ir vėl pakartotinai yra pažeidžiamos asmenų teisės.

E. M. atkreipia dėmesį, kad jis pateikė gautų pajamų mokesčio deklaraciją už 2023 metus, kurioje nurodyta, kad asmuo deklaravo 18 661 Eur sumą. Taip pat jis gavo darbo užmokestį, kuris viso už 2023 metus sudarė 4 377,55 Eur sumą, o už einamuosius metus, t. y. už 2024 m. pirmą ketvirtį, jau gautas 2 137,50 Eur darbo užmokestis. Taip pat atkreipia dėmesį, kad vidutinės jo mėnesio pajamos yra nuo 1 555,00 Eur (tik individuali veikla - 18 661 Eur iš 12 mėn. laikotarpio) iki 2 455,00 Eur (individualios veiklos vieno mėnesio pajamos + didžiausias vieno mėnesio darbo užmokestis).

Šalies argumentai

E. M. nurodo, kad jis taip pat pateikė pajamų mokesčio deklaraciją už 2023 m. veiklą, kurioje taip pat matyti, kad jis deklaravo 16 539,25 Eur sumą. Taip pat jis gaudavo darbo užmokestį, iš viso už 2023 m. jis gavo darbo užmokesčio 4 022,97 Eur, o už einamuosius metus jau yra gavęs 2 137,5 Eur . Taigi atkreipia dėmesį, kad apytiksliai jo mėnesio pajamos yra nuo 1 378 Eur iki 2 278,00 Eur.

Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovo Sprendimai yra priimti ir motyvuoti tik faktinėmis aplinkybėmis dėl neva netinkamos informacijos pateikimo, kuri pasireiškia tik nepilnai gautomis pajamomis pagal darbo užmokestį, tačiau akivaizdu, jog jie gavo papildomas pajamas, kurias turėjo deklaruoti iki gegužės 2 d. ir Migracijos departamentui sąmoningai aplaidžiai patikrinus duomenis bei nevertinant asmenų individualios veiklos pajamų, manant, kad asmenys pajamas gali gauti tik iš darbo užmokesčio, atsakovo priimti Sprendimai neatitinka teisėtumo pagrindų, Sprendimai yra visiškai nepagrįsti, o teikiami motyvai neatitinka realios faktinės jų padėties.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėjai ketindami dirbti UAB ,,Medvirsta“ elektrikais (profesija kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, ĮUTP) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2022-07-28 Migracijos departamentas priėmė sprendimus išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi dvejiems metams.

Nurodo, kad 2023-03-27 Migracijos departamentas gavo E. M. prašymą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „Tulora“ (toliau – ir Bendrovė) elektriku. 2023-04-28 Migracijos departamentas priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį. Taip pat 2023-03-30 Migracijos departamentas gavo E. M. prašymą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti Bendrovėje elektriku. 2023-05-03 Migracijos departamentas priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį.

Akcentuoja, kad vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie pareiškėjus buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas E. M. Bendrovėje įdarbintas nuo 2023-05-01, o E. M. 2023-05-05. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjams nebuvo mokamas tarpininkavimo raštuose sulygtas atlyginimas (E. M. tik 2 kartus buvo išmokėtas sulygtas darbo užmokestis, E. M. tik 3 kartus buvo išmokėtas sulygtas atlyginimas). Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad E. M. nuo 2022-11-24 vykdo individualią veiklą.

Pažymi, kad pareiškėjai skunde neneigia, kad jiems nebuvo mokamas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi bei tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis atlyginimas. Buvo nustatyta, kad pareiškėjams teikiant prašymus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei Bendrovės Migracijos departamentui pateiktame tarpininkavimo raštuose dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjai dirbs ne visą darbo laiką ar jiems bus mokamas kitas darbo užmokestis, nei nurodytas prašymuose ir tarpininkavimo raštuose.

Taip pat pažymi, kad pareiškėjams leidimai gyventi, kurie vėliau buvo panaikinti, buvo išduoti tuo pagrindu, kad pareiškėjai ketina dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjams išdavė leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjams negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 MMA), atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjams buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi pareiškėjams yra žinomi Įstatyme įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai (reikalavimai darbo užmokesčiui), todėl pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjai galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujų leidimų gyventi išdavimo.

Teigia, kad ginčijamiems Sprendimams priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtino Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsieniečius ar Valstybinę mokesčių inspekciją dėl papildomų paaiškinimų ar duomenų gavimo.

Paaiškina, kad pareiškėjų su skundu pateikto gautų pajamų mokesčio deklaracijos nepaneigia to fakto, kad jiems nebuvo mokamas prašymuose pakeisti leidimus laikinai gyventi ir tarpininkavimo raštuose sulygtas darbo užmokestis. Be to, iš pareiškėjų pateiktų gautų pajamų mokesčių deklaracijos matyti, kad pareiškėjų pajamas daugiausiai sudarė pajamos gautos iš individualios veiklos, nors prašymuose išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai nurodė, kad pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis gaunamas Bendrovėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 30 d. Sprendimų, kuriais panaikinti pareiškėjų leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, nes duomenys, kuriuos asmenys pateikė norėdami gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje neatitinka tikrovės, bei asmenys neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjai ketindami dirbti UAB ,,Medvirsta“ elektrikais, Migracijos departamentui pateikė prašymus išduoti jiems leidimus laikinai gyventi Lietuvoje ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Taigi 2022-07-28 Migracijos departamentas priėmė sprendimus išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi dvejiems metams, t. y. E. M. leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024-10-24, bei E. M. leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024-10-24.

Nustatyta, kad 2023-03-27 Migracijos departamentas gavo E. M. prašymą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „Tulora“ (toliau – ir Bendrovė) elektriku. 2023-04-28 Migracijos departamentas priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį. Taip pat 2023-03-30 Migracijos departamentas gavo E. M. prašymą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti Bendrovėje elektriku. 2023-05-03 Migracijos departamentas priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2022-11-24 vykdo individualią veiklą.

Migracijos departamentas nenustatė pareiškėjų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, bei apie jų šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Duomenys apie E. M. buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo Bendrovėje įdarbintas nuo 2023-05-01 ir jam tik 3 kartus per darbo Bendrovėje laikotarpį buvo išmokėtas ne mažesnis negu tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 850 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmeniui už 2023 m. gegužės mėn. išmokėtas darbo užmokestis 900 Eur, už birželio mėn. 900 Eur, už liepos mėn. 0 Eur, už rugpjūčio mėn. 409,09 Eur, už rugsėjo mėn. 214,29 Eur, už spalio mėn. 613,64 Eur, už lapkričio mėn. 630 Eur, už gruodžio mėn. 710,53 Eur, už 2024 m. sausio mėn. 950 Eur, už vasario mėn. 712,50 Eur, už kovo mėn. 475 Eur. Taigi nustatyta, kad už 7 mėnesius buvo mokėtas mažesnis nei MMA darbo užmokestis, o 1 mėnesį nemokėtas joks darbo užmokestis. Atsakovas pažymėjo, kad asmeniui teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte.

Duomenys apie E. M. buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo Bendrovėje įdarbintas nuo 2023-05-05 ir jam tik du kartus per darbo Bendrovėje laikotarpį buvo išmokėtas darbo užmokestis ne mažesnis negu tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 850 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmeniui už 2023 m. gegužės mėn. išmokėtas darbo užmokestis 777,27 Eur, už birželio mėn. 900 Eur, už liepos mėn. 0 Eur, už rugpjūčio mėn. 409,09 Eur, už rugsėjo mėn. 219,29 Eur, už spalio mėn. 613,64 Eur, už lapkričio mėn. 630 Eur, už gruodžio mėn. 473,68 Eur, už 2024 m. sausio mėn. 950 Eur, už vasario mėn. 712,50 Eur, už kovo mėn. 475 Eur. Taigi nustatyta, kad už 8 mėnesius buvo mokėtas mažesnis nei MMA darbo užmokestis, o 1 mėnesį nemokėtas joks darbo užmokestis. Atsakovas pažymėjo, kad asmeniui teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte.

Migracijos departamentas, vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 5 punktu, Sprendimais panaikino pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, nes duomenys, kuriuos asmenys pateikė norėdami gauti leidimus laikinai gyventi neatitinka tikrovės, bei asmenys neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.

Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiamais Sprendimais, kreipėsi į teismą.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Taip pat leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjams tenka pareiga laikytis ĮUTP įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jiems buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

ĮUTP 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), kuris 2019 m. sausio 10 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019, konstatavo, jog pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir/ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.

Pažymėtina, kad Migracijos departamentas VSDFV informacinėje sistemoje atlikęs duomenų apie pareiškėjų patikrinimą nustatė, kad E. M. Bendrovėje įdarbintas nuo 2023-05-01 ir jam tik 3 kartus per darbo Bendrovėje laikotarpį buvo išmokėtas ne mažesnis negu tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 850 Eur, o už 7 mėnesius buvo mokėtas mažesnis nei MMA darbo užmokestis, o 1 mėnesį nemokėtas joks darbo užmokestis. Taip pat nustatė, kad E. M. Bendrovėje įdarbintas nuo 2023-05-05 ir jam tik du kartus per darbo Bendrovėje laikotarpį buvo išmokėtas darbo užmokestis ne mažesnis negu tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 850 Eur, o už 8 mėnesius buvo mokėtas mažesnis nei MMA darbo užmokestis, o 1 mėnesį nemokėtas joks darbo užmokestis.

Taigi iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui E. M. Bendrovėje už 2023 m. gegužės mėn. išmokėtas darbo užmokestis 900 Eur, už birželio mėn. 900 Eur, už liepos mėn. 0 Eur, už rugpjūčio mėn. 409,09 Eur, už rugsėjo mėn. 214,29 Eur, už spalio mėn. 613,64 Eur, už lapkričio mėn. 630 Eur, už gruodžio mėn. 710,53 Eur, už 2024 m. sausio mėn. 950 Eur, už vasario mėn. 712,50 Eur, už kovo mėn. 475 Eur. Pareiškėjui E. M. Bendrovėje už 2023 m. gegužės mėn. išmokėtas darbo užmokestis 777,27 Eur, už birželio mėn. 900 Eur, už liepos mėn. 0 Eur, už rugpjūčio mėn. 409,09 Eur, už rugsėjo mėn. 219,29 Eur, už spalio mėn. 613,64 Eur, už lapkričio mėn. 630 Eur, už gruodžio mėn. 473,68 Eur, už 2024 m. sausio mėn. 950 Eur, už vasario mėn. 712,50 Eur, už kovo mėn. 475 Eur.

Beje, pareiškėjai skunde neneigia, kad jiems nebuvo mokamas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje bei tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis atlyginimas. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Migracijos departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, kad duomenys, kuriuos pareiškėjai pateikė norėdami gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neatitinka tikrovės, o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaip minėta, pareiškėjai neneigia, kad jiems nebuvo mokamas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje bei tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis atlyginimas. Tačiau pareiškėjai teigia, kad priimant Sprendimus Migracijos departamentas netikrino duomenų ar pareiškėjai yra įregistravę individualią veiklą ir neatsižvelgė į tai, kad gautų pajamų per 2023 metus deklaracijų pateikimo terminas yra iki gegužės 2 d. Taip pat nurodo, kad 2022 m. dėl identiškų aplinkybių jau buvo sudaryta taikos sutartis tarp pareiškėjų ir Migracijos departamento.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju šie pareiškėjų nurodyti argumentai iš esmės yra teisiškai nereikšmingi. Šios bylos kontekste svarbus pats faktas, kuris yra neginčijamai nustatytas, kad pareiškėjams nebuvo mokamas prašyme bei tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, o tai neatitinka anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimų.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3 papunktį pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).

Nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 28 d. iki ginčijamų Sprendimų priėmimo (2024 m. balandžio 30 d.) nustatytas pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – viena MMA (Įsakymo 1.3 papunktis). Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA – 924 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).

Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjams Bendrovė laikotarpyje nuo 2023 m. gegužės mėn. iki 2024 m. kovo mėn. išmokėdavo darbo užmokestį, kuris buvo mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas MMA darbo užmokestis. Atitinkamai Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjams darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. pareiškėjai neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad atsakovas priėmė Sprendimus neįvertinęs visų aplinkybių ir Sprendimai buvo priimti nesulaukus, kol bus pateikta jų pajamų mokesčio deklaracija už 2023 metus. Nurodo, kad atsakovas netikrino duomenų ar pareiškėjai yra įregistravę individualią veiklą ir neatsižvelgė į tai, kad gautų pajamų per 2023 metus deklaracijų pateikimo terminas yra iki gegužės 2 d. E. M. nurodo, kad jis pateikė gautų pajamų mokesčio deklaraciją už 2023 metus, kurioje nurodyta, kad asmuo deklaravo 18 661 Eur sumą. E. M. nurodo, kad jis taip pat pateikė pajamų mokesčio deklaraciją už 2023 m. veiklą, kurioje matyti, kad jis deklaravo 16 539,25 Eur sumą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos pareiškėjų argumentus, pažymi, kad šie argumentai niekaip nepaneigia, jog pareiškėjų pateikti duomenys, kuriuos jie pateikė norėdami gauti leidimus gyventi Lietuvoje, neatitinka tikrovės, nes Bendrovė reikiamo darbo užmokesčio nemokėjo. Todėl vien šis pagrindas, kaip minėta, yra pakankamas pareiškėjams panaikinti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Pažymėtina, kad pareiškėjai yra užsiregistravę kaip vykdantys individualią veiklą. Taip pat Sprendime Nr. 2 nurodyta, jog E. M. nuo 2022-11-24 vykdo individualią veiklą. Tačiau pareiškėjų prašyme ir tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad jie dirbs ne tik Bendrovėje, bet ir vykdys individualią veiklą.

Apibendrinant, sutiktina su atsakovu, kad pareiškėjų pateiktos gautų pajamų mokesčio deklaracijos nepaneigia to fakto, kad jiems nebuvo mokamas prašymuose pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje ir tarpininkavimo raštuose sulygtas darbo užmokestis. Taigi iš pareiškėjų pateiktų gautų pajamų mokesčių deklaracijos matyti, kad pareiškėjų pajamas daugiausiai sudarė pajamos gautos iš individualios veiklos, nors prašymuose išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai nurodė, kad pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis gaunamas Bendrovėje. Todėl kiti pajamų šaltiniai, kurie nebuvo nurodyti pateiktuose pareiškėjų prašymuose, neturi reikšmės sprendžiant dėl Sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2051-463/2024).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjai gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalėjo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jiems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau pareiškėjai šių sąlygų neatitiko. Pažymėtina, kad pareiškėjų atstovas deklaratyviai nurodo, jog pareiškėjai neprivalėjo kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujų leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo, nes jų leidimai gyventi Lietuvoje dar galiojo. Tačiau, kaip minėta, Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. Sprendime yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjų individuali situacija, todėl jie iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus. Sprendimuose įvertinti ir pareiškėjų ryšiai su Lietuvos Respublika, t. y. jų socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai.

Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiami Migracijos departamento Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, tad jų panaikinti nėra jokio pagrindo. Netenkinus pagrindinio pareiškėjų reikalavimo dėl Sprendimų panaikinimo, nėra ir pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą šį klausimą išnagrinėti iš naujo.

Taigi, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas jiems nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjų E. M. ir E. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėEgidija PuzinskaitėFausta Vitkienė