- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-23
- Bylos Nr.
- 2A-56-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė (pran.), Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- V. Š., L. Č., S. S., D. S., H. V.
- Ieškovas
- AB „Rytų skirstomieji tinklai“
- Kategorijos
- 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovams V. Š., L. Č., S. S., D. S., H. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2007-07-02 Vilniaus m. 2-jam apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė iš atsakovų V. Š. priteisti 1 578,98 Lt, L. Č. – 478,12 Lt, S. S. ir D. S. – 344,40 Lt skolą solidariai, taip pat 437,24 Lt iš H. V. taip pat 5 % dydžio metines palūkanas ir atitinkamai bylinėjimosi išlaidas (b.l.2-4). Nurodė, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam ieškovas tiekia elektros energiją. Laikotarpiu nuo 2004-06-15 iki 2007-02-28 susidarė 2 838,65 Lt skola už suvartotą 9 177 kWh elektros energiją.
Atsiliepimas
Atsakovė V. Š. atsiliepimu į ieškinį (b.l.46-48) ieškinio nepripažino ir prašė jį jos atžvilgiu atmesti. Teigia, jog nuo 1999 m. iki 2005-11-14 ji ginčo bute negyveno, o ieškovas ne visada paisė jos prašymų nutraukti elektros energijos tiekimą, dėl ko bendra skola tik augdavo. Pridėjo įrodymus, jog už elektros vartojimą nuo 2005-11-14 ji su ieškovu atsiskaitė.
Šalies argumentai
Ieškovas 2007-08-13 prašė leisti atsiimti ieškinį atsakovės H. V. atžvilgiu, nes ši sumokėjo tiekėjui 437,24 Lt skolą (b.l.61).
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2008-05-12 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, t.y. ieškovo naudai iš atsakovų V. Š. priteisė 1 578,98 Lt, L. Č. – 478,12 Lt, S. S. ir D. S. - 344,40 Lt už suvartotą elektros energiją su 5 % metinėmis palūkanomis, skaičiuojant nuo 2007-07-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas; o ieškinį atsakovės H. V. atžvilgiu paliko nenagrinėtą pagal CPK 139 str. 2 d. (b.l.146-148). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovus, kaip skolininkus, ieškovo atžvilgiu sieja dalinė prievolė, proporcinga jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.76 str.). Ginčo bute yra įrengtas vienas elektros skaitliukas. Ta aplinkybė, kad atsakovė V. Š. atskirais laikotarpiais bute negyveno, nėra pagrindas atleisti ją nuo prievolės ieškovui mokėti už elektros energiją. Atsakovė V. Š. teismo posėdyje paaiškino, jog kartais ji surinkdavo iš bendraturčių pinigus, kuriuos pervesdavo ieškovui, tad negalima daryti išvados, jog būtent ji įvykdė asmeninę prievolę kreditoriui. Antraip V. Š. turi teisę savo įdėtų piniginių sumų atlyginimo reikalauti iš kitų bendraturčių.
Šalies argumentai
Atsakovė V. Š. apeliaciniu skundu (b.l.164-174) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008-05-12 sprendimo dalį, susijusią su skolos priteisimu iš jos, ir šią dalį reikalavimo atmesti. Apeliacinį skundą grindė tuo, kad bendra skola paskirstyta bendraturčiams neteisingai, nes ieškovas neteisingai nurodė buto kvadratūrą. Tvirtina, jog bute nustatyta vidaus tvarka už elektros energiją mokėti pagal kiekvieno iš jų individualiai suvartotą elektros energijos kiekį. Prašo apklausti liudytojus, kurie matė, kada apeliantė ginčo bute gyveno arba, atvirkščiai, negyveno. Tikina, jog ji elektrą vartoja ypač taupiai: dieną užtenka natūralios šviesos, o vakare – apšvietimo iš gatvės ar žvakių; tuo tarpu kiti atsakovai naudoja daug elektros. Po minėtos datos apeliantė visiškai atsiskaitė su tiekėju iš asmeninių lėšų, nes rinkliavas iš (kitų) bendraturčių ėmė tik iki 2000 m. Kadangi ieškovas be apeliantės sutikimo pajungdavo atjungtą elektros energijos tiekimą, būtent jis turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.186-190) skundą laikė nepagrįstu ir prašė Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 208-05-12 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pažymėjo, jog jis nesusijęs su bendraturčių tarpusavio konfliktais atsiskaitant už sunaudotą elektros energiją. Ginčo buto plotas (126,65 m²) nustatytas remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, kurie yra laikomi teisingais, iki nebus paneigti įstatymų nustatyta tvarka. Prieštarauja naujų įrodymų apie didesnį buto plotą priėmimui, liudytojų apklausai (CPK 314 str).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su neįsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina apskųsto teismo sprendimo teisinį bei faktinį pagrindus, tai pat įsitikina absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimu (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).
Teisėjų kolegija, išklausiusi šalių ir atstovų paaiškinimus, išanalizavusi bylos medžiagą ir įvertinusi apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, todėl padarė nepagrįstas išvadas, neteisingai aiškino energijos vartotojo statusą bei jo pareigas reglamentuojančius teisės aktus.
Apeliaciniame skunde keliami tokie pagrindiniai klausimai: dėl neteisingai nustatyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausančio atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, ploto, kas sąlygojo neteisingai nustatytas skolos proporcijas; dėl neteisingai nustatytų faktų, susijusių su apeliantės gyvenimu minėtame bute skolos susidarymo laikotarpiu, taigi ir jos pareigos mokėti už elektros energiją apimties; dėl apeliantės įmokų už elektrą neįvertinimo; dėl nepagrįsto elektros energijos tiekimo šiam butui atnaujinimo be apeliantės sutikimo, tuo prisiimant galimą riziką dėl skolos neapmokėjimo. Visi šie skundo argumentai iš esmės pripažintini teisingais ir priimtinais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl paties fakto, jog ieškovas pagal sutartį, sudarytą su apeliante dar 1996-03-19 (b.l.59), tiekė minėtam butui elektros energiją, o jame gyvenantys asmenys naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis, už kurias nebuvo pilnai atsiskaityta. Elektros energijos apskaitos prietaisas buvo bendras visiems buto gyvenamųjų patalpų savininkams ir įrengtas apeliantei priklausančioje buto dalyje, kartu sutartyje, įvardinant apeliantę vartotoja, pažymint tai, kad elektros skaitiklis priklauso trims asmenims, o vartotojai suteikta teisė prieš 7 dienas pranešus atsisakyti elektros energijos vartojimo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė kėlė klausimą, kad du atsakovai – S. S. ir D. S. nuosavybės teise valdo didesnę buto ploto dalį, nei nurodoma ieškinyje, apskaičiuojant šiems asmenims tenkančią skolos už suvartotą ir neapmokėtą elektros energiją dalį (b.l. 143). Teismas išsamiau šios aplinkybės netyrė ir kilusių abejonių dėl buto ploto nepašalino, apsiribodamas ieškovo atsakovės teiginiais dėl įrašų VĮ Registro centro patikimumo. Ši aplinkybė svarbi tuo požiūriu, kad kiekvienam savininkui tenkančio buto ploto dalimi buvo grindžiami skolos paskaičiavimai, taigi tai yra ieškinio pagrindą sudaranti aplinkybė. Apeliacinės instancijos teismo išreikalauti įrodymai patvirtino apeliantės teiginių apie netinkamai nurodytą ieškinyje buto plotą pagrįstumą, ieškovas į bylą pateikė ir naujus bendros skolos paskaičiavimus, atitinkamai įvardindamas kiekvienam atsakovui tenkančią jos dalį. Šios sumos nesutampa su ieškinyje nurodytomis sumomis – apeliantei, atsakovėms L. Č., H. V. skolos sumažėja, atsakovams S. S. ir D. S., kuriems buvo pareikštas solidarus reikalavimas, padidėja beveik dvigubai. Pati savaime ši aplinkybė leidžia konstatuoti, jog byla išspręsta neteisingai bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas ištaisyti pažeidimų negali (CPK 329 str. 1 d.). H. V. bylos nagrinėjimo eigoje sumokėjo prašomą iš jos priteisti skolos dalį ir jai pareikšto reikalavimo dalyje ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, taip pat po teismo sprendimo priėmimo juo priteistas sumas ieškovui sumokėjo ir S. S. (ieškovo atsiliepimas į apeliacinį skundą, b.l. 189). Nors apeliacinės instancijos teisme draudžiama priimti blogesnį sprendimą tik dėl apelianto (CPK 313 str.), o skolas pagal ieškinį sumokėję ieškovui asmenys neskundė teismo sprendimo, taip pat nepaisant to, kad ieškinio dalies atsiėmimas bei jo palikimas nenagrinėtu neužkirstų kelio iš naujo reikšti reikalavimo jau didesnei sumai (CPK 139 str., 296 str. 1 d. 10 p.), šiuo konkrečiu atveju teisinių santykių specifika bei reikalavimų pobūdis, kildinamas iš atsakovų buvimo bendrosios dalinės nuosavybės subjektais, lemia privalomą procesinį bendrininkavimą – teismo sprendimas (skolos dydžio ir kiekvienam tenkančios atlyginti jo dalies nustatymas) yra nedalomai susijęs su visų bendrininkų teisėmis bei pareigomis (CPK 44 str. 3 d.). Taigi išskirti reikalavimų ir spręsti tik apie apeliantės įsiskolinimo ieškovui už paslaugas buvimą ar nebuvimą, apie jai tenkančios skolos dalį, šiuo atveju negalima.
Kita vertus, byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema apsprendžia pareigas kiekvienos instancijos teismui, šie atlieka tam teismui priskirtas funkcijas. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesnės instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliantės argumentus, jog bylą nagrinėjęs teismas tinkamai neįvertino jos atsikirtimų pagrindu nurodytų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kad būtent ji vienintelė iš bendraturčių laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio mėnesio iki 2007 m. vasario mėnesio iš dalies mokėjo už tiekiamą elektros energiją (b.l. 9, 49, 55-58), tačiau mokėjimai užskaityti ne jos skolos dalies, o bendros skolos sumažinimui. Teismas iš esmės netyrė ar kiti elektros energiją vartojantys asmenys mokėjo ieškovui (arba apeliantei) ir kokia dalimi už elektros energiją, jeigu jau dėl mokėjimų kilo ginčas, savo išvados sprendime, jog apeliantė ginčo laikotarpiu sumokėjo ieškovui iš kitų asmenų surinktomis lėšomis tinkamais argumentais ir leistinų įrodinėjimo priemonių analize nepagrindė (CPK 270 str. 4 d.). Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nevertino apeliantės nurodomo fakto, iš dalies patvirtinamo ir rašytiniais įrodymais, jog ji su šeima nuo 1999 m. iki 2005 m. lapkričio mėn. dirbo ir gyveno kitame mieste, dėl ko galimai nesinaudojo ieškovo tiekiama elektros energija, šios aplinkybės nei patvirtindamas, nei paneigdamas, nors 1779,71 Lt skola susidarė iki 2005-10-11 (b.l 9, 180); neįvertino apeliantės prašymų elektros energijos tiekėjui (ieškovui) nutraukti elektros energijos tiekimą būtent dėl kitų asmenų prievolės nevykdymo ir skolos susidarymo reikšmės, ką patvirtina pirmosios instancijos teismo atsisakyti priimti į bylą rašytiniai įrodymai (b.l.142-143), vėliau apeliantės su kitais dokumentais pateikti apeliacinės instancijos teismui (b.l.177-179, 180-182); neįvertino ieškovo elgesio pajungiant elektros energiją atitikimo rūpestingumo ir atidumo standartams (atitinkamų rašytinių butų savininkų įsipareigojimų sumokėti skolą buvimas ar nebuvimas). Teisę atsisakyti elektros energijos tiekimo apeliantei numatė jos su ieškovu sudaryta sutartis. Panaši, nors ir nevisiškai tapati situacija, aptarta Ūkio ministro 1997-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklėse. Taisyklių 14 p. kalbama, kad vartotojas turi teisę nutraukti kitų asmenų, kurių elektros įrenginiai ir imtuvai yra prijungti prie vartotojo vidaus elektros tinklo, aprūpinimą elektros energija šiems nevykdant savo prievolės apmokėti pagrįstas ir protingas vartotojo faktines išlaidas, patirtas perduodant elektros energiją šiems asmenims.
Visos šios aplinkybės bei įrodymai yra reikšmingi sprendžiant kilusį ginčą dėl apmokėjimo, nes prievolė apmokėti už tiekiamą asmeninės nuosavybės teise priklausančiai kiekvieno atsakovo gyvenamajai patalpai elektros energiją, išskyrus jos dalį tenkančią bendro naudojimo patalpoms, negali būti prilyginama absoliučiai bendraturčių bendrajai pareigai, numatytai CK 4.75 str., kuria rėmėsi teismas, ji nėra ir butų savininkų pareiga CK 4.82 str. 3 d. prasme. Elektros energija skirta naudoti kiekvieno nekilnojamojo daikto savininko poreikiams tenkinti, tai nėra mokesčiai ar rinkliava, susijusi su bendru turtu ar jo išlaikymu. Kitoks traktavimas neatitiktų energijos pirkimo – pardavimo sutarties sampratos (CK 6.383 str.), abonento pareigų apimties apmokėti tik už faktiškai jo paties sunaudotą energiją (CK 6.388 str.), o asmens įpareigojimas sumokėti už tokio pobūdžio paslaugą, kurios ji negavo ir nepasinaudojo, prieštarautų vartotojo teises ginančių teisės normų nuostatoms (CK6.383 str. 4 d.), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.
Kartu pažymėtina ir tai, jog daugiabučio gyvenamojo namo viename iš butų gyvenant keliems asmenims (kelioms šeimoms), kuomet tame bute yra įrengtas tik vienas elektros energijos apskaitos prietaisas, su paslaugos tiekėju atsikaitoma pagal šio prietaiso rodmenis ir vieną apmokėjimo dokumentą. Kuris asmuo įforminamas kaip buitinis vartotojas, sprendžiama asmenų (šeimų) bendru sutarimu, o jų ginčus dėl to sprendžia teismas (Taisyklių 97.5 p.). Todėl spręstina, ar buvo toks susitarimas sudarytas ir kaip jis buvo vykdomas.
Aptartų motyvų visuma sudaro prielaidas teisėjų kolegijai konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nei pagrįstais, nei teisėtas, teismas neištyrė bei nenustatė visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, dėl ko liko neatskleista ir šios bylos esmė.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.