Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo K. B. apeliacini skunda del Panevežio apygardos teismo 2005 m. rugpjucio 30 d. nuosprendžio, kuriuo

K. B. nuteistas pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p. laisves atemimu 15 (penkiolikai) metu, bausme nustatant atlikti pirmuosius 3 (trejus) metus kalejime, o likusi bausmes laika pataisos namuose.

Iš K. B. priteista 2041 Lt turtines žalos ir 40 000 Lt neturtines žalos atlyginimo J. R. .

K. B. nuteistas už tai, kad del chuliganišku paskatu nužude kita žmogu. 2005 m. balandžio 9 d., apie 21 val., Utenos raj. Užpaliu km. Pilies gt. 2, prie kavines ,,Pas Edvarda“, K. B. du kartus smoge peiliu nedavusiam prisidegti cigaretes M. R. i kairio žasto bei kaklo-krutines sriti, padarydamas kairio žasto ir kaklo-krutines durtines-pjautines žaizdas, del ko nuo kaklo-krutines kiaurymines žaizdos su ciobreliaukes bei dešines bendrosios miego arterijos pažeidimu ivykus umiam vidiniam nukraujavimui ir gyvybiniu funkciju sutrikimui, nukentejusysis mire. Tokiu budu K. B. tycia del chuliganišku paskatu nužude M. R. .

Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka del to, kad teismas neatsižvelge i bylos aplinkybes, galejusias tureti reikšmes teismo išvadoms, del netinkamo baudžiamojo istatymo taikymo, neteisingos bausmes paskyrimo ir del per didelio neturtines žalos atlyginimo nustatymo. Teismas nesvarste galimybes perkvalifikuoti jo veika i BK 129 str. 1 d., nors byloje nera nenugincijamu irodymu, kad nužudyma jis padare del chuliganišku paskatu. Be to, nepagristai atmete jo parodymus, neatsižvelge i jo prisipažinima ir nuoširdu gailejimasi. Išvada, kad M. R. jis nužude del chuliganišku paskatu, teismas pagrinde liudytojo R. J. parodymais apie tai, kad kavineje jis iš chuliganišku paskatu prikibo prie M. R. del to, kad šis nepridege jam cigaretes, pakviete ji išeiti iš kavines i lauka ir dure M. R. peiliu i krutine ir dar kita vieta, kurios šis liudytojas neisidemejo. Šie R. J. parodymai neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, be to, ju teisme nepatvirtino liudytojas V. V. , o ikiteisminio tyrimo metu ir liudytojai D. M. , M. M. , B. J. . Teisme šie liudytojai nebuvo apklausti. Nei vienas iš šiu liudytoju nepatvirtino, kad jis kavineje butu elgesis agresyviai, kabinejesis prie kitu lankytoju ar reikalaves ugnies prisidegti cigaretei. Priešingai, jie ji apibudino kaip linksmai bendravusi su kitais kavines lankytojais, ne karta ejusi rukyti iš kavines i lauka. Nuosprendyje nenurodyta, kodel, esant tokiems prieštaringiems irodymams, teismas pasireme vienais irodymais, o atmete kitus. Atmetes liudytoju D. M. , V.Velucio, M. M. ir B. J. parodymus, teismas pasireme kitu liudytoju – kavines savininko E. Ž. ir kavines darbuotojos R. Z. parodymais, kurie, jo nuomone, yra neobjektyvus ir kuriuos teismas turejo atmesti. Duodamas tokius parodymus E. Ž. sieke pateisinti savo paties neteisetus veiksmus, nes jis po nužudymo E. Ž. buvo sumuštas ir sužalotas. Tuo tarpu R. Z. savo parodymais sieke pateisinti bloga kavines darbo organizavima, nes barmenei neatnešant maisto ir gerimu, lankytojai patys turedavo vaikšcioti prie baro. Liudytoja kaip tik ir parode, kad jis vaikšciojo po kavine, buvo nuejes i virtuve, prieidavo prie kitu kavines lankytoju ir ieškojo priekabiu. Šie parodymai neteisingi, nes ta vakara kavineje jis su niekuo nekonfliktavo. Konfliktas tarp jo ir M. R. iš tikruju ivyko lauke ir i ta konflikta niekas daugiau iš kavines lankytoju nebuvo itrauktas. Jam išejus parukyti, gatveje prie jo priejo neblaivus M. R. ir pasiule jam pirkti peili. Paemes ta peili ir apžiurejes, jis pasake, kad peilis ,,petušinas“. Isižeides del šio žodžio, M. R. kumšciu smoge jam i veida, pataike i viršutine lupa. Nuo šio smugio jis apsvaigo, ženge žingsni atgal, o M. R. duota peili laike rankoje priešais save, ašmenimis i viršu. Tuo metu M. R. vel ji puole ir pats užšoko ant jo laikomo peilio. Kai atsipeikejo, tada pamate, kad M. R. palinkes i prieki, o peilis ismiges jam i krutine. Priejusiam V.Veluciui jis liepe skambinti greitajai medicininei pagalbai, o pats isidejo ta peili i kišene ir nuejo atgal i kavine laukti policijos. Atvykes kavines savininkas E. Ž. ji sumuše. Peili policija rado jo striukes kišeneje ir tai patvirtina, kad prieš kavines lankytojus jokiu agresyviu ir chuliganišku veiksmu jis atlikti nesiruoše. Nesutinka su teismo išvada, kad apsvaigimas nuo alkoholio turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui, nes jis gerai orientavosi aplinkoje, tiksliai prisimena konflikto su M. R. detales ir apie tai dave nuoseklius parodymus. Teismo išvada, kad po ivykio jo girtumas viršijo 3 promiles, yra neteisinga. Ta diena per pietus jis buvo išgeres 150 gramu degtines, o vakare jautesi blaivus. Kavineje išgere bokala alaus, šiek tiek šampano ir likerio, del ko orientavosi gerai. Niekas iš kitu kavines lankytoju nepatvirtino, kad jis buvo girtas ir agresyvus. Mano, kad alkotesterio parodymams reikšmes turejo ivairiu alkoholiniu gerimu sumaišymas, bet tai neturejo reikšmes nusikalstamos veikos padarymui. Todel teismas jo apsvaigima nuo alkoholio nepagristai pripažino jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe, o tai nuleme ir per griežtos bausmes paskyrima. Padares išvada, kad jo parodymai prieštarauja kitiems irodymams, teismas pasireme liudytoju R. J. , E. Ž. ir R. Z. parodymais. Jis su tuo nesutinka, nes nuoširdžiai prisipažino ir gailisi del atsiradusiu pasekmiu. Jis neturejo tikslo M. R. nužudyti arba ji sunkiai sužaloti, nors pagal ivykio aplinkybes tokias pasekmes turejo ir galejo numatyti. Jo manymu, M. R. mirtis ivyko del atsitiktiniu ir nepalankiai susiklosciusiu aplinkybiu. Teismo išvadose yra esminiu prieštaravimu, kurie nuleme ir netinkama baudžiamojo istatymo taikyma. Teismas neivertino to, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas paviršutiniškai, nebuvo ištirtos reikšmingos ivykio aplinkybes. Nenustatyta, kam priklause nužudymo irankis – peilis, ka ta diena iki ivykio veike M. R. ir ar E. Ž. teisetai prieš ji pavartojo smurta. Šiu aplinkybiu nenustatymas nuleme neteisinga jo veikos kvalifikavima, nors nenugincijamu irodymu, patvirtinanciu jo chuliganiškas paskatas, surinkta nebuvo. Jis nesutinka ir su teismo sprendimu priteisti neturtines žalos atlyginimui 40 000 Lt, nes mano, kad ši suma yra per didele. Šis ieškinys nepagristas atsižvelgiant i jam paskirtos laisves atemimo bausmes laika ir i jo turtine padeti, nes neturedamas santaupu ir kitokio turto jis tokios sumos sumoketi negales. Be to, teismas neatsižvelge i tai, kad nužudytasis M. R. buvo jauno amžiaus, gyveno su savo motina ir buvo jos išlaikomas. Nukentejusioji J. R. turi dar penkis vaikus, yra darbingo amžiaus ir geros sveikatos. Jai nereikalinga kitu asmenu priežiura, o M. R. nebuvo jos maitintojas. Todel jis prašo nuosprendi pakeisti, jo nusikalstama veika perkvalifikuoti iš BK 129 str. 2 d. 8 p. i BK 129 str. 1 d. ir paskirti jam bausme šio baudžiamojo istatymo sankcijos ribose. Iš jo priteisto neturtines žalos atlyginimo suma prašo sumažinti iki 10 000 Lt.

Teismo posedyje nuteistasis K. B. ir jo gyneja prašo nuteistojo apeliacini skunda patenkinti. Prokuroras ir nukentejusioji J. R. prašo nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš bylos matosi, kad ikiteisminis tyrimas joje atliktas nepažeidžiant BPK reikalavimu. Pirmosios instancijos teismas irgi išsamiai bei nešališkai išnagrinejo visas bylos aplinkybes, o ištirtus irodymus ivertino tinkamai. Nuosprendyje išdestyti ne tik nuteistojo kalte patvirtinantys irodymai, bet ir motyvai, del kuriu teismas atmete kitus irodymus, tame tarpe paties K. B. parodymus. Apeliacines instancijos teisme išnagrineti papildomi irodymai tik patvirtino, kad nuosprendyje destomos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matosi, kad jame destomi argumentai prieštaringi. Apeliantas nurodo, kad prisipažista ir nuoširdžiai gailisi, prašo jo nusikalstama veika perkvalifikuoti i BK 129 str. 1 d. Taciau tame paciame skunde jis konflikto iniciatoriumi nurodo pati M. R. , teigia, kad ji nužude vos ne gindamasis ir kad M. R. gyvybe buvo atimta del nepalankiai susiklosciusiu atsitiktiniu aplinkybiu.

Visus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta kaip nepagristus ir paneigtus byloje ištirtais irodymais. Kad apeliantas nužude M. R. butent nuosprendyje išdestytomis aplinkybemis, patvirtina liudytoju, o iš dalies ir paties nuteistojo K. B. parodymai, ivykio vietos apžiuros, daiktu pateikimo, parodymu patikrinimo vietoje protokolai, specialistu išvados ir kiti nuosprendyje išdestyti bylos duomenys.

Iš K. B. parodymu ir jo apeliacinio skundo turinio matosi, kad pats nuteistasis pripažista konflikta su M. R. , taip pat pripažista, kad ateme M. R. gyvybe peiliu, taciau jis nurodo kitokias, negu išdestyta nuosprendyje, ivykio aplinkybes. Nuteistasis teisme parode, kad i kavine ,,Pas Edvarda“ atejo vienas apie 20 val., ten gere alu. Po to prie to paties stalelio dar susirinko A. K. , B. J. , D. M. , M. M. ir V. V. , visi kartu toliau gere alkoholinius gerimus. Jis kelis kartus buvo išejes i lauka parukyti, neše i kavines virtuve puodelius. Kavineje jokiu konfliktu su niekuo nebuvo. Su tik iš matymo pažistamu M. R. jis susitiko ne kavineje, o gatveje, kai vel ten išejo parukyti. M. R. priejo prie jo ir pasiule pirkti peili. Neprisimena, iš kur išsitrauke, bet M. R. padave jam dideli, nelankstoma peili. Apžiurejes jis pasake, kad tas peilis ,,petušinas“. Tai M. R. , matyt, nepatiko ir jis smoge jam ranka i viršutine lupa. Nuo to smugio jam aptemo akyse ir jis atsitrauke žingsni atgal. Peili tuo metu tebelaike priešais save ištiestoje rankoje, ašmenimis i viršu. Kai po smugio atsipeikejo, pamate, kad tas peilis ismiges M. R. i krutine. Iš karto po to M. R. nugriuvo. Jis mano, kad M. R. ji puole ir pats užgriuvo ant jo laikomo peilio. Tuo metu lauke kitu žmoniu nebuvo ir tik M. R. nugriuvus, prie ju atejo V. V. , kuriam jis pasake, kad kviestu policija ir greitaja pagalba. Jis pats po to isidejo peili i kišene ir grižo i kavine, ten atsisedo prie to paties stalo. Netrukus i kavine atejo jos savininkas E. Ž. , kuris ji sumuše metaliniu strypu, po to ištempe i gatve ir toliau muše ten. Papildomai apklaustas apeliacines instancijos teisme, K. B. dar parode, kad kavineje mate prie kito stalo sedinti R. J. , su juo sedejo dar kažkas, bet, jo manymu, ne M. R. . Savo parodymus K. B. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu.

Kaip jau buvo mineta, šiuos K. B. parodymus apie konflikto su M. R. pradžia, priežastis bei vieta, o taip pat apie M. R. nužudymo aplinkybes paneigia kiti ištirti irodymai.

Skunde apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo atmete kartu su juo prie vieno stalo sedejusiu asmenu parodymus arba ju iš viso neapklause. Nuteistojo nuomone, šie liudytojai patvirtina butent jo nurodomas ivykio aplinkybes. Kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagristus ir neatitinkancius bylos aplinkybiu. Nagrinejant šia byla tikrai buvo nustatyta, kad kavineje prie to paties stalo sedejo ne tik K. B. , bet ir A. K. , B. J. , D. M. , M. M. bei V. V. . Taciau nei vienas iš ju K. B. parodymu nepatvirtino.

Pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas V. V. . Jis parode, kad i kavine atejo jau išgeres. Atsisedo prie stalo, kur dar sedejo K. B. , M. M. , D. M. , B. J. ir A. K. . Kavineje buvo daug žmoniu, bet kas kur sedejo, jis nepastebejo, nežino ir to, ar buvo M. R. . Kavineje K. B. ir M. R. konflikto nemate, taciau mate, kad K. B. išeidavo i lauka rukyti, vaikšciojo po kavine, prisesdavo prie kitu stalu. Kaip M. R. buvo sužalotas peiliu, jis nemate. Prisimena, kad išejo i lauka parukyti su D. M. . Jo nuomone, šone dar stovejo kažkokie žmones. Tuo metu jis pamate M. R. už keliu metru nuo saves. Jis atrode kaip girtas ir netrukus nugriuvo ant gatves. Kažkas pasake, kad ji nudure. Kur tuo metu buvo K. B. , jis nemate. Ji pamate tik tada, kai K. B. iš kavines i gatve išvede E. Ž. . Teisme perskaitytuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose V. V. dar buvo parodes, kad lauke, prieš M. R. nugriunant, šalia jo jis mate ir K. B. . Apeliacines instancijos teisme atlikus irodymu tyrima, buvo apklausti ir kiti nuteistojo apeliaciniame skunde išvardinti liudytojai. Liudytojas D. M. parode, kad vakare i kavine atejo vienas, atsisedo prie stalo, kur jau sedejo K. B. , M. M. , B. J. , V. V. . Prie kito stalo mate sedinti R. J. , ar ten sedejo ir M. R. , nepastebejo. Ar kavineje tarp K. B. buvo konfliktas su M. R. , jis nežino, nes tuo metu prie stalo kalbejosi su V.Veluciu. Po to jie dviese išejo parukyti i lauka. Ten pamate, kad K. B. ir M. R. stumdesi. Mate, kad M. R. nugriuvo, o K. B. priejo prie ju. Visi grižo i kavine, atsisedo prie stalo ir jau ten pamate, kad K. B. rankos kruvinos. Netrukus atejo E. Ž. ir K. B. išvare i lauka. Perskaitytuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose D. M. ivykio aplinkybes nurode kitaip. Tuomet jis parode, kad i lauka buvo išejes parukyti ne su V.Veluciu, o su M. M. , lauke iš karto pamate jau ant gatves gulinti M. R. . Jis gulejo ant nugaros, buvo kruvinas, matesi, kad ji purto traukuliai. Priejes V. V. patikrino pulsa ir pasake, kad M. R. jau negyvas. Kai pamate gulinti M. R. , taip pat mate nuo jo nueidinejanti K. B. su peiliu rankoje. Grižus i kavine rado K. B. vel sedinti už stalo. Jo rankos buvo kruvinos, bet jis buvo ramus. Kažkam paklausus, už ka nudure M. R. , K. B. kažka paminejo, lyg ,,už kažkoki tai drauga“. Dar prieš tai ant stalo, prie kurio gere, jis mate padeta virtuvini peili, bet jis, jo nuomone, buvo ne tas, kuri po to mate pas K. B. . I klausima, kodel pakeite savo ankstesnius parodymus, D. M. teisme atsake, kad šiuo metu visu ivykio aplinkybiu neprisimena. Liudytojas M. M. parode, kad i kavine vakare atejo su savo žmona A. K. . Ten sedejo kartu su I. Š. , ar dar buvo V. V. , B. J. , neprisimena. Ar su jais sedejo K. B. , irgi neprisimena, bet mate, kad jis po kavine vaikšciojo su bokalu rankoje. Ar kavineje buvo M. R. , irgi neprisimena. Su kažkuo buvo išejes i lauka, po to grižo atgal i vidu. Sedint prie stalo išgirdo, kad kažkas kažka nužude. Liudytojas pripažino, kad ta vakara buvo girtas. Liudytoja B. J. parode, kad ta vakara i kavine nuejo su M. M. ir R.K. , ten gere šampana. Prie ju stalo prisedo K. B. , buvo nusipirkes alaus. Jai atrodo, kad daugiau niekas prie ju stalo nesedejo. Ji pati nesidaire ir nemate, kas sedejo prie kitu staliuku. Kas ir kaip nužude M. R. , ji nemate ir nežino. Prisimena, kad K. B. išgere alaus ir nuo ju staliuko nuejo, po to vel sugrižo pas juos. Netrukus priejo kavines savininkas ir eme mušti K. B. ,,gelžgaliu“. Iš perskaitytu I. Š. parodymu matosi, kad ši liudytoja K. B. ir M. R. konflikto ir M. R. nužudymo nemate.

Vertinant visu išvardintu liudytoju parodymus, daroma išvada, kad nei vienas iš ju jokiu svarbiu bylos aplinkybiu nenurode, o nuteistojo K. B. parodymus nei paneige, nei patvirtino. Akivaizdu, kad visi šie liudytojai buvo stipriai apsvaige nuo alkoholio ir to jie patys neneigia. Liudytojai nesugeba tiksliai nurodyti, su kuo kartu sedejo prie to paties stalo, nevienodai parodo ir apie tai, kada prie to stalo sedejo pats K. B. bei apie tai, ka nuteistasis veike kavineje. Nei vienas iš ju negali išvardinti prie kitu stalu sedejusiu žmoniu. Nors šie liudytojai ir neparode, kad mate kavineje M. R. , taciau jie to ir nepaneige, tuo paciu nepatvirtino ir K. B. parodymu, kad jis su M. R. nekonfliktavo kavines viduje. Priešingai, liudytojas V. V. parode, kad K. B. išeidavo i lauka rukyti, vaikšciojo po kavine ir prisesdavo prie kitu stalu. Liudytojas M. M. parode, kad mate K. B. , vaikšciojanti po kavine su alaus bokalu rankoje. Liudytojas D. M. parode, kad mate prie kito stalo sedinti R. J. . Ir pats nuteistasis K. B. parode, kad išeidavo iš kavines i lauka parukyti, neše i kavines virtuve puodelius, o prie kito stalo mate sedinti R. J. su dar kažkokiu vyru. Visi šie parodymai patvirtina, kad K. B. ne visa laika sedejo prie to paties stalo su jo išvardintais liudytojais, o vaikšciojo po kavine, prisesdavo prie kitu stalu. Akivaizdu, kad jis galejo prieiti ir prie stalo, prie kurio sedejo R. J. su M. R. ir ten tarp ju galejo kilti konfliktas. Dar kiti liudytojai I. Š. ir B. J. to, kas vyko kavineje, o po to lauke ir kaip buvo nužudytas M. R. , iš viso nemate. B. J. atsimena tik tiek, kad K. B. kažkuriuo metu sedejo prie jos stalo. Nors visi šie liudytojai ir neapibudino K. B. elgesio kavineje kaip agresyvaus, bet jie tiesiog nemate ir nieko neparode apie tai, kaip K. B. elgesi prie kitu stalu. Tas pats pasakytina apie visu išvardintu liudytoju parodymus del ivykiu lauke, nes visi jie parode, kad M. R. sužalojimo peiliu momento nemate. M. M. ir B. J. tuo metu i lauka iš viso nebuvo išeje. I. Š. išejusi i lauka ten mate tik K. B. su peiliu rankoje, o po to mate ji sugrižusi atgal i kavine. V. V. parode, kad išejes i lauka pamate M. R. , kuris jo akivaizdoje gatveje pargriuvo. Jis parode, kad tuo metu prie M. R. nieko daugiau visai nemate ir tik veliau pastebejo prie ju prieinanti K. B. . D. M. parode, kad buvo išejes i lauka ir mate, kad M. R. ir K. B. stumdosi. Po to M. R. pargriuvo, o K. B. priejo prie ju. Apie tai, kad M. R. butu sudaves K. B. ranka i veida, kad K. B. butu rankoje prieš save laikes peili, o M. R. butu ant to peilio užgriuves, D. M. neparode. Tai reiškia, kad V. V. ir D. M. ne tik nepatvirtina paties K. B. parodymu, bet ir juos paneigia. D. M. be to nesugebejo paaiškinti, kodel pakeite savo ankstesnius parodymus. Kolegijos nuomone, kur kas itikinamesni D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad išejes i lauka jis pamate M. R. jau gulinti ant žemes, o K. B. nueinanti iš tos vietos. Bet kuriuo atveju, tiek liudytojo V.Velucio parodymai pirmosios instancijos teisme, tiek kitu apelianto nurodomu liudytoju parodymai, duoti nagrinejant byla apeliacine tvarka, ne tik nepatvirtina K. B. versijos ir jo duotu parodymu, bet ir juos iš dalies paneigia, o apie pacia konflikto tarp K. B. ir M. R. pradžia ir M. R. nužudyma visi šie liudytojai jokiu svarbiu bylos aplinkybiu nenurode iš viso. Todel apelianto argumentus, kad šiu liudytoju parodymai galejo tureti svarbios ir esmines reikšmes teismo išvadoms ir teisingo nuosprendžio priemimui, kolegija atmeta kaip nepagristus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nepagristai teigia, kad teismas negalejo remtis kitu liudytoju R. Z. ir E. Ž. parodymais del ju tariamo suinteresuotumo šioje byloje. Liudytoja R. Z. parode, kad kavineje dirba vireja. Ji prisimena, kad ta vakara K. B. ateidavo i kavines plovykla ir virtuve, prieidavo prie barmenes užsakyti alaus. Veliau barmene I. Š. jai pasake, kad lauke kažkas vyksta. Neišeidama i lauka, pro atidarytas duris ji pamate lauke gulinti vyra. Taip pat pamate jau atgal i kavine ieinanti K. B. , kuris rankoje laike peili, šis dar pasake ,,nesikiškit, ne jusu reikalas“. Apie tai, kas vyksta, ji telefonu praneše E. Ž. . Liudytojas E. Ž. parode, kad yra kavines savininkas. K. B. jis jau seniai pažinojo kaip girtuokli ir triukšmadari, todel jo lankymosi savo kavineje nepageidaudavo. Ta vakara pats buvo kavineje apie 19 val. ir mate K. B. sedinti prie stalo su kompanija, visi buvo girti. K. B. buvo stipriai girtas, jam reikejo muzikos, jis vaikšciojo i kavines virtuve. Jis išejo namo, o apie 21 val. jam paskambino vireja ir pasake, kad ,,papjove žmogu ir ieina su peiliu i kavine“. Skubiai vel nuvykes i kavine, prie jos pamate gulinti vyra ir jau atvažiavusia greitaja pagalba. Iš karto suprato, kad viska padare K. B. . Ji rado sedinti kavines viduje. Iš anksto pasiemes montiruote, ja sudave K. B. keleta smugiu, po to išvilko ji i gatve, ten vel sudave jam i veida, galva, dar ir ispyre. Taip padare noredamas K. B. ,,nukenksminti“ ir laike ji gatveje, kol atvažiavo policija. Skirtingai negu K. B. , nužudytaji M. E. Ž. apibudino kaip jauna ir mandagu vaikina. Apelianto argumentai del tariamo nurodytu liudytoju suinteresuotumo duoti jam nepalankius parodymus niekuo nepagristi. E. Ž. pripažista, kad sumuše K. B. , bet del to jo atžvilgiu jau seniai buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, todel duoti neteisingus parodymus siekiant pateisinti savo veiksmus E. Ž. nebuvo jokio reikalo. Juo labiau neitikinami apelianto argumentai, kad kavines vireja R. Z. ji apkalbejo siekdama pateisinti bloga kavines lankytoju aptarnavima. Kita vertus, liudytojai E. Ž. ir R. Z. parode tik apie tas aplinkybes, kurios nustatytos byloje ir kitais irodymais. Juk ir pats K. B. pripažino, kad vaikšciojo po kavine ir neše i virtuve puodelius, pats patvirtino tas pacias aplinkybes, kaip buvo sumuštas E. Ž. . Šio liudytojo nepalankius apeliantui parodymus, kuriuose E. Ž. apibudina K. B. kaip girtuokli ir triukšmadari, patvirtina ir kiti bylos duomenys apie nuteistojo asmenybe. E. Ž. bei R. Z. buvo vieninteliai blaivus liudytojai, ju parodymai aiškus ir nuoseklus, todel jais nepatiketi teismui nebuvo jokio pagrindo.

Apeliantas teisus, kad ypac svarbia reikšme šioje byloje turejo liudytojo R. J. parodymai. Šis liudytojas parode, kad su savo draugu M. R. ta vakara i kavine atejo apie 20 val. M. R. buvo šiek tiek išgeres, kavineje jie užsisake alaus. Mate prie kito stalo sedinti K. B. . Netrukus K. B. priejo prie ju stalo ir pasake M. R. ,,duoti prisidegti“, šis jam atsake, kad neturi. Jie su M. R. neruke, todel ant stalo nei degtuku, nei žiebtuvelio tikrai neturejo. Taciau K. B. prisidegti reikalavo ikyriai ir pakeltu tonu. M. R. atsakius ,,neturiu, eik iš cia“, K. B. pasake, kad šis išeitu i lauka ,,pasiaiškinti“. M. R. su K. B. išejo iš kavines i lauka, o jis pats, manydamas, kad jie gali susimušti, išejo jiems iš paskos, lauke buvo nuo ju keliu metru atstumu, todel viska mate ir girdejo. M. R. tikrai neturejo jokio peilio ir ji pirkti K. B. nesiule. Išejus i lauka M. R. paklause K. B. ,,ka pasakysi“. Tuomet K. B. pasake ,,aš tau tuoj pasakysiu“, pasilenkes iš už bato išsitrauke peili, ženge žingsni i M. R. puse ir dure tuo peiliu M. R. i krutine. Pats M. R. K. B. nesudave jokiu smugiu ir net nemegino to daryti. Po smugio peiliu jis dar paejo kelis žingsnius ir pargriuvo gatveje. Po to K. B. nuejo atgal i kavine, o jis pats priejo prie M. R. , bande ji kelti, jam iš krutines bego kraujas. Pirmosios instancijos teisme R. J. parode, kad mate, kaip K. B. peiliu dure M. R. viena karta, o kito smugio parode neprisimenantis. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu buvo parodes, kad mate du peiliu suduotus smugius. Ta pati jis parode ir parodymu patikrinimo vietoje metu, tik nurode, kad nepastebejo, i kuria vieta buvo durta antra karta. Papildomai apklaustas apeliacines instancijos teisme, R. J. vel patvirtino, kad mate du K. B. suduotus peiliu smugius. Kolegijos nuomone, tai nera joks esminis prieštaravimas R. J. parodymuose. Tai, kad liudytojas abejoja del kai kuriu smulkiu ivykio detaliu, yra naturalu ir suprantama ir tai tik parodo, kad liudytojas nesuinteresuotas bylos baigtimi ir jo parodymai teisingi. O kad M. R. buvo suduoti du, o ne vienas smugiai peiliu, patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvados.

Apelianto argumentai del to, kad teismo išvadose yra esminiu prieštaravimu ir kad neišdestyti motyvai, del kuriu buvo patiketa vienais irodymais, o atmesti kiti, taip pat del to, kad nuosprendis negalejo buti pagristas liudytojo R. J. parodymais, niekuo nepagristi. Jokiu prieštaravimu teismo išvadose nera ir ju nenurodo pats apeliantas. Nuosprendyje teismas taip pat išdeste ir motyvus, del kuriu atmete K. B. parodymus ir patikejo liudytoju R. J. . Kolegijos nuomone, teismas irodymus ivertino teisingai. Vertinant, kurie parodymai – K. B. ar R. J. – yra teisingi, kolegija atsižvelgia i keleta aplinkybiu. Pirmiausia, pažymetina, kad labiausiai suinteresuotas bylos baigtimi yra pats nuteistasis, todel akivaizdu, kad jis megina ivykio aplinkybes išdestyti kuo palankiau sau paciam. Be to, nors K. B. parodymai viso bylos tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu iš esmes nebuvo keiciami, kyla abejoniu, ar nuteistasis iš viso gali prisiminti smulkias nusikaltimo ivykio aplinkybes. Iš bylos matosi, kad netrukus po sulaikymo K. B. buvo nustatytas 3,17 prom., t.y. sunkaus laipsnio girtumas, todel jo galimybes tiksliai prisiminti ivykius labai abejotinos. Tuo tarpu liudytojo R. J. parodymai visu apklausu metu buvo vienodi, aiškus ir nuoseklus. Priešingai, negu nurodo apeliantas, jo parodymu jokie kiti liudytojai nepaneige ir tai šioje nutartyje jau buvo aptarta. R. J. teisme dar parode, kad jis su K. B. anksciau neturejo jokiu konfliktu ir ji apkalbeti neturi jokios priežasties. Svarbu pažymeti, kad tokiu priežasciu bei aplinkybiu savo skunde nenurodo ir pats nuteistasis. Tai, kad R. J. , gim. 1987.04.01., nusikaltimo ivykio metu buvo 18-metis moksleivis, tikrai negalejo teismui duoti pagrindo suabejoti jo parodymais.

Teismas pagristai patikejo butent liudytojo R. J. parodymais dar ir todel, kad ir kiti irodymai patvirtino šio liudytojo ir paneige paties nuteistojo parodymus. Pats K. B. pripažista, kad M. R. buvo mirtinai sužalotas po to pas ji pati policijos paimtu peiliu. Teismo medicinos specialisto išvadose nurodoma, kad M. R. mirties priežastis yra durtine-pjautine kaklo-krutines žaizda su ciobreliaukes ir dešines bendrosios miego arterijos pažeidimais ir umiu vidiniu nukraujavimu bei gyvybiniu funkciju sutrikimu. Ne tik ši, bet ir kitos specialisto išvados visiškai paneigia K. B. parodymus ir jo pateiktu ivykiu eigos versija. Nuteistasis visose apklausose ir paciame apeliaciniame skunde nurodo, kad konflikto metu ženge žingsni atgal ir laike paties M. R. prieš tai jam paduota peili savo ištiestoje i prieki rankoje ašmenimis i viršu. Apeliantas teigia, kad M. R. , ji puldamas, pats užgriuvo ant peilio. Taciau specialisto išvadose nurodoma, kad M. R. padarytos kaklo-krutines durtines-pjautines žaizdos kanalo kryptis yra iš priekio nugaros link ir i kaire 10-15 laipsniu kampu, ir iš viršaus žemyn 25-30 laipsniu kampu. Akivaizdu, kad kaklo-krutines srityje žaizda, kurios kanalas nukreiptas iš viršaus žemyn, tikrai negalejo buti padaryta nuteistojo nurodytomis aplinkybemis. Juo labiau neitiketina, kad ta žaizda butu padaryta, kaip nurodo K. B. , jam laikant peili ašmenimis i viršu. Be to, išvadose dar nurodoma, kad be šio mirtino sužalojimo M. R. buvo padaryta ir dar viena durtine-pjautine žaizda kairiame žaste. Ši žaizda, kaip ir mirti sukeles sužalojimas, irgi galejo buti padaryta pas nuteistaji paimtu peiliu. Tai dar karta patvirtina liudytojo R. J. parodymus apie du peiliu suduotus smugius ir visiškai paneigia nuteistojo versija, kad jis pats smugiu peiliu nesudave, o M. R. užgriuvo ant jo laikomo peilio. Kaip M. R. tokiu atveju galejo buti padaryta žaizda, kurios kanalas eina iš viršaus i apacia, ir kaip jam buvo padarytas antras sužalojimas peiliu, nesugebejo paaiškinti ir pats nuteistasis.

Teismas pagristai atmete ir kitus K. B. parodymus apie tai, kad lauke M. R. tariamai pirmasis smoge jam ranka i viršutine lupa. Byloje yra specialisto išvada apie tai, kad K. B. tikrai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir jam nustatyti sužalojimai ivairiuose kuno vietose, tame tarpe ir veido srityje. Taciau nuteistojo versija, kad M. R. jam sudave i veida, teismas irgi pagristai atmete. Visu pirma, tai paneige ivyki mates liudytojas R. J. , kuris parode, kad M. R. K. B. jokiu smugiu nesudave. Nuosprendyje teismas taip pat padare pagrista išvada, kad visus nustatytus sužalojimus, tame tarpe ir veido srityje, K. B. padare ne M. R. , o jau veliau K. B. sumušes E. Ž. . Nuteistasis ir pats parode, kad E. Ž. muše ji kavineje metaliniu strypu, po to ištempe i lauka ir ten muše toliau. Iš jau aptartu liudytojo E. Ž. parodymu matosi, kad jis kavineje K. B. muše strypu, o ištempes i gatve, toliau muše suduodamas smugius i galva, veida, dar K. B. ir sparde. Taigi visi K. B. nustatyti sužalojimai buvo padaryti tik liudytojo E. Ž. . Kolegija dar atkreipia demesi i tai, kad paties nuteistojo parodymai apie tariamai M. R. jam suduota smugi yra prieštaringi ir del to jau patys savaime yra abejotini. Iš bylos matosi, kad apie smugi i viršutine lupa K. B. eme aiškinti tik teisminio nagrinejimo metu, ta pati jis nurode ir apeliaciniame skunde. Tuo tarpu parodymu patikrinimo vietoje metu jis buvo parodes, kad smugi M. R. jam tariamai sudave ne i viršutine lupa, o i smakra. Tai labai aiškiai matosi iš prie protokolo pridetu fotolenteliu. Su statisto pagalba K. B. parode, kaip jam buvo suduotas smugis butent i apatini žandikauli ir smakra. Specialisto išvadose nurodoma, kad K. B. tikrai padaryta žaizda dešiniame skruoste – viršutineje lupoje. Tuo tarpu smakro srityje jokiu sužalojimu pedsaku nenustatyta. Iš to yra pagrindas padaryti išvada, kad parodymus apie M. R. tariamai suduota smugi nuteistasis pakeite po to, kai susipažino su byla ir joje esanciomis specialisto išvadomis. Tai dar karta paneigia ir jo pakeistus parodymus, ir pacia ivykiu eigos versija. Nuteistojo aiškinimai, kad iki tol tik iš matymo pažistamas M. R. staiga gatveje pasiule jam pirkti paprasta virtuvini peili, irgi išgalvoti ir jau patys savaime neitikinantys. Tai paneige ir liudytojas R. J. , parodes, kad M. R. ne tik nesiule K. B. peilio pirkti, bet ir iš viso jokio peilio neturejo. Kad ši nuteistojo versija aiškiai išgalvota, galima spresti netgi iš jo paties veiksmu ir parodymu. Juk pats K. B. pripažista, kad sužalojes M. R. peilio nepaliko ivykio vietoje, o isidejo sau i kišene kaip savo daikta ir su juo nuejo atgal i kavine. Netgi apeliaciniame skunde K. B. nurodo, kad ta peili ,,kaip iprasta, isidejo i kišene“. Teisme liudytoja buvo apklausta nuteistojo sesuo B. K. . Ji parode, kad ta diena kartu su vyru buvo pas savo motina Utenos raj. Kaniušku km. Vakare, apie 19 val., iš ten jie paveže jos broli K. B. i Užpalius ir ten paliko. Liudytoja parode, kad jokio peilio pas broli tuo metu nemate. Taciau perskaitytuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose B. K. buvo nurodžiusi ir papildomas aplinkybes. Tuomet ji parode, jog žinojo, kad jos brolis konfliktu metu griebiasi peilio ir kad ,,peilis yra jo stilius“. Nors teisme liudytoja tokius savo parodymus paneige, aiškino taip nesakiusi, taciau vis tiek patvirtino, kad ir anksciau K. B. kažkokiam žmogui peiliu buvo subades sedmenis. Aptartos aplinkybes tik dar labiau patvirtina kitus išdestytus irodymus apie tai, kad M. R. K. B. sužalojo ir nužude butent savo turetu peiliu.

Apeliantas skunde dar nurodo, kad byloje neišsamiai buvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Jo nuomone, nebuvo išsiaiškinta, kam priklause nusikaltimo irankis peilis, ka ta diena veike ir su kuo kontaktavo iki ivykio M. R. ir ar teisetai prieš ji E. Ž. pavartojo smurta. Visi šie argumentai irgi atmetami kaip nepagristi. Kad peilis, kuriuo buvo nužudytas M. R. , priklause paciam K. B. , buvo nustatyta teisme ištirtais irodymais ir tai šioje nutartyje jau buvo aptarta. Nukentejusioji J. R. parode, kad jos sunus ta diena iš namu išejo apie 15³⁰ val. pasakes, kad eina susitikti su draugais. Liudytojas R. J. parode, kad su M. R. Užpaliu centre susitiko apie 20 val., kartu nuejo i kavine, kur ir išbuvo iki pat konflikto su K. B. . Kur buvo ir ka veike M. R. iki susitikimo su R. J. , šios bylos išnagrinejimui neturi jokios reikšmes. Del liudytojo E. Ž. veiksmu K. B. atžvilgiu teisetumo šioje byloje jau buvo priimtas sprendimas ir priimtas nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Be to, E. Ž. pavartojo prieš K. B. smurta jau po M. R. nužudymo, todel tai yra ne šios baudžiamosios bylos nagrinejimo dalykas.

Iš to, kas išdestyta, kolegija daro išvada, kad visi apelianto destomi argumentai del teismo išvadu neatitikimo bylos aplinkybems yra nepagristi ir paneigti. Visuma ištirtu irodymu patvirtina, kad nuteistasis K. B. nužude M. R. nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdestytomis aplinkybemis.

Nuteistojo kaltes forma ir tycios ruši teismas irgi nustate teisingai, o kvalifikuojant jo nusikalstama veika tinkamai pritaike baudžiamaji istatyma. Priešingai, negu nurodo apeliantas, nuosprendyje išdestyti motyvai, lieciantys ir baudžiamojo istatymo taikyma.

Kaip jau mineta, byloje nustatyta, kad pats K. B. pradejo su M. R. konflikta dar kavineje, pasikviete ji aiškintis santykiu i lauka, o ten, paciam M. R. neatlikus apelianto atžvilgiu jokiu neteisetu veiksmu, iš karto savo turetu peiliu sudave M. R. du smugius, nuo vieno iš kuriu padaryto sužalojimo nukentejusysis netrukus mire. Šios aplinkybes reiškia, kad kilusios pasekmes tikrai nebuvo nei apelianto skunde nurodomas atsitiktinis ivykis, nei gyvybes atemimas del neatsargumo. Be to, nuteistasis veike nei esant butinosios ginties situacijai, nei peržengiant tokios ginties ribas. Suduodamas nukentejusiajam du smugius peiliu, viena iš tu smugiu sudaves i gyvybiškai pavojinga kaklo-krutines sriti, nuteistasis suprato, kad savo veika kesinasi i M. R. gyvybe ir numate, kad gali jam atimti gyvybe. Nuteistasis šiuo atveju galimybe atsirasti jo pavojingos veikos padariniams, t.y. nukentejusiojo mirciai ar sveikatos sutrikdymui, numate bendrai, tu padariniu savo samoneje nedetalizuodamas ir vienodai noredamas bet kurio iš ju atsiradimo. Todel nuosprendyje teismas padare teisinga išvada, kad K. M. R. nužude veikdamas tiesiogine neapibrežta tycia.

Perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstama veika iš BK 129 str. 2 d. 8 p. i BK 129 str. 1d. taip pat nera pagrindo. Pats K. B. pripažista, kad su M. R. buvo pažistamas tik iš matymo, tarp ju anksciau nebuvo jokiu konfliktu, todel jokiu asmeniniu paskatu nužudyti nukentejusiji taip pat nebuvo. Byloje nustatyta, kad konflikta viešoje vietoje, kavineje, kurioje buvo daug kitu žmoniu, pradejo pats K. B. neturedamas tam jokios dingsties. Ižuliai elgdamasis jis del mažareikšmes dingsties (negaves prisidegti cigaretes) išsivede M. R. i gatve ir cia ji peiliu mirtinai sužalojo. Akivaizdu, kad K. B. tai padare del aiškaus žmogaus ir visuomenes negerbimo ir siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams. Tai, kad po to nuteistasis nepabego iš ivykio vietos, nevartojo smurto prieš kitus žmones, o isidejes nusikaltimo iranki peili i kišene, grižo atgal i kavine, jo veikos teisiniam vertinimui jokios reikšmes neturi. Teismas K. B. nusikalstama veika tinkamai ivertino kaip nužudyma del chuliganišku paskatu ir ta veika teisingai kvalifikavo pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p.

Skirdamas bausme, teismas nepažeide ir BK 54 bei 61 straipsniu reikalavimu. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelge i jo nuoseklius parodymus, prisipažinima ir nuoširdu gailejimasi. Šie apelianto teiginiai neatitinka tikroves. Iš nuteistojo parodymu matosi, kad jis nepripažino netgi esminiu teismo nustatytu bylos aplinkybiu, bande kalte versti paciam nužudytajam M. R. kaltindamas ji konflikto iniciavimu. Tokius apelianto parodymus teko paneigti kitais irodymais ir butent jais pagristi priimta nuosprendi. Todel nuteistojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažinti jo prisipažinima ir nuoširdu gailejimasi teismas neturejo jokio pagrindo. Jokiu kitu lengvinanciu atsakomybe aplinkybiu taip pat nenustatyta. Be to, atmetami ir apelianto argumentai del teismo nustatytos jo atsakomybe sunkinancios aplinkybes. Kaip jau mineta, po nusikaltimo ivykio sulaikytam K. B. buvo nustatytas net 3,17 prom. sunkaus girtumo laipsnis. Apelianto teiginiai apie tai, kad toks girtumas jam buvo nustatytas tik todel, kad jis gerdamas sumaiše skirtingus alkoholinius gerimus – degtine, alu, šampana ir likeri, taciau del to jis gerai orientavosi aplinkoje, visiškai neitikinami ir yra tik paties kaltininko subjektyvi nuomone. Nepriklausomai nuo to, kokie alkoholiniai gerimai buvo vartojami, šiuo atveju akivaizdu, kad nusikaltima K. B. padare stipriai apsvaiges nuo alkoholio. Ivertinus dar ir nusikaltimo pobudi, jo chuliganiškas paskatas, taip pat akivaizdu, kad šis apsvaigimas tikrai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui. Todel teismas šia aplinkybe pagristai pripažino nuteistojo atsakomybe sunkinancia aplinkybe. Iš bylos matosi, kad ankstesni K. B. teistumai jau išnyke, taciau tai vis tiek jo asmenybe apibudina neigiamai. Teismas atsižvelge ir i neigiama K. B. charakteristika iš jo gyvenamosios vietos. Užpaliu seniuno pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad K. B. gyvena pas savo motina ir pats niekur nedirba. Gyvenvietes renginiuose dažniausiai pasirodo girtas, dažnai buna priekabus, todel vietiniai gyventojai su juo bendrauti vengia. Atsižvelgiant i K. B. padaryto nusikaltimo pavojingumo ir sunkumo laipsni, kilusias neatstatomas pasekmes, konkrecias nusikaltimo padarymo aplinkybes, i tai, kad nenustatyta jokiu jo atsakomybe lengvinanciu, o nustatyta tik sunkinanti atsakomybe aplinkybe, taip pat atsižvelgiant i kaltininko asmenybe, teismo jam paskirta baudžiamojo istatymo sankcijos vidurki viršijanti 15 metu laisves atemimo bausme, kolegijos nuomone, negali buti laikoma aiškiai per griežta ir ta bausme švelninti pagrindo nera.

Nukentejusiosios J. R. civilinio ieškinio klausima teismas irgi išsprende teisingai. J. R. priteista turtines žalos atlyginimo suma pagrista dokumentais ir šioje dalyje nuosprendžio neskundžia pats apeliantas. Jis nesutinka tik del priteisto neturtines žalos atlyginimo dydžio ir prašo šia suma sumažinti iki 10000 Lt. Kolegija del to destomus nuteistojo argumentus irgi atmeta. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. K. B. padare labai sunku nusikaltima, tycia nužude M. R. ir šios pasekmes iš viso neatstatomos. Tai, kad M. R. buvo jauno amžiaus, neišlaike savo motinos J. R. , taip pat tas faktas, kad J. R. turi ir kitu vaiku, tikrai nesumažino nukentejusiosios dvasiniu išgyvenimu ir sukretimo, kuriuos ji patyre del jos sunaus nužudymo. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas jau atsižvelge i nuteistojo prasta turtine padeti, todel ieškini patenkino iš dalies ir prašoma priteisti neturtines žalos atlyginimo suma sumažino iki 40000 Lt. Kolegijos nuomone, ši suma atitinka ir teisingumo, ir protingumo kriterijus, todel dar labiau mažinti neturtines žalos atlyginimo dydi pagrindo nera.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. B. apeliacini skunda atmesti.