- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- 1-531-369/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44374-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- M. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Olgos Šleiterienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. 2019 m. spalio 17 d., apie 1.03 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja šeimos nare – sugyventine A. P.-P. metu dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai tris smūgius į skruostus, taip jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Įtariamasis M. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis ir A. P.-P. yra sugyventiniai, gyvena jo mamos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apie trejus metus. 2019 m. spalio 16 d., apie 14.00 val., jis ir A. P.-P. išgėrė apie keturis butelius alaus. Apie 16.00 val. A. P.-P. nuvažiavo į polikliniką, o jis nuėjo nupirkti dar alaus. Apie 17.30 val. jam paskambino A. P.-P., kad grįžta namo, po ko jis nuėjo jos pasitikti į autobusų stotelę. Pasitikus, abu grįžo į namus. Namuose gėrė stiprų alų, šnekėjosi, vakarieniavo, su jais daugiau nieko nebuvo. Su A. P.-P. išgėrė aštuonis butelius stipraus alaus. Kai išgėrė alų, pasibaigė cigaretės. Jis norėjo eiti miegoti, nes 2019 m. spalio 17 d., apie 13.00 val., turėjo vykti į polikliniką. A. P.-P. nesutiko eiti miegoti, ji jam priekaištavo dėl jų mirusio naujagimio, kaltino, kad jis kaltas dėl naujagimio mirties. Kai jie ginčijosi, jis rankos delnu vieną ar du kartus trenkė A. P.-P.. Kiek kartų tiksliai trenkė, negali nurodyti. Kai jis trenkė A. P.-P., ji atsisėdo ant lovos ir paskambino policijai. Greitai atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Kai trenkė A. P.-P., sumušimo žymių ant jos veido ir kūno nebuvo. A. P.-P. išgėrusi tampa nestabili, jam priekaištauja dėl prieš (duomenys neskelbtini) metus mirusio jų naujagimio. Psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas. 2000 m. eismo įvykio metu patyrė sunkius sužalojimus, dėl kurių jam nustatytos (duomenys neskelbtini), yra darbingas tik (duomenys neskelbtini) procentus. Eismo įvykio metu patyrė (duomenys neskelbtini), bet dėl to šiuo metu nejaučia jokių padarinių. A. P.-P. po įvykio atsiprašė, ji jam atleido. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 92).
Nukentėjusioji A. P.-P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 17 d., apie 1.00 val., ji su šiuo metu jau buvusiu sugyventiniu M. K. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuris priklauso M. K. motinai J. K.. 2019 m. spalio 16 d. vakare namuose ji su M. K. vartojo alkoholį – gėrė alų. Apie 1.00 val. abu miegojo. Pabudusi ji nuėjo į virtuvę parūkyti. Baigusi rūkyti užgesino cigaretę. M. K. atėjo į virtuvę, paprašė cigaretės, į ką ji atsakė, kad neturi ir paragino eiti miegoti. Tuo metu konflikto dar nebuvo. Ji grįžo ir atsigulė į lovą. Gulėdama lovoje išgirdo koridoriuje ant žemės krentančius daiktus. Suprato, kad daiktai verčiami iš jos rankinės. Tai girdėdama atsikėlė iš lovos ir nuėjo į koridorių, atsitūpė ir pradėjo nuo žemės rinkti daiktus. Neatsimena, bet galimai M. K. pasakė „gal tu durnas?“, dėl ko jis tapo agresyvus ir tris kartus dešinės rankos delnu trenkė jai į skruostus. Šiuo metu suduotų smūgių eiliškumo neatsimena. Į kurį skruostą ir kiek kartų buvo suduota neatsimena. Dėl suduotų smūgių pajuto fizinį skausmą. Po suduotų smūgių iškart pagriebė savo mobilaus ryšio telefoną ir nubėgusi į virtuvę paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Nežino, po kiek laiko, bet greitai atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji nurodė įvykio aplinkybes. Taip pat buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie ją apžiūrėjo vietoje, į ligoninę ji atsisakė vykti, kadangi norėjo susirinkti savo daiktus, esančius bute ir, pareigūnams užrakinus buto duris, raktus atiduoti M. K., kad vėliau nebūtų kažkokių papildomų pretenzijų. Įvykio metu jai buvo skilusi lūpa, bėgo kraujas, ji jautė zvimbimą dešinėje ausyje. Po dviejų dienų viskas praėjo, todėl nesikreipė nei į medikus, nei į šeimos gydytoją. Po įvykio su M. K. nebendrauja ir nepalaiko ryšių. Praeityje taip pat yra buvę smurto atvejų, dėl kurių ji nesikreipė į policiją, šis kartas buvo pirmas. Taip pat nesikreipė į teismo medicinos ekspertus dėl sužalojimų masto nustatymo ir neketina kreiptis. Dėl nusikalstamos veikos nepageidauja reikšti civilinio ieškinio M. K. atžvilgiu. Dėl minėto įvykio neturi jokių pretenzijų M. K., pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nutrauktas. Džiaugiasi, kad po įvykio jie nutraukė santykius, galbūt tas įvykis buvo tam paskata (b. l. 27-28).
Liudytoja K. C. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 17 d. dirbant pagal iš anksto numatytą grafiką Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės pareigose kartu su vyriausiaisiais patruliais L. S. ir A. Š., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo jie gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kilo smurtas artimoje aplinkoje: pranešėjos vyras ją sumušė, prakirto lūpą. Nuvykus nurodytu adresu buto koridoriaus patalpoje buvo pranešėja, kurios duomenų apklausos metu neatsiminė, ir nuogas vyras, pranešėjos sugyventinis, dėl kurio buvo kviesti pareigūnai. Kolegos minėtam vyriškiui nurodė apsirengti, bet vyras pradėjo sakyti, kad nenori išeiti iš savo komforto zonos. Buvo akivaizdu, kad tiek pranešėja, tiek jos sugyventinis buvo neblaivūs. Pranešėja nurodė, kad konfliktas vyko dėl cigarečių, po ko vyras tris kartus rankos delnu trenkė jai į veido sritį. Pranešėjos veido srityje buvo matomi sužalojimai, t. y. dešinės akies obuolio srityje buvo matomi išryškėję kapiliarai. Į įvykio vietą buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie moterį apžiūrėjo, ketino vežti į ligoninę detalesnei apžiūrai, tačiau pranešėja vykti kategoriškai atsisakė. Įvykio vietoje buvo surašytas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas. Kol buvo pildomi dokumentai, pranešėja susirinko savo daiktus ir, kuomet pareigūnai su sulaikytu asmeniu vyko į policijos įstaigą, ji iš buto išsikraustė (b. l. 32-33).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo postinio L. S. 2019 m. spalio 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja A. P.-P., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2019 m. spalio 17 d., apie 1.00 val., namuose jos sugyventinis M. K. atėjęs į buto virtuvę pradėjo reikalauti cigarečių. Jai pasakius, kad neturi, M. K. abiem rankomis sugriebęs ją už pečių pradėjo stumti į koridorių, kur jai atsisėdus ant žemės, M. K. tris kartus dešinės rankos delnu sudavė jai į veido sritį (du kartus į dešinę pusę, vieną kartą į kairę pusę), dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol.
Apklausiama pareiškėja A. P.-P. parodė, kad 2019 m. spalio 17 d., apie 1.00 val., namuose jos sugyventinis M. K. atėjęs į buto virtuvę pradėjo reikalauti cigarečių. Jai pasakius, kad neturi, M. K. abiem rankomis sugriebęs ją už pečių pradėjo stumti į koridorių. Tuo metu ji M. K. nieko nesakė, kadangi smurtas kartojosi ne pirmą kartą ir žinojo, kas vyks toliau. Koridoriuje jai atsisėdus ant žemės, M. K. dešinės rankos delnu tris kartus sudavė jai į veido sritį (du kartus į dešinę pusę, vieną kartą į kairę pusę), dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. Po suduotų smūgių pamatė, kad jai iš lūpos bėga kraujas ir labai stipriai paraudusi akis. Atlikta įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini) – apžiūra (b. l. 1-4).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. K. 2019 m. lapkričio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos Policijos registruojamų įvykių registre į įvykį reagavusių policijos pareigūnų patalpintos nuotraukos ir vaizdo įrašai.
Nuotraukoje, pavadinimu „IMG_20191017_011413“, užfiksuotas moters veidas, dešine ranka rodomi lūpose esantys sužalojimai: matomas odos suskilinėjimas, paraudimas, moteris ašarotomis akimis.
Nuotraukoje, pavadinimu „IMG_20191017_011745“, matomas galimai koridoriaus bendras vaizdas, fone matomas stovintis nusisukęs uniformuotas pareigūnas.
Nuotraukoje, pavadinimu „IMG_20191017_012604“, matomas galimai koridoriaus bendras vaizdas, ant žemės sudėti daiktai, kurių nėra galimybės identifikuoti.
Nuotraukoje, pavadinimu „IMG_20191017_012616“, matomas galimai koridoriaus bendras vaizdas, grindų vaizdas, matomi ant grindų sudėti daiktai – kuprinės, avalinė.
Nuotraukoje, pavadinimu „IMG_20191017_012756 (1)“, užfiksuotas moters veidas iš arti, dešinė akis ašarota, akies obuolio baltojoje dalyje matomi paraudimai.
Vaizdo įraše, pavadinimu „VID_20191017_011204 (1)“, matoma moteris, vilkinti baltos spalvos megztinį, juodos spalvos kelnes, moteris stovi basomis kojomis, galimai koridoriaus patalpoje. Šalia jos stovi uniformuotas policijos pareigūnas. Tarp asmenų vyksta dialogas:
Vaizdo įrašas prasideda.
Pareigūnas: „Su kuo jis sudavė?“
Moteris: „Dešine, kuria, nu, kuria ranka. Ne kaire gi.“
Pareigūnas: „Su dešine ranka tris kartus į veido sritį jums sudavė?“
Moteris: „Taip, nu, tai lūpa...“
Moteris: „Patyriau“ (toliau nesuprantamas tekstas)
Vaizdo įrašas baigiasi.
Vaizdo įraše, pavadinimu „VID_20191017_011540 (1)“, užfiksuotas galimai virtuvės patalpos bendras vaizdas, t. y. kriauklėje sukrauti neplauti indai, ant stalviršio sudėtos įvairios lėkštės ir daiktai. Vaizdo kamera pasukama į kairę pusę ir filmuojama moteris, sėdinti prie virtuvinio stalo, prie jos prieinantis uniformuotas policijos pareigūnas. Vaizdo įrašas baigiasi.
Vaizdo įraše, pavadinimu „VID_20191017_011643 (1)“, užfiksuotas galimai koridoriaus patalpoje ant kėdės sėdintis vyras, vilkintis žalsvos spalvos marškiniais ir šviesios spalvos kelnėmis. Pokalbis vyksta tarp nurodyto vyro ir policijos pareigūno:
Vyras: „Ne.“
Pareigūnas: „Tik žodinis buvo konfliktas ar...?“
Vyras: „Būtent.“
Pareigūnas: „O konfliktas buvo dėl ko?“
Vyras: „Dėl ko?“
Pareigūnas: „Taip, nes pusė dviejų nakties...“
Vyras: „Žmogus yra nimfomanė. Žinot, kas yra nimfomanė?“
Pareigūnas: „Žinom.“
Vyras: „Nu, tai viskas. Yra nimfomanė. Taip. O man, kaip žmogui išgėrusiam, man nebestovi ant nimfomanės.“
Pareigūnas: „Nu tai supratau, o lūpa čia prakirsta dėl ko?“
Vyras: „Jinai pati ten ėjo, griuvo.“
Vyras: „Nieko nedariau.“
Pareigūnas: „Supratau, tiek man reikėjo.“
Vaizdo įrašas baigiasi.
Pridėta nuotraukų fotolentėlė Nr. 1 ir kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais ir nuotraukomis (b. l. 5-12).
Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2019 m. spalio 17 d. 1.03 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas A. P.-P. pranešimas, kad sugyventinis M. K. ją sumušė, prakirto lūpą (b. l. 13-14).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės K. C. 2019 m. spalio 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. spalio 17 d. patruliuojant kartu su vyriausiaisiais patruliais A. Š. ir L. S., apie 1.03 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo jie gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus sugyventinis M. K. sumušė pranešėją, prakirto lūpą. Atvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė išsigandusi ir apsiverkusi pranešėja A. P.-P., kuri paaiškino, kad neblaivus sugyventinis M. K. jos reikalavo cigarečių, tačiau jai pasakius, kad neturi, M. K. pradėjo ją stumdyti, ko pasėkoje jai sukėlė fizinį skausmą, t. y. kelis kartus rankomis sudavė jai į veido sritį. Paklausus akivaizdžiai neblaivaus M. K., ar taip viskas buvo, vyras tai neigė. Vyras buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą tolesniam aiškinimuisi, specialiosios priemonės panaudotos nebuvo. Į įvykio vietą buvo atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada 0871, medicininę pagalbą suteikė vietoje. Mažamečių vaikų bute nebuvo (b. l. 25).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. K. 2019 m. lapkričio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalvos centro pateiktas garso įrašas.
Operatorė: „112“
Pranešėja: „Sveiki, žinokit mane vyras dabar muša namuose ir nežinau...“
Operatorė: „Koks miestas?“
Pranešėja: „(duomenys neskelbtini)...“
Operatorė: „Gatvė?“
Pranešėja: „...yra (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). Mane ką tik, man lūpą praskėlė...“
Operatorė: „Palaukit, palaukit, (duomenys neskelbtini), butas?“
Pranešėja: „Butas (duomenys neskelbtini). Man ką tik lūpą pras...“
Operatorė: „Kodas yra?“
Pranešėja: „Ne, nėra, ne.“
Operatorė: „Kuris aukštas?“
Pranešėja: „(duomenys neskelbtini) aukštas, ką tik lūpą praskėlė.“
Operatorė: „Vardas, pavardė vyro?“
Pranešėja: „K. M..“
Operatorė: „K.?“
Fone girdimas kalbantis vyras, kuris sako: „Vyras neblaivus, jo. K. M..“
Operatorė: „K.? Ponia?“
Pranešėja: „Taip, K. M..“
Pranešėja: „Ne, ne, ne.“
Operatorė: „Greitoji jum reikalinga?“
Pranešėja: „Manau, kad taip, nes lūpa dabar prakirsta.“
Operatorė: „Jūsų vardas, pavardė?“
Pranešėja: „A. P.-P..“
Operatorė: „A. P.?“
Pranešėja: „P.-P..“
Operatorė: „Gerai. Laukit. Tai čia jūsų sugyventinis ar vyras?“
Operatorė: „Supratau, laukit. Laukit policijos ir medikų.“
Pridėta kompaktinė plokštelė su Bendrojo pagalvos centro pateiktu garso įrašu (b. l. 38-41).
Iš greitosios medicinos pagalbos brigados vadovės J. R. 2019 m. spalio 17 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2019 m. spalio 17 d. 1.23-1.33 val. medicinos pagalbos teikimo metu A. P.-P. paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis, daužė ranka, kumščiu į veidą. Truputėlį prakirsta viršutinė lūpa, daugiau sumušimų žymių nematyti. Apsiverkusi, susinervavusi. Preliminari diagnozė/vyraujantis sindromas/simptomas: lūpos žaizda. A. P.-P. nesutiko vykti į ligoninę (b. l. 43-44).
Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. spalio 17 d. 2.38 val. M. K. nustatytas 1.44 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 55).
Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2019 m. rugsėjo 4 d. patikros sertifikato Nr. 1089155 matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. kovo 4 d. (b. l. 56).
Motyvuojamoji dalis
M. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 2 dalyje, kurioje tokiems priskiriamas, be kita ko, asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo M. K. kaltė 2019 m. spalio 17 d., apie 1.03 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja šeimos nare – sugyventine A. P.-P. metu dešinės rankos delnu sudavus nukentėjusiajai tris smūgius į skruostus, taip jai sukėlus fizinį skausmą, t. y. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Kaltinamasis M. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad žodinio konflikto metu jis rankos delnu vieną ar du kartus trenkė sugyventinei A. P.-P. (b. l. 70, 92). Tokie M. K. parodymai iš esmės atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš nukentėjusiosios A. P.-P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad žodinio konflikto metu sugyventinis M. K. tris kartus dešinės rankos delnu trenkė jai į skruostus, dėl ko jai skilo lūpa, bėgo kraujas, ji jautė zvimbimą dešinėje ausyje. Dėl M. K. smurtinių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 27-28). Nukentėjusiosios A. P.-P. duotų parodymų patikimumą patvirtina jų nuoseklumas, apie ką leidžia spręsti jos Bendrojo pagalbos centro operatorei, policijos pareigūnams ir medicinos darbuotojams pateikti iš esmės analogiški paaiškinimai. Tai rodo liudytojos K. C. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b. l. 32-33), vyriausiojo postinio L. S. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (b. l. 1-4), vyresniosios tyrėjos E. K. kitų objektų apžiūros protokolo (b. l. 5-12), Policijos registruojamų įvykių registro duomenų (b. l. 13-14), vyriausiosios patrulės K. C. tarnybinio pranešimo (b. l. 25), vyresniosios tyrėjos E. K. kitų objektų apžiūros protokolo (b. l. 38-41) ir greitosios medicinos pagalbos brigados vadovės J. R. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (b. l. 43-44) sugretinimas. Pateikti įrodymai patvirtina, kad M. K. išties smurtavo A. P.-P. atžvilgiu, dešinės rankos delnu tris kartus suduodamas jai į skruostus. Neabejotina, kad A. P.-P. dėl to patyrė fizinį skausmą. Apie tai leidžia spręsti ne tik A. P.-P. paaiškinimai ir parodymai, bet ir policijos pareigūnės K. C. jos dešinės akies obuolio srityje pastebėti išryškėję kapiliarai, taip pat greitosios medicinos pagalbos brigados vadovės J. R. nustatyta truputėlį prakirsta A. P.-P. viršutinė lūpa. Tai seka iš liudytojos K. C. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir greitosios medicinos pagalbos brigados vadovės J. R. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės. Prie vyresniosios tyrėjos E. K. kitų objektų apžiūros protokolo pridėtose nuotraukose taip pat pavaizduotas A. P.-P. odos suskilinėjimas, paraudimas, paraudimai dešinės akies obuolio baltojoje dalyje. Turint omenyje, kad galva yra gyvybiškai svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis, nustatyta smurto lokalizacija, pobūdis patvirtina fizinio skausmo realumą. Pagaliau, apklausiami M. K. ir A. P.-P. pripažino, kad jie bendrai gyveno neįregistravę santuokos (partnerystė), todėl darytina išvada, kad smurtaudamas fizinį skausmą M. K. sukėlė savo šeimos narei.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo M. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. K. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 94-96).
Dėl M. K. skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės
Teismas, skirdamas bausmę M. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 ir 61 straipsnių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą – M. K. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, smurtaudamas (dešinės rankos delnu suduodamas tris smūgius į skruostus) sukėlė savo šeimos narei (sugyventinei) fizinį skausmą, smurtas pasireiškė artimoje aplinkoje, namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, visumoje padaryto nusikaltimo pavojingumas atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl pykčio, kurį sustiprino apsvaigimas nuo alkoholio, be aiškesnių tikslų, nusikalstama veika nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, civilinių ieškinių nepareikšta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių teismas atsižvelgia į M. K. asmenybę apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, išsiskyręs, turėjęs sugyventinę, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per pastaruosius penkerius metus keturis kartus baustas administracine tvarka (b. l. 51-52), neteistas (b. l. 50), praeityje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų dviejų analogiškų nusikalstamų veikų susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (b. l. 57-59). Visa tai M. K. charakterizuoja daugiau neigiamai, atspindi jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, leidžia spręsti, kad praeityje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė ir sudaro pagrindą nagrinėjamą nusikalstamą veiką vertinti iš dalies nulemta jo antivisuomeninių nuostatų, taip pat apsvaigimo nuo alkoholio. M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu M. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos (b. l. 55-56) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią, tačiau ją ribojančią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis, paskiriant įpareigojimus. Pažymėtina, kad pareiga be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos yra asmenų, nuteistų laisvės apribojimo bausme, bendroji pareiga, kuri dėl to atskirai kaip teismo galimas skirti įpareigojimas neskiriama. Teismo vertinimu, pagal M. K. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.
M. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. K. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. spalio 17 d. 1.30 val. (b. l. 62) iki 2019 m. spalio 18 d. 11.16 val. (b. l. 86) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
M. K. nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui. Praeityje M. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų dviejų analogiškų nusikalstamų veikų susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Visa tai sudaro pagrindą M. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BK 72² straipsnis).
M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu (b. l. 80-81), taip pat rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84), paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prie kitų objektų apžiūros protokolo pridėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais ir nuotraukomis (b. l. 12), taip pat kompaktinė plokštelė su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu (b. l. 41), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti M. K. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. spalio 17 d. 1.30 val. iki 2019 m. spalio 18 d. 11.16 val. išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, M. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, taip pat rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prie kitų objektų apžiūros protokolo pridėtą kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais ir nuotraukomis, taip pat kompaktinę plokštelę su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.