- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-04
- Bylos Nr.
- PK-280-836/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-3-00019-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- V. L.
- Kategorijos
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė susipažinusi su nukentėjusiojo V. L. skundu dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo Ž. U. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą skundu privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka Ž. U. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie įstatymo keliami didesni reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 7 str.) bei teisė į gynybą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 10 str.). Tai reiškia, kad nusikaltimų padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo kaltinimų.
Skunde išdėstytas kaltinimas kaltinant Ž. U. šmeižimu (LR BK 154 str. 1 d.) yra neaiškus ir netikslus LR BPK 412 str. 2 d. įtvirtintų skundo reikalavimų prasme. Lietuvos Respublikos BPK 226 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Skunde nenurodyta nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo padarymo vieta, todėl neaišku ar ši byla teisminga Kėdainių rajono apylinkės teismui.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškimą atsisakytina priimti, kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų ir jis grąžintas pareiškimą padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.).
Pareiškėjui išaiškintina, jog, ištaisius nurodytus trūkumus (nurodžius nusikaltimo padarymo vietą), jis turi teisę iš naujo kreiptis į teismą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 str., teismas
nutarė:
atsisakyti priimti V. L. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą pareiškimą ir jį grąžinti pareiškėjui.
Išaiškinti, kad skundo grąžinimas neatima teisės, pašalinus trūkumus, kreiptis į teismą pakartotinai.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.